ECB Pirmininkės Christine Lagarde įžanginis žodis

Finansų krizė ir valstybių skolų krizė parodė, kaip greitai ir smarkiai bankų sektoriaus problemos gali plisti visoje mūsų pinigų sąjungoje ir paveikti ekonomiką bei žmones. Imdamiesi atsakomųjų veiksmų, kurių tikslas buvo užtikrinti gerą bankų būklę ir bankų sistemos atsparumą, politikos formuotojai sukūrė Europos bankų priežiūros sistemą, ir jai jau eina šešti metai.

Per šį trumpą laiką Europos Bankų priežiūros tarnyba iš „startuolės“ tapo labiau subrendusi ir įsitvirtino kaip griežta ir nuosekli institucija. Nuo 2014 m. rizikos gerokai sumažėjo: neveiksnių paskolų sumažėjo beveik 50 %, o bankų kapitalas labai padidėjo visoje euro zonoje. Neveiksnių paskolų tvarkymas yra puikus pavyzdys, kaip europietiškas požiūris padėjo spręsti krizės padarinius, paveikusius daugelį skirtingų šalių bankų.

Gerindama bankų būklę, Europos Bankų priežiūros tarnyba kartu rėmė ir pinigų politiką. Stipresni bankai teikia daugiau paskolų ekonomikai, o tai padeda sustiprinti pinigų politikos perdavimą. Skatindama efektyvų rizikos prisiėmimą, bet kovodama su pernelyg dideliu pelno siekimu, Europos bankų priežiūra padeda sumažinti riziką finansiniam stabilumui ir suteikia galimybę dabartine pinigų politika įgyvendinti mūsų kainų stabilumo įgaliojimus.

Nepaisant pastaraisiais metais didelių pastangų priežiūros srityje, 2020 m. vis dar laukia iššūkiai, kuriems įveikti reikia aktyvesnių bankų veiksmų. Bankų pelningumas tebėra žemas, ir jeigu tokia padėtis ilgai tęsis, tai gali paveikti viso bankų sektoriaus atsparumą. Iš dalies sprendimas būtų perteklinių pajėgumų sumažinimas, likusių neveiksnių paskolų sumažinimas ir veiklos modelių bei IT standartų pritaikymas skaitmeniniam amžiui.

Kitas sprendimas – sukurti tinkamą institucinę sistemą efektyvesnei ir integruotai bankų rinkai skatinti. Bankų sąjungos pagrindas – bendras taisyklių sąvadas – nacionaliniu požiūriu vis dar netolygus. Be to, nesant vieno iš bankų sąjungos ramsčių, būtent Europos indėlių draudimo sistemos, gali būti toliau abejojama bendrosios bankų rinkos vientisumu ir taip trukdoma tolesnei tarpvalstybinei integracijai.

Be to, yra ir ilgalaikių iššūkių, tokių kaip klimato pokyčiai, kurie yra visa apimantys ir jų negalima ignoruoti. Klimato pokyčiai paveiks visas ekonomikos sritis, įskaitant bankų sistemą. Taigi, akivaizdu, kad šitą klausimą turime spręsti bendromis pastangomis – tarpvalstybiniu mastu, institucijose ir sektoriuose.

Įžanginis interviu su Priežiūros valdybos pirmininku Andrea Enria

ECB priežiūros valdybos pirmininko poste esate nuo 2019 m. pradžios. Kokias pagrindines išvadas galite padaryti po vienų metų ir kokie darbai jūsų dar laukia?

Mano pagrindinė išvada yra tokia: Europos bankų priežiūra veikia. Bankų priežiūros Europos mastu idėja yra tinkama ir praktiška, o mūsų priežiūros modelio ramsčiai – patikimi. Tačiau dabar, praėjus penkeriems metams, iš pradinio mes pereiname į brandesnį etapą. Todėl mums reikia užbaigti didelius pamatinius projektus ir nukreipti pastangas į mūsų požiūrio ir rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros stabilizavimą. Kartu mes stengsimės taikyti paprastesnius procesus, mažindami naštą priežiūros institucijoms ir bankams, – tai reiškia, kad reikės labiau pasikliauti naujomis technologijomis. Be to, stengsimės didinti savo veiksmų skaidrumą ir nuspėjamumą. Mūsų bankų sektoriaus pelningumas tebėra mažas, o bankų sąjunga nepakankamai integruota – šių didelių problemų sprendimas taip pat yra laukiančių darbų sąraše.

Kodėl reikia didinti Europos bankų priežiūros skaidrumą ir kaip tai padaryti?

Kurdami bankų sąjungą, mes įdiegėme visai euro zonai naują modelį. Man atrodo, kad bankai ir investuotojai dar nepakankamai gerai supranta šį naują modelį. Vadinasi, mes, priežiūros institucijos, turime geriau išaiškinti, ką, kodėl ir kaip darome. Taip mes tapsime labiau nuspėjami; šiaip ar taip, bankų priežiūra turi būti siejama su stabilumu, o ne netikėtumais. Pagal naująją institucinę krizių valdymo sistemą investuotojai pirmiausia imasi padengti nuostolius, užuot laukę valstybės paramos. Todėl investuotojai turi būti geriau informuoti apie bankų padėtį atsižvelgiant į priežiūros veiksmų priežastis. 2020 m. sausio mėn. žengėme pirmą žingsnį skaidrumo didinimo link ir pirmą kartą istorijoje paskelbėme informaciją apie atskirų bankų kapitalo priežiūros reikalavimus pagal mūsų priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą ir pateikėme daugiau duomenų apie mūsų priežiūros metodiką. Tai padėjo bankams ir investuotojams artimiau susipažinti su Europos bankų priežiūriniu vertinimu.

Bankų pelningumas tebėra viena iš pagrindinių problemų. Ar matote šviesą tunelio gale?

Deja, manau, kad mes vis dar esame giliai tunelyje. Man, kaip priežiūros atstovui, mažas euro zonos bankų pelningumas, be abejo, kelia didelį susirūpinimą. Bankai, kurių pelnas nedidelis, negali kurti kapitalo savo viduje, o dėl žemų rinkos vertinimų jiems prireikus sunku patekti į akcijų rinkas. Todėl bankai darosi labiau pažeidžiami. Akivaizdu, dabar ne pats geriausias laikas bankams daugiau užsidirbti tradiciniu būdu, nors ši sudėtinga išorinė aplinka greitai nepasikeis. Todėl jiems reikia su tuo susitaikyti ir prisitaikyti: jiems reikia susitaikyti su esama padėtimi ir su tuo, kad jiems gali tekti pritaikyti savo veiklos modelius, kad galėtų išlikti. Konkurencingiausi yra tie bankai, kurie efektyviai valdo savo išlaidas ir, kaip mes sakome, yra gerai strategiškai valdomi ir diegia tam tikras skaitmenines technologijas. Tenka pripažinti, kad visi kiti bankai dirba per lėtai. Todėl mes atidžiai seksime jų pažangą ir raginsime atsiliekančius.

Ar išlaidų mažinimas yra viena iš bankų taikytinų priemonių? Kaip bankai galėtų sumažinti savo išlaidas?

Ekonomiškumas – pagrindinė bankų priemonė siekiant mažinti operacines išlaidas. Euro zonos bankų išlaidų ir pajamų santykis tebėra aukštas: vienam eurui uždirbti jie vidutiniškai išleidžia 65 centus, o tai yra gerokai daugiau negu išleidžia tarptautiniai konkurentai. Tačiau svarbiausia yra vengti taupyti ne ten, kur reikia. Pavyzdžiui, rizikos valdymo išlaidų mažinimas – tai ne išeitis. Investuoti į naujas technologijas tebėra svarbu, nes taip galima sumažinti išlaidas ateityje. Be to, yra ir kitų, radikalesnių idėjų. Bankai galėtų, pavyzdžiui, sutelkti universalaus pobūdžio paslaugas ir pasiekti masto ekonomiją bei sumažinti išlaidas. Žinoma, labai svarbus dalykas yra visaverčiai susijungimai. Teisingai ir tarp tinkamų bankų įgyvendinti susijungimai taip pat gali padėti sumažinti išlaidas ir perorientuoti veiklos modelį.

Vadinasi, reikia didinti bankų konsolidavimą, t. y. susijungimų skaičių?

Man atrodo, akivaizdu, kad konsolidavimas euro zonos bankų sektoriuje yra būtinas. Perteklinis pajėgumas yra viena iš mažo pelningumo priežasčių, todėl jį reikia šalinti. Taigi, atsakymas būtų toks – taip, bankų susijungimai tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu lygmeniu būtų naudingi. Nacionaliniai susijungimai gali sudaryti sąlygas didinti efektyvumą, pavyzdžiui, dėl paskirstymo tinklų dalinių sutapimų. Kita vertus, susijungimai tarptautiniu mastu gali padėti diversifikuoti pajamų šaltinius, taip pat ir riziką, taip padidinant visos finansų sistemos atsparumą sukrėtimams. Aš suprantu, kad, žvelgiant iš kiekvieno banko perspektyvos, mažas pelningumas ir rinkos vertė susilpnina susijungimo naudos argumentą. Tačiau, žvelgiant iš visos sistemos perspektyvos, mažai tikėtina, kad mažo pelningumo ir rinkos vertės priežastis galima pašalinti be tam tikro sektoriaus konsolidavimo.

Ar ECB gali ką nors padaryti?

Nors ekonominis pagrindas atlikti konsolidavimą yra, tačiau jį inicijuoti ar valdyti – ne mano darbas. Galiu pašalinti tik galimas kliūtis susijungimams, ypač jei jos patenka į mano kompetencijos sritį. Susidaro įspūdis, kad yra manančių, jog ECB bando atgrasyti nuo susijungimų, reikalaudamas iš susijungusių subjektų aukšto lygio kapitalo. Tokia nuostata neteisinga, ir aš jau kuris laikas stengiuosi ją paneigti. Šiais metais mes toliau stengsimės aiškinti mūsų politiką susijungimų atžvilgiu. Pavyzdžiui, kaip mes vertiname negeranoriškumą? Arba susijungiančių bankų kapitalo pakankamumą? Į šiuos klausimus bandysime atsakyti, didindami skaidrumą. Kad ir kaip būtų, aš esu įsitikinęs, kad susijungimų galimybė yra.

Ar yra galimybių tolesnei integracijai Europoje, pavyzdžiui, ar bus baigta kurti bankų sąjunga?

Bankų rinka tebėra susiskaidžiusi pagal nacionalines ribas – net euro zonoje. Tai daugiausia yra finansų krizės metu taikytų ribojimo priemonių palikimas. Jos paskatino baimę, kad kai bankas patiria sukrėtimą, šalis gali netekti kapitalo ir likvidumo ir našta bus perkelta ant vietinių mokesčių mokėtojų pečių. Šiuo atveju turime toliau daryti pažangą, kad bankų sąjungoje būtų sukurta apsaugos sistema. Tam tikra pažanga padaryta sukuriant Bendrą pertvarkymo fondą, tačiau likvidumo klausimai bankų pertvarkymo kontekste ir ypač Europos indėlių draudimo sistemos sukūrimo klausimai tebėra labai prieštaringi. Tikiuosi, kad netrukus bus padaryta pažanga, bet aš žinau, kad šios diskusijos būna sudėtingos.

Taigi kyla klausimas: ką dar galime padaryti? Jeigu sistema nesikeis, ar galima ką nors pakeisti jos viduje? Viena iš galimybių galėtų būti nustatyti prudencinius reikalavimus bankų grupėms, įvertinus priimančiųjų šalių problemas: jeigu vietinė rizika nebus kaip nors diversifikuota arba įskaityta konsolidavimo metu, ją galima įtraukti į reikalavimus grupei. Kita galimybė gali būti įtraukti grupės vidaus finansinės pagalbos sutartis į bankų gaivinimo planus. Jei norime, kad palankiu metu būtų integruotas turto ir įsipareigojimų valdymas, turime būti tikri, kad krizės metu tai taip pat būtų vykdoma pasitelkiant patikimus susitarimus, kuriuos gali įgyvendinti ECB.

Ar šiuo atveju gali būti naudinga naujoji Europos krizių valdymo sistema?

Tokios sistemos sukūrimas yra tikrai geras pasiekimas. Tačiau naujojoje sistemoje vis dar yra keletas spragų Europos lygmeniu. Iš tikrųjų ši sistema didele dalimi tebėra nacionalinė. Ir būtent dėl tokio susiskaidymo ji nėra tokia efektyvi, kokia galėtų būti. Pavyzdžiui, bankų likvidavimas vykdomas pagal nacionalinius principus, kurie vis dar labai skiriasi. Panašiai, indėlių garantijų sistemų ir institucinės apsaugos sistemų funkcijos yra skirtingos, kaip ir politinės nuostatos dėl bankų gelbėjimo valstybės lėšomis. Tai ne tik nesukuria vienodų veiklos sąlygų, bet ir apsunkina mūsų, priežiūros institucijų, turimų priemonių taikymą. Todėl mums reikia kurti labiau suderintą sistemą. Pavyzdžiui, būtų galima pasirinkti panašų būdą kaip JAV ir sukurti administracinę likvidavimo priemonę Europos mastu.

Artėjant prie bendros Europos bankų rinkos greičiausiai bus būtina užtikrinti priimančiosioms šalims pakankamus saugiklius, kad jos jaustųsi užtikrintos mažindamos nacionalinius apribojimus. Sprendžiant šias problemas ir gerinant krizių valdymą galima sumažinti kai kurių kliūčių, vis dar egzistuojančių nacionaliniuose bankų sektoriuose, šalinimo išlaidas, kurios buvo numatytos iš pradžių. O mūsų pareiga yra ištirti visas turimas galimybes, kad būtų galima paskatinti dabartinės teisinės sistemos taikymą labiau palaikant visos grupės turto ir įsipareigojimų valdymą bankų sąjungoje. Pavyzdžiui, turėtume rasti būdų, kaip kai kuriose srityse pasinaudoti priežiūros institucijų diskrecija (pvz., individualių likvidumo reikalavimų atsisakymas arba tarpgrupinių didelių pozicijų reikalavimų išimtys), kad būtų palaikomas visos grupės turto ir įsipareigojimų valdymas bankų sąjungoje, užtikrinanti, kad ištikus krizei bus sulaukta grupės paramos.

Bankai dažnai teigia, kad viena iš jų mažo pelningumo priežasčių yra griežtas reguliavimas. Kaip jūs manote, ar jie turi pagrindo taip teigti?

Reguliavimo reforma buvo absoliučiai būtina, atsižvelgiant į ankstesnės sistemos trūkumus, kuriuos išryškino finansų krizė. Todėl, kalbėdami apie reguliavimo išlaidas, turime kalbėti ir apie krizės išlaidas. Bankams iš tikrųjų tenka patirti reguliavimo išlaidas, bet nebūtinai krizės išlaidas – iš dalies dėl to ir kilo pradinė problema. Mano nuomone, krizių tikimybę mes sumažinome sąžininga kaina. Todėl aš pritariu reguliavimo reformai ir kartu „Bazelis III“ galutiniam paketui ir ne kartą raginau jį tinkamai įgyvendinti čia, Europoje.

Taigi, sutinku, kad bankams tenka nelengva atskaitomybės reikalavimų našta. ECB jau ėmėsi rimtų priemonių, kad ją sumažintų, ypač mažesniems ir paprastesniems bankams. Vis dėlto dar lieka neišspręstos dvi problemos. Pirmoji – tai institucijų, kurioms bankai turi pateikti duomenis, skaičius. Jeigu ECB, nacionalinės priežiūros institucijos, nacionaliniai centriniai bankai ir makroprudencinės priežiūros institucijos geriau koordinuotų savo veiksmus, ši našta bankams galėtų būti mažesnė. Antroji problema – bankai turi ne tik teikti reguliarias ataskaitas, bet ir specialius prašomus duomenis. Todėl mums reikia geriau planuoti teikiamus prašymus, jų prioritetus ir komunikavimą.

Be pelningumo, kokias dar problemas reikėtų išspręsti bankams?

Mūsų vertinimuose tarp susirūpinimą keliančių sričių labai dažnai įvardijamos valdymo problemos. Geriausia patirtis prasideda atlygio sistemų, atitinkančių bankų prisiimamą riziką, nustatymu ir baigiasi savalaikiu tikslių duomenų apie riziką pateikimu valdybai. Be to, kaip rodo keli gerai žinomi pastarojo meto atvejai, tebėra nepakankamos pinigų plovimo prevencijos kontrolės priemonės ir procedūros. Kalbant aiškiau, mes tikimės, kad visi bankai įgyvendins patikimas organizacijos valdymo ir veiksmingas rizikos valdymo sistemas. Šių sričių problemos greitai išplinta ir gali pridaryti daug bėdos. Geras pavyzdys – operacinė rizika. Šioje srityje padėtis pablogėjo 2019 m., o didžioji dalis operacinių nuostolių kyla iš elgesio rizikos, kuri dažnai būna susijusi su organizacijos valdymo problemomis. Kitas operacinės rizikos šaltinis – informacinės technologijos. Didėjant bankų skaitmeninimo lygiui, jie dažniau susiduria su kibernetine rizika arba su bendro pobūdžio IT rizika, kurią kelia, pavyzdžiui, pasenusios sistemos. Į tai mes žiūrime labai rimtai ir dažnai atliekame IT patikras vietoje.

Ar klimato kaita yra ir bankų bei jų priežiūros institucijų problema?

Klimato kaita yra visuotinė problema, todėl siūloma daug radikalių idėjų, kaip ją spręsti. Pavyzdžiui, yra manančių, kad į reguliavimą reikėtų įtraukti aplinkai palankų veiksnį, kitaip sakant, sumažinti kapitalo reikalavimus žaliajam turtui. Mes, kaip priežiūros institucija, turime užtikrinti, kad bankai būtų saugūs ir patikimi. Todėl viskas, ką mes darome, turi būti paremta kruopščia rizikos analize, kuri būtina prieš darant kokias nors politines išvadas.

Taigi, pagrindinis klausimas yra tas, ar tam tikra veikla arba turtas yra susiję su padidinta klimato ir aplinkos rizika. Šiuo metu kuriama ES taksonomija dėl tvarios veiklos yra svarbus pirmasis žingsnis, nes ji padės bankams nustatyti su klimatu ir aplinka susijusią riziką ir apie ją pranešti. Tai prisidės prie skaidrumo didinimo. Antrasis žingsnis bus apsidraudimas nuo bet kurios tokios rizikos, numatytos bankų rizikos valdymo arba mūsų priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procese. Galiausiai, šią riziką galima įtraukti į priežiūros testus nepalankiausiomis sąlygomis. Darbas vyksta visose šiose srityse, o didelė jo dalis – Europos ar net pasauliniu mastu. Pavyzdžiui, ECB yra Finansų sistemos ekologiškumo didinimo tinklo, kurį sudaro daugiau kaip 50 institucijų iš viso pasaulio, narys.

1 Bankų priežiūra 2019 m.

1.1 Euro zonos bankų sektorius 2019 m.

1.1.1 Bendras euro zonos bankų atsparumas

Pastaruosius ataskaitinius laikotarpius suvestiniai kapitalo rodikliai buvo stabilūs (žr. 1 pav.). Bendras kapitalo rodiklis 2019 m. trečiąjį ketvirtį buvo kiek didesnis negu tą patį ketvirtį prieš metus – nuo 17,83 % padidėjo iki 18,05 %. Panašias tendencijas galima pastebėti ir kalbant apie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET 1) rodiklį bei 1 lygio kapitalo rodiklį – jie kito tik šiek tiek.

Svarbių įstaigų (toliau – SĮ) svertinis vidutinis viso dydžio CET 1 rodiklis nuo 2018 m. ketvirtojo ketvirčio iki 2019 m. trečiojo ketvirčio nepasikeitė ir buvo 14,1 % (žr. 2 pav.). Per pirmuosius tris 2019 m. ketvirčius sverto koeficientas šiek tiek padidėjo ir trečiąjį ketvirtį buvo 5,42 % (palyginti su 5,32 % prieš metus) (žr. 3 pav.).

Pastaruoju metu stebėta suvestinio SĮ grupės padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio (toliau – LCR, angl. liquidity coverage ratio) didėjimo tendencija tęsėsi: 2019 m. trečiąjį ketvirtį LCR siekė 145,16 %, t. y. buvo 4,23 procentinio punkto didesnis negu tą patį praėjusių metų laikotarpį (žr. 4 pav.).

2019 m. ECB Bankų priežiūros tarnybos vykdytą metinį priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis sudarė išsamus bankų trumpalaikės likvidumo rizikos vertinimas. Atliekant jautrumo likvidumo rizikai analizę – 2019 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis buvo vertinamas SĮ gebėjimas atlaikyti nestandartinį likvidumo sukrėtimą. Bankų atsparumas nepalankiam ir ekstremaliam sukrėtimui buvo vertinamas taikant hipotetines nepalankias sąlygas, parinktas atsižvelgiant į pastarojo meto krizės epizodus ir neatsižvelgiant į jokius pinigų politikos sprendimus.

Daugumos iš 103 vertinime dalyvavusių bankų rezultatas – dideli likvidumo rezervai ir gana ilgas išgyvenimo laikotarpis (žr. 5 pav.). Pagal nepalankaus sukrėtimo scenarijų išgyvenimo laikotarpio mediana buvo maždaug šeši mėnesiai, o pagal ekstremalaus sukrėtimo scenarijų – maždaug keturi mėnesiai (žr. 6 pav.). Ilgi išgyvenimo nepalankiomis sąlygomis laikotarpiai reiškia, kad bankai turės daugiau laiko įgyvendinti savo finansavimo nenumatytais atvejais planus.

Bendra SĮ likvidumo pozicija išliko pakankamai gera visus 2019 m., tačiau kai kuriems klausimams ir toliau reikia priežiūros institucijų dėmesio: i) keletas bankų nurodė, kad jų likvidumo kai kuriomis valiutomis (pvz., JAV doleriais) pozicija yra silpna; ii) kai kurie bankai teikia grynojo likvidumo ne euro zonoje įsikūrusiems jų grupei priklausantiems subjektams, todėl nėra apsaugoti nuo veiklos atskyrimo rizikos (angl. ring-fencing risk); iii) keletas bankų taiko optimizavimo strategijas, kad pagerintų savo likvidumo rodiklius, tačiau teikia tik terminuotą pagalbą likvidumu; iv) daug kur galima būtų patobulinti įkaito valdymo praktiką, įskaitant gebėjimą greitai mobilizuoti nesuvaržytus likvidumo rezervus; v) bankai galbūt neįvertina, kokio masto neigiamą poveikį likvidumui gali padaryti kredito reitingo sumažėjimas. Vertinimas taip pat padėjo atskleisti likvidumo ataskaitose pateikiamų duomenų kokybės problemų, tad ateityje bus galima pagerinti priežiūrinės informacijos kokybę.

Vertinimo rezultatais remtasi vertinant bankų likvidumo pakankamumą ir rizikos valdymą. Tačiau jie neturėjo tiesioginio poveikio priežiūriniams kapitalo reikalavimams. Priežiūros institucijos ėmėsi atitinkamų kiekybinių ir kokybinių likvidumo priemonių per testavimą nepalankiausiomis sąlygomis paaiškėjusioms problemoms spręsti. Priežiūros institucijos aptarė išvadas su kiekvienu banku per metinį priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (toliau – SREP, angl. Supervisory Review and Evaluation Process) ir prireikus imsis tolesnių veiksmų dėl konkrečių nustatytų rezultatų.

Nustatyta, kad 2019 m. ir mažiau svarbių įstaigų (toliau – MSĮ) likvidumo ir kapitalo pozicijos buvo gana geros: vidutinis LCR antrąjį ketvirtį viršijo 200 %, o vidutinis CET 1 rodiklis sudarė apie 17 %. Tačiau buvo nustatyta ir keletas problemų, kurias verta atidžiai stebėti, pavyzdžiui, reikšmingi terminų nesutapimai ir būrimasis į likvidumo grupes siekiant sutelkti grupės narių turimus rezervus.

Pagerėjo ir bankų turto kokybė: bendras neveiksnių paskolų (toliau – NPL, angl. non-performing loans) rodiklis nuolat mažėjo: 2018 m. trečiąjį ketvirtį sudaręs 4,17 %, 2019 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 3,41 % (žr. 7 pav. ir 1.2.2 skirsnį). Bankų individualūs NPL rodikliai per tą patį laikotarpį taip pat labai sumažėjo, kaip parodyta 8 pav.

1.1.2 Bendri euro zonos bankų veiklos rezultatai

2019 m. euro zonos SĮ pelningumas išliko nedidelis – 2019 m. trečiąjį ketvirtį bendra metinė nuosavo kapitalo grąža buvo 5,8 %, t. y. šiek tiek mažesnė negu 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį, kai siekė 6,2 % (žr. 9 pav.)^[1]. Apskritai euro zonos SĮ nuosavo kapitalo grąža buvo mažesnė nei JAV bankų ir daugeliu atvejų mažesnė už jų pačių nurodytą nuosavo kapitalo kainą. Tai matyti ir iš daugumos į biržos sąrašus įtrauktų SĮ akcijų žemų kainų, kai akcijos kainos ir balansinės vertės santykis yra gerokai mažesnis už vienetą – dėl šios priežasties bankams yra sudėtinga naudotis akcijų rinkomis reikšmingai nesumažinant esamų akcininkų valdomų akcinio kapitalo dalių.

Tebetvyrant susirūpinimui dėl nelanksčių sąnaudų struktūrų, grynųjų pajamų prieš vertės sumažėjimą, atidėjinius ir mokesčius, santykis su nuosavu kapitalu sumažėjo, tačiau absoliučiąja išraiška grynosios pajamos iš esmės nepasikeitė. Be to, prekybos pajamų padidėjimą atsvėrė neigiamos grynosios arba kitos veiklos pajamos.

SĮ sąnaudų ir pajamų santykis tebebuvo gana didelis (žr. 10 pav.) – tai rodo ne tik sąnaudų neefektyvumą, bet ir išlaidas restruktūrizavimui bei sąnaudas, susijusias su investicijomis į skaitmeninimą. Vidutinės trukmės laikotarpiu dėl skaitmeninimo sąnaudų efektyvumas gali padidėti, o bankai galės siūlyti naujus produktus ir paslaugas. Tai svarbu turint omeny ir veiklos modelių tvarumą, tačiau dėl to sąnaudų patiriama dabar, o nauda gaunama tik vėliau.

2019 m. pirmuosius tris ketvirčius vertės sumažėjimo ir atidėjinių srautai sparčiai didėjo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, baigdami kelerius pastaruosius metus stebėtą mažėjimo tendenciją, kulminaciją pasiekusią 2018 m., kai šie srautai buvo labai maži, ir sukeldami dar didesnį spaudimą pelningumui. Jie didėjo visur, net ir tose šalyse, kuriose NPL lygis nedidelis, daugiausia dėl atidėjinių paskolų nuostoliams, susijusiems su naujomis NPL, dengti ir dėl bankų nefinansinio turto vertės sumažėjimo, susijusio su jų restruktūrizavimo programomis.

Kaip ir SĮ, euro zonos MSĮ pelningumas jau kurį laiką yra mažas. Visų pirma dėl savo priklausomybės nuo pajamų iš palūkanų MSĮ patiria neigiamą užsitęsusio mažų palūkanų normų laikotarpio poveikį, o dėl to, kad yra mažesnės ir jų veiklos geografija siauresnė, jos neturi daug galimybių diversifikuoti pajamų šaltinius ir mažinti sąnaudas. Naujausi duomenys rodo, kad 2019 m. birželio mėn. vidutinė MSĮ nuosavo kapitalo grąža buvo tik 5,1 %, o tai yra tik šiek tiek daugiau negu 2018 m. pabaigoje fiksuota 4,7 % grąža^[2]. Turto dalyje palūkanų pajamos, kurios sudaro didžiausią dalį MSĮ pajamų, 2019 m. toliau mažėjo (žr. 11 pav.). Tačiau grynosios palūkanų pajamos sumažėjo tik nežymiai, nes tuo pačiu metu sumažėjo palūkanų išlaidos. Galiausiai, kaip ir SĮ atveju, MSĮ atidėjinių srautai taip pat smarkiai išaugo – pirmąjį 2019 m. pusmetį jie padidėjo maždaug 20 %, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Nepaisant to, MSĮ rizikos sąnaudos, apskaičiuojamos kaip finansinės vertės sumažėjimo ir visų paskolų santykis, tebėra palyginti mažos – apie 0,1 % (tai yra mažiau nei trečdalis analogiškos SĮ rizikos).

