ECB Pirmininko Mario Draghi įžanginis žodis

Prabėgus penkeriems metams, Europos bankų priežiūros teikiama nauda tapo akivaizdi. 19 skirtingų nacionalinių modelių virto bendra Europoje taikoma priežiūros praktika. Labiau tarpusavyje suderintos taisyklės ir didesnis skaidrumas padėjo užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visiems euro zonos bankams.

Priežiūros institucijos į bankų sistemą ėmė žvelgti visapusiškiau. Lyginant euro zonos bankus vienus su kitais, atliekama veiksminga lyginamoji jų veiklos modelių ir rizikos profilio analizė. Be to, tapo paprasčiau stebėti ir tarpvalstybinius bankų ryšius bei jų įtaką vienas kitam – tai leidžia geriau suprasti ne tik atskirų bankų rizikas, bet ir sisteminę riziką, būdingą visam bankų sektoriui.

Visi šie aspektai prisidėjo prie didesnio Europos bankų sektoriaus atsparumo. Bankai padidino savo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo rodiklius nuo 11,3 % 2014 m. pabaigoje iki 14,1 % 2018 m. Padaryta pažanga ir mažinant seniai įsigyto turto apimtį – neveiksnių paskolų vertė per tą patį laikotarpį sumažėjo apie 300 mlrd. eurų. Finansavimo ir likvidumo rodikliai taip pat tapo stabilesni.

Tačiau bankai ir toliau susiduria su kai kuriais nemenkais iššūkiais. Pelningumas 2018 m. tebebuvo nedidelis, o tai neigiamai veikė bankų pajėgumą skolinti ekonomikai. Nuo 2016 iki 2018 m. didesnių pajėgumų euro zonos bankai mažesnes palūkanų normos maržas siekė kompensuoti didindami kreditavimą, o mažesnių pajėgumų bankai, atvirkščiai, kreditavimą mažino.

Mažinant per didelius pajėgumus ir dideles sąnaudas, pelningumas auga. Tad tuo pačiu tikslu reikia ir toliau mažinti likusių neveiksnių paskolų lygį, paslėptus nuostolius bei neapibrėžtumą, susijusį su sudėtingo finansinio turto, įskaitant, be kita ko, ir 3 lygio turtą, vertinimu. Žvelgiant į ateitį, pasakytina, kad siekiant išspręsti šiuos klausimus, bankai ir priežiūros bei reguliavimo institucijos turi toliau bendradarbiauti ir užtikrinti, kad bankai laikytųsi griežtų rizikos valdymo standartų.

Lygiai taip pat svarbu sukurti nuoseklią reguliavimo ir institucinę sistemą, siekiant stiprinti tarpvalstybinę integraciją. Labiau integruotas bankų sektorius skatintų tarpvalstybinę konsolidaciją ir sustiprintų privatų rizikos pasidalijimą euro zonoje, o tai sukurtų stabilesnę makroekonominę aplinką. Reguliavimo ir priežiūros institucijos turėtų toliau siekti vienodesnės prudencinės sistemos, kuria stabdomas reguliuojamojo kapitalo ir likvidumo ribojimas.

Šios pastangos neatsiejamos nuo būtino bankų sąjungos kūrimo užbaigimo. Europos bankų priežiūra turėtų būti pagrįsta stipria pertvarkymo ir veiksminga indėlių draudimo sistema, siekiant užtikrinti, kad nekiltų jokių grėsmių bendrosios bankų rinkos vientisumui.

Įžanginis interviu su Priežiūros valdybos pirmininku Andrea Enria

2019 m. sausio mėn. pradėjote eiti ECB Priežiūros valdybos pirmininko pareigas. Ko sieksite, prisiimdamas tokią svarbią užduotį?

Pirmiausia noriu pasakyti, kad Danièle Nouy, Sabine Lautenschläger ir visi mūsų kolegos, tiek dirbantys ECB, tiek nacionalinėse kompetentingose institucijose (NKI), daug prisidėjo kuriant sklandžiai veikiančią organizaciją. Tad išrasti dviračio man nereikės. Toliau sieksime aukštų priežiūros standartų, laikydamiesi griežtos ir reiklios pozicijos, apibrėžtos dar BPM kūrimo etape.

Didžiausia padaryta pažanga – sukurtas Bendras priežiūros mechanizmas, bet turime pripažinti, kad Europos bankų rinka vis dar nėra visiškai integruota. Žinoma, norint padaryti pažangą šioje srityje, reikės pašalinti teisines kliūtis, nors tai ir nėra mūsų užduotis. Vis dėlto, mano nuomone, dėdami visas įmanomas pastangas turime siekti, kad bankų sąjunga judėtų bendros jurisdikcijos, susijusios su bankų reguliavimu ir priežiūra, link. Tai padės pagrindus tikrai Europos bankų vidaus rinkai.

Negalime pamiršti, kad mūsų atliekamas darbas turi būti naudingas Europos piliečiams, indėlininkams, investuotojams, skolininkams, visai ekonomikai ir kad esame jiems atskaitingi. Visa tai vertinu labai rimtai ir matau svarių priežasčių siekti kuo didesnio skaidrumo. Žmonės turi suprasti, ką mes darome ir kokią naudą jiems teikia mūsų darbai. Bankai taip pat turi suprasti ir gebėti numatyti mūsų politikos raidą bei veiksmus. Tas pats pasakytina ir apie investuotojus. Dabar yra taikomas gelbėjimas privačiomis lėšomis, t. y. bankui patiriant sunkumų nuostolius perima jo investuotojai. Todėl pastarieji turi geriau suprasti savo prisiimamą riziką.

Tik pradėjęs eiti šias pareigas, turėjote spręsti sunkumų patiriančio banko atvejį. Kaip vertinate naująją Europos krizių valdymo sistemą?

Didžiausią įspūdį man daro mūsų darbuotojų atsidavimas. Visi daug ir sunkiai dirbo Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu, suprasdami, kokios rimtos gali būti pasekmės ir kaip banko problemos gali paveikti žmonių gyvenimą. Tai ir yra svarbiausias dalykas ištikus krizei. Visi procesai vyko sklandžiai ir visos institucijos sėkmingai bendradarbiavo.

Tačiau dar būtų galima kai ką patobulinti. Kai priežiūros institucijos bando įveikti krizines situacijas, jos negali peržengti galiojančiuose teisės aktuose nustatytų ribų. O reglamentavimas skirtingose šalyse skiriasi. Pavyzdžiui, Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (BGPD) perkelta ne į visų šalių nacionalinę teisę. Be to, kiekviena šalis turi savo nemokumo įstatymus. Todėl krizės atveju skirtingose šalyse negalime taikyti vienodų priemonių. Ir ne visada galime būti tikri, kad visais atvejais įmanoma užtikrinti sklandų pasitraukimą iš rinkos. Su tuo susiduriama kalbant ir apie tarptautinius bankus. Dar viena problema, į kurią neseniai atkreiptas dėmesys, yra priemonių, skirtų likvidumui valdyti, trūkumas vykdant bankų pertvarkymą. Tad vis dar turime nemažai nuveikti, kad pasirengtume krizėms ateityje.

Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos bus kitas nemenkas pokytis. Koks Jūsų požiūris į tai?

Man labai liūdna dėl Brexito, ypač todėl, kad studijavau Jungtinėje Karalystėje ir gyvenau Londone 12 metų. Kadangi turiu tokios patirties, galiu pasakyti, kad Europos Sąjunga Jungtinėje Karalystėje ne visada vertinama tinkamai. Dauguma žmonių linkę pervertinti vieningai Europai skiriamas išlaidas ir nuvertinti jos teikiamą naudą.

Brexitas į bankų sektorių įneš daug pokyčių. Nemažai bankų persikels į euro zoną, o tai pakeis visą bankininkystės sritį. Dėl to kyla nemažai klausimų, vienas jų – kaip reglamentuoti ir prižiūrėti trečiųjų šalių padalinius ar investicines įmones. Bankams ir reguliavimo bei priežiūros institucijoms teko daug rengtis Brexitui ir dar daugybė darbų laukia jam įvykus. Nepaisant to, esu tikras, kad veiksmingai bendradarbiaudami su Jungtinės Karalystės priežiūros institucijomis, šį iššūkį įveiksime.

Su kokiais dar iššūkiais susiduria bankai?

Bankams kylančių iššūkių tikrai netrūksta. Jiems ir toliau būtina gerinti savo balansų kokybę, persvarstyti veiklos modelius, tobulinti valdymą ir užtikrinti pertvarkymo galimybes. Ir tai yra tik praeities ir šiandienos iššūkiai.

Kalbant apie ateitį, pabrėžtina, kad bankai turi atidžiai stebėti, kas vyksta rinkose. Likvidumas jau gana ilgą laiką yra didelis ir pigus. Kaip ir nedidelis pelningumas, tai paskatino bankus prisiimti didesnę riziką. Tačiau jiems reikia būti atsargiems: turto vertinimo aukštomis kainomis ir mažinamų rizikos priedų nereikėtų laikyti savaime suprantamu dalyku. Tam tikru momentu viskas gali pasikeisti ir tokie pokyčiai gali įvykti labai staiga. Rizikos ir terminų priedai gali netikėtai padidėti ir padaryti bankams daug žalos, galimai paveikti jų pelną, likvidumą ir kapitalą. Finansavimo ir rinkos rizika ateityje gali dar labiau išaugti. Mes, priežiūros institucijų atstovai, žvelgiame į šias rizikas labai rimtai. Taip pat turi elgtis ir bankai.

Minėjote, kad turi būti tobulinamas bankų valdymas. Kokia to svarba?

Bankai dabar turi didesnį ir geresnį kapitalą, palankesnes likvidumo sąlygas, todėl jie grįžo prie stabilesnių finansavimosi šaltinių. Tačiau visa tai neturi didelės reikšmės, jei bankas yra prastai ir trumparegiškai valdomas, o jo viduje tvyro įtampa. Bankininkai turi prisiminti du dalykus. Trumpalaikis pelnas neturėtų būti pagrindinis bankų atliekamų operacijų variklis – svarbiausia yra ilgalaikė bankų veiklos strategija. Tvarumas yra pagrindinis veiksnys. Be to, kad trumpalaikio pelno siekis yra nepriimtinas žvelgiant iš visuomenės perspektyvos, patys bankai nėra suinteresuoti generuoti tokį pelną, darydami ilgalaikę žalą savo klientams, akcininkams ir mokesčių mokėtojams. Neseniai nuaidėjusių skandalų virtinė ir pinigų plovimo atvejai – to pavyzdys.

Visiems žinoma, kad bankams atėjo sunkus metas. Ko galime pasimokyti iš tebeklestinčių bankų?

Iš tiesų kai kurių euro zonos bankų rezultatai yra geresni nei kitų. Todėl kyla klausimas, kas juos sieja. Iš pirmo žvilgsnio – tikrai nedaug, nes jie visi labai skirtingi. Gali pasirodyti, kad nėra jokios „auksinės“ pelningumo strategijos. Tačiau turėti strategiją yra privalu. Šiuos sėkmingai veikiančius bankus vienijantis dalykas yra tas, kad jie yra nepralenkiami strateginio valdymo srityje. Jie geba sukurti strategiją ir jos laikytis. Svarbu ne tik tai, ką jie daro, bet ir tai, kaip jie tą daro, tad iš jų galima pasimokyti.

Taip pat turime pripažinti, kad vis dar svarbiausia Europos bankų rinkų problema yra struktūrinė – daugybei bankų buvo pritaikyta gelbėjimo valstybės lėšomis priemonė, bet toli gražu ne visi šie bankai pasitraukė iš rinkos. Dėl to bankų skaičius Europoje vis dar yra per didelis, o tai neigiamai veikia jų pelningumą. Kitose ekonomikos srityse konsolidavimas buvo labai svarbus siekiant pašalinti prieš krizę sukauptą pajėgumų perteklių.

Kalbant apie rinkos struktūros pokyčius, koks jūsų požiūris į skaitmeninimą? Ar tai iššūkis, ar galimybė, o gal – ir viena, ir kita?

Technologiniai pokyčiai visada yra sudėtingas ir sunkiai nuspėjamas procesas. Tačiau jie teikia daug galimybių. Skaitmeninimas gali padėti bankams dirbti našiau, atrasti naujų pajamų šaltinių, atlikti įvairius procesus taupiau ir greičiau, pasiūlyti klientams geresnių paslaugų bei naujų produktų. Jei bankai sugebės pasinaudoti šiomis galimybėmis, jos atneš daug naudos. Bet jiems nesiėmus jokių veiksmų, tą padarys kiti – nesvarbu, ar tai bus mažos ir aktyvios pradedančios FinTech įmonės, ar jau gerai žinomos technologijų srities milžinės. Tai ir yra iššūkis bankams.

Žinoma, saugoti rinkoje veikiančius bankus nuo efektyviau dirbančių konkurentų – ne reguliavimo ir priežiūros institucijų užduotis. Nepaisant to, vis tiek turime kovoti su naujais iššūkiais, akivaizdžiausias to pavyzdys – kibernetinė rizika. Turime atidžiai stebėti tokias naujas rizikas ir įvertinti, ar joms spręsti reikia pritaikyti esamas taisykles. Be to, skaitmeninimas gali padėti reguliavimo ir priežiūros institucijoms dirbti efektyviau ir sumažinti atitikties išlaidas, ypač mažesnėms ir paprastesnę veiklą vykdančioms įmonėms. Kitaip tariant, galimybių atsiranda ir mums.

Taisyklių pritaikymas – viena pagrindinių temų nuo pat krizės pradžios. Kokia jūsų nuomonė apie reglamentavimo reformą? Ar, kaip kai kurie teigia, jau nueita per toli, ar visgi kol kas padaryta per mažai?

Reformos tikrai reikėjo. Krizė atskleidė daugybę reglamentavimo sistemos spragų, tad mums teko jas panaikinti. Manau, kad G20 lygmeniu parengtas teisinių priemonių paketas yra tinkamai suderintas – pradėjus jį taikyti gerokai padidėjo bankų saugumas ir patikimumas. Visi reikalavimai pritaikyti ir pradėti įgyvendinti siekiant išvengti neigiamo poveikio skolinimui ir realiajam augimui. Kai kuriose jurisdikcijose, kalbant apie tam tikras sritis, peržengtos pagal tarptautinius standartus nustatytų reikalavimų ribos, tad dabar tokie sprendimai yra persvarstomi iš naujo. Apskritai kalbant, manau, kad turime gebėti atsispirti spaudimui švelninti reikalavimus pakilimo laikotarpiais. Jau minėjau, kad bankai neturi mąstyti trumparegiškai. Lygiai ta pati taisyklė galioja ir reguliavimo institucijoms. Turime galvoti apie ilgalaikį sistemos stabilumą ir vengti prociklinio požiūrio rengdami taisykles.