MSĮ toliau stengėsi riboti bendras išlaidas (žr. 12 pav.). Vis dėlto 2019 m. birželio mėn. jų išlaidų ir pajamų santykis tebebuvo gana didelis – 72 %. Jis iš esmės nesikeitė nuo 2018 m. pabaigos (73 %) ir vis dar yra didesnis negu SĮ. Kalbant apie turto kokybę, susirūpinimą tebekėlė kai kurių MSĮ turimos didelės seniau susikaupusios NPL. Apskritai NPL lygio mažinimo balansuose pažanga šiek tiek sulėtėjo: 2019 m. antrąjį ketvirtį bendrasis NPL rodiklis buvo maždaug 2,71 % – 11 bazinių punktų mažesnis negu 2018 m. gruodžio mėn.

1.1.3 Pagrindinės rizikos bankų sektoriuje

Glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis priežiūros institucijomis ECB Bankų priežiūros tarnyba kasmet įvertina, kokios pagrindinės rizikos kyla bankams trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu (dvejus–trejus ateinančius metus). Tada parengiama Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) rizikos schema, kurioje ši rizika įvardijama. 2018 m. buvo įvardyta, kad 2019 m. ir vėliau pagrindinė rizika bus geopolitinis neapibrėžtumas, seniau sukauptos NPL ir galimas naujų NPL sukaupimas, taip pat kibernetiniai nusikaltimai ir IT triktys. Tarp kitų įvardytų rizikų yra perkainojimas finansų rinkose, žemos palūkanų normos ir bankų reakcija į reguliavimo reikalavimus.

Geopolitinis neapibrėžtumas laikomas viena didžiausių rizikų pasaulio finansų rinkoms ir euro zonos ekonomikai. Didėjanti įtampa prekybos srityje ir padidėjęs geopolitinis neapibrėžtumas turėjo neigiamą poveikį pasaulio BVP augimui, kuris išliko vangus visus 2019 m. Svarbus neapibrėžtumo šaltinis buvo ir Brexitas, dėl kurio bankai ir priežiūros institucijos turėjo pasirengti visiems galimiems scenarijams. Kartu su kai kuriose euro zonos šalyse padidėjusiu politiniu neapibrėžtumu šie pokyčiai toliau darė neigiamą poveikį euro zonos ekonomikos perspektyvoms – jos 2019 m. pablogėjo.

Nors euro zonos NPL rodiklis toliau mažėjo, didelis NPL lygis daugelyje euro zonos bankų tebekėlė susirūpinimą. Įgyvendindami savo NPL mažinimo strategijas, bankai labai sumažino savo seniau sukauptas NPL. 2019 m. trečiąjį ketvirtį SĮ NPL rodiklis sumažėjo iki 3,41 %, tačiau jis vis tiek yra didesnis negu prieš krizę. Todėl toliau reikia įgyvendinti NPL strategijas, ypač atsižvelgiant į tai, kad realiojo BVP augimas artimiausiu metu greičiausiai vis dar bus vangus.

Bankams vis ieškant pelno didinimo galimybių, ateityje gali susikaupti naujų NPL. Kelerius ankstesnius metus stebėta skolinimo sąlygų švelninimo tendencija 2019 m. šiek tiek susilpnėjo. Vis dėlto du 2019 m. ketvirčius euro zonos bankai pranešė šiek tiek sušvelninę įmonių kreditavimo standartus ir namų ūkiams teikiamų būsto paskolų sąlygas^[3]. Be to, SĮ pradėjo dar aktyviau veikti paskolų su finansiniu svertu rinkoje ir sutinka su rekordiškai žemą apsaugos lygį suteikiančiomis sąlygomis.

Dėl finansinių paslaugų skaitmeninimo tendencijų gali susilpnėti bankų atsparumas kibernetiniams nusikaltimams ir IT triktims. Bankai taiko vis daugiau skaitmeninių procesų ir turi diegti papildomų technologijų, kad galėtų efektyviau dirbti ir tenkinti kintančius klientų pageidavimus. Tačiau nemažai SĮ tebedirba su senomis IT sistemomis ir turi pertvarkyti savo IT infrastruktūrą, todėl šis procesas gali sulėtėti ir (arba) būti brangesnis. Be to, papildomą riziką kelia kibernetiniai nusikaltėliai su dideliais piktavališkais kolektyviniais ketinimais.

2019 m., nuolat ieškant galimybių didinti pelną, didelio perkainojimo finansų rinkose rizika tebebuvo didelė. Rizikos priedai visus metus tebebuvo maži, nepaisant epizodų, kai dėl didėjančios įtampos prekybos srityje padidėdavo svyravimai finansų rinkose. Nors apskritai viešojo sektoriaus skolos tvarumas euro zonoje pagerėjo, keliose šalyse skolos lygis tebėra aukštas, todėl jos nėra apsaugotos nuo galimo valstybės rizikos perkainojimo.

SĮ pelningumas tebebuvo mažas, nes dėl užsitęsusio mažų palūkanų normų laikotarpio ir intensyvios konkurencijos jų galimybės uždirbti nedidėjo. 2019 m. daugiau kaip pusės SĮ nuosavo kapitalo grąža buvo mažesnė už numatomą nuosavo kapitalo kainą. Nors 2018 m. nuosavo kapitalo grąža šiek tiek padidėjo, SĮ sumažino savo pelningumo prognozes, o tai rodo, kad prognozuojama nuosavo kapitalo grąža 2019 ir 2020 m. sumažės ir – jeigu euro zonos makroekonominės sąlygos pablogėtų – šios prognozės gali būti dar labiau sumažintos.

Nors 2019 m. rizika šiek tiek keitėsi, pirmiau aprašyti pagrindiniai rizikos veiksniai tebebus labai aktualūs ir ateinančiais metais (žr. 1.6 skirsnį dėl 2020 ir vėlesnių metų rizikos prognozių).

1.2 2019 m. priežiūros prioritetai ir projektai

1.2.1 2019 m. priežiūros prioritetų apžvalga

Priežiūros prioritetais nustatoma, kokioms sritims ECB Bankų priežiūros tarnyba ateinančiais metais skirs daugiausia dėmesio. Juos aptaria ir tvirtina ECB priežiūros valdyba ir jie grindžiami pagrindinės rizikos, su kuria susiduria prižiūrimi bankai (žr. 1.1 skirsnį) dabartinėmis ekonominėmis, reguliavimo ir priežiūros sąlygomis, vertinimu. Juos apibrėžiant atsižvelgiama ir į jungtinių priežiūros grupių (JPG) vykdant kasdienę priežiūrą nustatytas temines tendencijas bei į patikrinimų vietoje metu įgytas įžvalgas. Prioritetai kasmet peržiūrimi ir yra pagrindinė priemonė tinkamai suderintais būdais, proporcingai ir veiksmingai koordinuoti bankams taikomus priežiūros veiksmus. Taip yra užtikrinamos vienodos sąlygos ir stipresnis priežiūros poveikis. Toliau šiame skirsnyje pateikiami 2019 m. priežiūros prioritetai ir su tuo susiję projektai (taip pat žr. 1 iliustraciją).

1.2.2 NPL valdymas

2019 m. ECB nusprendė peržiūrėti savo priežiūrinius lūkesčius dėl prudencinio naujų neveiksnių pozicijų (toliau – NPE, angl. non-performing exposures) padengimo atidėjiniais, išdėstytus ECB rekomendacinio dokumento bankams apie neveiksnias paskolas priede (toliau – Priedas). Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad buvo priimtas Reglamentas (ES) 2019/630^[4], kuriame nustatyta 1 ramsčio tvarkos taikymo procedūra NPE. Naujasis reglamentas įsigaliojo 2019 m. balandžio 26 d. ir papildo galiojančias prudencines taisykles. Sprendimas peržiūrėti Priedą priimtas remiantis ECB įsipareigojimu persvarstyti priežiūrinius lūkesčius dėl naujų NPE, kai bus parengtas naujas teisės aktas dėl 1 ramsčio taikymo NPE.

Yra trys pagrindiniai skirtumai tarp 1 ramsčio tvarkos taikymo NPE ir ECB taikomos 2 ramsčio tvarkos.

• Pirma, pagal NPE taikomą 1 ramsčio tvarką visi bankai privalo atlikti atskaitymą iš nuosavų lėšų, kai NPE nėra automatiškai pakankamai padengtos atidėjiniais ar kitais koregavimais. Šis reikalavimas yra teisiškai privalomas, o ECB priežiūriniai lūkesčiai dėl SĮ prudencinių atidėjinių sudarymo pagal 2 ramsčio tvarką nėra teisiškai privalomi. Priežiūriniai lūkesčiai i) yra priežiūrinio dialogo atskaitos taškas, ii) priklauso nuo kiekvieno konkretaus atvejo vertinimo ir iii) yra priežiūros priemonė, kuri gali būti taikoma pagal 2 ramsčio tvarką SREP ciklo metu.
• Antra, NPE taikoma 1 ramsčio tvarka ir naujoms bei senoms NPL taikoma 2 ramsčio priežiūros metodika šiek tiek skiriasi trukmės kalibravimu. Be to, skiriasi ir būdai, taikomi siekiant atitinkamų koregavimų pagal ECB 2 ramsčio metodiką ir siekiant taikymo visa apimtimi pagal 1 ramsčio tvarką.
• Trečia, labai skiriasi taikymo sritis. 1 ramsčio tvarka taikoma tik toms NPE, kurios atsirado dėl naujų paskolų, suteiktų po 2019 m. balandžio 26 d., o ne i) seniau susikaupusioms NPE, ar ii) į bankų balansus įtrauktų esamų veiksnių paskolų, suteiktų iki 2019 m. balandžio 26 d., kurios ateityje gali tapti NPE, visumai. Tai reiškia, kad priežiūros institucijos turėjo turėti priemonių šiai galimai rizikai valdyti – šios priemonės numatytos pagal ECB 2 ramsčio tvarką.

Nustatęs pagrindinius skirtumus, ECB nusprendė pakoreguoti savo priežiūrinius lūkesčius dėl prudencinio naujų NPE padengimo atidėjiniais. Siekta supaprastinti ir suderinti visą NPE taikomą metodiką. Pirma, ECB priežiūriniai lūkesčiai dėl naujų NPE pagal Priede išdėstytą 2 ramsčio metodiką būtų taikomi tik toms pozicijoms, kurioms netaikoma 1 ramsčio tvarka, taip siekiant išvengti dubliavimo, t. y. kad tai pačiai pozicijai nebūtų taikomos ir 1 ramsčio, ir 2 ramsčio priemonės. Tad iš esmės NPE, atsiradusioms dėl paskolų, suteiktų po 2019 m. balandžio 26 d., bus taikoma tik 1 ramsčio tvarka. Antra, keičiama NPE, atsiradusių dėl paskolų, suteiktų iki 2019 m. balandžio 26 d., išlaikymo trukmė / trukmės skaičiavimas: vietoj 2 ir 7 metų bus taikomi 3, 7 ir 9 metai, kad šios trukmės būtų labiau suderintos su trukmėmis pagal 1 ramsčio tvarką^[5]. Tiksliau – 3, 7 ir 9 metų išlaikymo trukmė turėtų būti atitinkamai taikoma neužtikrintoms, ne nekilnojamuoju turtu užtikrintoms ir nekilnojamuoju turtu užtikrintoms NPE, kurios patenka į Priedo taikymo sritį, numatant įgyvendinimo visa apimtimi (t. y. 100 % padengimo) būdus, atitinkančius 1 ramsčio tvarką^[6].

Priežiūriniai lūkesčiai dėl seniau susikaupusių NPE (t. y. pozicijų, kurios prie NPE kategorijos buvo priskirtos iki 2018 m. kovo 31 d.) nesikeitė ir yra taikomas tas pats atskaitos taškas: 2 ir 7 metų išlaikymo trukmės terminai atitinkamai neužtikrintoms ir užtikrintoms NPE, atsižvelgiant į priežiūrines rekomendacijas dėl padengimo ir į laipsniško įgyvendinimo būdus, išdėstytus SREP pranešimuose^[7]. Didžiausias prioritetas buvo kuo greičiau sumažinti seniau susikaupusias NPE, kad bankų balansai būtų „išvalyti“ iki to laiko, kai ekonominės sąlygos taps mažiau palankios.

Visi kiti Priede išdėstytos naujoms NPE taikomos 2 ramsčio tvarkos aspektai nepasikeitė. Nesikeičia ir nuostata, kad, vertinant nukrypimus nuo priežiūrinių lūkesčių dėl NPE padengimo pagal 2 ramsčio tvarką, vis tiek bus atsižvelgiama į konkrečias aplinkybes, dėl kurių taikyti priežiūrinius lūkesčius dėl prudencinio padengimo atidėjiniais konkrečiam portfeliui ir (arba) pozicijai būtų netikslinga.

Taigi, ECB priežiūriniai lūkesčiai dėl naujų NPE bus taikomi tik toms NPE, kurios atsirado dėl paskolų, suteiktų iki 2019 m. balandžio 26 d. (šioms pozicijoms 1 ramsčio tvarka netaikoma)^[8]. NPE, atsiradusioms dėl paskolų, suteiktų po 2019 m. balandžio 26 d., bus taikoma 1 ramsčio tvarka, o ECB skirs daug dėmesio jų keliamai rizikai. Be to, visoms naujoms NPE, neatsižvelgiant į jų atsiradimo dieną, taikomas toks pats trukmės kalibravimas ir užtikrintų pozicijų suskirstymas ir tokia pati tvarka, kokia taikoma bet kokioms NPE dalims, garantuotoms ar apdraustoms oficialios eksporto kreditų agentūros, taip siekiant užtikrinti, kad ataskaitos dėl naujų NPE būtų paprastesnės (žr. 2 iliustraciją).

Aspektai, susiję su Europos bankininkystės institucijos paskelbtomis gairėmis dėl NPE

NPE taikoma priežiūrinė metodika buvo dar labiau sugriežtinta 2018 m. pabaigoje, kai Europos bankininkystės institucija (EBI) paskelbė dvejas su NPE susijusias gaires: i) 2018 m. spalio 31 d. Gaires dėl neveiksnių ir pertvarkytų pozicijų valdymo (EBA/GL/2018/06) ir ii) 2018 m. gruodžio 17 d. Gaires dėl neveiksnių ir pertvarkytų pozicijų atskleidimo (EBA/GL/2018/10). ECB pranešė EBI apie savo ketinimą laikytis šių EBI gairių dėl NPE^[9].

Seniau susikaupusių NPL mažinimas. Bankų taikomos NPL mažinimo strategijos – pažanga ir vertinimas

Europos bankų priežiūros veiklos pradžioje SĮ turėjo apie 1 trln. eurų NPL (NPL rodiklis – 8 %). 2019 m. rugsėjo mėn. šis skaičius buvo sumažėjęs iki 543 mlrd. eurų (NPL rodiklis – 3,41 %), t. y. nuo 2014 m. gruodžio mėn. NPL lygis sumažėjo apie 46 % (žr. 13 pav.). Seniau susikaupusios NPL ėmė sparčiau mažėti 2017 m., ypač šalyse, kuriose NPL rodiklis buvo didelis. Būtent tuo metu, t. y. 2017 m. kovo mėn., buvo paskelbtas ECB rekomendacinis dokumentas bankams apie neveiksnias paskolas (toliau – NPL rekomendacinis dokumentas), kuriame išdėstyti ECB Bankų priežiūros tarnybos lūkesčiai dėl NPL valdymo. 13 pav. parodyta visų SĮ turimų seniau susikaupusių NPL raida.

NPL rekomendaciniame dokumente išdėstyti lūkesčiai, kaip bankai turėtų valdyti savo seniau susikaupusias NPL^[10]. Paskelbus šį rekomendacinį dokumentą, aukštesnį NPL lygį turinčių SĮ (toliau – didelį NPL portfelį turintys bankai) buvo paprašyta pateikti NPL ir už skolas perimto turto lygio mažinimo strategijas ir nusistatyti NPL sumažinimo kiekviename portfelyje per vidutinės trukmės laikotarpį tikslus. Tokios SĮ pateikė ECB savo pirmąsias NPL mažinimo strategijas 2017 m. ir nuo to laiko jau du kartus jas atnaujino.

2019 m. pateiktose NPL strategijose numatyta nuo 2018 m. pabaigos iki 2021 m. pabaigos seniau susikaupusias NPL iš viso sumažinti apie 50 %. 14 ir 15 pav. parodytas į imtį įtrauktų didelį NPL portfelį turinčių 32 bankų seniau susikaupęs neveiksnus turtas (toliau – NPA, angl. non-performing assets) ir planuojamas jo lygio sumažinimas nuo 2019 m. pabaigos iki 2021 m. pabaigos.

2018 m. didelį NPL portfelį turintys bankai apskritai pasiekė gerų rezultatų ir daugeliu atvejų net viršijo savo seniau susikaupusių NPL mažinimo tikslus. Skirtingose įstaigose ir skirtingose šalyse seniau susikaupusių NPL buvo mažinamos skirtingai. Dažniausiai taikytos priemonės: paskolų grąžinimai (kai skolininkai mokėjo sutartyse nustatytas grąžinimo įmokas) ir veiksnumo atkūrimas, pardavimas (įskaitant portfelio pardavimą, pakeitimą vertybiniais popieriais ir perklasifikavimą pagal 9-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą (TFAS) kaip skirtą parduoti) ir nurašymai.

Per 2019 m. pirmąjį pusmetį bankai savo seniau susikaupusias NPL sumažino 8 %, o tai sudarė 42 % 2019 m. metinio plano (plg. 2018 m. antrąjį ketvirtį sumažinimas sudarė 51 % metinio plano). NPL sumažėjimo ir padidėjimo (perėjimo iš veiksnių pozicijų į neveiksnias ir atvirkščiai) rodikliai iš esmės atitinka planuotus, tik padidėjimas iš kitų šaltinių didesnis, nei planuota. NPL sumažėjimas daugiausia susijęs su paskolų grąžinimu ir jų veiksnumo atkūrimu, nurašymais ir pardavimais (įskaitant portfelio pardavimus, pakeitimą vertybiniais popieriais ir perklasifikavimą pagal 9-ąjį TFAS kaip skirtą parduoti).

Dauguma bankų aktyviai siekia kuo daugiau NPL sumažinti planuojamo laikotarpio pradžioje. Iš pateiktų 2019–2021 m. NPL mažinimo strategijų matyti, kad daugumoje šalių apie 50 % viso išsikelto trejų metų tikslo planuojama pasiekti per pirmuosius metus. Tikėtina, kad daugiau kaip 75 % sumažėjimo, numatyto pasiekti per trejų metų laikotarpį, bus pasiekta dėl neveiksnių portfelių sumažinimo, paskolų grąžinimo, pardavimo ir nurašymo.

Taip pat galima teigti, kad bankai savo NPL mažinimo planuose numato agresyviau mažinti senesnes NPL. Kaip matyti iš 16 pav., pozicijas, kurios prie neveiksnių buvo priskirtos seniau negu prieš penkerius metus, planuojama mažinti gerokai sparčiau negu pozicijas, kurios buvo neveiksnios trumpiau nei penkerius metus.

Apskritai seniau susikaupusios NPL euro zonoje tebėra didelės. Todėl ECB Bankų tarnyba ir toliau sieks, kad seniau susikaupusios NPL mažėtų, o naujų NPL neatsirastų.

1.2.3 Skolinimo kriterijų tobulinimas

Kai kuriose dalyvaujančiose valstybėse narėse viena iš didelio NPL rodiklio priežasčių yra netinkama paskolų teikimo praktika. Priežiūros institucijų siekio sumažinti NPL tikslas – „išvalyti“ bankų balansus ir taip atkurti pasitikėjimą bankų sektoriumi. Tačiau, atsižvelgiant į padidėjusią tikimybę, kad netrukus keisis ekonomikos ciklas, svarbu suprasti riziką, kurią bankai šiuo metu kelia į savo balansus, nes ji gali sukelti problemų ateityje. Todėl dabar daugiausia dėmesio skiriama reikalavimams, kuriuos bankai taiko teikdami paskolas. Būtina užbėgti problemoms už akių ir neleisti ateityje sukaupti per daug NPL – ir tai yra vienas iš 2019 m. priežiūros prioritetų (žr. 1.2 skirsnį).

Pirmasis žingsnis siekiant šio tikslo buvo įvertinti riziką ir tendencijas, susijusias su tuo, kaip bankai teikia paskolas, ir nukreipti priežiūros institucijų dėmesį į sritis, kuriose rizikos koncentracija didesnė. Todėl ECB nuodugniai įvertino atitinkamus priežiūros institucijų turimus duomenis. Tačiau kad būtų galima patikimai ir struktūriškai įvertinti bankų taikomų skolinimo kriterijų kokybę, ypač kriterijų, taikomų teikiant naujas paskolas, prireikė papildomų suderintų duomenų. Todėl 2019 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba pradėjo duomenų rinkimo projektą.

Pagrindiniai šio projekto tikslai buvo i) išsiaiškinti, ar bankų taikomi skolinimo reikalavimai ilgainiui sumažėjo, ir ii) nustatyti tam tikrų paskolų segmentų, skirtingų veiklos modelių ir skirtingų šalių ypatumus. Be to, buvo siekiama nustatyti, ar iš bankų IT sistemų galima gauti duomenų apie pagrindinius rizikos rodiklius ir koks yra automatizuoto tokių duomenų rengimo ir teikimo lygis.

Projektas buvo vykdomas bendradarbiaujant su sektoriaus atstovais. Taip buvo užtikrinta, kad į paskolų teikimo formas įtrauktų pagrindinių rizikos rodiklių (pvz., paskolos ir turto vertės santykis) apibrėžtys būtų suderintos su dažniausiai bankų taikoma praktika. Parengta forma apėmė pagrindinius skolinimo rizikos rodiklius ir paskolų ne finansų privačiajam sektoriui rizikos parametrus. Siekiant užtikrinti kuo didesnį skirtingų kredito įstaigų teikiamų duomenų nuoseklumą, buvo parengtas išsamus DUK tekstas ir atliktas visapusiškas duomenų kokybės patikrinimas.

Darant išvadas iš gautų duomenį pirmiausia reikėjo atsižvelgti į paskolų teikimo aplinkybes, nes skirtingose šalyse jos skirtingos. Todėl buvo ne tik analizuojami duomenys, bet ir rengiami specialūs susitikimai šalyse, kuriuose dalyvavo ir JPG, ir nacionalinių kompetentingų institucijų (toliau – NKI) atstovai. Šių susitikimų tikslas buvo kartu įvertinti JPG išvadas, padarytas pagal principą „iš apačios į viršų“, ir horizontaliąsias pastabas. Taip buvo galima atsižvelgti į konkrečių šalių ir konkrečių bankų aplinkybes ir kartu užtikrinti suderintą vertinimą. Remiantis šių susitikimų rezultatais buvo apibrėžta tolesnės analizės, kuri bus atliekama 2020 m., apimtis.

Kai duomenų analizė bus baigta, jos rezultatais galės pasinaudoti visi suinteresuotieji subjektai. ECB ir NKI turės vertingų įžvalgų apie bankų taikomą paskolų teikimo praktiką ir rizika grindžiamą kainodarą. Rezultatai taip pat atskleis, kokie pokyčiai vyksta veiklos segmentuose, pavyzdžiui, būsto paskolų arba paskolų mažosioms ir vidutinėms įmonėms rinkoje, ir parodys, kokius duomenis bankai naudoja savo paskolų portfelių rizikai valdyti. Bankams ji bus naudinga tuo, kad jie gaus išsamų individualų savo rezultatų įvertinimą ir palyginimą su kitų bankų rezultatais. Suvestiniai analizės rezultatai bus skelbiami viešai. Atsižvelgiant į analizės rezultatus konkrečių bankų atžvilgiu gali būti imamasi veiksmų, jie bus aptariami kitame skolinimo kriterijų vertinimo projekto etape 2020 m. Galiausiai, projektas naudingas ir EBI, nes vykdomas tuo pačiu metu, kai EBI dirba paskolų teikimo klausimu, o šiame darbe aktyviai dalyvauja ir ECB.

1.2.4 Tikslinė vidaus modelių peržiūra

Tikslinės vidaus modelių peržiūros (toliau – TVMP) tikslas – įvertinti bankų vidaus modelių pakankamumą ir tinkamumą ir taip sumažinti nepagrįstus pagal riziką įvertinto turto apskaičiavimo skirtumus. Vykdant TVMP prisidedama prie vienodų sąlygų įstaigoms sudarymo, nes taikoma nuosekli priežiūros praktika vertinant, ar vidaus modeliams taikomi teisės aktų reikalavimai įgyvendinami teisingai ir nuosekliai.

Po 2016 m. atlikto analitinio parengiamojo darbo 2017 m. buvo pradėtas ir 2019 m. baigtas patikrinimams vietoje skirtas TVMP etapas. Per tą laikotarpį buvo atlikta 200 patikrinimų vietoje 65 SĮ, per kuriuos daugiausia dėmesio skirta kredito, rinkos ir sandorio šalies kredito rizikos vidaus modeliams.

Vidaus modelių tyrimai buvo vykdomi laikantis bendros metodikos ir ECB ir NKI susitarimo dėl vienodo vidaus modeliams taikomų Europos teisės aktų nuostatų aiškinimo. Šis vienodas aiškinimas įtvirtintas ECB vidaus modelių vadove, kuriame išdėstyta, kaip ECB supranta vidaus modeliams taikomus teisės aktų reikalavimus ir kaip jis juos nuosekliai taiko vertindamas, ar bankai jų laikosi. Atnaujinto vadovo paskelbimu 2019 m. buvo užbaigtas svarbus TVMP etapas. Vadovas atnaujintas po plataus konsultacijų proceso: 2017 m. sektoriaus atstovų buvo prašoma teikti pastabas dėl pirmosios vadovo versijos, 2018 m. surengtos dvi viešos konsultacijos dėl įvairių atnaujintų vadovo skyrių. ECB vidaus modelių vadovas ir ateityje išliks vienu pagrindinių pagalbinių dokumentų, kuriuo ECB remsis vykdydamas vidaus modelių priežiūrą ir po TVMP. Prireikus vadovas bus toliau koreguojamas ir atnaujinamas.

Vykdant TVMP buvo atlikta (ir vis dar atliekama) įvairių analizių, skirtų įvertinti ir palyginti įvairių įstaigų vidaus modelių tyrimų rezultatus. Tarpiniai šių analizių rezultatai jau paskelbti viešai tiek patikrintų įstaigų, tiek plačiosios visuomenės labui. 2018 m. paskelbta reikšmingiausių arba dažniausių trūkumų, nustatytų vykdant TVMP atliekant tyrimus, apžvalga, vėliau ji keletą kartų – 2019 m. balandžio ir lapkričio mėn. – atnaujinta ir papildyta. Tokios horizontaliosios analizės, kaip ir kiti kokybės užtikrinimo lygmenys^[20], yra svarbios siekiant užtikrinti priežiūrinių vertinimų nuoseklumą visuose tyrimuose. Jas skelbti viešai naudinga bankams, nes taip jie gali matyti platesnį kontekstą, pagal kurį gali įvertinti jiems skirtus su TVMP susijusius sprendimus.