Be abejo, persvarstytas taisyklių rinkinys yra gana sudėtingas. Tad turime stebėti, kokį poveikį jis daro ir, esant poreikiui, jį keisti. Tačiau šiuo metu svarbiausia yra baigti nuosekliai įgyvendinti reformas visame pasaulyje.

Europoje tuoj bus baigtas kurti bankams skirtų priemonių paketas, kuris ir nulems ateities reguliavimo sistemą. Ar esate patenkintas rezultatu?

Bankams skirtų priemonių paketas yra labai svarbus žingsnis, kadangi juo į Europos teisę integruojami Bazelio standartai. Nors mūsų bendras vertinimas yra teigiamas, kai kuriose srityse šio siūlomo paketo priemonės neatitinka tarptautinių standartų. Tą galima pasakyti apie technines detales, susijusias su sverto koeficientu, grynojo pastovaus finansavimo rodikliu ir naujomis taisyklėmis, taikytinomis bankų prekybos knygoms. Tad bankų veiklai sudarytos sąlygos visame pasaulyje nebus tokios vienodos, kokios galėtų būti.

Grįžtant prie Europos Sąjungos, mano nuomone, bankams skirtų priemonių paketas galėjo būti parengtas kryptingiau, siekiant sukurti visiškai integruotą bankų sektorių, bent pačioje bankų sąjungoje. Siekdami sukurti bendrą bankininkystės srities jurisdikciją, negalime pasiduoti instinktui viską riboti. Bankų grupės privalo turėti galimybę laisvai skirstyti savo įstatinį kapitalą ir likvidumą euro zonoje. Deja, bankams skirtų priemonių paketu paliekama mažai laisvės nacionalinėms institucijoms, kalbant apie nukrypimą nuo kapitalo ir likvidumo reikalavimų, taikomų bankų grupėse. Tikiuosi, kad teisės aktų kūrėjai, prieš imdamiesi tolesnių veiksmų užbaigdami bankų sąjungos kūrimą, artimiausioje ateityje tokį požiūrį pakeis.

Ką dar reikia padaryti, norint sukurti išties europietišką bankų sektorių?

Akivaizdu, kad nesant tikros europietiškos apsaugos sistemos, nacionalinės institucijos ir toliau bus nusiteikusios prieš integruotą kapitalo ir likvidumo valdymą bankų sąjungai priklausančiose tarptautinėse grupėse. Padaryta tam tikra pažanga kuriant Bendro pertvarkymo fondo pagalbinę priemonę, bet politinės diskusijos dėl trečiojo bankų sąjungos ramsčio – Europos indėlių garantijų sistemos – vis dar stringa. Manau, kad nesutarimai tarp rizikos mažinimo šalininkų, tvirtinančių, kad prieš nustatant bendras garantijas rizika turi būti sumažinta, ir rizikos pasidalijimo šalininkų, teigiančių, kad atėjo tinkamas metas sukurti integruotą indėlių draudimo sistemą, yra tik tariami. Abu šie tikslai yra tarpusavyje susiję. Todėl Europos Sąjungos institucijos turėtų dirbti savo darbą ir sudaryti aiškų ateities veiksmų planą. Šiame plane turi būti atsižvelgta į tai, kaip glaudžiai yra susiję visi reformos elementai. Tai mums leistų vienu metu daryti pažangą juos įgyvendinant.

1 BPM priežiūros modelio įgyvendinimas

1.1 Kredito įstaigos. Pagrindinė rizika ir veiklos rezultatai

Pagrindinė rizika bankų sektoriuje

Glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis priežiūros institucijomis (NKI), ECB Bankų priežiūros tarnyba, kaip ir kasmet, nustatė ir įvertino riziką ir atitinkamai atnaujino BPM rizikos schemą. Schemoje vaizduojami pagrindiniai rizikos veiksniai, darantys įtaką euro zonos bankams dvejų trejų metų laikotarpiu. Apžvelgiamu laikotarpiu plačiu mastu auganti euro zonos ekonomika skatino bankų pelningumą ir gerino jų balansus. Tai padėjo padidinti euro zonos bankų sektoriaus atsparumą ir sumažinti kai kurias rizikas, ypač tas, kurios susijusios su esamomis neveiksniomis paskolomis (NP) ir mažų palūkanų normų aplinka. Tačiau, palyginti su tarptautiniais standartais, dabartinis bendras NP lygis euro zonoje tebėra gerokai per didelis.

Kita vertus, geopolitinis neapibrėžtumas ir perkainojimo finansų rinkose rizika nuo 2017 m. padidėjo. Be to, dėl vis didesnio skaitmeninimo išauga su bankų IT sistemomis (dažniausiai senesnėmis) ir kibernetiniu saugumu susijusi rizika (žr. 1 pav.).

Ataskaitiniu laikotarpiu geopolitinis neapibrėžtumas labai padidėjo, be kita ko, dėl neapibrėžtumo, susijusio su politine kai kurių euro zonos šalių padėtimi, didėjančio prekybos protekcionizmo ir nepalankių pokyčių kai kuriose besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse. Visa tai gali neigiamai paveikti finansų rinkas ir euro zonos ekonomikos perspektyvas. Kalbant apie Brexitą, pažymėtina, kad vis dar neaišku, ar iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos bus pasiektas susitarimas dėl išstojimo, todėl nežinia, ar bus taikomas pereinamasis laikotarpis. Vadinasi, bankai ir priežiūros institucijos turi būti pasirengę visiems galimiems scenarijams.

Nepaisant to, kad pastaraisiais metais turto kokybė labai pagerėjo, didelis NP lygis daugelyje euro zonos bankų vis dar kelia susirūpinimą. Toliau įgyvendinant NP mažinimo strategijas, šiems bankams pavyko padaryti nemenką pažangą mažinant turimas NP – svarbių įstaigų (SĮ) NP rodiklis sumažėjo nuo 8 % (2014 m.) iki 4,2 % (2018 m. trečiąjį ketvirtį). Tačiau dabartinis bendras NP lygis tebėra didelis, tad būtina toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad NP klausimas euro zonoje būtų sprendžiamas tinkamai.

Be to, bankams vis ieškant pelno didinimo galimybių didėja tikimybė, kad ateityje atsiras naujų NP. 2018 m. euro zonos bankai skelbė apie švelninamus kreditavimo standartus, tačiau ši tendencija sulėtėjo paskutinį 2018 m. ketvirtį^[1]. Be to, bankai, panašu, gręžiasi į rizikingesnius sektorius ir sutinka su žemesniu apsaugos lygiu. Paskolų su finansiniu svertu suteikimo lygis naujas aukštumas pasiekė 2017 m., o paskolos paprastesnėmis sąlygomis sudarė rekordiškai didelę suteiktų paskolų dalį.

Vis labiau įsigalint skaitmeninimui, kibernetiniai nusikaltimai ir IT triktys tampa vis didesniu iššūkiu bankams. Bankai patiria vis didesnį spaudimą investuoti į savo pagrindinę IT struktūrą ir ją atnaujinti, kad galėtų efektyviau dirbti, gerėtų klientų aptarnavimo kokybė ir kad galėtų konkuruoti su FinTech ir didžiosiomis technologijų (angl. Big Tech) bendrovėmis. Be to, bankams kyla vis daugiau kibernetinių grėsmių.

Dėl pasaulinių pelno didinimo galimybių paieškų, didelio likvidumo ir sumažėjusių rizikos priedų išaugo staigaus perkainojimo finansų rinkose rizika. Padėtį sunkina ir didelis politinis neapibrėžtumas. Skatinamas palankaus ciklinio impulso, viešojo sektoriaus skolos tvarumas euro zonoje pagerėjo. Nepaisant to, atsargų disbalansas vis dar yra padidėjęs keliose šalyse, todėl jos nėra apsaugotos nuo galimo valstybės rizikos perkainojimo.

Dėl palankios ekonominės raidos ataskaitiniu laikotarpiu bankų pelningumo lygis pakilo, tačiau jis tebėra žemas. Ilgai besitęsiantis mažų palūkanų normų laikotarpis buvo palankus ekonomikai, tačiau darė spaudimą bankų palūkanų normų maržoms. Svarbios įstaigos prognozuoja, kad 2019 ir 2020 m. bendros grynosios palūkanų pajamos turėtų didėti. Vis dėlto nemažai įstaigų vertina, kad ateinančiais metais nuosavo kapitalo grąža tebebus maža.

2018 m. visoje ES vykdyto Europos bankininkystės institucijos (EBI) koordinuoto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai parodė, kad 33 didžiausi ECB tiesiogiai prižiūrimi bankai per pastaruosius dvejus metus tapo dar atsparesni. Dėl pastangų spręsti seniai įsigyto turto problemą ir nuosekliai kaupto kapitalo minėti bankai testavime nepalankiausiomis sąlygomis dalyvavo su gerokai didesne vidutine kapitalo baze – bendras 1 lygio nuosavas kapitalas (CET 1) padidėjo nuo 12,2 % (prieš 2016 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis) iki 13,7 %.

33 didžiausių ECB tiesiogiai prižiūrimų bankų bendras 1 lygio nuosavas kapitalas pagal nepalankųjį scenarijų (darant prielaidą, kad nustatyti kapitalo reikalavimai vykdomi visu mastu)^[2] sumažėjo 3,8 procentinio punkto, t. y. 0,5 procentinio punkto daugiau negu 2016 m. testavime nepalankiausiomis sąlygomis. 0,3 procentinio punkto šio sumažėjimo lemia 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio 9-ojo TFAS taikymo pirmą kartą poveikis. Be to, palyginti su 2016 m., taikytas nepalankesnis makroekonominis scenarijus ir rizikai jautresnė metodika. Sėkmingai sumažinus NP lygį, pagerėjo turto kokybė, tačiau šio reiškinio teigiamą poveikį nusvėrė pirmiau minėti veiksniai.

Nepaisant didesnio kapitalo sumažėjimo, po testavimo nepalankiausiomis sąlygomis bendras kapitalo pakankamumo rodiklis (9,9 %) buvo didesnis negu pagal nepalankųjį scenarijų 2016 m. (8,8 %). Tai patvirtina, kad testavime dalyvavusių bankų atsparumas makroekonominiams sukrėtimams padidėjo. Tačiau testavimas atskleidė ir silpnąsias pavienių bankų vietas. 2019 m. priežiūros institucijos stebės, kaip bankai jas stiprins.

Be 33 į EBI imtį įtrauktų bankų, ECB pats atliko kitų 54 jo tiesiogiai prižiūrimų bankų, nepatekusių į EBI imtį, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai parodė, kad šie 54 bankai taip pat sustiprino savo kapitalą ir kartu padidino savo pajėgumą atlaikyti finansinius sukrėtimus. Kadangi pastaruosius metus šie bankai nuosekliai kaupė kapitalą, testavime nepalankiausiomis sąlygomis jie dalyvavo su didesniu vidutiniu CET 1 kapitalo rodikliu – CET 1 padidėjo nuo 14,7 % (2016 m.) iki 16,9 %. Jų vidutinis galutinis CET 1 rodiklis po testavimo padidėjo nuo 8,5 % (2016 m.) iki 11,8 %^[3].

BPM priežiūros prioritetai

BPM priežiūros prioritetus, kuriais nustatomos sritys, į kurias tais metais bus sutelkta priežiūra, apibrėžia ir tvirtina ECB priežiūros valdyba. Prioritetai grindžiami pagrindinių rizikų, su kuriomis susiduria prižiūrimi bankai, vertinimu atsižvelgiant į naujausius ekonominės, reguliavimo ir priežiūros aplinkos pokyčius. Kasmet peržiūrimi prioritetai yra pagrindinė priemonė tinkamai suderintais būdais, proporcingai ir veiksmingai koordinuoti bankams taikomus priežiūros veiksmus, taip užtikrinant vienodas veiklos sąlygas ir stipresnį priežiūros poveikį (žr. 1 iliustraciją).

Svarbių bankų veiklos 2018 m. rezultatai

Euro zonos bankų pelningumas 2018 m. buvo daugmaž stabilus po padidėjimo 2017 m. Vidutinė į metinę perskaičiuota svarbių įstaigų kapitalo grąža kito labai nedaug ir sudarė 6,9 %, palyginti su 7,0 % (2017 m.) ir 5,4 % (2016 m.). Vis dėlto po šiuo stabiliu pelningumo lygiu slypi dideli skirtumai tarp bankų. Be to, nemažai į biržos sąrašus įtrauktų bankų dar prekiauja taikydami mažesnį nei vienetas akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykį, o tai rodo, kad, norint patenkinti investuotojų lūkesčius, bankams dar reikia pasistengti.

2018 m. bankų bendram pelnui įtaką darė du pagrindiniai veiksniai. Veiklos pelnas prieš vertės sumažėjimą, augęs 2017 m., per pirmus devynis 2018 m. mėnesius smuko 7,1 %. Šį nuosmukį iš esmės atsvėrė gerokai mažesnis vertės sumažėjimas (−31,8 %, palyginti su 2017 m.).

Veiklos pelnas prieš vertės sumažėjimą sumažėjo daugiausia dėl 50 % sumažėjusių grynųjų prekybos pajamų^[5], palyginti su pirmaisiais trimis 2017 m. ketvirčiais. Tačiau grynosios paslaugų ir komisinių pajamos toliau augo ir, palyginti su pirmųjų trijų 2017 m. ketvirčių duomenimis, buvo 1,4 % didesnės. Grynosios palūkanų pajamos per tą patį laikotarpį iš esmės nepakito (−0,1 %).