Kitas svarbus projekto rezultatas – po TVMP patikrinimų vietoje priimti priežiūriniai sprendimai. Tokiuose sprendimuose nurodyti teisiškai privalomi įpareigojimai padeda užtikrinti, kad bankai pašalintų per TVMP nustatytus trūkumus – taip užtikrinama, kad būtų diegiami būtini vidaus modelių patobulinimai. Iki šiol buvo priimta apie 110 tokių sprendimų galutinių versijų (t. y. kuriose atsižvelgta į įstaigų pastabas, pateiktas per teisės būti išklausytam įgyvendinimo laikotarpį), skirtų maždaug 55 iš 65 TVMP dalyvavusių įstaigų. Kiekviename iš šių TVMP sprendimų nustatyta vidutiniškai po 20 privalomų įpareigojimų ir, jei reikia, papildomų priemonių^[21]. Dėl tokių išsamių tolesnių veiksmų TVMP padeda mažinti nepagrįstus pagal riziką įvertinto turto apskaičiavimo taikant vidaus modelius skirtumus ir taip užtikrinti atitiktį teisės aktų reikalavimams. Pavyzdžiui, kalbant apie kredito riziką, bankuose dažnai buvo nustatyta trūkumų, susijusių su realizuotųjų nuostolių dėl jų pozicijų apskaičiavimu ir su ilgalaikių vidutinių įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių taikymu kalibruojant įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės parametrus. Kalbant apie rinkos riziką, dauguma trūkumų buvo susiję su bankų taikoma vertės pokyčio rizikos (toliau – VaR, angl. Value at Risk) apskaičiavimo metodika, taip pat su VaR nepalankiausiomis sąlygomis, teisės aktuose nustatytu VaR grįžtamuoju patikrinimu, vidaus modelių metodo taikymo sritimi ir papildomo kapitalo poreikio koeficiento rizikai padengti apskaičiavimo metodika.

Apskritai TVMP atlikti prireikė daug priežiūros institucijų išteklių. Kad nesutriktų įprastas bankų modelių palaikymo procesas, vertinimai, susiję su reikšmingais modelių pakeitimais ir pirminiais modelių patvirtinimais, taip pat buvo atliekami vietoje (kaip atskiri papildomi patikrinimai, kartais – kartu su TVMP patikrinimais). 2019 m. atlikti ne tik 49 patikrinimai vietoje vykdant TVMP, bet ir 117 SĮ taikomų vidaus modelių patikrinimų (52 iš jų atlikti vietoje)^[22]. 2019 m. iš viso priimtas 141 priežiūrinis sprendimas, susijęs su vidaus modelių patikrinimais (įskaitant atliktus vykdant TVMP)^[23].

TVMP projektas bus baigtas 2020 m. antrąjį pusmetį, tačiau tikimasi, kad 2020–2021 m. bus toliau intensyviai vykdomas reguliarus reikšmingų modelių pakeitimų ir prašymų dėl pirminių modelių patvirtinimų priežiūrinis tikrinimas. Prižiūrimi subjektai turės pakoreguoti savo modelius atsižvelgdami į i) TVMP išvadas ir ii) reikalavimus, kuriuos EBI nustatė keliuose naujuose techniniuose reguliavimo standartuose ir gairėse, parengtuose atliekant teisės aktų nustatytą vidaus reitingais pagrįsto metodo peržiūrą. ECB Bankų priežiūros tarnyba tikisi su bankais pasiekti sinergiją derindama, kiek tik įmanoma, vidaus modelių pakeitimų, reikalingų dėl šių dviejų iniciatyvų ir darančių poveikį toms pačioms reitingų sistemoms, diegimą ir vertinimą.

1.2.5 IT ir kibernetinė rizika

2019 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau teikė prioritetą IT ir kibernetinės rizikos valdymo priežiūrai. Apskritai IT ir kibernetinė rizika turėtų būti bankų bendros rizikos valdymo ir vidaus valdymo sistemos dalis, o visi darbuotojai turėtų apie ją žinoti. Juk IT ir kibernetinės rizikos poveikis gali būti juntamas visoje įstaigoje. Todėl visi bet kurios srities ir bet kokio rango darbuotojai turėtų prisidėti prie šios rizikos mažinimo.

Kadangi finansų sektoriui būdingos glaudžios tarpusavio sąsajos, kibernetiniai incidentai gali sparčiai išplisti po visą sektorių. Kad priežiūros institucijos turėtų daugiau galimybių nustatyti ir stebėti kibernetinių incidentų tendencijas bankų sektoriuje, 2017 m. pradėta taikyti informavimo apie kibernetinius incidentus tvarka. Bet kuri SĮ, nustačiusi rimtą kibernetinį incidentą^[24], privalo kuo greičiau apie jį pranešti. BPM kibernetinių incidentų duomenų bazė užtikrina didesnį skaidrumą ir sudaro sąlygas ECB greitai reaguoti, jei rimtas incidentas paveikia vieną ar daugiau SĮ. 2019 m. pranešta apie maždaug 30 % daugiau kibernetinių incidentų negu 2018 m.

Dažni patikrinimai vietoje taip pat suteikia galimybę ECB Bankų priežiūros tarnybai įvertinti kiekvieno banko pasirengimą valdyti IT ir kibernetinę riziką, o grupės bankų teminiai patikrinimai (kai tie patys aspektai panašiu mastu tikrinami keliuose bankuose) suteikia horizontaliųjų įžvalgų. 2019 m. daugiau dėmesio buvo skiriama IT tęstinumo valdymui ir paaiškėjo, kad reikia patobulinimų, ypač susijusių su reagavimo į didelius incidentus ir ekstremalias situacijas testavimu. Į tai bus atsižvelgiama vykdant nuolatinę priežiūrą. Kaip bankai valdo kibernetinę riziką, bus vertinama ir 2020 m. atliekant IT rizikos valdymo patikrinimus.

Per metinį SREP JPG vykdo nuolatinę IT ir kibernetinės rizikos priežiūrą pagal bendrą standartizuotą rizikos vertinimo metodiką, kuri parengta pagal EBI gaires EBA/2017/05^[25] ir pagal kurią pildomas IT rizikos klausimynas (bankui įsivertinti). Be nuolatinės priežiūros, atliekamos ir teminės peržiūros bei horizontaliosios analizės IT rizikos klausimais. SĮ atliekamas IT rizikos ir kontrolės priemonių įsivertinimas suteikia vertingos informacijos. Viena iš 2019 m. pastebėtų tendencijų – sektoriaus įsivertinimai sustiprėjo prudenciniu požiūriu. Įsivertinimas taip pat parodė, kad tos SĮ, kurių valdybose yra IT specialistų, yra labiau kompetentingos IT rizikos kontrolės srityje ir geriau suvokia šią riziką.

Įsivertinimo rezultatai taip pat parodė, kad vis daugiau SĮ savo kritiniuose veiklos procesuose naudoja pasenusias sistemas ir kad didėja išlaidos IT paslaugų pirkimui. 2020 m. šiems klausimams bus skiriama daugiau dėmesio.

ECB Bankų priežiūros tarnyba bendradarbiauja su daugeliu suinteresuotųjų subjektų tiek ES, tiek už jos ribų, kad būtų užtikrintas suderintas požiūris ir dalijamasi žiniomis apie IT ir kibernetinę riziką. Pavyzdžiui, ji dalyvauja tokiuose tarptautiniuose forumuose kaip EBI IT rizikos priežiūros darbo grupė, Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) operatyvinio atsparumo darbo grupė ir Finansinio stabilumo tarybos kibernetinių incidentų valdymo darbo grupė.

1.2.6 Brexitas

2019 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba Brexito klausimu daugiausia dėmesio skyrė i) bankų ir priežiūros institucijų pasirengimui galimam Brexitui be susitarimo ir ii) su priežiūros institucijoms suderintų bankų Brexito planų įgyvendinimui.

Visus metus ECB Bankų priežiūros tarnyba stebėjo bankų rengimąsi galimam Brexitui be susitarimo, t. y. jeigu Jungtinė Karalystė pasitrauktų iš ES be pereinamojo laikotarpio. ECB aiškiai informavo bankus, kad jie turėtų toliau rengtis visiems galimiems nenumatytiems atvejams, ir paprašė jų prireikus imtis veiksmingų poveikio mažinimo priemonių. Apskritai bankai JK išstojimui be susitarimo buvo pasirengę gana gerai.

Jau artėjant pirmajam planuotam Brexito terminui, t. y. 2019 m. kovo pab., ECB Bankų priežiūros tarnyba buvo užbaigusi daugumą leidimų suteikimo naujoms euro zonoje steigiamoms kredito įstaigoms – arba restruktūrizuojamoms esamoms – procedūrų. Be to, buvo užbaigtas Jungtinėje Karalystėje veiklą vykdančių SĮ Brexito planų vertinimas ir suteiktas joms patvirtinimas dėl jų filialų trečiosiose šalyse, kai toks patvirtinimas reikalingas pagal nacionalinę teisę. Šiuo tikslu ECB Bankų priežiūros tarnyba išsamiai aptarė su bankais jų būsimų filialų Jungtinėje Karalystėje veiklą ateityje ir veiklos modelius.

ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat stebėjo, kaip bankai įgyvendina savo Brexito planus, siekdama užtikrinti, kad bankai, kuriems Brexitas turi tiesioginės įtakos, laikytųsi prisiimtų įsipareigojimų, taip pat ir įgyvendinimo terminų, dėl kurių susitarė su savo priežiūros institucijomis. Be tokios horizontaliosios stebėsenos, buvo stebimi ir konkretūs bankai ir prireikus imtasi atitinkamų priežiūros veiksmų.

Dėl tų bankų, kurie dėl veiklos perkėlimo į euro zoną dėl Brexito įgijo svarbios įstaigos statusą, buvo įsteigtos naujos JPG ir ECB perėmė tiesioginę jų priežiūrą. 2019 m. antrąjį pusmetį pradėtas kai kurių iš šių bankų privalomas išsamusis vertinimas.

ECB ir toliau informavo apie priežiūrinius lūkesčius – buvo atnaujinami bankų priežiūrai skirtoje ECB interneto svetainėje skelbiami DUK, atnaujinti ir kai kurie Priežiūros naujienlaiškio straipsniai, informacija teikta ir per dvišales diskusijas su prižiūrimais subjektais.

Ateities planai

2020 m. ECB toliau stebės, kaip bankai įgyvendina savo Brexito planus – ar vykdo prisiimtus įsipareigojimus ir laikosi sutartų terminų, kad įgyvendintų savo siekiamus veiklos modelius. Nors 2019 m. bankai padarė tam tikrą pažangą, jie dar turi pasitempti, kad patenkintų ECB priežiūrinius lūkesčius įvairiose srityse, pavyzdžiui, vidaus valdymo, veiklos organizavimo ir prieigos prie finansų rinkos infrastruktūros, apskaitos modelių, santykių grupės viduje, IT infrastruktūros ir ataskaitų teikimo.

Bus pradėti kitų įstaigų, kurios, dėl Brexito perkėlusios veiklą į euro zoną, įgijo svarbios įstaigos statusą, išsamieji vertinimai.

ECB toliau stebės ES ir Jungtinės Karalystės politines derybas ir vertins jų poveikį priežiūros požiūriu.

1.2.7 Prekybos rizikos ir turto vertinimai

2019 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba pradėjo vykdyti keletą koordinuojamų projektų (nuotolinių ir vietoje) rinkos rizikos srityje. Projektai susiję su rizika, kylančia dėl prekybos veiklos, ir su tikrąja verte apskaitomų finansinių priemonių vertinimu. Projektų tikslas:

• užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių teisės aktų;
• padidinti priežiūros institucijų žinias apie tokio finansinio turto ir įsipareigojimų sudėtį;
• stebėti sritis, kuriose vertinimo rizika didesnė;
• įvertinti įstaigų taikomą tikrosios vertės ir prudencinių papildomų vertinimo korekcijų apskaičiavimo metodiką.

Visus 2019 m. buvo renkami neapibendrinti duomenys apie teisės aktuose nustatytą prekybos knygą iš 13 didelių svarbių įstaigų, kurių 2 ir 3 lygio pozicijos^[26] sudaro 87 % visų ECB tiesiogiai prižiūrimų bankų į prekybos knygą įtrauktų 2 ir 3 lygio pozicijų^[27]. Surinkus prekybinių operacijų sąrašo ir produkto lygmens informaciją buvo galima įvertinti didelės dalies 2 ir 3 lygio turto ir įsipareigojimų sudėtį. Tai padės apibrėžti tyrimų vietoje (jie bus atliekami kaip vertinimo rizikos grupinio patikrinimo vietoje dalis) apimtį.

Kalbant apie turto lygio nustatymą, pasakytina, kad didžioji dalis į imtį įtrauktų prekybos knygos pozicijų (apie 87 %) priskiriamos prie 2 lygio; 3 lygio pozicijos sudaro tik apie 2 % ir yra sutelktos keliuose bankuose (apie 82 % tokių pozicijų sutelkta trijuose bankuose). Pažvelgus į jų sudėtį pagal produktą, matyti, kad didelę dalį 2 lygio turto ir įsipareigojimų sudaro valiutos apsikeitimo sandoriai ir atpirkimo sandoriai, kurių dažniausias terminas – mažiau negu metai.

Kalbant apie vietoje vykdomus projektus, 2019 m. buvo pradėtas ir 2020 bei 2021 m. bus tęsiamas grupinis vertinimo rizikos tyrimas^[28]. Preliminarūs tyrimo rezultatai rodo, kad bankų taikoma praktika labai skiriasi ir kad apskaitos sistema suteikia bankams didelę laisvę tokiais klausimais kaip stebimumo apibrėžimas, turto lygio priskyrimas, pirmosios dienos pelno ir tikrosios vertės apskaičiavimas, todėl skirtumai gali būti dideli. Dėl tokių skirtumų sudėtinga vertinti vertinimo riziką. Šiuo vietoje vykdomu projektu siekiama sudaryti vienodas sąlygas prudenciniais tikslais ir suderinti bankų patikrinimų vietoje vykdymo metodikos taikymą.

Kalbant apie atitiktį EBI techniniams reguliavimo standartams dėl prudencinio vertinimo, 2019 m. atliktas tyrimas vietoje parodė, kad įstaigų taikomos prudencinio vertinimo sistemos neatitinka standartų, kaip tikisi ECB, bet kartu atskleidė, kad įstaigoms kyla su duomenimis susijusių sunkumų, kad galėtų užtikrinti reikiamą prudencinio vertinimo patikimumo lygį. EBI parengti klausimai ir atsakymai padėjo geriau išaiškinti, kaip taikyti prudencinio vertinimo sistemą.

1.2.8 Priežiūros metodikų rengimas

Bankų sektoriaus patiriamus finansinius sukrėtimus neretai sustiprina ar net sukelia tai, kad bankų turimas kapitalas ir likvidumas yra nepakankamo dydžio ir netinkamos kokybės. Didinant bankų atsparumą labai svarbūs du esminiai procesai – vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesas (toliau – ICAAP, angl. internal capital adequacy assessment process) ir vidaus likvidumo pakankamumo vertinimo procesas (toliau – ILAAP, angl. internal liquidity adequacy assessment process).

Tiek ICAAP, tiek ILAAP siekiama užtikrinti, kad įstaigos savo kapitalo ir likvidumo riziką apskaičiuotų ir valdytų struktūruotai, taikydamos įstaigos poreikius atitinkančius metodus. Vykdydami ICAAP ir ILAAP, bankai gali bet kada nustatyti ir įvertinti savo kapitalo ir likvidumo riziką, tad ir veiksmingai ją valdyti bei padengti.

Kadangi ICAAP ir ILAAP tenka itin svarbus vaidmuo bankų kapitalo ir likvidumo pakankamumo valdymo srityje, priežiūros institucijos šiems procesams skiria ypatingą dėmesį. Priimant SREP sprendimus dėl kapitalo, likvidumo ir kokybinių priemonių atsižvelgiama į ICAAP ir ILAAP kokybę ir rezultatus. Kai ICAAP ir ILAAP yra geri, sumažėja ir pačios įstaigos, ir priežiūros institucijų abejonės dėl faktinės rizikos, su kuria įstaiga susiduria. Tai padeda įstaigoms išlaikyti pakankamą kapitalą ir likvidumą ir taip išlikti gyvybingoms.

2018 m. lapkričio mėn. ECB Bankų priežiūros tarnyba paskelbė vadovus dėl įstaigų ICAAP ir ILAAP ir 2019 m. sausio mėn. pradėjo juos taikyti. Vadovuose nesiekiama pateikti išsamių rekomendacijų dėl visų patikimiems ICAAP ir ILAAP aktualių aspektų. Juose laikomasi principinio požiūrio, t. y. aptariami tik kai kurie atrinkti svarbiausi aspektai.

ECB Bankų priežiūros tarnyba pabrėžia, kad ICAAP ir ILAAP pirmiausia yra vidaus procesai, juos kiekviena įstaiga turėtų prisitaikyti pagal individualius poreikius. Todėl įdiegti ir vykdyti įstaigos specifiką atitinkančius ir jai proporcingus ICAAP ir ILAAP yra pačios įstaigos pareiga. Patikimi, veiksmingi, visapusiški ir į ateitį orientuoti ICAAP ir ILAAP yra svarbiausios priemonės užtikrinant įstaigų atsparumą. Todėl bankai raginami naudotis šiais vadovais ir kuo greičiau pašalinti spragas ir trūkumus, susijusius su kapitalo ir likvidumo valdymu.

2019 m. ECB Bankų priežiūros tarnybos horizontalieji padaliniai kartu su JPG aptarė su bankais, kaip jie planuoja patobulinti savo ICAAP ir ILAAP pagal naujus vadovus.

Savo 2019 m. SREP vertinimuose ECB Bankų priežiūros tarnyba padarė išvadą, kad daugiau kaip pusė visų ICAAP ir daugiau kaip trečdalis visų ILAAP, kuriuos taiko SĮ, vis dar turi didelių trūkumų ir kad ICAAP ir ILAAP nesuteikia tvirto pagrindo prudenciniam kapitalo ir likvidumo valdymui, todėl įstaigos turėtų juos (toliau) tobulinti. Išvados, padarytos įvertinus kiekvieną konkretų atvejį atskirai, daro vis didesnį poveikį SREP ir atitinkamoms atskiroms priežiūros priemonėms. Kitaip tariant, patikimi ICAAP ir ILAAP teigiamai veikia banko SREP.

Numatoma, kad ateityje ICAAP ir ILAAP svarba per SREP bus dar didesnė, todėl bankai bus skatinami ir toliau tobulinti savo vidaus procesus. Vis didesnis vaidmuo teks, be kitų dalykų, ICAAP kokybiniams ir kiekybiniams aspektams, pavyzdžiui, nustatant papildomus kapitalo reikalavimus pagal riziką.

1.3 Tiesioginė svarbių įstaigų priežiūra

1.3.1 Dokumentinė priežiūra

ECB Bankų priežiūros tarnyba stengiasi SĮ priežiūrą vykdyti proporcingai ir pagal riziką, reikliai ir nuosekliai. Todėl kiekvienais metais nustatomi pagrindiniai nuolat vykdomos priežiūros veiksmai. Šie veiksmai nustatomi remiantis galiojančiais teisės aktų reikalavimais, BPM priežiūros žinynu ir BPM priežiūros prioritetais ir įtraukiami į kiekvienos SĮ priežiūros programą.

Be šių centralizuotai nustatomų pagrindinių veiksmų, į priežiūros programą gali būti įtraukiami ir pagal bankų ypatumus parinkti priežiūros veiksmai. Taip galima reaguoti į greitai kintančią riziką tiek paskirų įstaigų, tiek visos sistemos lygmeniu.

Priežiūros programoje numatomi tokie dokumentinės priežiūros veiksmai: ) su rizika susijusi veikla (pvz., SREP ir testavimas nepalankiausiomis sąlygomis); ii) kita su organizaciniais, administraciniais ar teisiniais reikalavimais susijusi veikla (pvz., metinis svarbos vertinimas); iii) papildoma planuojama JPG veikla, siekiant priderinti nuolatinės priežiūros programą prie prižiūrimos grupės ar subjekto ypatumų (pvz., banko veiklos modelio ar vidaus valdymo struktūros analizė). Pirmosios dvi veiksmų grupės nustatomos centralizuotai, o trečioji yra skirta konkretiems bankams, ją nustato to banko JPG.

Proporcingumo principas

Vykdant priežiūros programą, vadovaujamasi proporcingumo principu, t. y. priežiūros mastas priklauso nuo konkrečios įstaigos dydžio, sisteminės svarbos ir veiklos sudėtingumo. Laikantis 2019 m. vidaus BPM efektyvinimo grupės parengtų gairių, vidutinis vienai SĮ tenkančių centralizuotai nustatytų priežiūros veiksmų skaičius šiek tiek sumažėjo, palyginti su ankstesniais metais (žr. 17 pav.), o tai reiškia, kad JPG galėjo daugiau dėmesio skirti konkrečios įstaigos rizikos klausimams.

Rizika pagrįsto metodo taikymas

Vykdant priežiūros programą taikomas rizika pagrįstas metodas – daugiausia dėmesio skiriama svarbiausioms kiekvienos SĮ rizikos kategorijoms. Pavyzdžiui, su kredito rizika susijusių veiksmų procentinė dalis yra didesnė didelį NPL portfelį turinčių bankų atveju nei vidutinio banko atveju, o su rinkos rizika susijusių veiksmų procentinė dalis yra didesnė tų bankų, kurių rinkos ir prekybos veiklos pozicijos yra didelės, atveju nei vidutinio banko atveju (žr. 18 pav.).

Svarbiausi dokumentinės priežiūros momentai 2019 m.

2019 m. nuolatinės priežiūros programoje numatyti trys centralizuoti veiksmai yra itin svarbūs: i) SREP vertinimas, ii) likvidumo testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir iii) bankų taikomų skolinimo kriterijų vertinimas.

SREP yra pagrindinė priežiūros priemonė, leidžianti apibendrinti visą konkrečiais metais surinktą informaciją apie konkrečią įstaigą ir parengti tos įstaigos metinį rizikos vertinimą. Šio vertinimo pagrindu su įstaiga vykdomas priežiūrinis dialogas – aptariama, kokių priežiūros priemonių reikėtų imtis, prieš ECB priimant dėl jų sprendimą. 2019 m. įstaigų ICAAP ir ILAAP vertinimas pagal naujus ECB vadovus ir likvidumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus buvo, be kita ko, svarbus indėlis į SREP.

Likvidumo testavimas nepalankiausiomis sąlygomis buvo vykdomas siekiant įvertinti bankų likvidumo atsparumą. Testavimas buvo vykdomas 103 SĮ pagal principą „iš apačios į viršų“, remiantis 2018 m. pab. bankų likvidumo duomenimis. Testavimo rezultatai paskelbti 2019 m. spalio 7 d.^[29]

Kita veikla, kuriai JPG skyrė daug dėmesio, buvo struktūruotas bankų taikomų skolinimo kriterijų kokybės vertinimas. Buvo vertinamos 94 SĮ. Jų buvo paprašyta pateikti kokybinių ir kiekybinių duomenų apie jų taikomą įprastą skolinimo praktiką. Atlikus kokybinę horizontaliąją surinktų duomenų analizę, bankams bus pateiktas įvertinimas ir rekomenduoti tolesni veiksmai^[30].

Išsami analizė

Vykdydamos nuolatinę priežiūrą, JPG gali spręsti, kiek išsamiai reikia vertinti konkrečios įstaigos riziką. Pavyzdžiui, JPG apibrėžia išsamių analizių, t. y. individualių aspektų, įtrauktų į priežiūros programą, mastą. 2019 m. JPG atliko daugiau išsamių analizių nei 2018 m., galbūt todėl, kad buvo numatyta mažiau centralizuotų veiksmų. Išsamiai buvo analizuojamos rizikos sritys, įtrauktos į 2019 m. priežiūros prioritetus (žr. 19 pav.).

Pagal priežiūros programą vykdomos veiklos būklė

2019 m. priežiūros programos buvo vykdomos sėkmingai. Metų pabaigoje 90 % visų suplanuotų veiksmų buvo vykdomi pagal planą: iš jų 75 % veiksmų buvo užbaigti, 15 % – tebevykdomi kaip planuota. Dar 3 % veiksmų bus užbaigti 2020 m., šiek tiek vėluojant. 7 % veiksmų atšaukta – daugiausia dėl bankų struktūrų pokyčių, taip pat dėl to, kad kai kurios SĮ tapo MSĮ ir todėl nebebuvo tiesiogiai prižiūrimos ECB (žr. 20 pav.). Visi pagrindiniai veiksmai, apimantys pagrindines bankų sektoriui kylančias rizikas, buvo vykdomi, kaip suplanuota. Tai, kad tik nedidelė dalis veiksmų neatlikta laiku ar buvo atšaukta, patvirtina, kad įgyvendinamos priežiūros programos yra tinkamos ir stabilios ir kad JPG pajėgia vykdyti veiklą pagal numatytą planą.

Priežiūros išvados

Priežiūros išvados – vienas iš pagrindinių įprastos priežiūros veiklos rezultatų. Jos parodo, kokius trūkumus bankai turi pašalinti. JPG stebi, kaip bankai šalina išvadose nurodytus trūkumus. 2019 m., palyginti su ankstesniais metais, bendras užregistruotų išvadų skaičius sumažėjo^[31]. Dauguma išvadų padaryta per patikrinimus vietoje, vidaus modelių tyrimus ir per leidimų suteikimo procedūras (žr. 21 pav.).

2019 m. SREP

SREP yra kasmet vykdomas procesas, per kurį priežiūros institucija, įvertinusi banko riziką, konkrečiai tam bankui nustato, kiek kapitalo, be teisės aktų nustatyto minimumo, bankui privaloma ir rekomenduojama turėti.

Per 2019 m. SREP ECB pirmą kartą paskelbė suvestinius duomenis apie 2 ramsčio kapitalo reikalavimus pagal veiklos modelį ir bankų individualius 2 ramsčio kapitalo reikalavimus^[32]. Duomenys paskelbti siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą bankams, investuotojams ir plačiajai visuomenei.

2019 m. per SREP nustatytas bendras CET 1 kapitalo reikalavimų ir rekomendacijų dydis (neįskaitant sisteminių ir anticiklinių rezervų) buvo toks pats, koks 2018 m., t. y. 10,6 %. Tai patvirtina, kad priežiūros institucijoms atliekant vertinimą, nustatyta, kad bankų kapitalo poreikis stabilizavosi. Beveik visų bankų kapitalo lygis buvo pakankamas ir net viršijo visus reikalavimus, įskaitant reikalavimus dėl sisteminių ir anticiklinių rezervų.

Per SREP nustatoma ne tik kiek kapitalo bankams privaloma ir rekomenduojama turėti, bet dažnai ir kokias kokybines priemones jie turėtų įgyvendinti. Per 2019 m. SREP kokybinės priemonės skirtos 91 bankui – tik šiek tiek daugiau nei 2018 m. Kokybinių priemonių pasiskirstymas rodo, kad priežiūros institucijoms dažniausia nerimą kelianti sritis yra vidaus valdymas: beveik trečdalis visų taisomųjų veiksmų, kurių bankams nurodyta imtis, yra susiję su jų vidaus valdymu. Iš tiesų, vidaus valdymui skirti SREP balai pablogėjo visų veiklos modelių atveju išliekant ankstesniais metais stebėtai tendencijai.

Pablogėjo ir operacinei rizikai skirti balai, o tai rodo, kad padidėjo daugelio bankų IT ir kibernetinė rizika. Todėl 2020 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba šiai rizikai skirs daugiau dėmesio, atlikdama IT rizikos patikrinimus vietoje. Be to, suderinta pranešimų apie kibernetinius incidentus sistema suteiks daugiau įžvalgų apie kibernetinio saugumo pažeidimus – tai sritis, kurioje bankai turi akivaizdžiai pasitempti.

1.3.2 Patikrinimai vietoje

Įgyvendinant priežiūros programoje numatytą veiklą vietoje, 2019 m. iš viso pradėtas 151 patikrinimas vietoje (2018 m. – 156). Patikrinimai vietoje planuojami atsižvelgiant į 2019 m. priežiūros prioritetus (žr. 22 pav.). Patikrinimų vietoje programa tebėra lanksti, kad ją būtų galima reguliariai atnaujinti visus metus, kai reikia reaguoti skubiai ir į nenumatytus įvykius.