Stabiliai didėjančios grynųjų palūkanų pajamos slepia dvi pagrindines tendencijas – didėjantį paskolų mastą ir mažesnes palūkanų maržas, kurios jį atsvėrė. Nuo 2017 m. trečiojo ketvirčio iki 2018 m. trečiojo ketvirčio paskolų finansų įstaigoms apimtis padidėjo 2,8 % (+3,7 % paskolos kredito įstaigoms, +12,1 % paskolos kitoms finansų bendrovėms), o paskolų ne finansų bendrovėms masto augimas buvo dinamiškiausias (+3,3 %). Per pirmuosius tris 2018 m. ketvirčius maždaug pusės svarbių įstaigų grynosios palūkanų pajamos padidėjo, o kitos pusės sumažėjo.

Nepaisant kai kurių euro zonos bankų pastaruoju metu taikytų restruktūrizavimo priemonių, per pirmuosius tris 2018 m. ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017 m., veiklos sąnaudos padidėjo 2,0 %.

1.2 Neveiksnių paskolų problemos sprendimas

1.2.1 Padėtis Europoje

2018 m. trečiąjį ketvirtį NP svarbių įstaigų balansuose sudarė 628 mlrd. eurų (2015 m. pradžioje – 1 trln. eurų). Nuo 2017 m. trečiojo ketvirčio iki 2018 m. trečiojo ketvirčio NP rodiklis sumažėjo 131 mlrd. eurų, o bendras NP rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu – iki 4,2 %. Pastaruosius dvejus metus NP lygis mažėjo sparčiau, o ypač sparčiai jis mažėjo didelius NP rodiklius turinčiose šalyse.

Vis dėlto bendras NP lygis, palyginti su tarptautiniais standartais, Europos bankų sektoriuje tebėra padidėjęs ir balansų kokybei pagerinti prireiks daugiau laiko.

Darbas NP klausimu buvo vienas iš svarbiausių ECB Bankų priežiūros tarnybos priežiūros prioritetų 2018 m. Šiai problemai daug dėmesio bus skiriama ir 2019 m. Siekiant apibrėžti priežiūrinius lūkesčius kiekvienam bankui atskirai pagal suderintą sistemą, bus remiamasi laimėjimais, pasiektais dirbant su dideles NP turinčiomis įstaigomis. Taip siekiama užtikrinti, kad su seniau sukauptomis NP susijusi rizika būtų toliau mažinama ir tiek senos, tiek naujos NP vidutinės trukmės laikotarpiu būtų dengiamos vienodai.

Kas ketvirtį skelbdamas bankų priežiūros statistiką^[6], ECB pateikia ir NP statistinius duomenis, įskaitant duomenis apie svarbių įstaigų turto kokybę. Iš 1 lentelės matyti, kad 2017–2018 m. NP lygis sumažėjo.

Vertinant padėtį euro zonoje matyti, kad NP rodikliai atskirose šalyse vis dar labai nevienodi (žr. 2 lentelę). Graikijos, Kipro ir Portugalijos svarbių įstaigų turimų NP rodiklis yra didžiausias (2018 m. trečiąjį ketvirtį atitinkami šalių svertiniai vidurkiai buvo 43,4 %, 20,7 % ir 14,5 %). Palyginti su ankstesniais metais, svarbių įstaigų NP rodiklis smarkiai sumažėjo Kipre (−13,3 proc. p.), Slovėnijoje (−5,3 proc. p.), Airijoje (−3,7 proc. p.), Portugalijoje (−3,6 proc. p.), Graikijoje (−3,2 proc. p.) ir Italijoje (−2,5 proc. p.). 2018 m. trečiąjį ketvirtį daugiausia NP turėjo Italijos (153 mlrd. eurų), Prancūzijos (130 mlrd. eurų), Ispanijos (95 mlrd. eurų) ir Graikijos (90 mlrd. eurų) svarbios įstaigos.

1.2.2 ECB Bankų priežiūros tarnybos vaidmuo rengiant išsamią strategiją NP klausimui ES spręsti

Visai ekonomikai yra svarbu, kad būtų mažinama su dideliu NP lygiu susijusi rizika, nes NP kenkia bankų pelningumui ir atima vertingų išteklių, todėl riboja bankų galimybes teikti naujas paskolas. Problemos iš bankų sektoriaus gali greitai išplisti į kitas ekonomikos sritis ir trukdyti darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui. Todėl ECB, vykdydamas savo pareigą padėti užtikrinti Europos bankų sistemos saugumą ir patikimumą, rekomenduoja, kad bankai labiau stengtųsi sumažinti savo turimų NP lygį.

ECB Bankų priežiūros tarnyba parengė NP priežiūros sistemą. Sistemą sudaro trys strateginės dalys; jos tiesiogiai padeda spręsti jau susikaupusių NP problemą arba padeda užkirsti kelią naujoms NP atsirasti ateityje:

• visoms svarbioms įstaigoms skirtas rekomendacinis dokumentas dėl NP, kuriame išdėstyti su NP valdymu ir mažinimu susiję priežiūros lūkesčiai;
• susikaupusių NP mažinimo sistema, taikoma vykdant priežiūrinį dialogą, kuri apima: i) pačių bankų NP mažinimo strategijų įvertinimą ir ii) konkrečiam bankui skirtus priežiūros lūkesčius, siekiant užtikrinti, kad seniau susikaupusioms NP dengti būtų sudaryta pakankamai atidėjinių;
• rekomendacinio dokumento dėl NP priedas, kuriame išdėstyti kiekybiniai priežiūros lūkesčiai, skatinantys įtvirtinti praktiką laiku sudaryti atidėjinius neveiksnioms paskoloms dengti.

Sistemą parengė specialiai tuo tikslu iš NKI ir ECB atstovų sudaryta darbo grupė. Šioje grupėje stebėtojo teisėmis dalyvavo ir EBI atstovai. Aukšto rango darbo grupė NP klausimams spręsti (pirmininkė – Airijos centrinio banko pirmininko pavaduotoja Sharon Donnery) vadovavo darbo grupės darbui. 2015–2018 m. ši aukšto rango darbo grupė buvo susirinkusi 16 kartų, kad aptartų pasiūlymus dėl NP priežiūros sistemos kūrimo ir įdiegimo. Darbo grupės pirmininkė 14 kartų atsiskaitė Priežiūros valdybai ir penkis kartus – Valdančiajai tarybai. Darbo grupė, įgyvendinusi jai patikėtus uždavinius, 2018 m. pabaigoje buvo išformuota, o NP priežiūros sistemos įgyvendinimas buvo sėkmingai perduotas ECB Bankų priežiūros tarnybai.

Vis dėlto NP problemai išspręsti vien priežiūros veiksmų nepakanka. Nacionalinės valdžios institucijos ir Europos institucijos turi spręsti šią problemą bendromis jėgomis. Tai buvo ir viena iš ECB parengtos specialios ataskaitos apie šalių turimą gerąją NP mažinimo patirtį pagrindinių išvadų; naujausia jos versija paskelbta 2017 m. birželio mėn. Tai 2017 m. liepos mėn. posėdyje pripažino ir Ekonomikos ir finansų reikalų taryba, kai ministrai susitarė dėl veiksmų plano neveiksnių paskolų problemai Europoje spręsti. Plane išdėstyta, kad būtina imtis veiksmų, apimančių šias tris sritis: bankų priežiūrą, nemokumo ir skolų susigrąžinimo procedūrų reformas ir antrinių rinkų plėtojimą. 2018 m. lapkričio mėn. Komisija paskelbė veiksmų plano trečiąją pažangos ataskaitą; joje teigiama, kad jau padaryta nemaža pažanga įgyvendinant šią sistemą. ECB Bankų priežiūros tarnyba aktyviai dalyvavo ir imantis nemažai kitų tris minėtas sritis aprėpiančių su NP susijusių iniciatyvų, įskaitant ir veiksmų plane nurodytas iniciatyvas. Ji glaudžiai bendradarbiavo su suinteresuotaisiais subjektais, atsakingais už tas iniciatyvas.

Siekdama užtikrinti, kad i) pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl neveiksnių pozicijų nuostolių minimalaus padengimo lygio, ir ii) ECB Rekomendacinio dokumento bankams apie NP priedas būtų vienas kitą papildantys dokumentai, ECB Bankų priežiūros tarnyba dirbo išvien su atitinkamomis Europos institucijomis, pavyzdžiui, Europos Komisija.

ECB Bankų priežiūros tarnyba padėjo EBI rengti bendras neveiksnių ir restruktūrizuotų pozicijų valdymo gaires ir informacijos apie neveiksnias ir restruktūrizuotas pozicijas teikimo gaires. Šias gaires turės taikyti visos ES kredito įstaigos. Kaip ir apibrėžta gairėse, mažesnės svarbos įstaigos (MSĮ) jas turės taikyti laikydamosi proporcingumo principo. Be to, ECB, glaudžiai bendradarbiaudamas su EBI ir Bendra pertvarkymo valdyba, padėjo Europos Komisijos tarnyboms parengti nacionalinių turto valdymo bendrovių steigimo techninį planą; jis buvo paskelbtas 2018 m. kovo mėn.

ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau bendradarbiavo su EBI tobulindama naujų paskolų teikimo standartus. Jos atstovai dalyvavo ir ESRV darbo grupėje, kuri parengė ataskaitą dėl NP taikomos makroprudencinės metodikos. Šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama makroprudencinės politikos vaidmeniui užkertant kelią NP didėjimui visos sistemos mastu.

1.2.3 Pagrindiniai ECB Bankų priežiūros tarnybos priežiūros metodikos NP klausimu elementai

Bankų taikomos NP mažinimo strategijos – pažanga ir vertinimas

2017 m. kovo mėn. ECB paskelbė bankams skirtą rekomendacinį dokumentą dėl NP. Paskelbus šį rekomendacinį dokumentą, aukštesnį NP ir už skolas perimto turto lygį turinčių svarbių įstaigų buvo paprašyta ECB Bankų priežiūros tarnybai pateikti NP ir perimto turto lygio mažinimo strategijas. Šiuo požiūriu rekomendacinis dokumentas dėl NP yra naudojamas kaip pagrindas priežiūriniam dialogui su pavieniais bankais. Bankai patys turi įgyvendinti tinkamas NP strategijas ir valdyti savo NP portfelius pasinaudodami įvairiomis strateginėmis galimybėmis, kaip antai NP lygio mažinimu, naudojimusi skolų tvarkymo paslaugomis, portfelio pardavimu ir pan.

Tokiose NP strategijose turi būti numatyti NP lygio mažinimo tikslai portfelio lygiu trejų metų laikotarpiu. Šiuos tikslus nustato patys bankai ir teikia juos JPG. Rekomendacinio dokumento dėl NP 2 skyriuje aprašyta NP lygio mažinimo strategijų rengimo geroji patirtis ir pateikiamas jų įgyvendinimo priemonių sąrašas, įskaitant restruktūrizavimą, aktyvų portfelio mažinimą, pozicijos tipo pakeitimą ir teisines priemones. Čia taip pat pabrėžiama, kad bankai turėtų užtikrinti, kad jų NP strategijose būtų numatytas „ne kuris nors vienas strateginis būdas, bet derinamos kelios strategijos ar būdai, labiausiai tinkantys jų trumpalaikiams, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikiams tikslams pasiekti“. Tinkamiausias tokių priemonių derinys priklauso nuo atskirų bankų portfelio ypatumų bei rinkos ir teisinės aplinkos, kurioje jie vykdo veiklą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvieno banko vadovybė, remdamasi išsamia analize, turi savo nuožiūra parinkti priemonių derinį. ECB nepareiškė teikiąs pirmenybę kuriai nors iš NP mažinimo priemonių.

JPG turi peržiūrėti, kritiškai įvertinti ir stebėti bankų daromą pažangą siekiant NP mažinimo tikslų. Tai yra jų atliekamo su priežiūra susijusio įprasto darbo dalis, tai taip pat ir neatskiriamo SREP dalis. Vertindamos strategijas JPG daugiausia dėmesio skiria trims svarbiausiems dalykams: i) ryžtingumui, ii) strategijos patikimumui, iii) su valdymu susijusiems aspektams. Vertinimai pagrįsti labai išsamia bankų neveiksnių pozicijų ir perimto turto pozicijų, kurios gali būti vadinamos tiesiog neveiksniu turtu, portfelio analize.

Didesnį NP portfelį turintys bankai privalo kas ketvirtį JPG pateikti tam tikrus su NP susijusius duomenis, nurodydami pagrindinius veiksnius, turinčios įtakos NP mažėjimui. Šias ketvirtines ataskaitas JPG naudoja bankų daromai pažangai stebėti. JPG ataskaitose pateiktus duomenis taip pat lygina su bankų strategijoje nurodytais NP mažinimo tikslais – tiek apskritai, tiek kiekvieno konkretaus portfelio. Siekdamos užtikrinti, kad analizė būtų atliekama laikantis holistinio metodo, JPG stebi bankų padarytą pažangą siekiant tikslų, įskaitant atidėjinius ir be jų. Bendradarbiaudami su JPG, du kartus per metus bankai turi parengti ir pateikti įgyvendinimo ataskaitą.

Šios ataskaitos tikslas – nustatyti, kaip bankams sekasi įgyvendinti NP mažinimo strategiją kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu. Pažangą kiekybiniu požiūriu galima išmatuoti remiantis ketvirčio duomenimis apie NP. Ją taip pat galima vertinti pagal specifinius veiksnius, padedančius mažinti NP lygį, pavyzdžiui, pinigų grąžinimą, pardavimus, nurašymus ir t. t. Atitinkamai, bankas turėtų ne tik analizuoti bendrą NP lygio sumažėjimą, bet ir tiksliai nustatyti pagrindinius veiksnius portfelio lygiu bei priežastis, lemiančias nepakankamus ar perteklinius rezultatus. Tai grindžiama prielaida, kad banko ankstesni rezultatai ir gebėjimas sumažinti NP lygį ateityje yra glaudžiai susiję.

Siekiant dokumentuoti šiuos kiekybinius aspektus, bankams rekomenduojama atlikti tikslinę analizę ir konkrečių probleminių turto klasių ar portfelių peržiūrą, įskaitant jų poveikį kapitalui portfelio lygmeniu. Siekdami užtikrinti, kad jų NP mažinimo strategijos būtų patikimos, tinkamos ir įgyvendinamos, bankai turėtų užtikrinti, kad jos būtų nuolat atnaujinamos atsižvelgiant į visus šiuos duomenis ir analizes.