Vietoje vykdomos priežiūros planavimas yra nuolatinės priežiūros dalis. Nors patikrinimų vietoje programa rengiama atsižvelgiant į BPM priežiūros prioritetus, ji taip pat pritaikoma – proporcingai ir atsižvelgiant į riziką – prie kiekvieno prižiūrimo subjekto ypatumų. Vykdant patikrinimus vietoje naudojamasi JPG atliktu nuolatinės priežiūros darbu. Šie patikrinimai yra papildanti, intervencinė ir kryptinga priežiūros priemonė, grindžiama glaudžiu bendradarbiavimu su JPG, tačiau kartu užtikrinanti papildomą nepriklausomą požiūrį.

Vienas iš Europos bankų priežiūros privalumų yra galimybė atlikti horizontaliąsias analizes ir palyginti visos euro zonos bankus. Pasinaudojant šia galimybe 2019 m. buvo tęsiami grupės bankų teminiai patikrinimai vietoje. Grupės bankų teminiai patikrinimai – tai keletas patikrinimų vietoje tuo pačiu klausimu. Juos atliekančios patikrinimų grupės gali koordinuoti veiksmus, nuolat bendradarbiauti, suderinti tikslus ir pasiekti sinergijos efektą. 2019 m. grupės bankų teminiai patikrinimai vietoje buvo atlikti trijose skirtingose srityse (pagal priežiūros prioritetus): i) komercinės ir gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, ii) finansinio sverto ir prudencinio rinkos vertinimo ir iii) IT rizikos ir veiklos tęstinumo.

1.3.2.1 Svarbiausios patikrinimų vietoje išvados

Toliau pateiktoje analizėje apžvelgiamos svarbiausios 2018 ir 2019 m. atliktų 113 patikrinimų vietoje, kurių galutinės ataskaitos paskelbtos nuo 2018 m. ketvirtojo ketvirčio iki 2019 m. trečiojo ketvirčio, išvados.

Kredito rizika

Daugiau kaip pusės kredito rizikos patikrinimų atveju daugiausia dėmesio buvo skiriama turto kokybei, o patikrinimai buvo atliekami peržiūrint kredito bylas. Juos atlikus buvo apskaičiuotas daugiau kaip 5 mlrd. eurų didesnis atidėjinių poreikis ir rasta iš viso maždaug 4,4 mlrd. eurų vertės turto, kuris turėtų būti perkvalifikuotas iš veiksnaus į neveiksnų. Kiti patikrinimai buvo daugiausia sutelkti į kokybinius kredito rizikos valdymo aspektus. Svarbiausios išvados:

• neteisingai klasifikuojami skolininkai: neteisingai apibrėžiamos ir (arba) nustatomos neveiksnios pozicijos ir pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui; pertvarkymo atvejų nustatymo ir išankstinio įspėjimo rodiklių aptikimo procesai turi trūkumų;
• apskaičiuojami per maži tikėtini kredito nuostoliai: pervertinamas įkaitas ir veiksnumo atkūrimo rodikliai, neteisingai apskaičiuojami pinigų srautai, netikslūs įkeisto turto vertės sumažinimo ir atidėjinių apskaičiavimo parametrai;
• silpna stebėsena: nepastebimi ankstyvieji kredito kokybės pablogėjimo ženklai, netinkamos reitingavimo sistemos;
• prasti skolinimo procesai: nepakankamas skolininko rizikos įvertinimas, netinkami kainodaros mechanizmai, netinkama išimčių tvirtinimo tvarka.

Vidaus valdymo rizika

Didžiausi su vidaus valdymo rizika susiję trūkumai nustatyti šiose srityse:

• organizacinė struktūra: silpna įstaigos rizikos kultūra, nepakankami žmogiškieji ištekliai, vidaus kontrolės sistemos trūkumai, neišsamios organizacinės gairės;
• vidaus kontrolės (atitikties, rizikos valdymo ir audito) funkcijas vykdantys padaliniai: rimti trūkumai, susiję su visų vidaus kontrolės funkcijas vykdančių padalinių statusu, ištekliais ir veiklos mastu;
• duomenų apie riziką sisteminimas ir rizikos ataskaitų rengimas: neišsamios vadovybei skirtos rizikos ataskaitos, silpna duomenų architektūra ir IT infrastruktūra.

IT rizika

Dauguma nustatytų itin rimtų trūkumų susiję su:

• IT saugumo valdymu (nepakankamai priemonių, skirtų laiku nustatyti ir sumažinti IT saugumo incidentus, netinkamas prieigos prie privilegijuotų naudotojų paskyrų teisių valdymas);
• IT rizikos valdymu (nepakankamas likutinės rizikos vertinimas);
• IT operacijų valdymu (nėra išsamaus ir tikslaus turto aprašo).

Kapitalo rizika

Vertinant reguliuojamąjį kapitalą (1 ramstį) nustatyti trūkumai susiję su neteisingu rizikos koeficientų priskyrimu pozicijoms, dėl ko nepakankamai įvertinamas pagal riziką įvertintas turtas, ypač kredito rizikos atveju, nes pozicijos priskiriamos neteisingoms rizikos klasėms ir neteisingai apskaičiuojama įkaito vertė. Kiti nustatyti didesni trūkumai susiję su tuo, kad nėra tinkamų kontrolės sistemų kapitalo reikalavimams apskaičiuoti.

Didžiausi per ICAAP patikrinimus nustatyti trūkumai: neteisingas rizikos (daugiausia kredito rizikos ir bankinės knygos palūkanų normos rizikos (toliau – BKPNR)) kiekybinis vertinimas, nepakankamai patikimos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemos (nemodeliuojančios gana nepalankių, bet įmanomų įvykių visai reikšmingai rizikai apskaičiuoti) ir dideli trūkumai integruojant ICAAP į valdymo sistemą.

Rinkos rizika

Didžiausi nustatyti trūkumai susiję su vertinimo rizikos apskaičiavimu ir valdymu (finansinių priemonių priskyrimo tikrosios vertės hierarchijai metodikų trūkumai, netinkama pirmosios dienos pelno pripažinimo praktika, neišsamios tikrosios vertės apskaičiavimo sistemos, dideli trūkumai įgyvendinant EBI techninius reguliavimo standartus dėl prudencinio vertinimo).

Bankinės knygos palūkanų normos rizika

Didžiausi su BKPNR susiję trūkumai nustatyti rizikos apskaičiavimo ir valdymo srityje, t. y. netinkami kiekybinio vertinimo metodai, netinkamų prielaidų ir parametrų naudojimas, nepakankamai tvirtas pagrindas neterminuotųjų indėlių modeliavimui, nereguliarus BKPNR modelių tvirtinimas ir grupės valdymo trūkumai.

Likvidumo rizika

Dauguma didžiausių trūkumų nustatyta rizikos apskaičiavimo ir stebėsenos srityje (neteisingas indėlių klasifikavimas, LCR apskaičiavimo metodikoje taikomos neteisingos prielaidos), atskaitomybės reikalavimų laikymosi srityje (LCR apskaičiavimo peržiūrų stoka ir skaičiavimo klaidos) ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis srityje (testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijuose neatsižvelgiama į įstaigų ypatumus).

Veiklos modeliai ir pelningumas

Didžiausi nustatyti trūkumai susiję su finansinių prognozių analize (pernelyg optimistinės finansinės prognozės ir scenarijai) ir pelningumo analize (nepakankama pagrindinių pelningumo veiksnių ir veiklos sričių analizė, kainodaros priemonių trūkumai – įskaičiuojamos ne visos sąnaudos ir rizikos).

Operacinė rizika

Didžiausi nustatyti trūkumai susiję su operacinės rizikos nustatymu (aprėpiama ir apibrėžiama ne visa reikšminga operacinė rizika) ir jos apskaičiavimu (duomenų apie operacinę riziką surinkimo procesų trūkumai, nepakankami rizikos prevencijos ir šalinimo veiksmai operacinės rizikos incidentų atveju).

1.4 Netiesioginė MSĮ priežiūra

BPM reglamentu^[33] ECB pavesta vykdyti netiesioginę MSĮ priežiūrą (priežiūros stebėseną), o tiesioginę tokių įstaigų priežiūrą vykdo NKI. 2019 m. buvo pasiekta keletas svarbių rezultatų formuojant ir taikant NKI vykdomos tiesioginės, o ECB – netiesioginės MSĮ priežiūros praktiką ir principus.

1.4.1 MSĮ priežiūros stebėsena

Vykdydamas priežiūros stebėsenos funkciją, ECB 2019 m. parengė ir 2020 m. sausio mėn. paskelbė MSĮ rizikos ataskaitą. Ataskaitoje pateikiami metinio MSĮ sektoriaus būklės vertinimo, atlikto bendradarbiaujant su NKI, rezultatai. Joje pateikiama ne tik išsami kiekybinė dabartinio MSĮ rizikos profilio analizė, bet ir pagrindinių rizikų ir pažeidžiamų vietų perspektyvinis įvertinimas.

Be to, ECB toliau kūrė analitines priemones ir suteikė galimybę jomis naudotis MSĮ priežiūrą vykdantiems NKI darbuotojams. Šios priemonės parodo kiekvienos šalies, kurioje vykdoma Europos bankų priežiūra, suvestinius rizikos rodiklius ir atitinkamus visos sistemos lyginamuosius rodiklius. Jos taip pat padeda nustatyti išskirtis kiekvienoje šalyje.

ECB toliau tobulino savo išankstinio įspėjimo dėl MSĮ sistemą, kurios paskirtis – iš anksto nustatyti, kad vienos ar kitos MSĮ finansinė padėtis gali pablogėti, ir pranešti apie tai per nuolat su NKI vykdomą dialogą.

Suprasdamas mišrių^[34] institucinių užtikrinimo schemų (toliau – IUS) svarbą kai kurių šalių, kuriuose vykdoma Europos bankų priežiūra, MSĮ sektoriui, ECB jas stebėjo ir 2019 m. Be to, jis atliko išsamią vienos IUS analizę ir pritarė vienos NKI paraiškai dėl vienos IUS pripažinimo.

Be to, ECB toliau aktyviai bendradarbiavo su NKI, visus metus rengdamas vizitus ir susitikimus tiek techniniu lygmeniu, tiek su vadovais. Buvo surengta keletas ECB ir NKI darbuotojų mainų: ECB darbuotojai nuo trijų iki šešių mėnesių dirbo NKI ir atvirkščiai. Visos tokios iniciatyvos padeda užtikrinti geresnį ECB priežiūros veikimą.

ECB surengė ir keletą pažintinių MSĮ priežiūros seminarų apie operatyvinės iformacijos rinkimą priežiūros tikslais, per kuriuos vyko diskusijos su MSĮ ir kitais atitinkamais rinkos dalyviais.

Bendrų aukštos kokybės MSĮ priežiūros standartų skatinimas vykdant Europos bankų priežiūrą

2019 m. ECB toliau įgyvendino keletą iniciatyvų, kuriomis siekė skatinti nuoseklų aukštos kokybės priežiūros standartų taikymą MSĮ.

2018 m. sausio mėn. ECB priežiūros valdybai patvirtinus MSĮ SREP metodiką^[35], ECB ir NKI pradėjo ją taikyti etapais. 2019 m. ši metodika buvo taikoma didelio prioriteto MSĮ^[36], o nuo 2020 m. ji turėtų būti taikoma visoms MSĮ. Siekdamas užtikrinti nuoseklų šios metodikos taikymą ir padėti NKI ją taikyti visu mastu, ECB surengė keletą mokymo kursų NKI darbuotojams. Be to, ši metodika buvo tobulinama, kad būtų geriau atsižvelgta į naujai atsirandančią riziką.

Be visa apimančio MSĮ SREP, ECB toliau didino MSĮ patiriamos IT ir kibernetinės rizikos priežiūros nuoseklumą. Atlikdamas horizontaliąsias analizes jis identifikavo geriausią praktiką ir pasidalijo ja su NKI, kad priežiūra būtų aukštos kokybės.

ECB įgyvendino svarbų projektą, susijusį su nacionaliniais apskaitos standartais (nacionaliniais bendraisiais apskaitos principais, BAP). Projekto esmė – parengti tam tikrų nacionalinių BAP dalių perkėlimo į TFAS metodiką ir priežiūros institucijoms skirtą priemonę. Priemonė sustiprins vidaus analitinius gebėjimus ir padės palyginti skirtingus apskaitos standartus taikančių bankų duomenis.

Dar viena svarbi priežiūros institucijų darbo sritis – BPM politikos, skirtos finansų technologijų (toliau – FinTech) įmonių (ir SĮ, ir MSĮ) priežiūrai, rengimas. 2018 m. paskelbęs Finansinių technologijų kredito įstaigų paraiškų gauti licenciją vertinimo vadovą, 2019 m. gegužės mėn. ECB surengė šio sektoriaus atstovų dialogą. Renginyje daugiausia dėmesio skirta tokių technologijų, kaip kreditingumo vertinimas balais tam panaudojant dirbtinį intelektą ir didžiuosius duomenis, ir debesijos kompiuterijos bei automatizuoto konsultavimo paslaugos, taikymui. Tais pačiais metais ECB taip pat atnaujino savo BPM FinTech centrą – visoms BPM priežiūros institucijoms skirtą centralizuotą pagalbos šiuo klausimu platformą – ir BPM priežiūros institucijų bendruomenei rengė mokymo kursus šia tema.

2019 m. ECB patikrino, kaip NKI įgyvendina Gaires (ES) 2017/697^[37] dėl naudojimosi pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra MSĮ atžvilgiu.

1.4.2 Kitos aktualios MSĮ priežiūros temos

Priėmus Kapitalo reikalavimų reglamento pakeitimus (KRR II)^[38] ir Kapitalo reikalavimų direktyvos pakeitimus (KRD V)^[39], 2019 m. ECB ir NKI MSĮ priežiūrą vykdė vadovaudamiesi proporcingumo principu. ECB įvertino naujos mažų ir nesudėtingų įstaigų klasifikacijos poveikį. Šis darbas bus tęsiamas ir 2020 m., glaudžiai bendradarbiaujant su EBI.

Pradėjus taikyti EBI gaires dėl neveiksnių ir pertvarkytų pozicijų valdymo, ECB pradėjo vertinti, kaip NKI, vykdydamos MSĮ priežiūrą, įgyvendina šias gaires. Šis darbas bus tęsiamas ir 2020 m., jį vykdydamas ECB atliks atrinktų MSĮ NP strategijų horizontaliąją lyginamąją analizę.

2019 m. ECB pradėjo MSĮ taikomų skolinimo standartų vertinimą. Vertinimą sudarė apklausa ir statistinių duomenų surinkimas iš nacionalinių centrinių bankų ir kai kurių MSĮ. Šia informacija bus remiamasi atliekant horizontaliąją analizę ir tęsiant darbą 2020 m.

Galiausiai, suteikdamas standartizuotų techninių IT priemonių NKI, ECB prisidėjo prie BPM dalyvaujančiose valstybėse narėse vykdomos MSĮ priežiūros lygio suvienodinimo. Šios priemonės parengtos ECB ir nacionalinių priežiūros institucijų SĮ priežiūrai naudojamų priemonių pagrindu, tačiau yra pritaikytos MSĮ ypatumams ir NKI poreikiams.

1.5 ECB makroprudenciniai uždaviniai

2019 m. ECB, vykdydamas pagal BPM reglamento 5 straipsnį jam pavestas užduotis, tęsė aktyvų bendravimą su nacionalinėmis priežiūros institucijomis makroprudencinės politikos euro zonoje klausimais. Pagal šią apibrėžtą makroprudencinės politikos sistemą ECB gali: i) tam tikroms kapitalo rezervo priemonėms taikyti griežtesnius reikalavimus negu atitinkamų nacionalinių institucijų taikomi reikalavimai ir ii) taikyti griežtesnes sisteminės arba makroprudencinės rizikos šalinimo priemones. Makroprudencinis forumas – Valdančiosios tarybos ir Priežiūros valdybos narių diskusijų platforma, leidžianti BPM mastu derinti mikroprudencinį ir makroprudencinį požiūrį. ECB dalyvavo ir Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) veikloje. Ši valdyba atsakinga už ES finansų sistemos makroprudencinę priežiūrą.

2019 m. ECB iš nacionalinių institucijų gavo 105 pranešimus apie makroprudencinės politikos taikymą. Dauguma šių pranešimų buvo susiję su kas ketvirtį priimamais sprendimais dėl anticiklinio kapitalo rezervo nustatymo ir sprendimais dėl pasaulinių sisteminės svarbos įstaigų (G-SII) ir (arba) kitų sisteminės svarbos įstaigų (O-SII) nustatymo ir jų kapitalo vertinimo. Jis taip pat vertino pranešimus apie kitas makroprudencines priemones, pavyzdžiui, dėl sisteminės rizikos rezervų, Kapitalo reikalavimų reglamento (KRR)^[40] 458 straipsnyje nustatytų aspektų ir kitose valstybėse narėse taikytų makroprudencinių priemonių abipusiškumo.

Vadovaudamiesi BBPK parengta metodika, ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos nustatė aštuonias pasaulinės sisteminės svarbos įstaigas^[41], kurios 2021 m. privalo laikyti 1,0–1,5 % papildomą kapitalo rezervą. Be to, ECB gavo pranešimus apie 109 kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervo normas. Jos atitiko kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervų „apatinės ribos“ nustatymo metodikoje numatytus dydžius. Šią metodiką ECB taiko nuo 2016 m. Jos peržiūra jau baigta, o patikslinta metodika bus paskelbta ECB makroprudencinio biuletenio 10 numeryje.

1.6 Žvilgsnis į priekį. 2020 m. rizika ir priežiūros prioritetai

Siekiant užtikrinti, kad bankų priežiūra būtų vykdoma sėkmingai, labai svarbu nustatyti ir įvertinti rizikas, su kuriomis susiduria prižiūrimi subjektai. Rizikos analize remiamasi ir per reguliarų strateginio planavimo procesą apibrėžiant priežiūros prioritetus. ECB Bankų priežiūros tarnyba, glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis priežiūros institucijomis, parengė ir 2019 m. spalio mėn. paskelbė atnaujintą 2020 m. ir vėlesnių metų BPM rizikos schemą.

Numatoma, kad 2020–2022 m. euro zonos bankų sektoriui didžiausią poveikį darys trys rizikos veiksniai: i) euro zonos ekonominiai, politiniai ir su skolos tvarumu susiję iššūkiai, ii) veiklos modelių tvarumas ir iii) kibernetiniai nusikaltimai ir IT triktys. Tarp kitų rizikos veiksnių – rizika bankų NPL strategijų įgyvendinimui, skolinimo standartų mažinimas, perkainojimas finansų rinkose, netinkamas elgesys, pinigų plovimas ir terorizmo finansavimas (žr. 23 pav.).

Palyginti su 2019 m. rizikos vertinimu, blogėjant pasaulio ekonomikos augimo perspektyvoms, su euro zonos ekonomine aplinka susijusi rizika padidėjo – daugiausia dėl didėjančio prekybos protekcionizmo, su Brexitu susijusio neapibrėžtumo ir akivaizdžių skolos tvarumo problemų kai kuriose šalyse. Visa tai, o kartu ir užsitęsęs mažų palūkanų normų laikotarpis, kuris, kaip prognozuojama, dar nesibaigs, didina susirūpinimą dėl menko euro zonos bankų pelningumo ir jų veiklos modelių tvarumo. Intensyvesnis pinigų plovimo atvejų tyrimas taip pat didina nuostolių dėl netinkamo elgesio riziką.

Siekdama užtikrinti, kad bankai veiksmingai atremtų šiuos pagrindinius iššūkius, ECB Bankų priežiūros tarnyba peržiūrėjo savo priežiūros prioritetus ir vėliau paskelbė juos kartu su BPM rizikos schema. Pirmaisiais Europos bankų priežiūros metais buvo labai svarbu kuo greičiau pagerinti bankų balansų būklę, o vėliau priežiūros dėmesys krypo į kitas sritis. Dabar daugiausia dėmesio skiriama bankų atsparumui ateityje ir jų veiklos modelių tvarumui. Todėl priežiūros prioritetai buvo pakoreguoti ir į juos įtrauktos šios prioritetinės sritys: i) tolesnis balanso kokybės gerinimas, ii) atsparumo ateityje didinimas ir iii) pasirengimas Brexitui (žr. 3 iliustraciją).

Kaip ir ankstesniais metais, veiksmingam įgyvendinimui užtikrinti bus taikomas trijų etapų metodas: i) ECB Bankų priežiūros tarnybos 2020 m. veiksmų planavimas remiantis priežiūros prioritetais, ii) šių veiksmų atlikimo užtikrinimas, ir iii) atliktų veiksmų veiksmingumo įvertinimas, t. y. kaip jie padėjo pasiekti pagal priežiūros prioritetus iškeltus tikslus.

2 Leidimai, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūros

2.1 Leidimai

2.1.1 Prižiūrimų subjektų skaičiaus pasikeitimai

Vadovaujantis BPM pagrindų reglamentu^[44], 2019 m. spalio mėn. buvo atliktas metinis vertinimas, ar bankas arba bankų grupė atitinka svarbos kriterijus^[45]. Jį papildė ad hoc svarbos vertinimai, atlikti pasikeitus grupių struktūroms ir įvykus kitiems bankų grupių pokyčiams. 2019 m. ir 2020 m. pradžioje prie svarbių buvo priskirti iš viso septyni bankai, o devyni bankai išbraukti iš SĮ sąrašo. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. lapkričio 1 d. 117 įstaigų buvo priskirtos prie svarbių^[46], jų skaičius sumažėjo, palyginti su ankstesniu metiniu svarbos vertinimu, atliktu 2018 m. gruodžio 14 d., kurio metu tokių įstaigų priskaičiuota 119 (žr. 1 lentelę). SĮ ir MSĮ sąrašo sudėtis pasikeitė dėl naujų grupių struktūrų, veiklos leidimų panaikinimo, veiklos perkėlimo dėl Brexito, pasikeitusio reglamentavimo ir kitų pokyčių. Nors SĮ skaičius sumažėjo, apskritai jos darosi didesnės ir sudėtingesnės dėl bankų grupių konsolidavimosi ir veiklos perkėlimo iš Jungtinės Karalystės į euro zoną.

2019 m. ECB prižiūrimų subjektų sąrašas pasipildė septyniais bankais.

• Atlikus metinį svarbos vertinimą, vienas bankas – akcinė bendrovė Šiaulių bankas, kuris tapo trečia pagal dydį kredito įstaiga Lietuvoje, buvo priskirtas prie svarbių subjektų. Nuo 2020 m. sausio 1 d. jo tiesioginę priežiūrą atlieka ECB.
• Buvo tikimasi, kad dėl Brexito keturi bankai, t. y. UBS Europe SE, J.P. Morgan AG, Morgan Stanley Europe Holding SE ir Goldman Sachs Bank Europe SE išplės savo veiklą euro zonoje, todėl 2019 m. jų tiesioginė priežiūra buvo perduota ECB.
• Nauja bankų grupė, vadovaujama Cassa Centrale Banca – Credito Cooperativo Italiano S.p.A., 2019 m. buvo priskirta prie svarbių subjektų, nes jos turtas viršijo 30 mlrd. eurų. Grupė susikūrė konsolidavus daugelį kooperatinių bankų, Italijoje priėmus šio sektoriaus reformai skirtą įstatymą.
• 2019 m. balandžio mėn. Latvijos finansų ir kapitalo rinkų komisijos prašymu ECB taip pat perėmė AS PNB Banka priežiūrą. Vėliau ECB paskelbė banką „žlungančiu arba galinčiu žlugti“.

Be to, devyni bankai buvo išbraukti iš ECB prižiūrimų bankų sąrašo:

• Penki bankai, tapę SĮ filialais, buvo išbraukti iš sąrašo, bet yra toliau prižiūrimi kaip grupės dalis: Luminor Bank AB, Luminor Bank AS ir Barclays Bank plc Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje.
• Atsižvelgiant į iš dalies pakeistą Kapitalo reikalavimų direktyvą (KRD V), pagal kurią plėtros bankų priežiūra nebepriskiriama ECB atliekamos priežiūros sričiai, ECB nutraukė trijų bankų tiesioginę priežiūrą: Landeskreditbank Baden-Württemberg-Förderbank, Landwirtschaftliche Rentenbank ir NRW.BANK.
• Vieno banko, t. y. ABLV Bank Luxembourg, S.A., veiklos leidimas buvo panaikintas.

Prižiūrimų subjektų sąrašas visus metus atnaujinamas. Naujausias sąrašas paskelbtas ECB bankų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje.

2019 m. atlikti išsamieji vertinimai

2019 m. liepos mėn. ECB atliko Nordea Bank Abp, kuris, perkėlus pagrindinę buveinę iš Švedijos į Suomiją, 2018 m. tapo ECB tiesiogiai prižiūrimu subjektu, išsamųjį vertinimą. Tą patį mėnesį buvo baigti šešių Bulgarijos bankų išsamieji vertinimai, atlikti gavus Bulgarijos prašymą dėl ECB ir Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinio banko) glaudaus bendradarbiavimo. Bulgarijos institucijos, atsižvelgdamos į vertinimo išvadas, vykdo tolesnių veiksmų procedūras, skirtas glaudžiam bendradarbiavimui pradėti 2020 m. (žr. 4.1 skirsnį).

2019 m. gegužės mėn. Kroatija taip pat kreipėsi dėl ECB ir Kroatijos nacionalinio banko (Hrvatska narodna banka) (žr. 4.1 skirsnį) glaudaus bendradarbiavimo. Todėl, laikydamasis nustatytos tvarkos, 2019 m. rugsėjo mėn. ECB inicijavo penkių Kroatijos bankų išsamius vertinimus, jie turi būti užbaigti 2020 m. antrajame ketvirtyje.

Dėl Brexito dar du bankai aktyviai išplėtojo savo veiklą BPM dalyvaujančiose valstybėse narėse. Šių bankų išsamieji vertinimai buvo pradėti 2019 m. rugsėjo mėn. ir turi būti užbaigti 2020 m. antrajame ketvirtyje.

2.1.2 Leidimų išdavimo procedūros

Procedūrų skaičius

2019 m. nacionalinės priežiūros institucijos iš viso ECB Bankų priežiūros tarnybai pranešė apie 3 569 veiklos leidimų išdavimo procedūras^[47] (žr. 2 lentelę), iš jų 34 procedūros atliktos dėl veiklos leidimų paraiškų, 15 – dėl veiklos leidimų panaikinimo, 36 – dėl leidimų galiojimo pasibaigimo^[48], 110 – dėl kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimų, 407 – dėl kredito įstaigų veiklos išplėtimo ES ir 2 967 – dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimo (Valdančiosios tarybos ir Priežiūros valdybos narių, pagrindines užduotis atliekančių asmenų ir trečiosiose valstybėse įsteigtų filialų vadovų individualių vertinimų)^[49].

2019 m. priimti 1 282 sprendimai išduoti leidimą^[50]. Iš jų Priežiūros valdyba pateikė 556 sprendimų projektus, kuriuos priėmė Valdančioji taryba. Likusius 726 sprendimus priėmė vyresnioji vadovybė pagal įgaliojimų delegavimo sistemą^[51]. Šie 1 282 sprendimai dėl leidimų išdavimo sudaro 54,41 % visų ECB individualiai priimtų priežiūros sprendimų.

Palyginti su 2018 m., leidimų išdavimo procedūrose yra skirtumų: kompetencijos ir tinkamumo procedūrų skaičius labai išaugo, o bendrų procedūrų (kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimo ir kredito įstaigų veiklos išplėtimo ES procedūrų) skaičius sumažėjo arba beveik nepasikeitė.

Bendrų procedūrų pokyčiai

Dauguma 2019 m. veiklos leidimų išdavimo procedūrų susijusios su naujų MSĮ įsisteigimu. Kaip ir ankstesniais metais, dvi pagrindinės priežastys, lėmusios naujų bankų paraiškas gauti leidimą, buvo susijusios su planuojamu Jungtinės Karalystės pasitraukimu iš ES ir paslaugų ES klientams teikimo pasitelkiant skaitmenines naujoves (finansinių technologijų (Fintech) veiklos modelių) plėtra.