Kokybiniai banko pažangos aspektai taip pat yra ne mažiau svarbūs. Todėl į banko NP mažinimo strategiją turėtų būti įtrauktas ir aiškiai apibrėžtas veiklos planas; juo būtų grindžiami kiekybiniai strategijos etapai, veiksmai ir tikslai. Vertindamas kokybinę pažangą, bankas turėtų imtis iniciatyvos nustatydamas bet kokias galimas kliūtis, trukdysiančias sėkmingai įgyvendinti strategiją. Taigi, skirtingiems NP mažinimą skatinantiems veiksniams reikalingi skirtingi dalykai. Pavyzdžiui, atkuriant paskolų veiksnumą, reikia patikimos operacinės sistemos, pakankamai išteklių ir išsamios restruktūrizavimo sistemos. O parduodant portfelius reikia kokybiškų duomenų, sudėtingos IT infrastruktūros, patyrusių vadovų ir tinkamų patarėjų finansų klausimais. JPG peržiūri kiekvieno banko kokybinius strategijos aspektus ir informuoja juos apie pastebėtus trūkumus.

Rekomendaciniame dokumente dėl NP pabrėžiama, kad labai svarbūs yra specialūs darbo su NP padaliniai, aiški politika ir procedūros bei aiškiai apibrėžtas paskolų restruktūrizavimo priemonių rinkinys. Taip pat pabrėžiama, kad valdymo organų nariai turi labai aktyviai dalyvauti sprendžiant NP klausimą. Tad bankai turi įvertinti savo vidaus valdymo struktūras ir operacines schemas NP valdymo požiūriu, pavyzdžiui, valdymo organų nariai turėtų prisiimti visą atsakomybę už šią problemą.

Jeigu daugiau dėmesio būtų skiriama paskolų veiksnumo atkūrimui, NP lygio mažinimui ir restruktūrizavimui, tai skatintų labiau prudencinę kredito rizikos praktiką, o tai ilgainiui padėtų bankams taikyti labiau riziką atitinkančius standartus ir valdymą vykdant skolinimo veiklą.

Per pastaruosius keletą metų bankai padarė nemažą pažangą įgyvendindami savo NP strategijas, tai rodo gerokai sumažėjęs NP lygis daugelyje Europos šalių ir bankų. Nepaisant to, NP lygis tebėra aukštas. Siekdamos užtikrinti, kad bankai juda pirmyn spręsdami šią problemą, JPG ir toliau bendradarbiauja su bankais ir jeigu reikia, pateikia pastabų. Jeigu bankai nepasiekia savo pačių išsikeltų tikslų, svarbu, kad jie laiku įgyvendintų pakankamas ir tinkamas taisomąsias priemones.

Bankai naudoja įvairias priemones NP lygiui sumažinti tiek įstaigos, tiek šalies lygiu, pavyzdžiui, paskolos mokėjimų atidėjimą ir susijusį apmokėjimą grynaisiais pinigais, portfelio pardavimą, nurašymus ir turto perėmimą. Atsižvelgiant į individualias aplinkybes, vienose šalyse dažniau taikomos vienokios NP mažinimo priemonės, kitose – kitokios. Tačiau net ir toje pačioje šalyje, atsižvelgiant į individualias bankų aplinkybes, gali būti taikomos skirtingos priemonės.

Dabar NP mažinimo strategija yra neatsiejama aukštą NP lygį turinčių bankų procesų ir ECB Bankų priežiūros tarnybos priežiūros procesų dalis. Tad darbas šioje prioritetinėje srityje bus tęsiamas ir 2019 m.

Priežiūros lūkesčių nustatymas kiekvienam bankui atskirai dėl atidėjinių susikaupusioms NP dengti

2018 m. liepos 11 d. ECB paskelbė apie tolesnius žingsnius taikant priežiūros metodiką susikaupusioms NP (t. y. pagal 2018 m. kovo 31 d. EBI apibrėžimą neveiksniomis pripažintoms pozicijoms) mažinti. Šia metodika sukuriama nuosekli sistema susikaupusioms NP mažinti, kai priežiūrinio dialogo metu konkrečiam bankui nustatomi priežiūros lūkesčiai, siekiant užtikrinti, kad seniau susikaupusioms NP dengti būtų sudaryta pakankamai atidėjinių ir taip būtų padidintas visos euro zonos bankų sistemos atsparumas.

Pagal šią metodiką ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau bendradarbiavo su kiekvienu banku atskirai, kad patikslintų jam priežiūros lūkesčius. Vertinta atsižvelgiant į konkretaus banko esamą NP rodiklį, jų pagrindines finansines ypatybes, NP mažinimo strategiją (jei yra) ir, siekiant užtikrinti nuoseklų vertinimą, į panašių įstaigų palyginimą. Taip pat buvo atsižvelgta ir į naujausius turimus duomenis ir banko pajėgumussudaryti papildomus atidėjinius.

Konkretiems bankams nustatant priežiūros lūkesčius siekiant užtikrinti, kad būtų stabiliai mažinama su seniau sukauptomis NP susijusi rizika, ir vidutinės trukmės laikotarpiu pasiekti, kad tiek senos, tiek naujos NP būtų dengiamos vienodai, buvo įvertintos visos ECB tiesiogiai prižiūrimos svarbios įstaigos.

Parengtas rekomendacinio dokumento dėl NP priedas

2018 m. pradžioje ECB parengė ECB rekomendacinio dokumento bankams apie neveiksnias paskolas priedą. Prieš jį paskelbiant, nuo 2017 m. spalio 4 d. iki gruodžio 8 d. vyko viešos konsultacijos. 2018 m. kovo 15 d. ECB paskelbė priedą ir konsultacijų metu pateiktas išsamias pastabas bei pranešimą su atsakymais į šias pastabas.

Priedas papildo 2017 m. kovo 20 d. paskelbtą rekomendacinį dokumentą dėl NP, kuriame dėmesys telkiamas į kokybinius aspektus. Jame aprašyti ECB priežiūros lūkesčiai dėl prudencinio naujų NP padengimo atidėjiniais lygio. Šis dokumentas nėra teisiškai privalomas ir yra naudojamas kaip pagrindas priežiūriniam svarbių įstaigų ir ECB Bankų priežiūros tarnybos dialogui. Priedas taikomas paskoloms, kurios nuo 2018 m. balandžio 1 d. yra priskiriamos prie neveiksnių kategorijos pagal EBI apibrėžtį.

Pagal Kapitalo reikalavimų direktyvą (KRD IV) priežiūros institucijos turi įvertinti ir konkrečių įstaigų riziką, kuriai netaikomi arba nepakankamai taikomi Kapitalo reikalavimų reglamente (KRR) nustatyti privalomi prudenciniai reikalavimai (dažnai dar vadinami pirmojo ramsčio taisyklėmis), ir imtis priemonių, kad ji būtų sumažinta. Pagal esamą prudencinę sistemą visų pirma reikalaujama, kad priežiūros institucijos įvertintų ir nuspręstų, ar prudenciniu požiūriu bankų atidėjiniai yra tinkami ir sudaromi laiku. Priede išdėstomi ECB Bankų priežiūros tarnybos lūkesčiai šiuo klausimu, todėl atskaitos taškas, kuriuo remiamasi vedant priežiūrinius dialogus, yra aiškesnis. Kaip ir kiti priežiūros lūkesčiai, šis priedas papildo privalomus teisės aktus, tarp jų ir pasiūlytą reglamentą dėl neveiksnių pozicijų nuostolių minimalaus padengimo lygio, kuriuo iš dalies keičiamas KRR. Taigi rengdamas priedą ECB glaudžiai bendradarbiavo su kitomis Europos institucijomis, pavyzdžiui, Europos Komisija.

Priede išdėstytuose priežiūros lūkesčiuose atsižvelgiama į tai, kiek NP yra užtikrintos. Visiškai neužtikrintos pozicijos ir iš dalies užtikrintų pozicijų neužtikrintos dalys turi būti padengtos 100 % per dvejus metus nuo to momento, kai pozicija priskiriama prie neveiksnių. Visiškai užtikrintos pozicijos ir iš dalies užtikrintų pozicijų užtikrintos dalys turi būti padengtos 100 % palaipsniui per septynerius metus nuo to momento, kai pozicija priskiriama prie neveiksnių. Lūkesčiams dėl užtikrintų pozicijų taikomas prudencinis principas, t. y. apsauga nuo kredito rizikos turi būti užtikrinama laiku.

Priedo įgyvendinimas praktikoje bus priežiūrinio dialogo dalis. Šio dialogo metu JPG su kiekvienu banku aptars nukrypimus nuo priede išdėstytų lūkesčių dėl prudencinio padengimo atidėjiniais. Pasibaigus dialogui ir atsižvelgdama į konkrečias banko aplinkybes ECB Bankų priežiūros tarnyba kiekvienu atveju nuspręs, ar ir kokias priežiūrines priemones reikia taikyti. Į šio dialogo rezultatus pirmą kartą bus atsižvelgta 2021 m. atliekant SREP. Bankai per tą laiką turėtų pasirengti ir peržiūrėti savo paskolų suteikimo reikalavimus ir kriterijus siekdami sumažinti naujų neveiksnių paskolų atsiradimą, ypač atsižvelgdami į dabartines palankias ekonomines sąlygas.

1.3 Tolesnis SREP metodikos tobulinimas

1.3.1 VKPVP / VLPVP svarba atliekant priežiūrinį vertinimą didės

Bankų sektoriaus patiriamus finansinius sukrėtimus neretai sustiprina ar net sukelia tai, kad bankų turimas kapitalas ir likvidumas yra nepakankamo dydžio ir netinkamos kokybės. Didinant įstaigų atsparumą labai svarbūs du esminiai procesai – vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesas (VKPVP) ir vidaus likvidumo pakankamumo vertinimo procesas (VLPVP). Įstaigoms taikomi VKPVP ir VLPVP reikalavimai nustatyti KRD IV.

Tiek VKPVP, tiek VLPVP siekiama paskatinti įstaigas su kapitalu ir likvidumu susijusią riziką matuoti ir valdyti struktūruotai, taikant pagal įstaigos poreikius pakoreguotus metodus. Šie procesai nėra skirti tam, kad padėtų parengti ataskaitą priežiūros institucijoms; tai visapusiški ir vertingi bankų vidaus procesai, padedantys užtikrinti, kad kapitalo ir likvidumo rizika būtų nustatyta, įvertinta, veiksmingai valdoma ir nuolat užtikrinama reikiamu kapitalo ir likvidumo kiekiu. Bankai yra atsakingi už tai, kad VKPVP ir VLPVP būtų diegiami ir vykdomi laikantis proporcingumo principo, t. y. jie, be kita ko, turi atitikti įstaigos veiklos modelį, dydį, sudėtingumą ir rizikingumą bei rinkos lūkesčius.

BPM priežiūros prioritetuose nurodyta, kad VKPVP ir VLPVP yra pagrindinės įstaigų priemonės valdant kapitalo ir likvidumo pakankamumą, todėl priežiūros institucijos joms skiria ypatingą dėmesį. SREP metu priimant sprendimus dėl kapitalo, likvidumo ir kokybinių priemonių atsižvelgiama į VKPVP ir VLPVP kokybę ir rezultatus. Kai VKPVP ir VLPVP yra geri, sumažėja ir pačios įstaigos, ir priežiūros institucijų abejonės dėl faktinės rizikos, su kuria įstaiga susiduria. Be to, priežiūros institucijoms tai suteikia daugiau pasitikėjimo, kad įstaiga gali tęsti veiklą, nes pajėgia užtikrinti pakankamą kapitalo ir likvidumo lygį.

Numatoma, kad ateityje VKPVP ir VLPVP svarba SREP metu bus dar didesnė, todėl bankai bus skatinami ir toliau tobulinti savo vidaus procesus. Be kitų dalykų, VKPVP kokybiniams ir kiekybiniams aspektams teks vis didesnis vaidmuo, pavyzdžiui, nustatant 2 ramsčio papildomus nuosavų lėšų reikalavimus, atsižvelgiant į konkrečias rizikas.

1.3.2 Baigti rengti bankams skirti kapitalo ir likvidumo valdymo vadovai

Atlikusi naujausius SREP vertinimus ir atsižvelgdama į bendrą vertinimą „netinkamas“ arba „silpnas“, ECB Bankų priežiūros tarnyba priėjo išvadą, kad daugiau kaip pusėje svarbių įstaigų buvo užfiksuota svarbių trūkumų dėl VKPVP ir daugiau kaip trečdalyje – dėl VLPVP. Esant tokiems VKPVP ir VLPVP nėra lengva vykdyti riziką ribojantį kapitalo ir likvidumo valdymą ar nustatyti papildomus nuosavų lėšų reikalavimus. Todėl įstaigoms būtina (ir toliau) gerinti savo VKPVP ir VLPVP.

2018 m. lapkričio mėn. ECB Bankų priežiūros tarnyba paskelbė bankams skirtus VKPVP ir VLPVP vadovus. Šie vadovai yra svarbūs, siekiant lengviau atlikti reikiamus pakeitimus. Tai svarbus pasiekimas ECB stengiantis pagerinti bankų taikomus kapitalo ir likvidumo valdymo metodus. 2016 m. sausio mėn. paskelbti ECB priežiūros lūkesčiai dėl VKPVP ir VLPVP žymėjo šio etapo pradžią. 2017 m. pradžioje ECB paskelbė daugiametį VKPVP ir VLPVP planą. Juo buvo siekiama išsamiau išdėstyti savo lūkesčius ir iš anksto informuoti įstaigas, kuria kryptimi jos turėtų judėti. 2016 m. lūkesčiais buvo grindžiami vadovai, jie buvo tris kartus tobulinami, atsižvelgiant į maždaug 800 pastabų, išsakytų per dvi viešas konsultacijas. Nepaisant to, bendra šių lūkesčių kryptis viso šio proceso metu nesikeitė.

Vadovuose išdėstyti lūkesčiai dabar yra gerokai išsamesni; ECB juos pradėjo taikyti 2019 m. sausio mėn. Vis dėlto vadovuose nesiekiama pateikti išsamių rekomendacijų dėl visų tinkamiems VKPVP ir VLPVP aktualių aspektų. Priešingai, juose laikomasi principinio požiūrio, t. y. aptariami tik kai kurie aspektai, atrinkti kaip svarbiausi priežiūros požiūriu. Todėl ECB Bankų priežiūros tarnyba pabrėžia, kad VKPVP ir VLPVP pirmiausia yra vidaus procesai, juos kiekviena įstaiga turėtų prisitaikyti pagal individualius poreikius. Todėl įdiegti ir vykdyti tinkamus įstaigos specifiką atitinkančius VKPVP ir VLPVP yra pačios įstaigos pareiga. Vadovuose su VKPVP ir VLPVP susiję lūkesčiai yra išdėstyti kaip septyni principai, pateikiama paveikslų ir pavyzdžių, todėl bankams lengviau VKPVP ir VLPVP pritaikyti savo reikmėms.

Priežiūros institucijos kiekvienu individualiu atveju vertins, ar įstaigos vykdo savo įsipareigojimus ir savo kapitalą bei likvidumą valdo taip, kad tai atitiktų individualią įstaigos veiklą, rizikos profilį ir kitas aktualias sąlygas. Tai bus ne tik svarbi SREP dalis, bet bus atliekama, pavyzdžiui, patikrinimų vietoje metu. Tikimasi, kad po šių vertinimų padarytų išvadų įtaka SREP ir tolesniems veiksmams bus dar didesnė priežiūros priemonių požiūriu. Jei bankų VKPVP ir VLPVP yra geri ir patikimi, tai bus teigiamai įvertinta SREP metu.

Kadangi patikimi, veiksmingi, visapusiški ir į ateitį orientuoti VKPVP ir VLPVP yra svarbiausios priemonės užtikrinant įstaigų atsparumą, bankai raginami naudotis šiais vadovais ir kuo greičiau pašalinti spragas ir trūkumus, susijusius su kapitalo ir likvidumo valdymu. Bendra ECB priežiūros lūkesčių filosofija ir kryptis nesikeitė nuo 2016 m. sausio mėn., kai jie buvo paskelbti pirmą kartą, tad svarbios įstaigos turi padaryti viską, ką gali, kad kuo greičiau šiuos lūkesčius pradėtų taikyti. Vadovai buvo rengiami kelerius metus, ECB elgesys informuojant apie palaipsniui tobulinamus lūkesčius buvo labai skaidrus. Trumpas laikotarpis tarp vadovų paskelbimo 2018 m. lapkričio mėn. ir jų taikymo nuo 2019 m. sausio mėn. nepateisina neveikimo.

1.3.3 Veiksmai dėl IT rizikos

ECB Bankų priežiūros tarnybai IT rizika, įskaitant kibernetinę riziką, nuo pat pradžių buvo labai svarbi sritis; ji tapo vienu iš 2019 m. priežiūros prioritetų.

Vykdydamos nuolatinę operacinės rizikos priežiūrą, JPG atlieka ir IT rizikos priežiūrą. Siekiant plėsti JPG narių žinias ir tobulinti įgūdžius, reikalingus nuolatinei priežiūrai ir metiniam SREP vykdyti, 2018 m. jiems buvo organizuoti papildomi mokymai apie visas reikšmingas IT rizikos sritis. Vadovaudamasi EBI gairėmis dėl IRT rizikos vertinimo per priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą, ECB Bankų priežiūros tarnyba įdiegė bendrą ir standartizuotą IT rizikos vertinimo metodiką. Naudojantis išsamiu bankams skirtu įsivertinimo klausimynu ir JPG IT rizikos vertinimo rezultatais buvo atlikta išsami horizontalioji analizė. Gausios išvados buvo naudingos JPG vykdomai priežiūros veiklai, be to, buvo gauta teminės informacijos apie tai, kaip svarbiose įstaigose apskritai valdoma IT rizika. Analizės rezultatai patvirtino, kad ECB Bankų priežiūros tarnybos anksčiau kaip prioritetai numatytos sritys tebėra aktualios ir dabar, būtent: IT saugumas, priklausomybė nuo trečiųjų šalių ir valdymas trečiųjų šalių vardu bei IT operacijos.

2018 m. toliau vykdyti į IT riziką sutelkti patikrinimai vietoje. Jie prisidėjo prie JPG vykdomos nuolatinės priežiūros. Vadovaujantis ECB Bankų priežiūros tarnybos patikrinimų vietoje metodika, patikrinimų metu JPG prašymu buvo tiriami specifiniai su IT rizika susiję tikslai. Taip siekiama išsamiau išnagrinėti ir pagrįsti JPG atliktą IT rizikos vertinimą ir geriau suprasti, kaip svarbios įstaigos valdo IT riziką. 2019 m. kai kurie su IT rizika susiję patikrinimai vietoje bus vykdomi taikant grupinį metodą, kai tas pats aspektas palyginamu mastu tikrinamas keliose svarbiose įstaigose. Taikant šį metodą pasirengimas patikrinimui ir jo atlikimas yra efektyvesnis, lengviau palyginti rezultatus.

Kaip ir ankstesniais metais, visos 19 euro zonos šalių svarbios įstaigos privalėjo informuoti apie rimtus kibernetinius incidentus iškart, kai tik jie buvo nustatyti. Tokia informacija leidžia ECB Bankų priežiūros tarnybai nustatyti ir stebėti kibernetinių incidentų, kurių patiria svarbios įstaigos, tendencijas. Be to, ECB Bankų priežiūros tarnyba gali greitai sureaguoti, jei reikšmingas incidentas daro poveikį vienai ar kelioms svarbioms įstaigoms.

Siekdama užtikrinti, kad IT ir kibernetinės rizikos atžvilgiu būtų laikomasi suderintos metodikos, ir palengvinti keitimąsi informacija ir gerąja praktika, ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau palaikė glaudžius ryšius su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais (NKI, ECB suinteresuotaisiais asmenimis, kitomis priežiūros institucijoms ES ir už jos ribų, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ir t. t.) dalyvaudama dvišaliuose susirinkimuose ir tarptautinėse darbo grupėse.

1.4 Teminės peržiūros

Veiklos modelių ir pelningumą lemiančių veiksnių teminė peržiūra

2018 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba užbaigė veiklos modelių ir pelningumą lemiančių veiksnių teminę peržiūrą ir paskelbė jos ataskaitą. Temines peržiūras pradėta vykdyti 2016 m. siekiant išsamiai išanalizuoti kiekvienos svarbios įstaigos pajėgumą mažinti veiklos modelių trūkumus, stebėti, kokį poveikį daro mažas pelningumas, ir papildyti horizontaliąją analizę bankuose nuosekliai taikant JPG sukauptą patirtį. Per pirmus dvejus metus buvo rengiamos priemonės, renkama informacija, o JPG atliko išsamiąją analizę.

2018 m. pradžioje JPG informavo svarbias įstaigas apie teminės peržiūros rezultatus ir pagrindines išvadas. Tam skirtų priežiūrinių dialogų metu buvo aptarti peržiūros metu nustatyti trūkumai ir kritiškai įvertinti svarbių įstaigų veiklos planai. Vėliau įstaigoms buvo išsiųsti raštai su apibendrintomis išvadomis ir formaliais priežiūrinių dialogų rezultatais. Į išvadas buvo atsižvelgta 2018 m. SREP cikle vertinant veiklos modelius. 2018 m. rugsėjo mėn. ECB Bankų priežiūros tarnyba savo interneto svetainėje paskelbė bendrą informaciją apie vykdytą teminę peržiūrą.

Iš peržiūros rezultatų matyti, kad euro zonos bankų bendra ekonominė padėtis pagerėjo, tačiau pelningumas ir veiklos modeliai vis dar patiria neigiamą poveikį. Nepaisant bendrų tendencijų, atskirų svarbių įstaigų pelningumas yra labai nevienodas. Kai kurių svarbių įstaigų pelningumas priartėjo prie bankų prognozuojamo vidurkių, o svarbios įstaigos, kurių rezultatai buvo prasčiausi, tikisi, kad jų pelningumas gerokai padidės (žr. 3 pav.). Bankai, kurie lenkė savo konkurentus ankstesniais metais, yra išsibarstę geografiškai, skirtingų dydžių ir naudoja nevienodus veiklos modelius.

Analizės rezultatai patvirtino, kad bankų gebėjimas strategiškai vadovauti^[7] daro didelį poveikį jų pelningumui. JPG pastebėjo, kad nemažai bankų bando padidinti pelningumą imdamiesi galimai rizikingesnės (ypač kredito rizikos^[8] arba operacinės rizikos^[9] atžvilgiu) veiklos. Kadangi gali būti pateisinamų priežasčių, kodėl imamasi tokios veiklos, atskiromis rekomendacijos nebūtinai ginčijama pasirinkta strategija. Priešingai, siekiama, kad stebint ir mažinant riziką būtų užtikrinamas geresnis strateginis vadovavimas ir rizikos valdymas. JPG dalyvauja nustatant ir vertinant tokias situacijas ir, vykdydamos reguliarią bankų stebėseną, naudojasi visomis turimomis priežiūros priemonėmis jų raidai stebėti.

9-ojo TFAS teminė peržiūra

Naujasis finansinių priemonių apskaitos standartas (9-asis TFAS) įsigaliojo 2018 m. sausio mėn. Standartas parengtas reaguojant į finansų krizės suteiktą pamoką – atidėjiniai, sudaryti taikant patirtų nuostolių modelius, dažnai būdavo „per maži“ ir sudaromi „per vėlai“. 9-ajame TFAS ši problema sprendžiama taikant tikėtinų kredito nuostolių modelį, į kurį būtų įtraukiama likusio paskolos galiojimo laikotarpio perspektyvinė informacija. Vien jau kad tai būtų įgyvendinta, reikia įdėti nemažai pastangų, be to, gali kilti rizika dėl to, kad dar nežinoma, ar tikėtinų kredito nuostolių metodas pasiteisins praktikoje.

Todėl 2016 m. ECB nusprendė atlikti su 9-uoju TFAS susijusią teminę peržiūrą, įvardytą kaip vieną iš jo priežiūros prioritetų. Vykdant šią peržiūrą siekta įvertinti įstaigų pasirengimą taikyti naująjį standartą ir skatinti jį įgyvendinti kokybiškai ir nuosekliai. Atsižvelgiant į pažangą, padarytą įgyvendinant 9-ąjį TFAS, įstaigos suskirstytos į dvi grupes. Pirmosios įstaigų grupės teminės peržiūros rezultatai pristatyti 2017 m. ECB bankų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje paskelbtoje ataskaitoje. Antrosios grupės rezultatai paskelbti straipsnyje Priežiūros naujienlaiškyje 2018 m.

Apskritai atlikus teminę peržiūra tapo lengviau suprasti, kokių sunkumų patiria bankai įgyvendindami 9-ąjį TFAS standartą. Taip pat tapo aišku, kad dar yra kur tobulėti.

Rekomenduota, kad įstaigos pasinaudotų taisomosiomis priemonėmis ir pašalintų 2017 ir 2018 m. teminių peržiūrų metu nustatytus trūkumus. Šiuo metu ECB Bankų priežiūros tarnyba atidžiai stebi pažangą, daromą įgyvendinant šias priemones. Atlikus teminę peržiūrą, be kita ko, paaiškėjo, kad bankai taiko skirtingą atidėjinių politiką. 2018 m. JPG turėjo imtis tolesnių veiksmų šiuo kausimu, jis bus nagrinėjamas ir 2019 m. Dar viena sritis, į kurią buvo telkiamas dėmesys vykdant priežiūrą, buvo 9-ojo TFAS taikymo pirmą kartą poveikis, įskaitant pozicijų klasifikavimo pokytį, atidėjinių paskirstymą ir pozicijų judėjimą pakopose. Taigi ECB analizuoja bankų apskaitą, dėmesį sutelkdamas į reguliuojamąjį kapitalą ir priežiūros tikslais teikiamas ataskaitas.

Vykdydama tolesnę veiklą, susijusią su 9-ojo TFAS įgyvendinimu, ir siekdama užtikrinti didelį skaidrumą investuotojams visoje ES ir kad 9-asis TFAS būtų įgyvendinimas kokybiškai ir nuosekliai, ECB Bankų priežiūros tarnyba bendradarbiauja su ESRV, EBI ir ESMA apskaitos srityje^[10].

Be to, ji atidžiai stebi, kaip bankai taiko su 9-uoju TFAS susijusias pereinamojo laikotarpio priemones. Šios pereinamojo laikotarpio priemonės buvo įtrauktos į ES teisės aktų leidėjų parengtą prudencinę sistemą, siekiant sušvelninti poveikį bankų 1 lygio nuosavam kapitalui, pasireiškiantį pradėjus laikytis 9-ajame TFAS numatytų vertės sumažinimo reikalavimų. Kadangi nuosekliai įsigaliojančios taisyklės gali daryti įtaką kai kurių bankų kapitalo rodikliams, ECB stebi, kad laipsniškai įsigaliojančios taisyklės būtų taikomos teisingai.

BBPK 239 teminė peržiūra

Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) nurodyti efektyvaus duomenų apie riziką rinkimo ir rizikos ataskaitų teikimo principai buvo paskelbti 2013 m. sausio mėn. Atsižvelgiant į tai, 2016–2018 m. buvo atlikta bankų efektyvaus duomenų apie riziką rinkimo ir rizikos ataskaitų teikimo teminė peržiūra, į imtį įtrauktos 25 svarbios įstaigos. Peržiūros rezultatai buvo paskelbti ECB interneto svetainėje kaip speciali ataskaita 2018 m. gegužės mėn. Ataskaitoje paskelbta išvada, kad tyrime dalyvavusios svarbios įstaigos BBPK 239 principus įgyvendino nepatenkinamai. Bankai buvo informuoti apie peržiūros rezultatus ir gavo raštus su nurodymai dėl taisomųjų priemonių. Bankams nurodyta pateikti aiškius, tikslius ir išsamius veiksmų planus. Kad būtų užtikrintas horizontalusis nuoseklumas, centralizuota darbo grupė, padedama JPG, šiuos planus įvertino ir dabar atidžiai stebi, kaip bankams sekasi juos įgyvendinti.

Teminėms peržiūroms naudota metodika papildys duomenų apie riziką rinkimo ir rizikos ataskaitų teikimo priežiūrinio vertinimo metodiką. Specialiai sudaryta darbo grupė šią metodiką įtraukia į SREP metodiką; pastaroji ateityje bus taikoma visoms svarbioms įstaigoms.