Dauguma veiklos leidimų išdavimo SĮ procedūrų buvo susijusios su organizacijos restruktūrizavimu arba poreikiu išplėsti banko veiklos leidimą, siekiant įtraukti banko planuojamą vykdyti papildomą reguliuojamą veiklą. Dvi SĮ procedūros buvo susijusios su veiklos leidimo išplėtimu, įtraukiant investicines paslaugas, kita – įtraukiant padengtųjų obligacijų išleidimą. Dar viena SĮ procedūra buvo susijusi su didelės apimties organizacijos pakeitimais, perduodant jos bankines paslaugas naujai įsteigtam subjektui.

2019 m. sausio mėn. ECB paskelbė dviejų dalių Paraiškų gauti licenciją vertinimo vadovo suvestinę redakciją.

Leidimų panaikinimo procedūros daugiausia taikytos bankams savo noru nutraukiant vykdomą veiklą arba sudarant susijungimo susitarimą ar imantis kitokio pobūdžio restruktūrizavimo. Vien tik leidimų atsisakymai sudarė apie pusę visų leidimų panaikinimo procedūrų. Tačiau keletu atvejų leidimas buvo panaikintas dėl to, kad įstaiga nesilaikė rizikos ribojimo reikalavimų arba pinigų plovimo prevencijos taisyklių.

Kiek daugiau nei pusė visų kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimo procedūrų buvo susijusios su SĮ. 2019 m. SĮ vykdė tik ribotą tarpvalstybinę konsolidavimo veiklą. Absoliučiaisiais dydžiais, didžioji dalis kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimo procedūrų, apie kurias 2019 m. pranešta ECB, buvo susijusios su prižiūrimų subjektų akcijų paketo struktūros pakeitimu. Toks pakeitimas iš esmės vykdomas siekiant supaprastinti grupės struktūrą ir (arba) sumažinti išlaidas.

Kelios procedūros buvo susijusios su privataus kapitalo investuotojų arba kitų prižiūrimų subjektų įsigyjamais SĮ kontroliniais akcijų paketais, tačiau jokia aiški tendencija, palyginti su 2018 m., nebuvo stebima. Tokie atvejai dažnai būna sudėtingi, apima įvairių privačiojo ir viešojo sektoriaus subjektų daugialypius vertinimus ir gali turėti poveikio būsimai politikai. Pagal analizės svarbą ir išsamumą tokie atvejai sudaro didžiąją dalį darbo, kuris atliekamas vykdant procedūras, susijusias su SĮ.

2019 m. Brexitas ir vėl pareikalavo didelių priežiūros pastangų, vertinant bankus, norinčius perkelti JK įsteigtų subjektų veiklą į euro zoną. ECB nuolat dirbo su šiais bankais. Buvo labai svarbu užtikrinti, kad tokie bankai neįsteigtų fiktyvių subjektų. Tuo tikslu ECB išsamiai aptarė su bankais jų planus dėl vidaus valdymo, apsirūpinimo personalu, organizacinę, apskaitos ir apsidraudimo nuo rizikos strategijas bei grupės vidaus susitarimus.

Kalbant apie bendras procedūras apskritai, pasakytina, kad keletu atvejų, daugiausia susijusių su kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimu, pareiškėjai nusprendė atšaukti savo pranešimus po pirmųjų projektų pateikimo dėl priežasčių, susijusių su konkrečiu atveju, įskaitant pirminio vertinimo metu priežiūros atstovų išsakytas abejones arba nustatytas problemas.

Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo pokyčiai

2019 m. ECB gautas pranešimų apie kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūras skaičius buvo gerokai didesnis nei 2018 m. dėl kooperatinių bankų sektoriaus reformos ir įvykusio konsolidavimo Italijoje, lėmusio dviejų didelių kooperatinių bankų grupių sukūrimą. Po šio restruktūrizavimo ECB priežiūrai buvo perduota 200 mažų kredito įstaigų, kuriose buvo paskirta arba iš naujo paskirta maždaug 1 000 valdybos narių ir jų vertinimą reikėjo atlikti per metus.

Apie 75 % visų 2019 m. gautų pranešimų apie kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūras buvo susiję su priežiūros funkciją atliekančio valdymo organo nariais. Likę 25 % pranešimų buvo susiję su valdymo funkciją atliekančios valdybos nariais (apie 20 %), pagrindines užduotis atliekančiais asmenimis (3 %) ir trečiosiose šalyse įsisteigusių filialų vadovais (1 %).

Maždaug 40 % valdymo organų narių vertinimų ECB nustatė problemas, susijusias su vienu arba daugiau kompetencijos ir tinkamumo kriterijų. Todėl ECB nustatė sąlygas, įpareigojimus arba pateikė rekomendacijų SĮ, kaip spręsti nustatytas problemas. Dažniausiai problemos buvo susijusios su valdybos narių patirtimi ir galimybe skirti pakankamai laiko savo darbui.

Atlikdamas kompetencijos ir tinkamumo vertinimus, ECB komunikuoja su atitinkamomis NKI ir pačiais bankais. Jeigu kyla abejonių ar klausimų dėl kandidato tinkamumo, dažnai nutinka taip, kad patys kandidatai arba įstaiga nusprendžia atsiimti paraišką. Todėl tokiais atvejais neigiamas sprendimas nepriimamas. 2019 m. po minėto komunikavimo atsiimta 12 paraiškų dėl procedūrų.

2019 m. rugpjūčio mėn. ECB paskelbė ataskaitą apie deklaruotą nevykdomųjų direktorių galimybę skirti pakankamai laiko BPM. Lyginamieji duomenys, kuriais remiantis parengta ši ataskaita, atskleidžia nevykdomųjų direktorių skiriamą laiką savo funkcijoms ir padeda bankams bei priežiūros institucijoms įvertinti nevykdomųjų direktorių tinkamumą.

2019 m. ECB tęsė aktyvų dialogą su bankais, pateikusiais didžiausią skaičių paraiškų dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimo. Buvo siekiama didinti kompetencijos ir tinkamumo vertinimų skaidrumą ir komunikaciją ir padėti bankams pateikti išsamias ir tikslias paraiškas. Šio nuolatinio dialogo metu 2019 m. vasario mėn. ECB organizavo apskritojo stalo diskusijas su bankų atstovais, skirtas aptarti ir pabrėžti kompetencijos ir tinkamumo vertinimų svarbą, užtikrinant, kad nevykdomieji direktoriai vykdytų aukštos kokybės priežiūrą. Apskritojo stalo diskusijose buvo pasikeista nuomonėmis apie geriausią valdymo praktiką ir bendras su tuo susijusias problemas. Neišspręsta problema yra ta, kad euro zonoje nėra bendrų kompetencijos ir tinkamumo vertinimo taisyklių.

Bendradarbiaudamas su NKI, ECB taip pat kuria interneto portalą, skirtą didesniam paraiškų dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimo proceso veiksmingumui užtikrinti. Užtikrinant aktyvų bankų, kaip galutinių vartotojų, įsitraukimą į projekto kūrimo etapą, buvo surengta nemažai seminarų 2018 ir 2019 m. Daugiau informacijos pateikiama 2 intarpe, skirtame priežiūros metodikai.

2.2 Pranešimas apie pažeidimus, vykdymo užtikrinimas ir sankcijų skyrimas

2.2.1 Vykdymo užtikrinimas ir sankcijų skyrimas

Pagal BPM reglamentą ir BPM pagrindų reglamentą vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo įgaliojimai ECB ir NKI skirstomi priklausomai nuo įtariamo pažeidimo, atsakingo asmens ir taikytinos priemonės (žr. ECB priežiūros veiklos 2014 metų ataskaitą). Vadovaujantis taikytina teisine sistema, sankcijos, kurias skiria ECB, vykdydamas savo priežiūros uždavinius, skelbiamos ECB bankų priežiūros interneto svetainėje. Sankcijos, kurias taiko NKI ECB nurodymu, skelbiamos toje pačioje interneto svetainėje.

Įskaitant 11 procedūrų, kurios buvo vykdomos 2018 m. pabaigoje, 2019 m. ECB atliko 34 sankcijų procedūras (žr. 3 lentelę). Dėl šių 34 procedūrų ECB priėmė 11 sprendimų.

Iš 34 sankcijų skyrimo procedūrų, atliktų 2019 m., 21 buvo susijusi su įtariamais SĮ padarytais tiesiogiai taikomų ES teisės aktų (įskaitant ECB sprendimus ir reglamentus) pažeidimais.

2019 m. ECB priėmė tris sprendimus dėl sankcijų skyrimo trims prižiūrimiems subjektams (bendra baudų suma – 7,6 mln. eurų). Be to, trys sprendimai skirti sankcijas vienam prižiūrimam subjektui buvo priimti 2018 m. pabaigoje (bendra baudų suma – 0,6 mln. eurų). Šie sprendimai buvo paskelbti 2019 m. Šios sankcijos buvo skirtos už pažeidimus, padarytus nuosavų lėšų, kapitalo reikalavimų, informacijos teikimo ir didelių pozicijų srityse.

Viena procedūra, susijusi su tiesiogiai taikomų ES teisės aktų pažeidimais, buvo užbaigta 2019 m. dėl to, kad konkrečiu atveju nebuvo teisinio pagrindo skirti sankciją. Kitos aštuonios procedūros metų pabaigoje dar vyko.

Kitų 13 sankcijų skyrimo procedūrų, atliktų 2019 m., atveju ECB neturėjo tiesioginių įgaliojimų skirti sankcijų, todėl galėjo tik pateikti prašymus NKI pradėti procedūras. Šios procedūros buvo susijusios su įtariamais nacionalinės teisės aktų, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos Kapitalo reikalavimų direktyvos (KRD IV)^[52] nuostatos, pažeidimais, daugiausia su SĮ arba fizinių asmenų padarytais valdymo reikalavimų pažeidimais. Šiais atvejais ECB priėmė penkis sprendimus prašyti NKI pradėti sankcijų skyrimo procedūrą pagal jų nacionalinę kompetenciją.

Atsižvelgdamos į ECB prašymus pradėti procedūras ir įvertinusios konkrečius atvejus pagal savo nacionalinę teisę, 2019 m. atitinkamos NKI taikė įspėjimą ir skyrė 0,1 mln. eurų dydžio piniginę baudą.

Išsamus įtariamų pažeidimų, dėl kurių ECB 2019 m. taikė vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūras, išskaidymas pagal pažeidimo sritį pavaizduotas 24 pav.

2.2.2 Pranešimai apie pažeidimus

ECB privalo užtikrinti, kad būtų nustatytos veiksmingos pranešimo (pranešimą gali pateikti bet kuris asmuo) apie atitinkamų ES teisės aktų pažeidimus priemonės (šis procesas paprastai vadinamas informavimu apie pažeidimą, angl. whistleblowing). Todėl ECB parengė pranešimų apie pažeidimus mechanizmą, kurio viena iš sudedamųjų dalių yra speciali pranešimų teikimo platforma, į ją galima patekti iš ECB bankų priežiūrai skirtos interneto svetainės.

ECB užtikrina visišką pranešimų apie pažeidimus, gautų per interneto platformą ar kitais kanalais (pvz., elektroniniu arba paprastu paštu), konfidencialumą ir atsižvelgia į visą turimą informaciją, atlikdama savo priežiūros užduotis.

2019 m. ECB gavo 133 pranešimus apie pažeidimus, tai yra 10 % daugiau nei praėjusiais metais. Iš jų 73 pateikti dėl įtarimų pažeidus atitinkamus ES teisės aktus, 63 iš šių pranešimų pripažinti kaip patenkantys į ECB, kaip priežiūros institucijos, įgaliojimų sritį, o dešimt pranešimų apie pažeidimus patenka į NKI įgaliojimų sritį. Kiti pranešimai apie pažeidimus pateikti daugiausia dėl įtarimų pažeidus ne prudencinius (riziką ribojančius) reikalavimus (pvz., vartotojų teisių apsaugos), todėl nepateko į pranešimų apie pažeidimus mechanizmo sritį.

Dauguma pranešimų apie įtariamus pažeidimus pateikti dėl vidaus valdymo (72 %) ir dėl netinkamo nuosavų lėšų apskaičiavimo ir kapitalo reikalavimų (19 %) pažeidimų. Išsamus gautų pranešimų išskaidymas pateiktas 25 pav. Su vidaus valdymu susiję pranešimai teikti daugiausia dėl rizikos valdymo ir vidaus kontrolės, kompetencijos ir tinkamumo (angl. Fit & Proper) reikalavimų, organizacinės struktūros^[53].

Atitinkamos jungtinės priežiūros grupės buvo supažindintos su informacija, pranešta naudojantis pranešimų apie pažeidimus mechanizmu. ECB tinkamai atsižvelgė į šią informaciją (pvz., įvertino jos poveikį prižiūrimų subjektų rizikos profiliui) ir taikė atlikdamas savo priežiūros užduotis. 2019 m. imtasi tokių pagrindinių su pranešimais apie įtariamus atitinkamų ES teisės aktų pažeidimus susijusių tiriamųjų veiksmų:

• atliktas vidaus vertinimas atsižvelgiant į turimus dokumentus (79 % atvejų);
• teikti prašymai prižiūrimam subjektui pateikti dokumentus arba paaiškinimus (14 % atvejų);
• teiktas prašymas atlikti vidaus auditą arba atliktas patikrinimas vietoje (7 % atvejų).

3 Dalyvavimas valdant krizes

3.1 2019 m. krizių atvejai

3.1.1 AS PNB Banka

Pagal ES krizių valdymo sistemą, pasikonsultavęs su Bendra pertvarkymo valdyba, ECB gali nustatyti, kad prižiūrimas subjektas yra žlungantis arba galintis žlugti. 2019 m. rugpjūčio 15 d. ECB Bankų priežiūros tarnyba nustatė, kad Latvijos bankas SĮ^[54] AS PNB Banka buvo žlungantis arba galintis žlugti, kaip numatyta Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento^[55] 18 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose. Visų pirma ECB atlikto patikrinimo vietoje metu buvo nustatyti objektyvūs veiksniai, patvirtinantys išvadą, kad AS PNB Banka turtas buvo mažesnis už įsipareigojimus. Be to, bankas pažeidė veiklos leidimui išlaikyti taikomus reikalavimus taip, kad ECB turėjo pagrindo panaikinti veiklos leidimą.

Žlungančios arba galinčios žlugti įstaigos vertinimo parengiamieji veiksmai

Nuo 2017 m. gruodžio 31 d. AS PNB Banka nuolat pažeidinėjo jam taikomus 2 ramsčio reikalavimus, tą visų pirma lėmė išskirtinio pobūdžio trūkumai. AS PNB Banka išskirtinio pobūdžio trūkumų pagrindinės priežastys: i) didelis skaičius neveiksnių paskolų, suteiktų mažam skaičiui paskolų gavėjų; ii) veiklos pajamų, kurios anksčiau buvo gaunamos iš didelių tarptautinių pinigų pervedimų nerezidentams ir jų banko sąskaitų aptarnavimo mokesčių, struktūrinis sumažėjimas; ir iii) didelės administravimo išlaidos dėl banko valdybos nariams mokamos kompensacijos ir teisinių paslaugų kainos.

Be to, AS PNB Banka pažeidė papildomus reikalavimus, tai yra didelių pozicijų limitus pagal Kapitalo reikalavimų reglamento (KRR) 395 straipsnį nuo 2016 m. kovo mėn. ir nacionalinį skolinimo susijusioms šalims 15 % tinkamo kapitalo limitą pagal Latvijos kredito įstaigų įstatymo 43 straipsnio 1 dalį nuo 2018 m. vasario mėn.

Nepaisant kompetentingų institucijų pakartotinių prašymų (įskaitant 2019 m. liepos 11 d. ECB priimtą sprendimą dėl ankstyvosios intervencijos), AS PNB Banka nepavyko atitikti pirmiau minėtų reikalavimų. Be to, AS PNB Banka 2018 m. finansinių ataskaitų auditą atlikusio nepriklausomo auditoriaus pateiktoje sąlyginėje nuomonėje nustatyta, kad reikėjo atlikti papildomus vertės sumažėjimo ir tikrosios vertės koregavimus. Auditoriaus nustatyti nepakankamai nurodyti atidėjiniai ir nepripažintas turto tikrosios vertės sumažėjimas buvo tokie reikšmingi, kad bankui juos pripažinus, būtų pažeisti 1 ramsčio reikalavimai. AS PNB Banka rimtas kapitalo problemas taip pat patvirtino ECB inicijuoto kredito rizikos patikrinimo vietoje rezultatai. Šio patikrinimo metu nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. AS PNB Banka grynoji vertė buvo neigiama.

AS PNB Banka nepateikė įrodymų, kad jis sugebės papildyti savo kapitalą per ankstyvosios intervencijos sprendime nustatytą terminą. Atsižvelgdama į tai ir į patikrinimo vietoje rezultatus, Priežiūros valdyba nusprendė pradėti žlungančios arba galinčios žlugti įstaigos vertinimo procesą ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. inicijavo oficialią konsultaciją su BPV. Paskui Priežiūros valdyba ir ECB valdančioji taryba paskelbė vertinimą, kad AS PNB Banka yra žlunganti arba galinti žlugti įstaiga. Kaip numatyta Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento 18 straipsnyje, 2019 m. rugpjūčio 15 d. šis vertinimas buvo išsiųstas BPV ir Europos Komisijai. Kaip numatyta Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos^[56] 81 straipsnyje ir KRD IV, ECB Bankų priežiūros tarnyba apie savo sprendimą pranešė ir visoms atitinkamoms institucijoms.

Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su BPV

ECB Bankų priežiūros tarnyba informavo BPV iš karto, kai perėmė AS PNB Banka priežiūrą. Banko kapitalo padėtis buvo išsamiai aptariama su BPV atstovais ECB sušauktuose krizių valdymo posėdžiuose. BPV taip pat buvo pakviesta stebėtojos teisėmis dalyvauti atitinkamuose ECB priežiūros valdybos posėdžiuose. Be to, ECB atstovas stebėtojo teisėmis dalyvavo visose BPV vykdomosiose sesijose, susijusiose su šiuo atveju, taip pat ir posėdyje, kuriame BPV nusprendė netaikyti pertvarkymo veiksmų.

Veiksmai, atlikus žlungančios arba galinčios žlugti įstaigos vertinimą

2019 m. rugpjūčio 15 d. BPV nusprendė netaikyti pertvarkymo veiksmų AS PNB Banka atveju. Ji padarė išvadą, kad Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose išvardytos sąlygos buvo įvykdytos, o 18 straipsnio 1 dalies c punkto sąlyga dėl viešojo intereso – ne. Tuo pat metu Latvijos finansų ir kapitalo rinkų komisija priėmė sprendimą dėl moratoriumo paskelbimo AS PNB Banka, nedelsiant sustabdant jo finansinę veiklą. Be to, Finansų ir kapitalo rinkų komisija, kaip paskirta valdžios institucija pagal Direktyvą 2014/49/ES^[57], nustatė, kad AS PNB Banka apdraustieji indėliai tapo negrąžinami. 2019 m. rugpjūčio 22 d. Finansų ir kapitalo rinkų komisija kreipėsi į kompetentingą teismą su prašymu^[58] paskelbti nemokumą. 2019 m. rugsėjo 12 d. teismas pripažino AS PNB Banka nemokiu ir paskyrė jam nemokumo administratorių. 2020 m. vasario mėn. ECB Bankų priežiūros tarnyba panaikino AS PNB Banka veiklos leidimą Finansų ir kapitalo rinkų komisijos, kuri toliau prižiūri nemokumo procedūrą, prašymu.

Svarbiausia patirtis

Kaip minėta pirmiau, kalbant apie svarbiausią patirtį, įgytą ABLV Bank atveju, nurodytą ECB priežiūros veiklos 2018 metų ataskaitoje, atsiranda reikšmingų neapibrėžtumų dėl žlungančios arba galinčios žlugti įstaigos vertinimo pagal BGPD / BPMR veiksnių, likvidavimo procedūrų pagal nacionalinius nemokumo įstatymus veiksnių ir leidimo panaikinimo pagal nacionalinius įstatymus, įgyvendinančius KRD IV, veiksnių nepakankamo suderinamumo. Pripažinus AS PNB Banka žlungančia arba galinčia žlugti įstaiga ir priėmus BPV sprendimą, kad jo pertvarkymas neatitinka viešojo intereso, nemokumo procedūros negali prasidėti iš karto, nes pagal Latvijos įstatymus jos priklauso nuo teismo sprendimo. Šis vėlavimas reiškia, kad tolesni veiksmai, kaip antai Finansų ir kapitalo rinkų komisijos nustatyti veiklos apribojimai (moratoriumas), buvo reikalingi pasiruošti galimam atvejui, kad nemokumo procedūros gali iš karto neprasidėti.

Po ABLV Bank atvejo ECB jau informavo ES teisės aktų leidėją apie kriterijų, taikomų pripažįstant įstaigą žlungančia arba galinčia žlugti ir priimant sprendimą panaikinti veiklos leidimą, nesuderinamumą. Todėl BGPD II buvo numatytas reikalavimas valstybėms narėms užtikrinti, kad subjektas, kurio pertvarkymas neatitinka viešojo intereso, būtų tinkamai likviduotas pagal taikomą nacionalinę teisę. Nors šis reikalavimas iš dalies išsprendžia šią problemą, jis yra labai platus ir nepanaikina kriterijų, taikomų pripažįstant įstaigą žlungančią arba galinčią žlugti ir priimant sprendimą panaikinti veiklos leidimą, nesuderinamumo. Todėl bus svarbu, kad BGPD II būtų panašiai perkeltas į visas ES valstybes nares, kad bankų sąjungoje būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Tai taip pat gali reikšti, kad reikia reformuoti nacionalinius bankų veiklos nutraukimo režimus ir galbūt tam tikrus bankų nemokumo taisyklių aspektus. Apskritai tokie veiksmai padėtų užtikrinti skirtingų veiksnių suderinimą ir palengvintų tinkamą planavimą krizės metu.

3.1.2 Komunikacija apie AS PNB Banka

Valdant krizę, komunikacijai tenka ypatingas vaidmuo. Parodymas, kad atsakingos institucijos imasi krizės sprendimo priemonių, gali numalšinti rinkos reakcijas ir sumažinti neigiamo poveikio plitimo riziką. Kai bankas žlunga arba gali žlugti, svarbu veiksmingai informuoti visuomenę. Todėl ECB spaudos pranešime apie AS PNB Banka pripažinimą žlungančiu arba galinčiu žlugti^[59] pateikė svarbių faktų apie žlungantį banką ir išaiškino priežiūros atsaką į kompetentingų institucijų nustatytus trūkumus.

Įvairių suinteresuotųjų šalių veiksmų koordinavimas yra būtinas, siekiant aiškiai ir suprantamai informuoti visuomenę. AS PNB Banka atveju ECB, BPV ir Finansų ir kapitalo rinkų komisija glaudžiai bendradarbiavo komunikacijos srityje. 2019 m. rugpjūčio 15 d., ketvirtadienį, ECB pripažinus AS PNB Banka žlungančiu arba galinčiu žlugti, BPV paskelbė savo sprendimą, kad banko petvarkymas neatitiko viešojo intereso^[60]. Netrukus po to ECB Bankų priežiūros tarnyba ir Finansų ir kapitalo rinkų komisija paskelbė koordinuotus pranešimus dėl ECB vertinimo, kuriuo įstaiga pripažinta žlungančia arba galinčia žlugti, ir Finansų ir kapitalo rinkų komisijos atitinkamų sprendimų paskelbti memorandumą ir nustatyti, kad indėliai tapo negrąžinami^[61].

3.1.3 Banca Carige

2019 m. sausio 2 d. ECB paskyrė tris laikinuosius administratorius ir iš trijų asmenų sudarytą priežiūros komitetą atsakingais už Banca Carige ir jo direktorių valdybos pakeitimą. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai atsistatydino dauguma Banca Carige valdybos narių.

Sprendimas dėl laikinojo administravimo priimtas kaip ankstyvosios intervencijos priemonė, užtikrinanti tvarų rizikos ribojimo reikalavimų laikymasi. Šiame plane numatyta stiprinti kapitalą ir įgyvendinti rizikos mažinimo priemones, siekiant tęsti galimą veiklos jungimą. Laikiniesiems administratoriams pavesta užtikrinti Banca Carige stabilumą, atidžiai stebint jo padėtį, nuolat informuojant ECB ir prireikus imantis veiksmų, užtikrinančių, kad bankas atkurtų tvarų gebėjimą laikytis kapitalo reikalavimų.

2019 m. rugsėjo 20 d. Banca Carige neeilinis akcininkų susirinkimas nusprendė padidinti kapitalą iš viso 900 mln. eurų suma. Šis sprendimas apėmė naujų akcijų išleidimą (387 mln. eurų), esamų 2 lygio obligacijų konvertavimą į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą (313 mln. eurų) ir 2 lygio obligacijų išleidimą (200 mln. eurų). Kapitalo didinimui vadovavo Italijos tarpbankinių indėlių apsaugos fondas (Fondo Interbancario per la tutela dei depositi (FITD)) ir Savanoriškos intervencijos sistema kartu su Cassa Centrale Banca Credito Cooperativo Italiano, kuris dalyvavo kaip mažumos akcininkas, turintis teisę ateityje įsigyti FITD ir Savanoriškos intervencijos sistemos turimas Carige akcijas.

Padidinus kapitalą 2019 m. gruodžio pabaigoje nauji akcininkai paskyrė naujus Banca Carige valdymo organus. Laikinasis administravimas buvo nutrauktas 2020 m. sausio pabaigoje.

3.2 Bendradarbiavimas su Bendra pertvarkymo valdyba

2019 m., kaip ir ankstesniais metais, ECB Bankų priežiūros tarnyba ir BPV toliau glaudžiai bendradarbiavo, vykdydamos atitinkamas funkcijas.

Laikydamasi reguliavimo sistemos, ECB Bankų priežiūros tarnyba konsultavosi su BPV dėl 98 gaivinimo planų, gautų iš SĮ, kurių konsoliduotos priežiūros institucija yra ECB. Vertinant gaivinimo planus, buvo atsižvelgta į BPV pateiktą atsakymą, prireikus jį įtraukiant ir į laiškus su atsakymais dėl konkrečių bankų.

Vykstant pertvarkymo planų konsultacijų ciklui, BPV konsultavosi su ECB Bankų priežiūros tarnyba dėl pertvarkymo planų penkių paketų (t. y. maždaug 30 pertvarkymo planų), taip pat dėl minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų bei pertvarkymo galimybių įvertinimų. ECB Bankų priežiūros tarnyba, įvertinusi galimas pasekmes veiklos tęstinumo požiūriu, pateikė grįžtamąją informaciją. Be to, ECB Bankų priežiūros tarnyba konsultavo dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą apskaičiavimo, įvertinusi galimą poveikį svarbioms įstaigoms.

2019 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir BPV tęsė glaudų bendradarbiavimą visais lygiais. ECB priežiūros valdyba pakvietė BPV pirmininką stebėtojo teisėmis dalyvauti posėdžiuose su BPV užduotimis ir pareigomis susijusiais klausimais, o ECB atstovas stebėtojo teisėmis dalyvavo BPV vykdomosiose ir plenarinėse sesijose.

Techniniu lygmeniu bankų reguliavimo paketo^[62] įgyvendinimas sustiprino ir suaktyvino ECB Bankų priežiūros tarnybos ir BPV bendravimą politikos srityse, susijusiose su krizių valdymu. Tvirtas ECB Bankų priežiūros tarnybos ir BPV bendradarbiavimas vyko atitinkamų komitetų ir visų horizontaliųjų funkcijų lygmeniu.

Įgyvendinant ECB ir BPV susitarimo memorandumą (peržiūrėtas 2017–2018 m.)^[63], buvo toliau stiprinamas jungtinės priežiūros grupių (JPG) ir vidaus pertvarkymo grupių kasdienis bendradarbiavimas ir keitimasis informacija.