Peržiūra buvo grindžiama Bazelio bankų priežiūros komiteto paskelbtais efektyvaus duomenų apie riziką rinkimo ir rizikos ataskaitų teikimo principais. Kadangi ECB stebi, kaip gerėja įstaigų gebėjimai duomenų apie riziką rinkimo ir rizikos ataskaitų teikimo srityje, jis reguliariai teikia susijusią informaciją ir atnaujina duomenis Bazelio bankų priežiūros komiteto rizikos duomenų tinkle.

Perkamų išorės paslaugų teminė peržiūra

Pastaraisiais metais technologijų raida turėjo įtakos tam, kaip visame pasaulyje teikiamos bankų paslaugos. Išorės paslaugų pirkimas gali padėti bankui dirbti efektyviau, tačiau gali sukelti ir sunkumų rizikos valdymo srityje bei dėl to, kaip bankas kontroliuoja perkamas išorės paslaugas. Bankai taip pat vis labiau domisi išorės paslaugų pirkimu iš debesijos paslaugų teikėjų. Debesijos paslaugos turi tam tikrų privalumų (pvz., masto ekonomija ir ekonomiškumas), tačiau dėl jų kyla ir sunkumų, susijusių su duomenų apsauga ir duomenų lokacija.

Todėl ECB Bankų priežiūros tarnyba atidžiai stebi tendencijas, susijusias su perkamomis išorės paslaugomis. 2017 m. perkamos išorės paslaugos buvo vienas iš BPM priežiūros prioritetų. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. buvo pradėta ir įvykdyta tikslinės svarbių įstaigų imties teminė peržiūra. Tolesni veiksmai buvo vykdomi 2018 m. kaip įprastos nuolatinės priežiūros dalis. Teminės peržiūros metu apžvelgta bankų taikoma išorės paslaugų pirkimo praktika. Buvo nustatyta, kad jų valdymas labai skiriasi. Siekdama pagerinti esamą padėtį ECB Bankų priežiūros tarnyba apibrėžė gerąją šios srities praktiką. Atsižvelgdama į teminės peržiūros rezultatus, ECB Bankų priežiūros tarnyba prisidėjo prie EBI darbo rengiant i) EBI rekomendaciją dėl išorės paslaugų perdavimo debesijos paslaugų teikėjams^[11] ir ii) naująsias EBI gaires dėl perkamų išorės paslaugų, jos įsigalios 2019 m. ir pakeis EBPIK gaires bei pirmiau minėtas rekomendacijas.

Šiuose dokumentuose EBI sprendžia kai kuriuos aktualius klausimus, kurių kilo ECB Bankų priežiūros tarnybai vykdant teminę peržiūrą. EBI rekomendacija susijusi su reikšmingo debesijos išorės paslaugų pirkimo specifika, pavyzdžiui, duomenų ir sistemų saugumu ir lokacija. Atnaujintų gairių nuostatos apima kitus svarbius aspektus, pavyzdžiui, prieigos ir audito teisių užtikrinimą raštiškuose susitarimuose dėl išorės paslaugų pirkimo, konfidencialumo klausimą, pasitraukimo strategijas ir perkamų išorės paslaugų perdavimą subrangos būdu arba „grandine“. Buvo nustatytas reikalavimas turėti registrą, kuriame privaloma žymėti visą su išorės paslaugų pirkimo veikla susijusią informaciją, ir jį pateikti priežiūros institucijoms, joms to paprašius.

Vadovaudamasi atnaujintais EBI dokumentais, ECB Bankų priežiūros tarnyba siekia užtikrinti, kad bankai galėtų pasinaudoti visa pažangių naujovių teikiama nauda, tačiau veiktų saugioje aplinkoje, kurioje rizika yra tinkamai stebima ir mažinama. Todėl EBI rekomendacijos buvo įtrauktos į Bankų priežiūros tarnybos priežiūros standartus, į jas deramai atsižvelgiama vykdant nuolatinę priežiūrą. Be to, ECB Bankų priežiūros tarnyba yra įsipareigojusi šias gaires įgyvendinti ir stebės, kaip bankai atitinkamai koreguos savo susitarimus dėl išorės paslaugų pirkimo. Siekdama užtikrinti, kad bankų turimi susitarimai dėl išorės paslaugų pirkimo netrukdytų vykdyti priežiūros, ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat stebi su išorės paslaugų pirkimu susijusius iššūkius, kylančius dėl Brexito ir bankų planų perkelti savo veiklą.

1.5 Nuolatinė priežiūra

ECB Bankų priežiūros tarnyba stengiasi, kad svarbios įstaigos būtų prižiūrimos atsižvelgiant į riziką ir proporcingai, tačiau kartu griežtai ir nuosekliai. Todėl kiekvienais metais nustatomi svarbiausi su nuolatine priežiūros veikla susiję darbai. Ši veikla grindžiama taikomais teisės aktų reikalavimais, BPM priežiūros žinynu ir BPM priežiūros prioritetais. Šie darbai įtraukiami į visų svarbių įstaigų priežiūros programas.

Be šios centralizuotai nustatomos pagrindinės veiklos, JPG gali prireikus pakoreguoti priežiūros veiklą atsižvelgdamos į bankų ypatumus. Todėl JPG gali sureaguoti į greitai kintančią riziką tiek pavienių įstaigų, tiek visos sistemos lygmeniu.

2018 m. nuolatinės veiklos priežiūros programoje numatyta: i) su rizika susijusi veikla (t. y. SREP ir testavimas nepalankiausiomis sąlygomis); ii) kita su organizaciniais, administraciniais ar teisiniais reikalavimais susijusi veikla (pvz., metinis svarbos vertinimas); iii) papildoma JPG suplanuota veikla, siekiant dar labiau priderinti nuolatinės veiklos priežiūros analizės programą prie prižiūrimos grupės ar subjekto ypatumų (pvz., specifinių temų, kaip antai atrinktų kredito portfelių ir turto klasių, analizė).

Proporcingumo principas

Vykdant priežiūros programą vadovaujamasi proporcingumo principu, t. y. priežiūros mastas koreguojamas pagal kiekvienos įstaigos dydį, sisteminę svarbą ir sudėtingumą. Būtent šie veiksniai lemia, kiek su nuolatine priežiūra susijusių darbų bus vykdoma konkrečioje įstaigoje (žr. 4 pav.).

Rizika pagrįsto metodo taikymas

Vykdant priežiūros programą taikomas ir rizika pagrįstas metodas, daugiausia dėmesio skiriant kiekvienos svarbios įstaigos svarbiausioms rizikos kategorijoms. Puikus pavyzdys – didelį NP portfelį turintys bankai. Šiuose bankuose 2018 m. buvo įgyvendinami specialūs uždaviniais, pavyzdžiui, NP mažinimo strategijos vertintos atsižvelgiant į ECB lūkesčius. Tad didelį NP portfelį turinčiuose bankuose su kredito rizika susijusių uždavinių buvo įgyvendinama daugiau negu vidutiniame banke. Tą patį galima pasakyti apie įstaigas, turinčias dideles su rinka ir prekyba susijusias pozicijas. Šių bankų priežiūra buvo intensyvesnė su rinkos rizika susijusiais aspektais (žr. 5 pav.).

Svarbiausi nuolatinės priežiūros momentai 2018 m.

2018 m. įgyvendinant nuolatinės veiklos priežiūros programą, veikla, susijusi su SREP vertinimu, ES mastu vykdomu testavimu nepalankiausiomis sąlygomis ir tolesniais veiksmais, susijusiais su BKPNR (bankinės knygos palūkanų normos rizikos) jautrumo analize, JPG buvo ypač svarbi.

SREP yra vienas iš pagrindinių JPG uždavinių. JPG dalyvavo vykdant SREP 2018 m. Dėl svarbiausių tarpinių darbų, pavyzdžiui, kapitalo, likvidumo ir kokybinių priemonių preliminaraus vertinimo ir rengiamų sprendimų projektų krūvis kai kuriais laikotarpiais buvo labai didelis. Kad būtų atsižvelgta į ES mastu vykdyto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, galutinių pranešimų apie sprendimus rengimo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. sausio mėn.

Aktyvaus JPG dalyvavimo reikėjo ir vykdant priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Jis apėmė ES mastu vykdytą 33 į EBI imtį įtrauktų svarbių įstaigų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir 54 ECB vykdytą į EBI imtį neįtrauktų svarbių įstaigų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis^[12].

Dar viena svarbi JPG 2018 m. vykdyta veikla – tolesni veiksmai dėl 2017 m. atliktos BKPNR jautrumo analizės. 2018 m. pirmąjį ketvirtį bankuose, kuriuose atliktos analizės metu nustatyta potencialiai silpnų vietų, JPG turėjo atlikti tolesnius veiksmus. Kaip nuolatinio priežiūrinio dialogo dalis visus metus turėjo būti stebima, kaip bankai įgyvendina taisomąsias priemones, paskirtas atsižvelgiant į jų individualius rezultatus.

Nuodugni analizė

Vykdydamos nuolatinę priežiūrą, JPG turi teisę įvertinti konkrečios įstaigos riziką. Jos tai daro, pavyzdžiui, apibrėždamos nuodugnios analizės, t. y. individualių aspektų, kuriuos apima ir priežiūros programa, mastą. 2018 m. JPG daugiausia dėmesio skyrė vidaus valdymui, kredito rizikai bei veiklos modeliams ir pelningumui. Tai iš esmės atitinka 2018 m. priežiūros prioritetus (žr. 6 pav.).

Pagal priežiūros programą vykdomos veiklos būklė

2018 m. priežiūros programos buvo sėkmingai vykdomos. Metų pabaigoje buvo atlikta 95 % visos pagal šią programą vykdomos veiklos. Iš jų 82 % veiklos buvo užbaigta, o 13 % vykdoma pagal planą (pvz., gaivinimo planų vertinimas pradėtas 2018 m., jį baigti planuota 2019 m.). Dar 3 % veiklos bus atlikta šiek tiek vėliau, negu planuota, o 2 % veiklos vykdyti iš viso nereikėjo, daugiausia dėl banko struktūros pokyčių ar panaikinus veiklos leidimą (žr. 7 pav.). Pagrindinė veikla, apimanti pagrindines bankų sektoriui kylančias rizikas, buvo vykdoma kaip suplanuota. Tai, kad tik nedidelė dalis darbų neatlikta laiku ar buvo atšaukta, patvirtina, kad įgyvendinamos priežiūros programos yra tinkamos ir stabilios ir kad JPG pajėgia vykdyti veiklą pagal numatytą planą.

Priežiūros išvados

Vienas iš pagrindinių su nuolatine priežiūra susijusios veiklos rezultatų yra priežiūros išvados, kitaip tariant, nustatyti trūkumai, kuriuos bankai turi pašalinti. JPG turi stebėti, kaip bankai šalina išvadose nurodytus trūkumus. Pirmaisiais BPM veiklos metais per metus nustatomų trūkumų skaičius buvo labai padidėjęs, tačiau dabar jis stabilus. 2018 m. didžioji dalis išvadų sietinos su vidaus modelių patikrinimais (iš dalies dėl to, kad dėl TVMP projekto suintensyvėjo priežiūra), patikrinimais vietoje ir teminėmis peržiūromis (pvz., veiklos modelių ir pelningumo), žr. 8 pav.

1.6 Priežiūra vietoje

2018 m. vietoje vykdyta priežiūros programa buvo jau ketvirtas metinis patikrinimų vietoje ciklas nuo BPM sukūrimo. Kaip ir 2017 m., 2018 m. svarbiose įstaigose pradėti vykdyti 156 patikrinimai vietoje (žr. 9 pav.). Iki 2018 m. gruodžio 31 d. dauguma patikrinimų buvo užbaigti (tikrintiems subjektams buvo pateiktos galutinės ataskaitos) arba buvo pasiektas ataskaitos rengimo arba tyrimų etapas.

Dėl geriau nustatomų patikrinimų prioritetų vietoje vykdomos priežiūros programos 2018 m. buvo stabilesnės. Apskritai 95 % visų patikrinimų buvo pradėti kaip numatyta, palyginti su 84 % 2017 m. Vietoje vykdoma priežiūros programa buvo pakankamai lanksti, kad ją būtų galima visus metus bet kada atnaujinti, reaguojant į skubius atvejus ir nenumatytus įvykius.

Patikrinimai vietoje planuojami ir juos vykdysiantys ekspertai parenkami glaudžiai bendradarbiaujant su NKI – dauguma patikrinimo grupių narių ir vadovų yra NKI ekspertai. Iki 2018 m. NKI vadovavo 88 % patikrinimų; daugiausia dėmesio buvo sutelkta į bankų grupes, kurių pagrindinė būstinė įsikūrusi atitinkamos NKI šalyje. Kitiems 12 % patikrinimų vadovavo ECB Centralizuotų patikrinimų vietoje skyrius.

2018 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba įgyvendino savo tikslą padidinti bendrą tarpvalstybinių ir mišrių patikrinimo grupių skaičių. Šiam tikslui pasiekti daugelį metų buvo dedamos pastangos, kuriomis nuosekliai siekta didinti tokių patikrinimo grupių procentą tarp visų kitų patikrinimo grupių. Patikrinimo grupės laikomos tarpvalstybinėmis, jei atliekamo patikrinimo vietoje vadovas ir bent vienas grupės narys yra ne iš priimančiosios NKI. Mišria laikoma tokia patikrinimo vietoje grupė, kurios vadovas yra iš priimančiosios NKI, tačiau bent du grupės nariai neatstovauja priimančiajai NKI. Iš visų 156 patikrinimų vietoje, pradėtų vykdyti 2018 m., 44 (28 %) vykdo mišrios ir tarpvalstybinės grupės. Tai gerokai daugiau negu 2017 m. (žr. 3 lentelę).

2018 m. maždaug trečdalis iš 1 150 patikrinimus vietoje atliekančių BPM inspektorių dalyvavo Centralizuotų patikrinimų vietoje skyriaus organizuotuose mokymuose apie patikrinimus vietoje. Buvo suorganizuotos daugiau kaip 25 mokymo sesijos 10 temų; jos apėmė visus pagrindinius SREP rizikos tipus bei su patikrinimais vietoje susijusius procesus. Ši programa parengta ECB glaudžiai bendradarbiaujant su NKI – visus mokymo kursus parengė ir vedė patikrinimus vietoje atliekantys inspektoriai. 2018 m. 75 % organizuotų kursų vyko NKI.