3.3 Veiksmai gaivinimo planų srityje

Vertindamas gaivinimo planus, ECB daugiausia dėmesio skiria tam, kad bankai būtų pasirengę ir gebėtų atkurti savo gyvybingumą pačiomis nepalankiausiomis finansinėmis sąlygomis. Tai reiškia, kad plane turi būti numatytos patikimos gaivinimo galimybės, kurias galima veiksmingai ir laiku įgyvendinti. Patikimi gaivinimo planai yra svarbiausias elementas siekiant, kad Europos krizių valdymo sistema tinkamai veiktų.

2019 m. ECB atlikus SĮ gaivinimo planų lyginamąją analizę, padarytos kelios svarbios išvados.

Pirma, nors SĮ gaivinimo planai atitinka minimalius krizių valdymo, vidaus valdymo ir gaivinimo rodiklių pasirinkimo ir kalibravimo reikalavimus, juos vis dar reikia tobulinti, kad jie taptų veiksmingomis priemonėmis krizės atveju. Visų pirma lyginamoji analizė patvirtino, kad daugumai bankų sunku patikimai įvertinti savo bendrą gaivinimo mastą^[64].

Todėl 2019 m. ECB pagrindinį dėmesį skyrė institucijų informavimui apie tai, kaip jos galėtų geriau apskaičiuoti ir informuoti apie savo bendrą gaivinimo mastą. 2019 m. birželio mėn. ECB surengė seminarą daugiau kaip 180 dalyvių iš 88 bankų. ECB paaiškino, kaip patikimai apskaičiuoti bendrą gaivinimo mastą, remiantis geriausia patirtimi, apibūdinta 2018 m. ECB ataskaitoje apie gaivinimo planus. Visų pirma tam reikia sudaryti išsamų patikimų galimybių sąrašą, tada, atsižvelgiant į ribojančius veiksnius (pvz., tarpusavio nesuderinamumą, galimybių tarpusavio priklausomumą arba veiklos apribojimus vienu metu taikant įvairias galimybes), įvertinti gaivinimo galimybių jautrumą įvairiems scenarijams apskaičiuojant bendrą gaivinimo mastą ^[65].

Antra svarbi ECB lyginamosios analizės išvada yra ta, kad trečdalis bankų dar nepateikia pakankamų likvidumo galimybių, kurias būtų galima greitai įgyvendinti (per ne daugiau kaip tris mėnesius). Planuojama tęsti darbą, siekiant geriau suprasti susijusias priežastis ir užtikrinti, kad bankai savo gaivinimo planuose įvertintų poreikį turėti pakankamo trumpalaikio likvidumo galimybes.

Galiausiai, teikianti vilčių ECB lyginamosios analizės išvada yra ta, kad 2019 m. daugiau bankų parengė veiksmų planus (angl. playbooks) ir atliko bandomuosius testavimus (angl. dry-runs)^[66]. ECB 2018 m. ataskaitoje ši geroji praktika pabrėžiama ir skatinama kaip naudingos priemonės, didinant gaivinimo planų naudojimo galimybes krizinėse situacijose. 40 % visų SĮ jau parengė veiksmų planus, o 27 % atliko savo pirmąjį bandomąjį testavimą.

3.4 Mažesnės svarbos įstaigų krizių valdymas

Norint valdyti su mažesnės svarbos įstaiga (MSĮ) susijusią krizę, reikia, kad vyktų aktyvus keitimasis informacija tarp NKI, kaip MSĮ tiesioginės priežiūros institucijos, ir ECB, kaip tiesioginės stebėsenos funkciją vykdančios institucijos ir už sprendimus dėl bendrų procedūrų atsakingos kompetentingos institucijos, taip pat kad vyktų jų veiklos koordinavimas. Artėjant tam laikui, kai MSĮ gali tapti negyvybinga, turi būti bendradarbiaujama glaudžiau. Šiame etape ECB ir NKI turi apsvarstyti veiklos leidimų panaikinimo, kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimo ar jų didinimo vertinimo ir naujų veiklos leidimų išdavimo (pvz., laikinai įstaigai) klausimus.

Šiuo atžvilgiu ECB glaudžiai bendradarbiavo su NKI dėl maždaug 15 atvejų, susijusių su MSĮ finansinės padėties pablogėjimu 2019 m. Dviem iš šių atvejų ECB priėmė sprendimą atšaukti veiklos leidimą, atitinkamai NKI paskelbus apie įstaigos žlugimą arba galėjimą žlugti^[67]. Dažniausiai veiklos leidimų panaikinimą lėmė tai, kad įstaiga nesilaikė rizikos ribojimo reikalavimų arba pinigų plovimo prevencijos taisyklių.

Tokiu glaudžiu bendradarbiavimu krizių valdymo srityje siekiama padėti NKI ir ECB vykdant jų atitinkamas užduotis ir užtikrinti, kad būtų prieinama informacija, reikalinga skubiems sprendimams priimti. Keitimasis informacija, taikomos priemonės ir ECB ir NKI bendradarbiavimas yra proporcingi MSĮ keliamai rizikai, taip pat atsižvelgiant į NKI jau nurodytus privačiojo sektoriaus sprendimus. 2019 m. NKI ir ECB bendradarbiavimui buvo būdingas reguliarus keitimasis išsamia informacija. Be kita ko, jis apėmė ECB ir NKI darbuotojų specialių krizių valdymo koordinavimo grupių steigimą užtikrinant veiksmingą institucijų bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą. Aktyviau bendradarbiaujant užtikrinama, kad prireikus priežiūros veiksmai ir sprendimai būtų priimami laiku ir koordinuotai.

2019 m. MSĮ finansinės padėties blogėjimą lėmusios pagrindinės priežastys apėmė negyvybingus veiklos modelius ir mažą pelningumą, nekokybiškas vidaus valdymo sistemas ir nepakankamas pinigų plovimo prevencijos sistemas. Šiuo požiūriu krizės atvejų pasiskirstymas jurisdikcijose taip pat atspindėjo faktą, kad kai kurios geografinės teritorijos, priklausančios BPM, yra labiau struktūriškai veikiamos bankų sektoriaus mažo pelningumo ir susiduria su didesne pinigų plovimo prevencijos rizika.

Galiausiai, įvairūs nacionaliniai metodai ir procesai, su kuriais susidurta aktyviau bendradarbiaujant krizių valdymo srityje, taip pat išryškino suderinto europinio požiūrio į probleminius bankus poreikį. Nepaisant Europos priežiūros ir gaivinimo mechanizmų sukūrimo, atsakas į krizes vis dar labai priklauso nuo nacionalinių gelbėjimo ir nemokumo įstatymų bei visų jų skirtumų.

4 Valstybių bendradarbiavimas

4.1 Bankų sąjungos plėtimas glaudžiai bendradarbiaujant

ES valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, gali teikti prašymą nustatyti ECB ir jų nacionalinių kompetentingų institucijų (NKI) glaudų bendradarbiavimą. Pagrindinės tokio bendradarbiavimo sąlygos yra išdėstytos BPM reglamento 7 straipsnyje, o procedūriniai aspektai – Sprendime ECB/2014/5 dėl glaudaus bendradarbiavimo^[68]. Nustačius glaudų bendradarbiavimą, šių valstybių narių NKI prisijungia prie Bendrojo priežiūros mechanizmo (BPM), o jų nacionalinės pertvarkymo institucijos – prie bendro pertvarkymo mechanizmo (BPeM). Glaudžiu bendradarbiavimu grindžiamas ne euro zonos ES valstybių narių NKI dalyvavimas Bendrajame priežiūros mechanizme ne tik plečia bankų sąjungą ir skatina labiau integruotą bankų priežiūrą, bet ir palaiko bei stiprina vidaus rinką.

Pagal BPM reglamentą ir Sprendimą ECB/2014/5, euro zonai nepriklausanti valstybė narė, norėdama pradėti glaudaus bendradarbiavimo procesą, turi pateikti oficialų prašymą ECB.

2019 m. gegužės 27 d. Kroatija tapo antrąja valstybe nare, pateikusia oficialų prašymą nustatyti jos nacionalinio banko (Hrvatska narodna banka) ir ECB glaudų bendradarbiavimą bankų priežiūros srityje. Pirmoji prašymą nustatyti jos nacionalinio banko (Българска народна банка) ir ECB glaudų bendradarbiavimą pateikė Bulgarija 2018 m. liepos 18 d.

Glaudaus bendradarbiavimo nustatymo procesas susideda iš dviejų pagrindinių dalių. Pirmoji dalis – teisinis vertinimas atitinkamų nacionalinės teisės aktų, įpareigojančių NKI priimti bet kokias ECB reikalaujamas su kredito įstaigomis susijusias priemones, nustačius glaudų bendradarbiavimą. Atliekant vertinimą taip pat atsižvelgiama į praktinį tokių teisės aktų įgyvendinimą. Antroji dalis – atrinktų^[69] kredito įstaigų, įsteigtų prašymą teikiančioje valstybėje narėje, išsamusis vertinimas. Išsamusis vertinimas apima turto kokybės peržiūrą ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, pagrįstus ECB metodikomis^[70]. Be to, ECB užmezga techninį dialogą su valstybės narės NKI, siekdamas padėti jai sklandžiai pereiti prie BPM priežiūros metodikos.

Bulgarijos prašymo pradėti glaudų bendradarbiavimą vertinimas

2019 m. ECB tęsė teisinį vertinimą, kuris turi būti atliekamas nustatant būsimą glaudų bendradarbiavimą su Bulgarijos NKI. Be to, 2019 m. liepos 26 d. buvo paskelbti šešių Bulgarijos kredito įstaigų išsamiojo vertinimo rezultatai. Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinis bankas) viešai patvirtino šio išsamiojo vertinimo rezultatus. Kadangi du iš šešių bankų nesiekė atitinkamų nustatytų vertinimo ribų, Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinis bankas), atsižvelgdamas į išvadas, šiuo metu ėmėsi veiksmų, kad pašalintų trūkumus prieš ECB priimant sprendimą dėl glaudaus bendradarbiavimo.

Kroatijos prašymo pradėti glaudų bendradarbiavimą vertinimas

Atsakydamas į Kroatijos pateiktą prašymą, 2019 m. liepos 8 d. ECB priėmė Nuomonę^[71] dėl Kroatijos teisės aktų projektų. Teisės aktai buvo reikalingi siekiant sukurti glaudaus bendradarbiavimo veikimo ir visos informacijos, kurios ECB galėtų prireikti atliekant Kroatijos kredito įstaigų išsamųjį vertinimą, teikimo mechanizmus. 2019 m. rugpjūčio 7 d. ECB paskelbė, kad bus atliktas penkių Kroatijoje įsteigtų bankų privalomas išsamusis vertinimas^[72]. Vertinimas buvo pradėtas 2019 m. rugsėjo mėn. ir yra atliekamas remiantis 2019 m. birželio 30 d. duomenimis. Panašiai kaip ir Bulgarijos atveju, tikėtina, kad ECB išsamųjį vertinimą baigs maždaug per vienus metus nuo Kroatijos oficialaus prašymo pateikimo datos.

Jokių kitų oficialių prašymų dėl glaudaus bendradarbiavimo 2019 m. nebuvo gauta, tačiau, siekiant išsiaiškinti svarbius glaudaus bendradarbiavimo aspektus, buvo surengta keletas techninio lygmens neoficialių pasitarimų su valstybėmis narėmis.

4.2 Europos ir tarptautinis bendradarbiavimas

Euro zonos bankai veikia daugiau kaip 90 neeuropinių jurisdikcijų (žr. 4 iliustraciją), todėl BPM visapusiškai bendradarbiauja su kitomis tiek ES, tiek už jos ribų įsikūrusiomis priežiūros institucijomis. ECB yra įsipareigojęs bendradarbiavimą lengvinti prisidėdamas prie priežiūros institucijų kolegijų veiklos ar pasinaudodamas tokiais bendradarbiavimo įrankiais, kaip susitarimo memorandumai. Dėl susitarimo memorandumų yra susitarta su euro zonai nepriklausančių šalių priežiūros institucijomis, trečiųjų šalių priežiūros institucijomis ir nacionalinėmis rinkos institucijomis.

Su kitomis riziką ribojančios priežiūros institucijomis ECB Bankų priežiūros tarnyba dažniausiai bendradarbiauja sudarydama su jomis susitarimo memorandumus, dalyvaudama priežiūros institucijų kolegijų veikloje, sudarydama individualias sutartis (žr. 5 iliustraciją).

Bendradarbiavimas su kitomis ES priežiūros institucijomis

Atsižvelgdamas į KRD IV nuostatas dėl bendrų sprendimų, kompetentingų institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija ES viduje, ECB reguliariai bendradarbiauja su euro zonai nepriklausančių ES šalių NKI.

Iki šiol ECB Bankų priežiūros tarnyba susitarimo memorandumus sudarė su 15 ES priežiūros institucijų, įskaitant nacionalines rinkos institucijas. Be to, ji pasirašė daugiašalio susitarimo memorandumą, kuriuo nustatomos keitimosi informacija su 48 PPP / KTF institucijomis, vykdančiomis kredito ir finansų įstaigų priežiūrą Europos ekonominėje erdvėje, praktinės sąlygos (taip pat žr. 4 intarpą). Taigi ECB Bankų priežiūros tarnyba iš viso sudarė 9 dvišalius ir daugiašalius susitarimo memorandumus su daugiau kaip 60 ES institucijų.

Atsižvelgdami į planuojamą JK pasitraukimą iš ES, ECB su JK Prudencinio reguliavimo institucija ir Finansų priežiūros institucija taip pat sukūrė bendradarbiavimo sistemą, sudarysiančią sąlygas tolesniam sklandžiam priežiūros institucijų bendradarbiavimui ir keitimuisi informacija.

Bendradarbiavimas su trečiųjų šalių institucijomis

ECB siekia užtikrinti sėkmingą bendradarbiavimą su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis ir palengvinti tarpvalstybinę priežiūrą. Iki šiol ECB susitarimo memorandumus sudarė su 13 trečiųjų šalių priežiūros institucijų. Jei įmanoma, ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau remiasi susitarimo memorandumais, kuriuos euro zonos NKI ir trečiųjų šalių priežiūros institucijos sudarė dar prieš sukuriant BPM. Be to, prireikus specialių sprendimų, ECB sudaro daug individualių bendradarbiavimo susitarimų.

Siekdama užtikrinti nuoseklumą ES lygmeniu, ECB Bankų priežiūros tarnyba glaudžiai bendradarbiauja su Europos bankininkystės institucijos (EBI) lygiavertiškumo tinklu, atliekančiu trečiųjų šalių priežiūros institucijų konfidencialumo tvarkos lygiavertiškumo vertinimus. Susitarimo memorandumai dėl priežiūros institucijų bendradarbiavimo gali būti sudaromi tik tuo atveju, jei yra lygiaverčiai reikalavimai dėl profesinės paslapties.

TVF finansų sektoriaus įvertinimo programos

TVF finansų sektoriaus įvertinimo programos (FSĮP) – tai išsamūs ir visapusiški šalies finansų sektoriaus vertinimai. Juos sudaro: i) pagrindinių finansų sektoriaus trūkumų nustatymas ir jo atsparumo įvertinimas; ii) šalies finansinio stabilumo strategijos, taip pat jos priežiūros sistemos ir priežiūros praktikos vertinimas; iii) finansinės apsaugos sistemų ir finansų sistemos gebėjimo įveikti ir valdyti finansų krizes vertinimas.

2018 m. vykdant TVF euro zonos FSĮP buvo tiriama naujoji euro zonos bankų priežiūros ir pertvarkymo sistema. Atsižvelgdama į šią FSĮP, ECB Bankų priežiūros tarnyba parengė rekomendacijų, patenkančių į ECB priežiūros įgaliojimų sritį, įgyvendinimo planą. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau įgyvendina šias rekomendacijas, skirtas jos priežiūros veiksmingumui didinti, o ES teisės aktų leidėjai svarsto rekomendacijas, kuriomis reikalaujama daryti ES teisės aktų pakeitimus.

Vykdydamas nacionalines euro zonos valstybių narių FSĮP, TVF ir toliau laikosi holistinio požiūrio į vertinamą bankų sistemą, kartu vengdamas euro zonos FSĮP dubliavimo. Kadangi pinigų politikos klausimas nagrinėjamas nacionalinėse TVF IV straipsnio ataskaitose, į nacionalines FSĮP neturėtų būti įtrauktas BPM priežiūros darbų veiksmingumo vertinimas. Toks bendras požiūris leidžia TVF nacionalinių ir euro zonos FSĮP taikymo sritį suderinti su naująja Europos bankų priežiūros ir pertvarkymo sistema. Tai padeda užtikrinti, kad TVF priežiūra bei konsultacijos ir toliau būtų veiksmingos ir aktualios visoms susijusioms priežiūros institucijoms.

2019 m. TVF užbaigė Prancūzijos ir Maltos nacionalines FSĮP, tęsė Italijos FSĮP vykdymą ir pradėjo vykdyti Austrijai ir Latvijai skirtus FSĮP. Pagal šias nacionalines FSĮP vertinami visi svarbūs ne bankininkystės srities aspektai (pvz., draudimas, vertybiniai popieriai ir pensijų fondų veikla) ir, remiantis holistiniu požiūriu, – bankininkystės klausimai, ypač tie, už kuriuos yra atsakingos nacionalinės institucijos, vykdančios mažesnės svarbos įstaigų (MSĮ) priežiūrą, arba su pinigų plovimo prevencija ir kova su teroristų finansavimu susiję aspektai.

Nacionalinėse konsultacijose su euro zonos šalimis pagal IV straipsnį ECB dalyvauja mikroprudencinės ir makroprudencinės priežiūros klausimais, atsižvelgdamas į savo atsakomybę šiose srityse.

4.3 Dalyvavimas kuriant Europos ir tarptautinę reguliavimo sistemą

4.3.1 Dalyvavimas Finansinio stabilumo tarybos darbe

2019 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba aktyviai prisidėjo prie Finansinio stabilumo tarybos (FST) darbo, ypač bendradarbiaudama priežiūros ir reguliavimo srityse, įgyvendinant standartus ir atliekant pertvarkymą. 2019 m. Japonijai pirmininkaujant G20 šalių grupei, ECB Bankų priežiūros tarnyba prisidėjo prie keleto svarbių FST siektinų rezultatų, būtent, prie Bendro nuostolių padengimo pajėgumo standarto įgyvendinimo peržiūros; pažangos ataskaitos dėl rinkos susiskaidymo; mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) finansavimo reformų poveikio galutinio vertinimo bei pažeidžiamumo, susijusio su paskolomis su finansiniu svertu ir įkeitimu užtikrintų paskolų įsipareigojimais, vertinimo. ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat dalyvavo FST Europos regioninės konsultacinės grupės susitikimuose.

Šiuo metu FST dėmesį yra sutelkusi į vieną iš trijų prioritetinių sričių – pasaulinio finansų sektoriaus reformų įgyvendinimo stebėseną ir jų poveikio vertinimą. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau prisidės prie FST darbo programos įgyvendinimo kai kuriose srityse, įskaitant bankų, kurie yra per dideli, kad jiems būtų leista žlugti, reformų poveikio vertinimą, su kibernetinių incidentų valdymu susijusias veiksmingiausias praktikas, su perėjimu prie lyginamųjų indeksų taikymo susijusius priežiūros klausimus, tolesnius darbus dėl rinkos susiskaidymo ir krizių valdymą.

4.3.2 Dalyvavimas Bazelio komiteto darbe

2019 m. Bazelio bankų priežiūros komitetas (BBPK) ir toliau vykdė po krizės įgyvendinamų reformų poveikio vertinimą, įgyvendino priežiūros reguliavimo nuoseklumo įvertinimo programą (RCAP) ir sudarė sąlygas forumui, skirtam bankų reguliavimo institucijoms ir įvairių jurisdikcijų priežiūros institucijoms keistis patirtimi. ECB Bankų priežiūros tarnyba prisidėjo dalyvaudama politinėse diskusijose, dalydamasi žiniomis įvairiose BBPK grupėse, bendradarbiaudama su BBPK nariais visoje ES ir pasaulyje bei padėdama atlikti svarbias poveikio analizes. Šis darbas, be kita ko, apėmė i) rinkos rizikos kapitalo sistemos peržiūras, kurias patvirtino BBPK priežiūros įstaiga, Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupė; ii) konsultacijų dokumento dėl kredito vertinimo koregavimo rizikos sistemos peržiūrų paskelbimą; iii) finansinio sverto rodiklio vertinimo esant klientų išvestinių finansinių priemonių sandoriams su atlikta tarpuskaita peržiūras ir atskleidimo reikalavimus, siekiant imtis priemonių dėl prižiūrimų subjektų pateikiamų palankesnių duomenų (angl. window-dressing).

Visus metus BBPK toliau siekė tikslo – užtikrinti, kad susitarimas „Bazelis III“ būtų įgyvendintas visiškai, nuosekliai ir laiku, ir apskritai skatino stiprią bankų priežiūrą. Padedamas ECB Bankų priežiūros tarnybos, jis tęs šį darbą ir artimiausiais metais.

Be to, ECB Bankų priežiūros tarnyba dalyvavo išsamioje BBPK darbo programoje, skirtoje reaguojant į krizę priimtoms reglamentavimo reformoms vertinti. Šia programa vertinamas atskirų standartų veiksmingumas, standartų sąveika ir nuoseklumas, reglamentavimo arbitražo rizika ir platesnis po krizės įgyvendinamų reformų makroekonominis poveikis.

Penki ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojai prisijungė prie BBPK duomenų analizės grupės, kad padėtų parengti ataskaitas dėl Bazelio reformų poveikio. Kitas darbuotojas prisijungė prie sisteminės svarbos įstaigų vertinimo grupės, skaičiuojančios balus, naudojamus nustatant pasaulinės sisteminės svarbos bankus (PSSB).

4.3.3 Dalyvavimas EBI darbuose

2019 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir EBI glaudžiai bendradarbiavo siekdamos bendro tikslo – didinti viso Europos bankų sektoriaus finansinį stabilumą ir skatinti nuoseklią priežiūrą.

ECB Bankų priežiūros tarnyba aktyviai prisidėjo prie EBI veiklos visais lygmenimis. 2019 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba turėjo atstovų iš viso 50 EBI komitetų ir darbo grupių. Penkiuose šių komitetų ECB Bankų priežiūros tarnybos atstovai buvo paskirti pirmininkais arba bendrapirmininkiais. EBI stebėtojų tarybos veikloje ECB Bankų priežiūros tarnyba dalyvavo kaip balso teisės neturinti narė.

EBI ir ECB Bankų priežiūros tarnybos bendras darbas aprėpė įvairius klausimus. Reikšmingas darbas buvo atliktas rengiantis 2020 m. visos ES mastu vykdomam bankų testavimui nepalankiausiomis sąlygomis, o ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojai, be kita ko, padėjo parengti metodiką, vidaus valdymo tvarką, gaires ir kokybės užtikrinimo vadovą. Pavyzdžiui, ECB prisidėjo prie EBI atsakymo Europos Komisijai paprašius teikti Rekomendacijas dėl susitarimo „Bazelis III“ galutinio paketo įgyvendinimo. Be to, jis prisidėjo EBI rengiant Gaires dėl nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo, tinkamo ekonomikos nuosmukio sąlygomis, įvertinimo, Gaires dėl paskolų inicijavimo ir stebėjimo, Gaires dėl IRT ir saugumo rizikos valdymo ir Gaires dėl palūkanų normos rizikos, kylančios iš ne prekybos knygos veiklos, valdymo.

EBI taiko principu „laikykis gairių arba pasiaiškink“ grindžiamą procedūrą, siekdama skatinti reguliavimo suderinimą ES^[75]. Pagal šią procedūrą ECB, kaip kompetentinga institucija, atsakinga už tiesioginę svarbių įstaigų priežiūrą, turi pranešti EBI, ar jis laikosi arba ketina laikytis naujų priimtų gairių ir rekomendacijų. 2019 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba pateikė pranešimus EBI dėl dešimties gairių ir vienos rekomendacijos, kaip nurodyta ECB Bankų priežiūros tarnybos interneto svetainėje^[76]. Iki šiol ECB Bankų priežiūros tarnyba nuolat pranešdavo EBI, kad laikosi arba ketina laikytis visų atitinkamų EBI arba Europos priežiūros institucijų jungtinio komiteto paskelbtų gairių.

5 Organizacinė ECB bankų priežiūros struktūra

5.1 Atskaitomybės reikalavimų vykdymas

Ši metų ataskaita – vienas pagrindinių BPM reglamente nustatytų ECB Bankų priežiūros tarnybos atskaitomybės Europos Parlamentui ir ES Tarybai įgyvendinimo būdų. Reglamente yra nustatyta, kad ECB vykdant jam pavestus priežiūros uždavinius turėtų būti taikomi atitinkami skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimai. ECB nuomone, yra labai svarbu, kaip taikoma atskaitomybės sistema, išsamiai išdėstyta Europos Parlamento ir ECB tarpinstituciniame susitarime bei ES Tarybos ir ECB susitarimo memorandume, ir kaip jos yra laikomasi.

Kalbant apie 2019 m. bendradarbiavimą su Europos Parlamentu, pasakytina, kad Priežiūros valdybos pirmininkė dalyvavo Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto i) posėdyje, kuriame pristatė 2018 m. ECB priežiūros veiklos metų ataskaitą (kovo 21 d.), ii) dviejuose eiliniuose viešuosiuose klausymuose (rugsėjo 4 d. ir gruodžio 12 d.) ir iii) trijuose ad hoc pasitarimuose (kovo 21 d., rugsėjo 4 d. ir gruodžio 12 d.). Kaip svarbiausi klausimai buvo aptartas sistemos „Bazelis III“ kūrimo užbaigimas, ECB vaidmuo vykdant pinigų plovimo prevenciją, priežiūros požiūris į žaliuosius finansus ir bankų sąjungos ateitis.

Kaip nustatyta BPM reglamente ir Europos Parlamento ir ECB tarpinstituciniame susitarime, rugsėjo 4 d. Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas išklausė Yves Mersch, atsižvelgdamas į ECB pasiūlymą skirti jį ECB priežiūros valdybos vicepirmininku. Europos Parlamentas pritarė ECB pasiūlymui balsavimu plenarinėje sesijoje rugsėjo 17 d. ir ES Tarybos įgyvendinimo sprendimu Yves Mersch vicepirmininku buvo paskirtas nuo spalio 7 d.

2019 m. ECB paskelbė 22 atsakymus į Europos Parlamento narių raštu pateiktus klausimus apie bankų priežiūrą. Laiškuose pateikti klausimai apėmė įvairias temas, įskaitant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, ECB Bankų priežiūros tarnybos požiūrį į susijungimus ir valdymo bei elgesio problemas bankų sektoriuje.

Be to, ECB Europos Parlamentui pateikė Priežiūros valdybos posėdžių stenogramas, kaip reikalaujama pagal tarpinstitucinį susitarimą.

Kalbant apie ES Tarybą, pasakytina, kad Priežiūros valdybos pirmininkė dalyvavo dviejuose Euro grupės posėdžiuose, iš jų pirmasis įvyko balandžio 5 d. Šią dieną pirmininkė pristatė ECB priežiūros veiklos 2018 m. ataskaitą. Spalio 9 d. pirmininkė dalyvavo pasitarime ECB pavestų priežiūros uždavinių vykdymo klausimais.

2019 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau vykdė BPM reglamente nustatytus atskaitomybės reikalavimus, susijusius su nacionaliniais parlamentais. Ji paskelbė penkis atsakymus į nacionalinių parlamentų narių raštu pateiktus klausimus.

2019 m. ECB toliau dalyvavo Europos Audito Rūmų (EAR) atliekamuose Europos bankininkystės institucijos (EBI) audituose dėl bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu. EAR tiriant, kaip EBI įgyvendino testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemą, ECB teikė informaciją, susijusią su testavimo nepalankiausiomis sąlygomis kokybės užtikrinimo, nepalankiausių sąlygų poveikio vertinimo ir EBI informavimo apie testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus procesais.