1.6.1 Svarbiausios patikrinimų vietoje išvados

Toliau apžvelgiamos svarbiausios išvados iš 154 patikrinimų vietoje ataskaitų, parengtų 2018 m. ir apimančių 2017 ir 2018 m. priežiūros programas^[13].

Kredito rizika

Daugiau kaip pusės kredito rizikos patikrinimų atveju daugiausia dėmesio buvo skiriama turto kokybei, o patikrinimai buvo atliekami peržiūrint kredito bylas. Kitų patikrinimų metu dėmesys buvo telkiamas į bankų kredito rizikos valdymo procesų kokybinius aspektus. 2018 m. kai kuriuose bankuose vykdytos trys koordinuotos kredito rizikos tikrinimo kampanijos, dėmesį sutelkiant į i) gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, ii) komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą ir iii) didelį NP portfelį turinčius bankus. Toliau išsamiau aprašytos svarbiausios išvados:

• Prasti kredito suteikimo procesai. Nepakankamas skolininko rizikos įvertinimas, netinkami sprendimų dėl paskolų suteikimo priėmimo lygiai, netinkami paskolų rizikos apdraudimo kriterijai ir išimčių tvirtinimo tvarka.
• Netinkamas skolininkų grupavimas ir stebėsena. Netinkamai apibrėžiamos ir (arba) nustatomos neveiksnios pozicijos ir pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui, silpni didelės rizikos skolininkų stebėsenos procesai.
• Netinkamai apskaičiuojami atidėjiniai. Pervertinamas įkaitas ir veiksnumo atkūrimo rodikliai, netinkamai apskaičiuojami pinigų srautai, netikslūs įkeisto turto vertės mažinimo ir bendrųjų atidėjinių apskaičiavimo parametrai.
• Reguliuojamieji reikalavimai. Neteisingai apskaičiuojamas pagal riziką įvertintas turtas ir pažeidžiami su didelėmis pozicijomis susiję reikalavimai.

Valdymo rizika

Išvados apie vidaus valdymą ir rizikos valdymą padarytos ne tik šioms sritims skirtų patikrinimų vietoje metu, bet ir atliekant su kitomis rizikos sritimis susijusius patikrinimus vietoje. Svarbios išvados susijusios su šiomis sritimis:

• Organizacinė struktūra. Vidaus kontrolės sistemų trūkumai, nepakankami žmogiškieji ištekliai, nepakankamas koordinavimas grupės viduje.
• Valdymo organų uždaviniai ir įsipareigojimai. Įgaliojimų perdavimo trūkumai ir prastai įgyvendinama įstaigos strategija bei vidaus valdymo tvarka.
• Vidaus kontrolės (atitikties, rizikos valdymo ir audito) funkcijos. Svarbios išvados susijusios su visų vidaus kontrolės funkcijas vykdančių padalinių statusu, ištekliais ir veiklos mastu.

Operacinė rizika

Dauguma svarbių išvadų susijusios su operacinės rizikos vertinimu (su operacine rizika susijusių duomenų rinkimo procesų trūkumai, nepakankami veiksmų planai, skirti su operacine rizika susijusiems įvykiams suvaldyti) bei rizikos valdymo ir rizikos nustatymo apimtimi (nepakankamai aprėpiama ir apibrėžiama reikšminga operacinė rizika, nenuosekliai naudojami parametrai tarp grupės juridinių asmenų).

IT rizika

Dauguma svarbių išvadų sietinos su IT operacijų valdymu (nepakankami incidentų valdymo procesai, nėra išsamaus ir tikslaus turto aprašo); prieigos teisių valdymu (neveiksminga pakartotinio prieigos teisių suteikimo tvarka, nepakankamas darbuotojų funkcijų atskyrimas); duomenų kokybės valdymu (nepakankami procesai rankiniu būdu suvestiems duomenims patvirtinti); IT saugumo valdymu (vėluojančios ir netinkamos rizikos aptikimo ir mažinimo priemonės).

Kapitalo rizika

Išvados apie reguliuojamąjį kapitalą (1 lygio) sietinos su teisingo pozicijų rizikos koeficiento nustatymo trūkumais, dėl ko nepakankamai įvertinamas pagal riziką įvertintas turtas (ypač kredito rizikos atveju, nes pozicijos priskiriamos neteisingoms rizikos klasėms ir neidentifikuojamas nekilnojamojo turto spekuliacinis finansavimas).

Rimčiausios VKPVP patikrinimų metu nustatytos problemos susijusios su ne iki galo sukurtomis testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemomis (neapimama visa svarbi rizika ir neatliekami atvirkštiniai testavimai nepalankiausiomis sąlygomis), trūkumais (ypač kredito rizikos modeliavimo) ir reikšmingomis klaidomis integruojant VKPVP į valdymo sistemą

Bankinės knygos palūkanų normos rizika

Reikšmingos išvados dėl BKPNR daugiausia sietinos su rizikos vertinimu ir valdymu, ypač kalbant apie neterminuotųjų indėlių modeliavimo nepakankamą pagrindimą ir nereguliarų BKPNR modelių tvirtinimą.

Likvidumo rizika

Didžioji dalis išvadų apie likvidumo riziką sietinos su rizikos vertinimu ir testavimu nepalankiausiomis sąlygomis. Dažniausiai pasitaikiusios problemos buvo susijusios su netinkamu rizikos modeliavimu, finansinių produktų išeinančių srautų nustatymo trūkumais, klaidomis apskaičiuojant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų, neatitinkančių įstaigos sudėtingumo, naudojimu.

Veiklos modeliai ir pelningumas

Svarbiausios išvados sietinos su faktinio pelningumo analize (nepakankama pagrindinių pelningumą skatinančių veiksnių ir veiklos linijų analizė, kainų nustatymo priemonių trūkumai, susiję su visų išlaidų ir rizikų įtraukimu) ir finansinių prognozių analize (pernelyg optimistinės finansinės prognozės ir scenarijai, nepakankama naujos reguliavimo, apskaitos ir konkurencingumo tvarkos analizė ir integravimas į ateities veiklos strategiją).

Rinkos rizika

Svarbiausios išvados sietinos su rizikos vertinimu tiek apskaitos, tiek prudenciniu požiūriu, ypač apskaičiuojant tikrąją vertę. Šie rizikos vertinimo klausimai susiję su netinkama turto vertės nustatymo sistema, dėl kurios jis buvo neteisingai klasifikuojamas, buvo nepakankami tikrosios vertės rezervai ir netinkami papildomo vertinimo koregavimai.

1.7 Tikslinė vidaus modelių peržiūra (TVMP)

TVMP – keletą metų truksiantis projektas, vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su NKI. 2016 m. atlikti parengiamieji darbai, o 2017 m. jis pradėtas vykdyti. Šia peržiūra siekiama sumažinti nepagrįstus įstaigų pagal riziką įvertinto turto apskaičiavimo skirtumus ir įvertinti vidaus modelių adekvatumą ir tinkamumą. TVMP padeda užtikrinti, kad įstaigoms būtų sudarytos vienodos sąlygos, taip įtvirtinant nuoseklią priežiūros praktiką, kai labiausiai susitelkiama į tai, ar vidaus modeliams taikomi teisės aktų reikalavimai įgyvendinami teisingai ir nuosekliai. Taigi šis projektas papildo susitarime „Bazelis III“ nustatytas priemones.

TVMP yra didžiausias ECB Bankų priežiūros tarnybos iki šiol vykdytas projektas. Tai svarbi iniciatyva siekiant suderintos vidaus modelių priežiūros. 2018 m., įpusėjus TVMP, jau padaryta reikšminga pažanga įgyvendinant projekto tikslus.

Visų pirma, įgyvendinant TVMP buvo apibrėžta ir įtvirtinta suderinta svarbių įstaigų naudojamų vidaus modelių priežiūros praktika. Tai svarbiausia prielaida siekiant sudaryti visiems vienodas sąlygas. Vykdant TVMP padidėjo bendras NKI supratimas apie vidaus modeliams taikomas Europos teisės aktų nuostatas. Pastarosios atsispindi ECB vadove dėl vidaus modelių ir bendroje TVMP patikrinimų vietoje metodikos sistemoje. TVMP bus naudinga BPM vykdomai vidaus modelių priežiūrai dar ilgai pasibaigus projekto įgyvendinimo laikui.

Todėl ECB vadovas dėl vidaus modelių bus kintantis dokumentas, atnaujinamas ir peržiūrimas laikui bėgant. Svarbiu dokumentu laikytina atnaujinta versija^[14], paskelbta 2018 m. po dviejų viešų konsultacijų. Atnaujintoje versijoje atsižvelgta ir į TVMP projekte dalyvaujančių įstaigų pastabas, su TVMP susijusių patikrinimų vietoje metu įgytą patirtį ir tebevykstančius pokyčius reguliavimo srityje.

Siekiant suderinti priežiūros praktiką, svarbus ir kitas TVMP projektu pasiektas rezultatas. Tai – skaidrumas, susijęs su tipiniais svarbių įstaigų naudojamų vidaus modelių trūkumais. Iš maždaug 200 tikrinimų, numatytų 2017–2019 m., buvo atlikta 60 % su TVMP susijusių patikrinimų vietoje, todėl buvo įmanoma sistemiškai atlikti horizontaliąsias analizes ir tarpusavio peržiūras, o tai leido apibendrinti tikrintose įstaigose nustatytus svarbiausius ar dažniausius trūkumus. Taip buvo užtikrintas tikrinimo metu atlikto priežiūrinio vertinimo nuoseklumas^[15].

Tiesą sakant, priežiūriniai sprendimai, priimti atlikus su TVMP susijusius patikrinimus vietoje, yra trečias svarbus TVMP projekto rezultatas, nes modeliai yra pagerinami ir ištaisomi nustatyti trūkumai. Tai užtikrinama sistemiškai ir nuosekliai taikant priežiūrines priemones, siekiant atsverti galimai nepakankamai įvertintą riziką. Atliekant tokius tolesnius veiksmus, TVMP padeda sumažinti nepagrįstus pagal riziką įvertinto turto apskaičiavimo skirtumus bankų vidaus modeliuose.

Kad būtų pasiekti šie rezultatai, vykdant TVMP reikia naudoti daug priežiūrai skirtų išteklių. Kad nebūtų trikdomi su modeliais susiję įprasti įstaigų darbai, per patikrinimus vietoje ir toliau kartu vertinti reikšmingi modelių pakeitimai bei pirminiai modelių patvirtinimai (tai atliekama kaip papildomi patikrinimai, kartais – kartu su TVMP patikrinimais). 2018 m. atlikti ne tik 59 patikrinimai atliekant TVMP, bet ir 85 svarbių įstaigų taikomų vidaus modelių patikrinimai (55 iš jų atlikti vietoje)^[16]. 2018 m. iš viso priimtas 121 priežiūrinis sprendimas, susijęs su vidaus modelių patikrinimais^[17].

Su TVMP projektu susijęs darbas bei reguliarus reikšmingų modelių pakeitimų ar prašymų dėl pirminių modelių patvirtinimų priežiūrinis tikrinimas bus vykdomas ir 2019 m. Su TVMP susiję patikrinimai vietoje turėtų būti baigti 2019 m. antrąjį pusmetį, o patį TVMP projektą bus siekiama pabaigti per pirmus 2020 m. mėnesius.

1.8 Mažesnės svarbos įstaigų netiesioginė priežiūra

BPM reglamentu^[18] ECB įgaliojamas užtikrinti veiksmingą bei nuoseklų BPM veikimą, taigi, jam patikėta mažesnės svarbos įstaigų priežiūros stebėsenos funkcija, o NKI ir toliau yra atsakingos už mažesnės svarbos įstaigų priežiūrą. Siekdama svarbiausio šios funkcijos tikslo, t. y. užtikrinti, kad visoje euro zonoje būtų nuosekliai taikomi griežti priežiūros standartai, ECB Bankų priežiūros tarnyba glaudžiai bendradarbiauja su NKI plėtodama mažesnės svarbos įstaigų priežiūros stebėsenos operacinę sistemą.

Bendri priežiūros standartai ir politika

Pastaraisiais metais ECB ir NKI kartu rengė bendrus priežiūros standartus. Jie tebėra pagrindinė priemonė, kuria skatinama priežiūros praktika, užtikrinanti nuoseklią ir aukštos kokybės mažesnės svarbos įstaigų priežiūrą.

2018 m. jau taikomi bendri priežiūros standartai buvo suderinti^[19] ir buvo baigti rengti nauji standartai. Be to, imtasi iniciatyvų siekiant dalytis gerąja patirtimi ir skatinti nuoseklų standartų įgyvendinimą atitinkamose srityse. Siekiant nustatyti gerąją NKI patirtį vykdant mažesnės svarbos įstaigų vidaus valdymo priežiūrą, jų patirtį taikant naująsias EBI gaires dėl kredito įstaigų priežiūros kompetentingų institucijų ir audito įmonių, atliekančių kredito įstaigų auditą, ryšių palaikymo^[20] ir patirtį krizių valdymo srityje, NKI buvo organizuoti keli praktiniai seminarai. Parengti trys nauji bendri priežiūros standartai, skirti krizių valdymo klausimams^[21].

Po 2017 m. rudenį įvykusių viešų konsultacijų galutinė Finansinių technologijų kredito įstaigų paraiškų gauti licenciją vertinimo vadovo versija buvo paskelbta 2018 m. kovo mėn. Kai tinka, šis vadovas taikomas vertinant naujas paraiškas gauti licenciją. Pažanga padaryta ir analizuojant finansinių technologijų poveikį bankų priežiūrai.

Siekiant užtikrinti veiksmingą bendrų priežiūros standartų įgyvendinimą vykdant automobilių įsigijimo finansavimo įstaigų priežiūrą, glaudžiau bendradarbiaujant šios srities priežiūros specialistams iš ECB ir NKI buvo imtasi įvairių iniciatyvų, pavyzdžiui, skatinančių keitimąsi informacija ir lyginimą tarpusavyje. Be to, dialogas su šios srities įmonėmis buvo tęsiamas organizuojant praktinius seminarus. 2018 m. daugiausia dėmesio buvo skiriama gaivinimo planavimui, skaitmeninimui ir kitoms struktūrinėms tendencijoms, darančioms įtaką automobilių pramonei ir kurios, tikėtina, bėgant laikui paveiks ir automobilių įsigijimo finansavimo įstaigas.