ECB taip pat informavo EAR apie veiksmus, kurių ėmėsi, atsižvelgdamas į EAR pirmojoje BPM įgyvendinimo ataskaitoje pateiktas išvadas ir rekomendacijas. Stiprindamas išorinę atskaitomybę ir atsižvelgdamas į vieną iš EAR rekomendacijų, ECB atliko parengiamuosius darbus, kad būtų galima pradėti visų atitinkamų bankų asociacijų apklausą. Ši apklausa padės nustatyti problemines sritis ir galimus patobulinimus. Ją planuojama atlikti 2020 m. pirmoje pusėje. Be to, ECB toliau vykdė EAR ataskaitos dėl ECB bankų krizių valdymo rekomendacijas. Galiausiai, kaip išsamiau nurodyta šio skyriaus 5 intarpe, ECB Bankų priežiūros tarnyba pasirašė susitarimo memorandumą su EAR dėl praktinių keitimosi informacija priemonių mikroprudencinės priežiūros srityje.

5.2 Skaidrumas ir komunikacija

Komunikacija yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti, kad tiek prižiūrimi bankai, tiek įvairūs bankų sistemos suinteresuotieji subjektai gerai suprastų ECB bankų priežiūros vaidmenį. Taigi ECB Bankų priežiūros tarnyba reguliariai teikia informaciją. 2019 m. ji aiškino savo veiklą naudodama įvairius komunikacijos kanalus, įskaitant ECB Bankų priežiūros tarnybos interneto svetainę ir daugelį socialinės žiniasklaidos tinklų. ECB Bankų priežiūros tarnyba yra tvirtai įsipareigojusi užtikrinti savo priežiūros veiklos skaidrumą, reguliariai informuodama visuomenę apie naujausius pokyčius ir pagrindines priežiūros idėjas. 2019 m. Priežiūros valdybos pirmininkė ir pirmininkės pavaduotoja skaitė 25 pranešimus, o ECB atstovai Priežiūros valdyboje skaitė 14 pranešimų, kartu jie davė 15 interviu žiniasklaidai. ECB Bankų Priežiūros tarnyba paskelbė 28 pranešimus spaudai ir 9 laiškus tiesiogiai prižiūrimiems bankams. Be to, 2019 m. buvo išleisti dar keturi Supervision Newsletter ketvirtinio elektroninio leidinio, turinčio daugiau kaip 6 300 prenumeratorių, leidimai. ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat paskelbė savo pagrindinės veiklos rezultatus, tarp jų – priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso, likvidumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, Nordea ir šešių Bulgarijos bankų išsamių vertinimų suvestinius rezultatus ir sprendimus dėl sankcijų skyrimo. ECB toliau naudojosi visomis socialinės žiniasklaidos priemonėmis, informuodamas visuomenę apie naujausius pokyčius ir aiškindamas pagrindines idėjas.

Be to, ECB Bankų priežiūros tarnyba surengė ir tiesiogiai transliavo savo trečiąjį Bankų priežiūros forumą, kuriame dalyvavo 180 bankų, NKI, ES institucijų, auditorių, ekspertų ir žiniasklaidos atstovų. Toliau plėtojant ECB Bankų priežiūros tarnybos pastangas pasiekti jaunesnę auditoriją, pirmininkė dalyvavo dviejuose ECB dialoguose su jaunimu. Pirmajame, kuris įvyko Banco de Portugal, Lisabonoje, dalyvavo 50 jaunų finansų sektoriaus specialistų grupė, o antrajame – apie 350 studentų ir absolventų iš Romos Sapienza universiteto. ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat surengė viešą konsultaciją dėl priežiūros mokesčių sistemos^[77], kuriai pasibaigus buvo parengtas pranešimų apie šį procesą ir jo rezultatus paketas. 2019 m. ECB atsakė į daugiau kaip 1 500 visuomenės užklausų bankų priežiūros tema, kuri apėmė atskirus bankus, licencijas ir FinTech. Be to, ECB surengė 32 paskaitas daugiau kaip 1 300 klausytojų, konkrečiai su ECB priežiūros pareigomis susijusiomis temomis.

5.3 Sprendimų priėmimas

5.3.1 Priežiūros valdybos ir Iniciatyvinio komiteto posėdžiai ir sprendimai

ECB priežiūros valdybą sudaro pirmininkas (skiriamas vienai penkerių metų kadencijai), pirmininko pavaduotojas (renkamas iš ECB vykdomosios valdybos narių), keturi ECB atstovai ir NKI atstovai. Jeigu NKI nėra nacionalinis centrinis bankas, NKI atstovas gali dalyvauti kartu su savo nacionalinio centrinio banko atstovu. Tokiu atveju abu atstovai balsuojant laikomi vienu nariu.

2019 m. balandžio mėn. ECB valdančioji taryba pasiūlė ECB vykdomosios valdybos narį Yves Mersch paskirti ECB priežiūros valdybos pirmininko pavaduotoju. Po svarstymo Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, 2019 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamentas plenarinėje sesijoje pritarė pranešimui, rekomenduojančiam jo paskyrimą, Europos Taryba jį patvirtino 2019 m. spalio mėn.

2019 m. Edouard Fernandez-Bollo, Kerstin af Jochnick ir Elizabeth McCaul buvo paskirti ECB atstovais į Priežiūros valdybą ir prisijungė prie 2016 m. paskirto Pentti Hakkarainen.

2019 m. įvyko 18 ECB priežiūros valdybos posėdžių. Iš jų 13 surengti Frankfurte prie Maino, 4 vyko kaip telekonferencijos. Vienas posėdis Banco de Portugal kvietimu įvyko Lisabonoje.

2019 m. įvyko 7 Priežiūros valdybos iniciatyvinio komiteto^[78] posėdžiai. Visi jie buvo surengti Frankfurte prie Maino. Balandžio mėn. įvyko įprasta penkių narių iš NKI (į iniciatyvinį komitetą jie skiriami vieniems metams) rotacija.

2019 m. ECB priėmė 2 356^[79] priežiūros sprendimus^[80] dėl konkrečių prižiūrimų subjektų (žr. 6 iliustraciją). Iš jų 961 sprendimą priėmė ECB struktūrinių vienetų vadovai pagal bendrąją įgaliojimų priimti sprendimus dėl teisinių priemonių, susijusių su priežiūros uždaviniais, delegavimo sistemą. Kitus 1 395 sprendimus priėmė Valdančioji taryba neprieštaravimo tvarka pagal Priežiūros valdybos pasiūlymo projektą. Daugiausia priežiūros sprendimų buvo susiję su kompetencijos ir tinkamumo vertinimų (47,3 %), SREP (8,6 %), vidaus modelių (7,5 %), nuosavų lėšų (7,0 %) ir kvalifikuotųjų akcijų paketų (5,5 %) procedūromis.

Be galutinių sprendimų dėl konkrečių bankų projektų, pateiktų Valdančiajai tarybai priimti taikant neprieštaravimo tvarką, Priežiūros valdyba priėmė ir keletą sprendimų horizontaliaisiais klausimais, pirmiausia – sprendimus dėl bendros metodikos ir taisyklių taikymo konkrečiose priežiūros srityse. Kai kuriuos sprendimus parengė laikinosios struktūros, kurioms įgaliojimus suteikė Priežiūros valdyba. Šias struktūras sudaro ECB ir NKI vyresnioji vadovybė. Jos atliko parengiamąjį darbą tokiais klausimais kaip SREP metodika ir BPM procesų paprastinimas.

Priežiūros valdyba daugumą sprendimų priėmė taikydama rašytinę procedūrą^[81].

2019 m. 34 iš 117 ECB tiesiogiai prižiūrimų bankų grupių paprašė, kad oficialūs ECB sprendimai būtų pateikti ne anglų, o kita ES oficialiąja kalba (2018 m. – 35).

5.3.2 Tolesnės pastangos paprastinti sprendimų priėmimo procesą

Viena iš priemonių, kuria reikšmingai prisidėta didinant sprendimų priėmimo proceso efektyvumą, buvo Vykdomosios valdybos išplėsta įgaliojimų delegavimo sistema^[82] įtraukiant papildomų rūšių einamuosius ECB priežiūros sprendimus vadovaujantis BPM paprastinimo grupės siūlymu. Visų pirma, 2019 m. kovo mėn. įgaliojimų delegavimo sistema buvo papildyta sprendimais dėl priežiūros įgaliojimų suteikimo pagal nacionalinę teisę. 2019 m. rugpjūčio mėn. sistema buvo toliau plečiama, įtraukiant sprendimų priėmimo įgaliojimus dėl kredito įstaigų veiklos išplėtimo ES, kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimo ir kredito įstaigų veiklos leidimų panaikinimo.

Be to, informacijos teikimas Priežiūros valdybai buvo supaprastintas, automatizuotas ir pagerinta jo kokybė. Sustiprintos stebėjimo priemonės taip pat padėjo gerinti ir paprastinti Priežiūros valdybos veiklą.

5.3.3 Administracinės peržiūros valdybos veikla

Administracinė peržiūros valdyba (APV)^[83] yra ECB organas, sudarytas iš narių, kurie yra atskirai ir kartu nepriklausomi nuo ECB ir kuriems pavesta, gavus priimtiną prašymą, atlikti peržiūrą, peržiūrėti Valdančiosios tarybos priimtus sprendimus priežiūros klausimais^[84].

2019 m. APV buvo pateikti keturi nauji prašymai atlikti ECB priimtų priežiūros sprendimų administracinę peržiūrą (žr. 4 lentelę). Tais pačiais metais APV priėmė penkias nuomones, iš jų viena buvo susijusi su 2018 m. pateiktu prašymu atlikti peržiūrą. Dviejose nuomonėse buvo nustatyta, kad prašymai buvo nepriimtini. Vienoje nuomonėje pasiūlyta panaikinti ir pakeisti naujais pirminius ECB sprendimus. Kitoje nuomonėje pasiūlyta pirminį sprendimą pakeisti iš dalies pakeistu sprendimu. Paskutinėje nuomonėje buvo pasiūlyta sprendimą pakeisti tapataus turinio sprendimu. Dviem peržiūrėtais atvejais APV atlikdama tyrimą surengė klausymą, taigi pareiškėjui ir ECB buvo suteikta papildoma galimybė pateikti pastabas dėl ginčijamo sprendimo.

Peržiūrų temos ir aktualūs klausimai

2019 m. APV priėmė galutines nuomones dėl kelių rūšių priežiūros sprendimų ir toliau išvardytų klausimų:

• Galimybės užtikrinti ECB sprendimo taikyti administracinę nuobaudą už Kapitalo reikalavimų reglamento reikalavimų pažeidimus anonimiškumą. ECB sprendimo paskelbimas buvo atidėtas iki Valdančiosios tarybos galutinio sprendimo išnagrinėjus APV nuomonę priėmimo.
• Procedūrinio pobūdžio tarpinių priemonių, pritaikytų atliekant licencijos panaikinimo procedūrą.
• EBI, ESMA ir EDPPI bendrų riziką ribojančio kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimo ir didinimo finansų sektoriuje vertinimo gairių, ypač aiškinantis siūlomo įsigyjančio asmens sąžiningumą.
• Prašymo atlikti peržiūrą, susijusią su ECB sprendimu dėl subjekto žlugimo arba galėjimo žlugti pagal BPM reglamentą, leistinumo.
• Atitikties tinkamo proceso reikalavimams, ypač dėl teisės būti išklausytiems ir ECB suteiktos laisvės veikti savo nuožiūra ribų priimant tam tikrus vidaus modelio sprendimus, susijusius su ECB tikslinės vidaus modelių peržiūros (TVMP) projektu ir atsižvelgiant į TVMP vadovą, vertinimo.

5.4 ECB Bankų priežiūros tarnybos personalo formavimas

2019 m. patvirtintų darbuotojų pozicijų bendras skaičius visos darbo dienos ekvivalentais (VDDE) penkiose pagrindinėse ECB Bankų priežiūros tarnybos veiklos srityse buvo 1 189 VDDE (2018 m. – 1 099 VDDE).

Valdančioji taryba patvirtino darbuotojų skaičiaus padidinimą 2019 m. numatydama 90 VDDE pagrindiniuose ECB Bankų priežiūros tarnybos veiklos padaliniuose ir 18 VDDE veiklos padaliniuose, teikiančiuose bendrąsias paslaugas vykdant su BPM susijusius uždavinius. Pirmuoju atveju beveik pusė padidinimo susijusi su personalo formavimo poreikiais dėl Brexito. Kita 2019 m. padidinimo dalis pirmiausia susijusi su vidaus išteklių naudojimu testavimo nepalankiausiomis sąlygomis veiklai – anksčiau tam buvo pasitelkiama išorės konsultantų pagalba.

Kalbant apie 2020 m., pažymėtina, kad ECB Bankų priežiūros tarnyba taiko stabilaus biudžeto planavimo principą. Tai apima galimų būsimų vidaus ir išorės išteklių poreikio veiksnių bei faktinių sričių, kuriose galima padidinti efektyvumą, nustatymą. Šis įsipareigojimas reiškia, kad ECB Bankų priežiūros tarnybai ir susijusioms vidaus bendrosioms paslaugoms numatytas biudžetas stabilizuosis nuo 2023 m. ir nenumatoma, kad reikės sistemingai didinti išteklius, nepaisant galimo vidaus konsultantų pasitelkimo arba būsimų darbo srautų, susijusių su Europos bankų priežiūra. Bendras ECB Bankų priežiūros tarnybos ir susijusių vidaus bendrųjų paslaugų poreikis 2020 m. yra 112,5 VDDE.

ECB Bankų priežiūros tarnybos vidaus reorganizacija

Vykdomosios valdybos patvirtinti ECB Bankų priežiūros tarnybos organizaciniai pokyčiai apėmė naujo (XVI) skyriaus ir vieno naujo padalinio įsteigimą Mikroprudencinės priežiūros I generaliniame direktorate. Buvo siekiama iš naujo suderinti padalinių struktūrą su Europos bankų priežiūros veiklos pradžioje nustatytu tiksliniu modeliu. Naujasis padalinys įsteigtas siekiant išspręsti du klausimus: kontrolės apimties ir pakankamos vyresnybės lygio svarbių įstaigų (SĮ) atžvilgiu užtikrinimą.

Įvairovė

Lyčių įvairovės klausimu reikia pasakyti, kad 2019 m. moteriškos lyties darbuotojų procentinė dalis padidėjo nuo 40 % iki 41 % visų nuolatinių ir pagal terminuotąsias darbo sutartis dirbančių darbuotojų pagrindiniuose ECB Bankų priežiūros tarnybos veiklos padaliniuose. Vadovaujamas pareigas einančių moteriškos lyties darbuotojų dalis, palyginti su 2018 m. (31 %), 2019 m. taip pat šiek tiek padidėjo (32 %). Palyginti su praėjusiais metais, nevadovaujamas pareigas einančių moteriškos lyties darbuotojų procentinė dalis taip pat padidėjo – nuo 42 % iki 43 %.

Bendradarbiavimas pagal Bendrą priežiūros mechanizmą

Sėkmingas Europos Bankų priežiūros tarnybos užduočių ir tikslų įgyvendinimas priklauso nuo glaudaus ECB ir NKI bendradarbiavimo. Šiame kontekste NKI prisideda ištekliais ne tik prie JPG, bet ir prie priežiūros vietoje, horizontaliųjų projektų ir darbo grupių veiklos.

Kalbant apie JPG, pagal naują personalo formavimo metodiką, taikomą 2019 m., 37 % ECB priežiūros darbuotojų sudaro darbuotojai iš JPG, kitus 63 % – priežiūros darbuotojai iš NKI (žr. 5 lentelę).

2019 m. buvo toliau plečiama BPM mokymo programa, siekiant patenkinti mokymosi ir tobulinimosi poreikius, ugdyti bendrą priežiūros kultūrą ir užtikrinti Europos bankų priežiūros gebėjimą įveikti dabartinius iššūkius. Atsižvelgiant į tai, be kitų svarbių dalykų, į mokymo programą įtrauktas seminarų ciklas IT rizikos tema, apimantis bankų IT valdymo, IT strategijos ir veiklos bei IT paslaugų pirkimo iš išorės aspektus. Pržiūrėta ir mokymo programa koordinatoriams, susijusiems su JPG (kaip antai JPG koordinatoriams, rizikos srities grupių vietiniams koordinatoriams arba vadovams), siekiant geriau patenkinti jų poreikius. 2020 m. tikslai – skatinti bendradarbiavimą, gerinti administravimą ir papildyti dabartinius mokymus, siūlant daugiau kursų, konkrečių atvejų tyrimais pagrįstų kursų ir e. mokymosi galimybių.

Toliau tobulinama mokymo programa BPM darbuotojams, dalyvaujantiems patikrinimuose vietoje, siūlant keturių savaičių mokymo užsiėmimus skirtingomis datomis ir skirtingose vietovėse. Iš viso pasiūlyti daugiau kaip 25 mokymo užsiėmimai, apimantys visas pagrindines SREP rizikos rūšis bei atliekant patikrinimus svarbius socialinius įgūdžius bei procesus. Šia mokymo programa pasinaudojo daugiau kaip 30 % iš beveik 1 200 patikrinimus vietoje atliekančių inspektorių, vykdančių Europos bankų priežiūrą.

2019 m. birželio mėn. pristatytas JPG skirtas naujas vertinimo procesas, pavadintas JST Share and Connect. Jis pagrįstas teisės aktu, nustatančiu tikslų apibrėžimo ir dalijimosi vertinimu JPG principus^[85]. Svarbiausias šio proceso tikslas – skatinti dialogą apie tai, kas ir kaip pasiekta bei kaip grupės bendradarbiauja, siekdamos savo metinių tikslų. Šis procesas yra dviejų bandomųjų projektų, aktyvaus ECB ir NKI atstovų keitimosi informacija bei Žmogiškųjų išteklių generalinio direktorato, Mikroprudencinės priežiūros I generalinio direktorato ir Mikroprudencinės priežiūros II generalinio direktorato tarpusavio diskusijų rezultatas.

Galiausiai, įvykdytos dvi judumo JPG viduje didinimo programos. Pirmoji programa – tai keitimosi informacija JPG viduje bandomasis projektas, leidžiantis JPG nariams fiziškai pereiti iš ECB arba NKI į kitą įstaigą dviem savaitėms, liekant toje pačioje JPG ir atliekant tas pačias užduotis. Išlaidos padengiamos pagal vietines komandiruočių taisykles. Antroji programa – stažuočių JPG viduje programa, pagal kurią NKI darbuotojai prisijungia prie ECB, sudarydami ECBS  / TO sutartis trims mėnesiams. Abi programos buvo naudingos dalyviams, nes i) padėjo geriau suprasti priimančiosios įstaigos darbo kultūrą ir ECB bei NKI ryšių dinamiką, ii) puoselėti bendrą BPM kultūrą ir iii) įgyti naudingų įgūdžių būsimiems uždaviniams JPG atlikti.

Patikrinimus vietoje atliekančių darbuotojų atranka

Patikrinimai vietoje planuojami ir juos vykdysiantys darbuotojai parenkami glaudžiai bendradarbiaujant su NKI, kurios pasiūlo daugumą patikrinimų grupių vadovų bei narių.

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų rekomendaciją, Europos bankų priežiūros darbuotojai imasi daugiametės iniciatyvos didinti tarptautinių^[86] ir mišriųjų grupių^[87] atliekamų patikrinimų vietoje skaičių. Šia iniciatyva siekiama kelių tikslų:

• suderinti patikrinimų vietoje metodikos taikymą ir skatinti Europos bankų priežiūros darbuotojus keistis tarpusavyje patikrinimų vietoje patirtimi;
• užtikrinti patikrinimų kokybę ir vienodas sąlygas SĮ, atsižvelgiant į vietos ypatumus;
• suteikti galimybę banko padėtį papildomai įvertinti ne šalies NKI darbuotojų akimis;
• skatinti patikrinimus vietoje atliekančių darbuotojų kolektyviškumo dvasią ir kurti bendrą patikrinimų vietoje kultūrą;
• gerinti Europos bankų priežiūros darbuotojų reputaciją ir didinti patikimumą.

Siekiant skatinti tarpvalstybinių ir mišrių patikrinimų vietoje grupių veiklą, NKI inspektoriams numatytos kelios galimybės. Visų pirma, jie gali rinktis stažuotę ECB tarptautinių ir mišrių grupių atliekamų patikrinimų laikotarpiu. Tokiu atveju jie sudaro su ECB ECBS ir TO sutartį (netaikant jiems dabartinės NKI darbo tvarkos); darbo užmokesčio, kelionės ir apgyvendinimo išlaidas padengia ECB. Ši galimybė numatyta 2018 m. ir plačiai naudojama – 2019 m. su NKI inspektoriais sudarytos 186 ECBS ir TO sutartys dėl tarpvalstybinių ir mišrių patikrinimų vietoje, taip skatinant darbuotojų mainus Europos bankų priežiūros sistemoje. Pagal tokias sutartis NKI darbuotojų skaičius šiuose patikrinimuose pasiekė 61,3 VDDE. 2019 m. šios priemonės padėjo ECB ir NKI suformuoti personalą iš viso 73 tarptautinių grupių ir 19 mišrių grupių, kurios vykdė patikrinimus, apimančius visą Europos priežiūrą.

Pagal ECBS ir TO sutartis dirbantiems patikrinimus atliekančių grupių nariams taikomos vienodos darbo sąlygos. Tai padeda kurti įtraukią kolektyviškumo dvasią ir bendrą patikrinimų vietoje kultūrą. Be to, tampa paprasčiau visoje Europos bankų priežiūros sistemoje keistis vietoje turimais ištekliais. Pavyzdžiui, tam tikroje srityje pritrūkus konkrečios patirties, galima pasitelkti kitos priežiūros institucijos ekspertų.

5.5 Elgesio kodekso įgyvendinimas

Pagal BPM reglamento 19 straipsnio 3 dalį, ECB privalo parengti Elgesio kodeksą, kuriuo vadovautųsi bankų priežiūros veikloje dalyvaujantys ECB darbuotojai ir vadovai. Juo remiantis, sprendžiami klausimai, susiję su galimais interesų konfliktais. Atitinkamos nuostatos įtrauktos ir į Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnybos (AUVT) įgyvendinamą ECB Etikos kodeksą.

2019 m. AUVT toliau stiprino ECBS ir Europos bankų priežiūros etikos kultūrą bei skatino toliau derinti etikos standartus ir jų įgyvendinimo praktiką per Etikos ir atitikties užtikrinimo pareigūnų darbo grupę. Visi nauji ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojai išklausė privalomąją e. mokymo programą, o specialiuose seminaruose buvo didinamas jų sąmoningumas etikos klausimais. Be to, AUVT atsakė į maždaug 1 850 prašymų įvairiais klausimais, beveik pusę jų pateikė ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojai. Daugiau kaip 40 % prašymų susiję su privačiomis finansinėmis operacijomis, kitą dalį daugiausia sudaro prašymai dėl apribojimų pasibaigus darbo santykiams ir interesų konfliktų (žr. 26 pav.).

AUVT ne tik konsultavo visus ECB darbuotojus etikos klausimais, bet ir organizavo darbuotojų privačių finansinių operacijų atitikties užtikrinimo stebėseną. Jos metu nustatyta keletas nuostatų pažeidimo atvejų. Apie 25 % pažeidimų padarė ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojai. Nė vienas šių atvejų nebuvo susijęs su tyčiniu netinkamu elgesiu ar kitais rimtais nuostatų pažeidimais.

Dviem iš 2019 m. atsistatydinusių bankų priežiūros srities darbuotojų pagal Etikos kodeksą buvo pritaikytas veiklos pertraukos laikotarpis.

2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus ECB aukšto lygio tarnautojų elgesio kodeksui, ECB etikos komitetas įvertino naujai įdiegtas Interesų deklaracijas, kurias pateikė visi Priežiūros valdybos nariai. Užpildytos deklaracijos vėliau buvo paskelbtos ECB bankų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje. Be to, komitetas pareiškė 17 nuomonių dėl ECB Bankų priežiūros tarnybos aukšto lygio tarnautojų, kurių dauguma buvo susijusios su interesų konfliktais.

Etikos ir atitikties užtikrinimo pareigūnų darbo grupė prisidėjo prie aktyvesnio priežiūros institucijų bendradarbiavimo bei organizacinės ir etikos kultūros stiprinimo visoje Europos bankų priežiūros sistemoje. Ji tapo informacijos mainų centru ir bendro kodekso nuoseklaus įgyvendinimo aprėpiant visą Bendrą priežiūros mechanizmą forumu.

5.6 Pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo principo taikymas

2019 m. pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo principas daugiausia buvo taikomas keičiantis informacija tarp skirtingų politikos sričių^[88].

Remiantis Sprendimu ECB/2014/39 dėl ECB pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo įgyvendinimo^[89], informacijos mainai buvo vykdomi pagal principą „būtina žinoti“, t. y. kiekviena funkcinė sritis turėjo įrodyti, kad prašoma informacija yra būtina jos tikslams įgyvendinti. Daugeliu atvejų prieigą prie konfidencialios informacijos tiesiogiai suteikė ta informacija disponuojanti ECB politikos funkcinė sritis. Buvo paisoma Sprendimo ECB/2014/39, pagal kurį prieigą prie informacijos, susijusios su anonimiškais duomenimis, arba prie politiškai nejautrios informacijos politikos funkcinės sritys gali suteikti tiesiogiai. Vykdomosios valdybos įsikišimo dėl galimo interesų konflikto neprireikė.

Vis dėlto keletu atvejų Vykdomajai valdybai pagal Sprendimą ECB/2014/39 teko dalyvauti, nes reikėjo duoti leidimą keistis neanonimiška informacija, susijusia su tam tikrais bankais arba politiškai jautriais vertinimais. Prieiga prie duomenų suteikta laikantis principo „būtina žinoti“, įvertinus veiklos atvejį, ir ribotam laikui, kad būtų užtikrintas būtinybės žinoti reikalavimo tam tikru metu laikymasis.

Dėl funkcijų atskyrimo sprendimų priėmimo lygmeniu nekilo jokių sunkumų, todėl Tarpininkavimo komisijos įsikišimo neprireikė.

5.7 Duomenų teikimo tvarka ir informacijos valdymas

5.7.1 Duomenų teikimo tvarkos pokyčiai

Pagal BPM pagrindų reglamento 140 straipsnio 4 dalį, ECB yra atsakingas už procesų, susijusių su prižiūrimų subjektų teikiamų duomenų rinkimu ir kokybės vertinimu, organizavimą^[90]. Pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad bankų priežiūros institucijos naudotųsi patikimais ir laiku pateikiamais duomenimis.

Informacija apie papildomas duomenų kokybės patikras paskelbta ECB bankų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje. Atlikdamas duomenų kokybės peržiūrą, 2019 m. ECB atnaujino kartu su NKI sudarytą papildomų duomenų kokybės patikrų sąrašą, skelbiamą ECB bankų priežiūrai skirtoje interneto svetinėje. Šių patikrų tikslas – papildyti EBI paskelbtas tikrinimo taisykles ir pagerinti priežiūros duomenų kokybę. 2019 m. ECB taip pat pradėjo skelbti savo priežiūros duomenų, perduodamų pagal EBI įgyvendinimo techninius standartus (angl. Implementing Technical Standards), kokybės vertinimo rezultatus. Agreguoti rezultatų duomenys viešai skelbiami kiekvieną ketvirtį ECB bankų priežiūrai skirtos interneto svetainės priežiūros duomenų skiltyje.

2019 m. ECB toliau didino priežiūros duomenų, skelbiamų ECB bankų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje, skaidrumą ir prieinamumą. Pirma, ECB pradėjo skelbti ketvirčio pranešimą spaudai apie kapitalo pakankamumo, turto kokybės ir likvidumo pagrindinių rodiklių tendencijas. Be to, ECB dabar įkelia agreguotus priežiūros duomenis į ECB statistinių duomenų saugyklą, kad duomenų laiko eilutes būtų lengva atsisiųsti naudotojams. Galiausiai, ECB tęsė išplėstinį 3 ramsčio informacijos skelbimą bankų lygiu: be trijų mokumo ir sverto rodiklių, atskleistų SĮ aukščiausiu konsolidavimo lygiu 19 euro zonos narių, 2019 m. taip pat paskelbta visų pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų (G-SII) ir kitos sisteminės svarbos įstaigų (O-SII) padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio atskleidimo forma (EU-LIQ1), apimanti aukštos kokybės likvidžiojo turto sumas, grynųjų pinigų išmokas ir įmokas bei jų atitinkamą išskaidymą.

Padaryta pažanga ir didinant bankų atskaitomybės efektyvumą bei mažinant atskaitomybės naštą. Pirma, buvo toliau tobulinamas Bankų integruotas atskaitomybės žodynas (BIRD)^[91], įtraukiant turto suvaržymo reikalavimus, pertvarkymo planavimą ir FINREP 2.8 versiją į duomenų bazę. Beveik baigtas COREP kredito rizikos įtraukimas pagal vidaus reitingais pagrįstą sistemą (IRB) ir standartinį metodą (SM), pakeitimas vertybiniais popieriais ir FINREP neveiksnios paskolos. BIRD duomenų įvesties lygmens naudojimas vykdant įvairius atskaitomybės reikalavimus, kaip apibūdinta žodyne, yra testuojamas, siekiant ištaisyti galimus neatitikimus ir patvirtinti BIRD pagrįstumą ir funkcionalumą.

ECB padeda EBI vykdyti jos įgaliojimus, numatytus peržiūrėto Kapitalo reikalavimų reglamento (KRR II) 430 straipsnio c punkte, vertinant statistinių duomenų, pertvarkymo srities duomenų ir prudencinių duomenų rinkimo sistemos tinkamumą. Tokia integruota sistema siekiama padidinti atskaitomybės efektyvumą naudojant bendras apibrėžtis ir vengiant dubliavimo, pagerinti keitimąsi duomenimis tarp institucijų ir duomenų kokybę.

5.7.2 Informacijos valdymo sistema BPM

Priežiūros institucijų naudojama BPM informacijos valdymo sistema (IMAS) padeda vykyti kasdienę veiklą. IMAS yra bendra IT platforma, leidžianti priežiūros darbuotojams keistis informacija, nepriklausomai nuo to, ar jie yra ECB, ar NKI, priklauso JPG ar specializuotai funkcijai. Taip IMAS padeda įgyvendinti „vienos komandos“ modelį ir užtikrinti atitiktį prieigos teisių politikai. IMAS prisideda prie efektyvios ir suderintos priežiūros veiklos įgyvendinant procesus, kaip antai SREP, patikrinimai vietoje ir leidimų suteikimo procedūros, tiksliai ir efektyviai per automatinius darbo srautus, atsekančius ir registruojančius visą svarbią informaciją. Tai padeda palyginti atskirus bankus ir atlikti horizontaliąsias analizes.

Nauja duomenų bazė, pavadinta IDRA (IMAS Duomenų teikimas ir analizė), suteikia lanksčios prieigos prie priežiūros duomenų galimybę ir naujas duomenų valdymo galimybes visiems IMAS vartotojams, taip užtikrinant pažangią analizę.

5.7.3 Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis platforma ir OSI kredito programa

Europos priežiūros institucijų atliekamiems testavimams nepalankiausiomis sąlygomis ir kredito bylų peržiūroms pasitelkiama speciali IT sistema STAR (Stress Test Account Reporting). STAR platforma padeda „nuo pradžios iki pabaigos“ vykdyti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procesus, pradedant testavimo nepalankiausiomis sąlygomis duomenų rinkimu ir analize, baigiant vertinimų teikimu dalyvaujančioms įstaigoms. Efektyvumo automatizuojant procesus ir padedant analizuoti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus didinimas leidžia vartotojams iš ECB, NKI ir dalyvaujančių įstaigų dirbti centralizuotoje interneto platformoje, kuri yra saugi ir atitinka BPM prieigos teisių politiką.

STAR infrastruktūra taip pat yra pritaikyta OSI kredito programai, sukurtai siekiant didesnio kredito rizikos patikrinimų efektyvumo ir suderinimo. Ji naudojama įvairiuose kredito rizikos patikrinimų etapuose, automatizuojant darbo srautus, rengiant ataskaitas ir kuriant pagrindą tolesnei paskolų portfelių analizei.

6 Biudžeto lėšų panaudojimo ataskaita

6.1 2019 m. išlaidos

BPM reglamente nustatyta, kad ECB privalo turėti pakankamai išteklių priežiūros funkcijoms veiksmingai vykdyti. Šie ištekliai finansuojami iš priežiūros mokesčių, kuriuos moka ECB prižiūrimi subjektai.

Priežiūros uždaviniams vykdyti skiriamos išlaidos ECB biudžete turi būti nurodomos atskirai. ECB biudžeto valdymo įgaliojimai yra suteikti Valdančiajai tarybai. Ji tvirtina ECB metinį biudžetą Vykdomosios valdybos siūlymu, o su bankų priežiūra susijusiais klausimais pasitaria su Priežiūros valdybos pirmininku ir pirmininko pavaduotoju. Valdančiajai tarybai padeda Biudžeto komitetas (BUCOM), sudarytas iš visų Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų ir ECB atstovų. BUCOM Valdančiajai tarybai padeda pateikdamas ECB biudžeto planavimo ir stebėjimo ataskaitų vertinimus.

2019 m. išlaidos iš esmės buvo tokios, kaip numatyta

Išlaidos, kurių ECB patyrė vykdydamas jam pavestus priežiūros uždavinius, visų pirma yra ECB Bankų priežiūros tarnybos generalinių direktoratų tiesioginės išlaidos. Vykdant priežiūros funkciją, naudojamasi ir kitų pagalbinių ECB veiklos padalinių teikiamomis bendrosiomis paslaugomis, kurios apima patalpų, žmogiškųjų išteklių valdymo, administracines paslaugas, biudžeto planavimo ir kontrolės, apskaitos, teisines paslaugas, komunikacijos ir vertimo paslaugas, vidaus audito, statistikos ir informacinių technologijų paslaugas.

2019 m. balandžio mėn. Valdančioji taryba priėmė ECB sprendimą dėl 2019 m. priežiūros mokesčių sumos išlaidoms padengti. Šiuo sprendimu numatytos 559,0 mln. eurų metinės išlaidos bankų priežiūros uždaviniams vykdyti^[92]. 2019 m. pabaigoje su priežiūra susijusios ECB išlaidos sudarė 537,0 mln. eurų (žr. 6 lentelę). Patirtos išlaidos buvo 4 % mažesnės negu 2019 m. balandžio mėn. numatyta suma, ir tai rodo, kad išlaidos planuojamos stabiliau. Visas susidaręs 22,0 mln. eurų perviršis bus įskaitytas į bendrą 2020 m. mokestinio laikotarpio priežiūros mokesčių sumą, pagal peržiūrėtą mokesčių sistemą ji bus surenkama ex post^[93] 2021 m.

Kad būtų galima atskirti išlaidas, ECB jas sugrupuoja pagal funkcijomis pagrįstą klasifikaciją. Pagrindiniai ECB priežiūros uždaviniai yra šie:

• tiesioginė svarbių bankų ar bankų grupių priežiūra;
• mažesnės svarbos bankų ar bankų grupių priežiūros stebėsena (netiesioginė priežiūra);
• horizontaliųjų uždavinių vykdymas ir specializuotų paslaugų teikimas.

Klasifikacija nustatoma pagal tai, kiek išlaidų patiria ECB padaliniai, vykdantys atitinkamus priežiūros uždavinius. Sudarant kiekvieną grupę, į nurodomas išlaidas įtraukiamos ir bendrosios paslaugos, teikiamos pagalbinių ECB veiklos padalinių. ECB šią klasifikaciją taiko ir skirstydamas metines išlaidas, susigrąžintinas iš prižiūrimų subjektų per metinius priežiūros mokesčius, pagal tai, ar subjekto priežiūros statusas yra svarbus, ar mažiau svarbus. Mokesčių reglamento 8 straipsnyje nurodytoje metodikoje, pagal kurią padalijami metiniai priežiūros mokesčiai, numatyta, kad su horizontaliaisiais uždaviniais ir specializuotomis paslaugomis susijusios išlaidos paskirstomos proporcingai, atsižvelgiant į visą išlaidų, susijusių su svarbių prižiūrimų įstaigų priežiūra, sumą ir išlaidų, susijusių su mažiau svarbių įstaigų priežiūros stebėsena, sumą.

Svarbių bankų ar bankų grupių tiesioginės priežiūros išlaidas daugiausia sudaro ECB dalyvavimo jungtinės priežiūros grupių veikloje ir patikrinimų vietoje išlaidos. Į jas įtraukiamos ir su TVMP susijusios išlaidos. Mažesnės svarbos bankų ar bankų grupių priežiūros stebėsena apima priežiūros veiklą ir veiklos leidimų išdavimo uždavinius. Horizontalieji uždaviniai ir specializuotos paslaugos apima tokią veiklą kaip Priežiūros valdybos sekretoriato veikla, makroprudenciniai uždaviniai, tarp jų ir susiję su testavimu nepalankiausiomis sąlygomis, priežiūros politikos formavimas, statistikos paslaugų teikimas, specialiosios teisinės paslaugos.

Daugiausia priežiūros veiklos išlaidos yra susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis, taip pat išlaidomis nuomai ir pastatų priežiūrai ir kitomis su darbuotojais susijusiomis išlaidomis, kaip antai komandiruotės ir mokymai.

2019 m. faktinės metinės išlaidos, palyginti su 2018 m., padidėjo 4 %. Didesnes išlaidas visų pirma lėmė patvirtinto ECB darbuotojų skaičiaus didėjimas. Dėl to atitinkamai padidėjo išlaidos, susijusios su patalpomis ir su tokia veikla kaip komandiruotės.

Be vidaus išteklių, ECB naudojasi išorės konsultacinėmis paslaugomis, kai reikia specializuotų žinių ir patirties arba integruotų konsultacijų, kurioms vadovauja kvalifikuoti vidaus ekspertai, laikinai trūkstant išteklių. Iš viso 2019 m. su pagrindiniais priežiūros uždaviniais susijusioms konsultacinėms paslaugoms ECB išleido 68,7 mln. eurų, t. y. 7,1 mln. eurų mažiau nei 2018 m. Veikla, kuriai reikėjo daugiausia konsultacijų, buvo TVMP, 2019 m. išlaidos išorės pagalbai sudarė 34,9 mln. eurų. TVMP projektas netrukus bus užbaigtas, o tam tikra veikla nuo 2020 m. taps įprastais uždaviniais. Be to, 2019 m. 21,4 mln. eurų išleista išsamiems vertinimams pasitelktiems išorės ištekliams, dar 2,1 mln. eurų išleista pasirengimui Brexitui. Kitos išlaidos konsultacinėms paslaugoms visų pirma apima išlaidas „įprastiems“ patikrinimams vietoje, taip pat tarpvalstybiniams patikrinimams vietoje. Daugiau informacijos apie šią veiklą pateikiama 1 skyriuje.

Bankų priežiūros mokesčių perspektyvos 2020 m.

Po penkerių veikimo metų Europos bankų priežiūros sistema iš steigimosi etapo pereina į brandos etapą, todėl pasikeitė ir bankų priežiūros išlaidos. Kitame etape ECB dėmesį sutelks į tvarų išlaidų valdymą. ECB yra įsipareigojęs toliau ryžtingai nuolat didinti efektyvumą, kai įmanoma, taikydamas išorės sąnaudų įtraukimo priemones, laikytis išteklių naudojimo drausmės ir nuolat didinti našumą. Tam, beje, gali reikėti pradinių investicijų. Šį įsipareigojimą ECB prisiėmė siekdamas išlaidų stabilumo vidutinės trukmės laikotarpiu.

2019 m. Valdančioji taryba nusprendė padidinti bendrą darbuotojų skaičių 2020 m. patvirtindama 112,5 VDDE: 59,5 VDDE pagrindiniuose bankų priežiūros veiklos padaliniuose ir 53 susijusiose bendrosiose tarnybose. Pagal stabilizavimo strategiją į šiuos skaičius įtraukti ir 44 VDDE, kurie patvirtinti siekiant naudoti vidaus išteklius, priešingu atveju reikėtų naudotis konsultacinėmis paslaugomis (ypač kalbant apie IT paslaugas, susijusias su duomenų teikimu ir informacijos valdymu). Tolesnės išorės sąnaudų įtraukimo priemonės dar svarstomos, dėl jų ateityje VDDE skaičių gali tekti didinti.

Taigi, 2020 m. ir toliau tęsis valdomas išlaidų priežiūros uždaviniams vykdyti augimas, palyginti su 2019 m., jos bus 12 % didesnės. Šis išlaidų padidėjimas iš dalies susijęs su: i) numatomu didesniu bankų, kurie bus prižiūrimi šalims sudarius glaudaus bendradarbiavimo susitarimus su ECB, skaičiumi ir ii) Brexitu. Be to, aukščiausiu konsolidavimo lygmeniu padidės prižiūrimų bankų ir bankų grupių skaičius ir (arba) dydis. Todėl, esant vienodoms aplinkybėms, už atskirą banką ar bankų grupę mokamas mokestis gali nedidėti tiek, kiek ECB išlaidos.

Nuo 2020 m. mokestinio laikotarpio ECB priežiūros mokesčiai bus apskaičiuojami pagal faktines metines bankų priežiūros išlaidas, t. y. pasibaigus mokestiniam laikotarpiui.

Metinis priežiūros mokestis už 2020 m., mokėtinas 2021 m., bus žinomas tik mokestinio laikotarpio pabaigoje ir jį sudarys visų metų faktinės išlaidos, patikslintos dėl: i) 22,0 mln. eurų pertekliaus, perkelto iš 2019 m. mokestinio laikotarpio, ir ii) sumų, grąžintų atskiriems bankams ar surinktų iš atskirų bankų už praėjusius mokestinius laikotarpius, gautų palūkanų už pavėluotą mokėjimą ir nerenkamų mokesčių. Grynoji šių su 2019 finansiniais metais susijusių koregavimų, į kuriuos neatsižvelgta ex ante apskaičiuojant 2019 m. mokestį, vertė buvo 0,1 mln. eurų. 2020 m. vertės bus žinomos tik mokestinio laikotarpio pabaigoje.

Remiantis šiuo metu turima informacija, numatoma, kad bendra 2021 m. mokėtina mokesčių suma bus panaši į 2019 m. surinktą mokesčių sumą. Bendros kiekvienos įstaigų kategorijos mokėtinos mokesčių sumos santykinė dalis turėtų būti tokia: 90 % išlaidų svarbioms įstaigoms, o 10 % – mažesnės svarbos įstaigoms, ir tai atitinka faktinių išlaidų paskirstymą 2019 m.

6.2 Mokesčių mokėjimas 2019 m.

Teisinį pagrindą, kuriuo vadovaudamasis ECB taiko metinį priežiūros mokestį, kad padengtų su priežiūra susijusias išlaidas, sudaro BPM reglamentas ir Mokesčių reglamentas. Mokesčių reglamente nustatyta: i) visos metinės priežiūros mokesčių sumos apskaičiavimo metodika, ii) kiekvienos prižiūrimos įstaigos mokėtinos mokesčio sumos apskaičiavimo metodika ir iii) metinio priežiūros mokesčio rinkimo tvarka.

ECB priežiūros mokesčių sistemos peržiūros pabaiga

2019 m. gruodžio 17 d. paskelbti ECB priežiūros mokesčių sistemos peržiūros rezultatai. ECB pradėjo peržiūrą 2017 m. birželio mėn. surengdamas viešą konsultaciją ir paragindamas pateikti pastabų ir siūlymų dėl galimų sistemos patobulinimų. Pasibaigus viešai konsultacijai, ECB išnagrinėjo visas gautas visuomenės pastabas, taip pat pats atliko sistemos vidaus peržiūrą. Rezultatai pristatyti kaip pasiūlymai dėl sistemos tobulinimo 2019 m. balandžio mėn. pradėtoje antroje viešoje konsultacijoje. Surengdamas dvi viešas konsultacijas ECB dalyvavo prasmingose diskusijose su visuomene dėl priežiūros mokesčių metodikos. ECB labai vertina gautas pastabas ir, kai įmanoma, stengėsi atsižvelgti į atskirų suinteresuotųjų subjektų išsakytus nuogąstavimus, kartu užtikrindamas, kad priežiūros mokesčių taikymo sistema išliktų sąžininga ir skaidri.

Pakeistas reglamentas ir susijęs sprendimas taikomi apskaičiuojant metinius 2020 m. mokestinio laikotarpio priežiūros mokesčius^[94]. Toliau apibendrinami pagrindiniai sistemos pakeitimai.

Priežiūros mokesčių taikymas ex post: priežiūros mokesčiai nebėra nustatomi pagal numatomas priežiūros išlaidas. Nuo šiol mokesčiai apskaičiuojami pagal faktines metines bankų priežiūros išlaidas, t. y. pasibaigus mokestiniam laikotarpiui.

Sumažinta minimalioji mokesčio dalis mažesnėms mažesnės svarbos įstaigoms: MSĮ, kurių visas turtas neviršija 1 mlrd. eurų, taikoma perpus mažesnė minimalioji mokesčio dalis. 2019 m. duomenimis, šia nuolaida naudojasi maždaug 60 % MSĮ, jų mokesčiai faktiškai sumažėjo nuo 3 % iki 50 %. Priežiūros mokesčiai MSĮ, kurioms ši nuolaida netaikoma, vidutiniškai padidėjo maždaug 3 %.

ECB turimų priežiūros duomenų pakartotinis naudojimas: panaikinus atskirą priežiūros mokestinių veiksnių pateikimą, padidėjo daugiau kaip 90 % prižiūrimų subjektų ir grupių efektyvumas. Iš priežiūros duomenų negalima gauti šių įstaigų mokestinių veiksnių: i) prižiūrimų grupių, kurios apskaičiuodamos savo mokestį neįtraukia patronuojamųjų įmonių, įsteigtų nedalyvaujančiose valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse, turto, arba ii) filialų, kurie neprivalo teikti priežiūrinės finansinės informacijos pagal Reglamentą (ES) 2015/534^[95]. Todėl šios įstaigos turi ir toliau teikti mokestinius veiksnius laikydamosi specialios tvarkos.

Pakeistas reikalavimas pateikti auditoriaus atliktą viso filialo turto duomenų patikrinimą: daugumos mokestį mokančių filialų atveju prievolė pateikti auditoriaus atliktą viso filialo turto duomenų patikrinimą siekiant apskaičiuoti ECB priežiūros mokestį buvo neproporcinga mokėtinam priežiūros mokesčiui. Todėl dabar mokestį mokantys filialai vietoj auditoriaus ataskaitos gali pateikti vadovybės raštą, kuriuo patvirtinamas jų mokestinis veiksnys.

Pranešimo apie mokestį kalbinės versijos: pranešimus apie mokestį ECB pateiks visomis ES oficialiosiomis kalbomis.

2020 m. yra pereinamieji metai, todėl priežiūros mokesčiai už 2020 m. bus renkami tik 2021 m. Mokesčiai 2020 finansiniais metais patirtoms faktinėms bankų priežiūros išlaidoms padengti bus renkami 2021 m. pirmąjį pusmetį. Be to, siekiant pereiti nuo ex ante mokesčių rinkimo prie ex post rinkimo, į 2021 m. taikomą mokestį bus įtraukti 2019 m. laikotarpio perteklius ir 2019 m. dėl priežiūros mokesčių požiūriu svarbios veiklos atlikti koregavimai, į kuriuos neatsižvelgta apskaičiuojant 2019 m. mokestį.

Pereinamuoju laikotarpiu ECB reguliariai siųs pranešimus mokestį mokančioms įstaigoms informuodamas, ką šie pokyčiai reiškia praktiškai, ir paaiškindamas naujus procesus.

Visa surinkta mokesčių suma 2019 m.

2019 m. balandžio mėn. ECB nusprendė, kad visa 2019 m. priežiūros mokesčių suma išlaidoms padengti turėtų sudaryti 576,0 mln. eurų. Numatant šią sumą, kaip pagrindas imtos numatomos visų 2019 m. išlaidos, sudarančios 559,0 mln. eurų, ir ši suma patikslinta dėl: i) 15,3 mln. eurų deficito, perkelto iš 2018 m. mokestinio laikotarpio, ir ii) 1,7 mln. eurų (grynosios) sumos, grąžintos atskiriems bankams už praėjusius mokestinius laikotarpius.

Suma, susigrąžintina per metinius priežiūros mokesčius, dalijama į dvi dalis. Šis padalijimas siejamas su prižiūrimų subjektų statusu, t. y. įstaigų svarba ar mažesne svarba, nes skirtingoms įstaigoms taikoma skirtingo lygio ECB priežiūra.

Kaip paaiškinta 6.1 skirsnyje, tarp faktinių 2019 m. bankų priežiūros išlaidų ir tiems metams numatytos sumos susidarė 22,0 mln. eurų perteklius. Dėl šio pertekliaus bus sumažinta mokesčių suma, mokėtina už 2020 m. mokestinį laikotarpį.

Paskelbus bendrą 2019 m. mokėtiną mokesčių sumą, paaiškėjo, kad deficitas, perkeltas iš 2018 m. mokestinio laikotarpio, kiekvienai bankų kategorijai paskirstytas netiksliai. Dėl to 2019 m. svarbioms įstaigoms nustatyti 0,7 mln. eurų per maži mokesčiai, o MSĮ – 0,7 mln. eurų per dideli mokesčiai. Į tai buvo atsižvelgta nustatant perviršį, dėl kurio sumažės mokestis 2020 m.

Bankų mokami priežiūros mokesčiai

Kokio dydžio mokestį mokės konkretus bankas, priklauso nuo banko svarbos ir rizikos profilio. Jo mokėtinas mokestis apskaičiuojamas pagal prižiūrimų bankų metinius mokestinius veiksnius, apskaičiuotus praėjusių metų gruodžio 31 d. Bankas jam apskaičiuotą priežiūros mokestį sumoka kartą per metus (žr. 7 iliustraciją).

Priežiūros mokestis skaičiuojamas aukščiausiu konsolidavimo lygmeniu BPM dalyvaujančiose valstybėse narėse. Jį sudaro kintamoji ir minimalioji mokesčio dalys. Pastaroji vienodai taikoma visiems bankams ir sudaro 10 % visos susigrąžintinų išlaidų sumos^[96].

Mokesčių reglamento 7 straipsnyje numatyta, kad atitinkamas priežiūros mokestis turi būti perskaičiuojamas, jei įvyksta tokie banko būklės pokyčiai: i) pasikeičia prižiūrimo subjekto priežiūros statusas, t. y. svarbus subjektas tampa mažesnės svarbos subjektu ir atvirkščiai, ii) naujam prižiūrimam subjektui suteikiamas veiklos leidimas arba iii) esamas leidimas panaikinamas. Dėl pasikeitimų, susijusių su ankstesniais mokestiniais laikotarpiais ir paskatinusių ECB priimti naujus sprendimus dėl priežiūros mokesčių, 2019 m. susidarė 1,8 mln. eurų suma, iš jos 1,7 mln. eurų įtraukta į 2019 m. surinktą metinių priežiūros mokesčių sumą.

Daugiau informacijos apie priežiūros mokesčius pateikiama ECB bankų priežiūrai skirtoje svetainėje. Joje nuolatos pateikiama naujausia informacija visomis oficialiosiomis ES kalbomis.

Su bankų priežiūros uždaviniais susijusios kitos pajamos

ECB turi teisę tiems prižiūrimiems subjektams, kurie nesilaiko ECB bankų rizikos ribojimo reguliavimo taisyklėse (ir ECB priežiūros sprendimuose) nustatytų įpareigojimų, skirti administracines nuobaudas^[97]. Su tuo susijusios pajamos apskaičiuojant metinius priežiūros mokesčius neįtraukiamos. Mokesčių reglamente užtikrinta, kad nei trečiosioms šalims atlyginamų nuostolių suma, nei prižiūrimų subjektų ECB mokamos administracinės nuobaudos (sankcijos) priežiūros mokesčiui neturi jokios įtakos. Prižiūrimų subjektų ECB mokamos administracinės nuobaudos kaip pajamos įrašomos ECB pelno ir nuostolio ataskaitoje. 2019 m. pajamos iš prižiūrimų subjektų mokamų nuobaudų sudarė 7,0 mln. eurų^[98].

7 ECB priimti teisės aktai

Šiame skyriuje pateikiamas 2019 m. ECB priimtų bankų priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų, kurie paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir (arba) ECB interneto svetainėje, sąrašas. Į sąrašą įtraukti teisės aktai, priimti pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 3 dalį, ir kiti aktualūs teisės aktai.

7.1 ECB reglamentai

ECB/2019/372019 m. gruodžio 5 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2019/2155, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1163/2014 dėl priežiūros mokesčių (OL L 327, 2019 12 17, p. 70)

2019 m. gruodžio 5 d. Europos Centrinio Banko reglamento (ES) 2019/2155, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1163/2014 dėl priežiūros mokesčių, klaidų ištaisymas (OL L 330, 2019 12 20, p. 106)

7.2 Kiti ECB teisės aktai (išskyrus reglamentus)

ECB/2019/12019 m. sausio 7 d. Europos Centrinio Banko rekomendacija dėl dividendų paskirstymo politikos (OL L 11, 2019 1 11, p. 1)

ECB/2019/42019 m. sausio 31 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2019/322 dėl įgaliojimų priimti sprendimus dėl priežiūros įgaliojimų, suteiktų pagal nacionalinę teisę, delegavimo (OL L 55, 2019 2 25, p. 7)

ECB/2019/52019 m. vasario 12 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2019/323, kuriuo paskiriami struktūrinių vienetų vadovai, įgalioti priimti deleguotuosius sprendimus dėl priežiūros įgaliojimų, suteiktų pagal nacionalinę teisę (OL L 55, 2019 2 25, p. 16)

ECB/2019/102019 m. balandžio 18 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2019/685 dėl visos metinių priežiūros įmokų sumos už 2019 m. (OL L 115, 2019 5 2, p. 16)

ECB/2019/142019 m. gegužės 29 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2019/976, kuriuo nustatomi tikslų apibrėžimo ir dalijimosi vertinimu jungtinėse priežiūros grupėse principai ir kuriuo panaikinamas Sprendimas (ES) 2017/274 (OL L 157, 2019 6 14, p. 61)

ECB/2019/232019 m. liepos 23 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2019/1376 dėl įgaliojimų priimti sprendimus dėl paso suteikimo, kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių įsigijimo ir kredito įstaigų leidimų panaikinimo delegavimo (OL L 224, 2019 8 28, p. 1)

ECB/2019/262019 m. liepos 31 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2019/1377, kuriuo paskiriami struktūrinių vienetų vadovai, įgalioti priimti deleguotuosius sprendimus dėl paso suteikimo, kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių įsigijimo ir kredito įstaigų leidimų panaikinimo (OL L 224, 2019 8 28, p. 6)

ECB/2019/272019 m. rugpjūčio 9 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2019/1378, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2014/16 dėl Administracinės peržiūros valdybos įsteigimo ir jos veiklos taisyklių (OL L 224, 2019 8 28, p. 9)

ECB/2019/38
2019 m. gruodžio 5 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2019/2158 dėl mokestinių veiksnių, kurie naudojami metiniams priežiūros mokesčiams apskaičiuoti, duomenų nustatymo bei rinkimo metodikos ir procedūrų (OL L 327, 2019 12 17, p. 99)

2019 m. gruodžio 5 d. Europos Centrinio Banko sprendimo (ES) 2019/2158 dėl mokestinių veiksnių, kurie naudojami metiniams priežiūros mokesčiams apskaičiuoti, duomenų nustatymo bei rinkimo metodikos ir procedūrų klaidų ištaisymas (OL L 330, 2019 12 20, p. 105)

Europos Centrinio Banko aukšto lygio tarnautojų elgesio kodeksas (OL C 89, 2019 3 8, p. 2)

Susitarimo memorandumas tarp Europos Audito Rūmų ir Europos Centrinio Banko dėl ECB priežiūros užduočių audito (2019 10 9)