Glaudžiai bendradarbiaujant su NKI 2018 m. buvo tęsiama TFAS teminė peržiūra, siekiant užtikrinti nuoseklų 9-ojo TFAS taikymą euro zonos bankuose. Be kita ko, buvo pradėtos kelios iniciatyvos, kuriomis siekiama padėti priežiūros institucijoms vertinti mažesnės svarbos įstaigų pasirengimo taikyti 9-ąjį TFAS lygį.

Pasibaigus TVF euro zonos finansų sektoriaus įvertinimo programai^[22], kurią įgyvendinant dėmesys buvo telkiamas į svarbias įstaigas, ECB Bankų priežiūros tarnyba aktyviai prisidėjo prie mažesnės svarbos įstaigų priežiūros vertinimo vykdant kai kurių euro zonos šalių nacionalines FSĮP^[23]. Šis indėlis daugiausia apėmė ECB priežiūrinės stebėsenos funkciją, susijusią su mažesnės svarbos įstaigų priežiūra, aiškinant ECB vaidmenį ir bendradarbiavimą su NKI.

SREP metodikos taikymas mažesnės svarbos įstaigoms

2018 m. buvo pirmieji metai, kai NKI, vykdydamos mažesnės svarbos įstaigų SREP, taikė bendrą ir suderintą metodiką. 2018 m. sausio mėn. Priežiūros valdyba pritarė pirmajam mažesnės svarbos įstaigų SREP metodikos, kurią nuo 2015 m. bendrai rengė NKI ir ECB, variantui. Metodika įgyvendinama palaipsniui, siekiant užtikrinti, kad per trejus metus būtų sklandžiai pereita nuo šalių metodikos prie bendros metodikos – NKI susitarė, kad 2018 m. bendra SREP metodika bus taikoma tik didelio prioriteto mažesnės svarbos įstaigoms, o iki 2020 m. – visoms mažesnės svarbos įstaigoms.

Metodika pagrįsta EBI parengtomis SREP gairėmis, taip pat ECB svarbioms įstaigoms taikoma metodika ir atskirose šalyse taikoma metodika. SREP metodikoje atsižvelgiama į lankstumo ir proporcingumo principus. Taigi NKI turi galimybę koreguoti priežiūros veiklos intensyvumą ir dažnumą atsižvelgdamos į bankų rizikingumą ir galimą poveikį finansų sistemai. Vadovaujantis proporcingumo principu, bankų rizikos lygio ir rizikos kontrolės priemonių įvertinimas arba tikrinimas, kaip bankas vertina savo vidaus kapitalo ir likvidumo poreikį normaliomis ir nepalankiomis sąlygomis, gali būti įvairaus dažnio ir išsamumo, NKI leidžiama taikyti lankstesnį požiūrį, kad būtų atsižvelgta į nacionalinius ypatumus (pvz., apskaitos standartus, nuostatus) ir būtų įgyvendintas SREP sprendimų priėmimo procesas. SREP metodika mažesnės svarbos įstaigoms yra reguliariai atnaujinama, tad ir ateityje ji bus tobulinama.

Siekdamas padidinti rinkos skaidrumą ir informuoti bankus apie priežiūros lūkesčius, ECB paskelbė mažesnės svarbos įstaigų SREP metodikos santrauką savo bankų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje. Santraukoje daugiausia dėmesio skiriama bendriems šios metodikos aspektams ir aspektams, kurie ypač aktualūs mažesnės svarbos įstaigoms, pvz., proporcingumo principui. Be to, ECB rengė susitikimus su Europos bankų asociacijų atstovais mažesnės svarbos įstaigų SREP metodikai aptarti.

Bendradarbiavimas prižiūrint atskiras mažesnės svarbos įstaigas

Veiksmingas ECB ir NKI bendradarbiavimas yra būtinas, kad būtų užtikrinta nuosekli ir aukštos kokybės mažesnės svarbos įstaigų priežiūra. 2018 m. ECB ir NKI bendradarbiavimas buvo pagerintas trijose pagrindinėse srityse: i) vyresniosios vadovybės atstovų ir techninio bendradarbiavimo, ii) mažesnės svarbos įstaigų priežiūrinės stebėsenos ir iii) sektoriaus ir teminės analizės.

Vyresniosios vadovybės atstovų ir techninis bendradarbiavimas. Veikia reguliarių pasitarimų tarp ECB ir NKI vyresniosios vadovybės atstovų sistema (įskaitant susitikimus ir skambučius). Be to, bendradarbiavimas buvo skatinamas atskirų mažesnės svarbos įstaigų techniniu lygmeniu ir priežiūros praktikos klausimais. Skatinant NKI keistis informacija ir laikytis geriausios priežiūros praktikos ECB šalių tarnyboms^[24] teko svarbus vaidmuo.

Mažesnės svarbos įstaigų priežiūrinė stebėsena. Laikantis ankstesniais metais taikyto metodo ir vadovaujantis proporcingumo principu, mažesnės svarbos įstaigų stebėsena buvo grindžiama prioritetų nustatymo sistema^[25]. ECB bendradarbiaujant su NKI daugiausia dėmesio buvo skiriama didelio prioriteto mažesnės svarbos įstaigoms ir sunkumų tam tikrais priežiūros aspektais turinčių mažesnės svarbos įstaigų (ypač įstaigų, kurių finansinė padėtis pablogėjo) nuolatinei stebėsenai. Tais atvejais, kai prie sprendimų dėl leidimų (pvz., licencijos išdavimo ar kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimo) buvo pridėta papildomų nuostatų^[26], dėl kurių buvo reikalingi tolesni priežiūros veiksmai, ECB bendradarbiavo su atitinkama NKI siekdamas užtikrinti, kad šios nuostatos būtų įgyvendintos. Be to, 2018 m. buvo visiškai įgyvendintos gairės dėl reikalavimo pranešti^[27]. Nuolatinis ECB ir NKI bendradarbiavimas, ypač keičiantis informacija apie atskiras mažesnės svarbos įstaigas ir atitinkamų NKI taikytą priežiūros metodą, taip pat prisiėjo prie to, kad ECB pristatytų savo požiūrį į reikalavimą pranešti.

Sektoriaus ir teminės analizės. Vykdoma aukštos kokybės mažesnės svarbos įstaigų priežiūrinė stebėsena buvo pagerinta pradėjus taikyti sektoriaus ir temines analizes. Atsižvelgdami į kooperatinių sektorių svarbą kai kuriose šalyse, per praėjusius dvejus metus ECB ir atitinkamos NKI kartu įvertino šiuos sektorius dviejose šalyse. Iš ECB ir atitinkamų NKI atstovų buvo sudaryta Bendradarbiavimo grupė; jai buvo pavesta stebėti kooperatinio sektoriaus reformą vienoje iš šalių siekiant užtikrinti, kad ji būtų įgyvendinama nuosekliai. Kalbant apie institucines užtikrinimo sistemas, pasakytina, kad kai kuriose šalyse mišrių institucinių užtikrinimo sistemų^[28] metinė stebėsena buvo vykdoma trečią kartą. Nacionalinėms kompetentingoms institucijoms šalyse, kuriose bankai teikė paraiškas (arba ketino tai daryti) dėl institucinės užtikrinimo sistemos pripažinimo, buvo teikiama pagalba. Be to, siekiant palyginti skirtingų NKI taikomus su SREP susijusius reikalavimus ir užtikrinti priežiūros rezultatų nuoseklumą, 2018 m. buvo atlikta 2 ramsčio reikalavimų, taikomų didelio prioriteto mažiau svarbioms įstaigoms, lyginamoji analizė. Galiausiai ECB ir atitinkamos NKI ėmėsi banko licenciją turinčių finansų rinkų infrastruktūrų metinės sektoriaus analizės.

1.9 Makroprudenciniai uždaviniai

2018 m. ECB, vykdydamas pagal BPM reglamento 5 straipsnį jam patikėtas užduotis, tęsė aktyvų bendravimą su nacionalinėmis priežiūros institucijomis makroprudencinės politikos euro zonoje klausimais. Pagal šią apibrėžtą makroprudencinės politikos sistemą ECB gali taikyti: i) tam tikroms kapitalo rezervo priemonėms griežtesnius reikalavimus negu atitinkamų nacionalinių institucijų taikomi reikalavimai ir ii) griežtesnes sisteminės arba makroprudencinės rizikos šalinimo priemones. Makroprudencinis forumas – Valdančiosios tarybos ir Priežiūros valdybos diskusijų platforma, leidžianti derinti viso BPM mikroprudencines ir makroprudencines perspektyvas^[29]. Taip užtikrinama, kad mikroprudencinės ir makroprudencinės priemonės vienos kitą veiksmingai papildytų.

2018 m. ECB iš nacionalinių institucijų gavo daugiau kaip 100 pranešimų apie makroprudencinės politikos taikymą. Daugelis pranešimų susiję su kas ketvirtį priimamais sprendimais dėl anticiklinio kapitalo rezervo nustatymo ir sprendimais dėl pasaulinių sisteminės svarbos įstaigų ir (arba) kitų sisteminės svarbos įstaigų nustatymo ir jų kapitalo vertinimo. Be to, ECB gavo pranešimus dėl kitų priemonių, pavyzdžiui, dėl KRR 458 straipsnyje nurodytų aspektų, sisteminės rizikos rezervo ir kitose valstybėse narėse taikytų makroprudencinių priemonių.

Vadovaudamiesi BBPK metodika, ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos nustatė aštuonias pasaulinės sisteminės svarbos įstaigas^[30], kurios 2019 m. privalo laikyti 1‑2 % didesnį papildomą kapitalo rezervą. Be to, ECB gavo pranešimus apie 107 kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervo normas. Jos atitiko kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervų apatinės ribos nustatymo metodikoje numatytus dydžius. Šią metodiką ECB taiko nuo 2016 m.^[31], dabar ji peržiūrima.

ECB dalyvavo ir ESRV veikloje. Ši valdyba atsakinga už ES finansų sistemos makroprudencinę priežiūrą. Kad užtikrintų, jog buvo įvertinta visa atitinkama rizika, JPG naudoja iš ESRV gautą informaciją ir ECB makropudencinės analizės rezultatus. Atitinkamai ESRV ir kitos makroprudencinės institucijos remiasi JPG pateiktais duomenimis, siekdamos užtikrinti, kad į informaciją apie atskiras įstaigas būtų atsižvelgta rengiant visos sistemos rizikos analizę ir kad būtų nustatytos galimos rizikos mažinimo priemonės.

2 Vaidmuo ES krizių valdymo ir pertvarkymo sistemoje

2.1 Krizių atvejai 2018 m.

2.1.1 Nustatyta, kad ABLV Bank vertintinas kaip žlungantis arba galintis žlugti

Pagal ES krizių valdymo sistemą, pasikonsultavęs su BPV, ECB gali nustatyti, kad bankas vertintinas kaip žlungantis arba galintis žlugti^[32]. 2018 m. vasario 23 d. ECB Bankų priežiūros tarnyba nustatė, kad Latvijos svarbi įstaiga ABLV Bank AS, pagal BPeM reglamento 18 straipsnio 4 dalies c punktą, vertintinas kaip žlungantis arba galintis žlugti, nes jis artimiausioje ateityje negalės sumokėti savo skolų arba kitų įsipareigojimų suėjus terminui. ECB nustatė, kad ABLV Bank patronuojamoji įmonė ABLV Bank S.A. veikianti Liuksemburge, taip pat vertintina kaip žlunganti arba galinti žlugti.

Įvykiai iki priimant sprendimą, kad bankai vertintini kaip žlungantys arba galintys žlugti

2018 m. vasario 13 d. JAV iždo departamento Kovos su finansiniais nusikaltimais tinklas (FinCEN) pasiūlė priemonę, pagal kurią ABLV Bank įvardijamas kaip „esminį susirūpinimą dėl pinigų plovimo kelianti įstaiga“ pagal JAV PATRIOT įstatymo 311 dalį. Po to įvykęs staigus indėlių atsiėmimas ir tai, kad bankas neteko galimybės naudotis finansavimu JAV doleriais, reiškė, kad bankas negali atlikti mokėjimų JAV doleriais. 2018 m. vasario 19 d., gavusi ECB Bankų priežiūros tarnybos nurodymą, Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisija (FKRK) paskelbė moratoriumą^[33] ABLV Bank AS. Moratoriumu pritaikytas draudimas ABLV Bank AS atlikti bet kokius mokėjimus pagal savo finansinius įsipareigojimus. Buvo manoma, kad moratoriumas reikalingas tam, kad bankas turėtų laiko išspręsti savo likvidumo problemas. Tą pačią dieną Liuksemburge buvo priimtas sprendimas dėl ABLV Bank S.A. mokėjimų sustabdymo.

ABLV Bank AS ir jo patronuojamoji įmonė ABLV Bank S.A. neturėjo pakankamai lėšų, kad atlaikytų indėlių nutekėjimą, kuris būtų tikėtinas tuo atveju, jeigu moratoriumas būtų atšauktas. Todėl Priežiūros valdyba nusprendė pradėti banko pripažinimo žlungančiu arba galinčiu žlugti procesą ir 2018 m. vasario 22 d. pradėjo oficialias konsultacijas su BPV. Galiausiai, Priežiūros valdyba ir ECB valdančioji taryba ABLV Bank AS ir ABLV Bank S.A. pripažino žlungančiais arba galinčiais žlugti. Pagal BPeM reglamento 18 straipsnį, vasario 23 d. apie sprendimą dėl bankų pripažinimo žlungančiais arba galinčiais žlugti buvo informuotos BPV ir Europos Komisija. Kaip numatyta BGPD 81 straipsnyje ir KRD IV, apie savo sprendimus ECB Bankų priežiūros tarnyba pranešė ir visoms reikiamoms institucijoms.

Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su BPV

ECB Bankų priežiūros tarnyba informavo BPV iš karto, kai tik sužinojo apie FinCEN priemonės projektą. Prastėjanti bankų likvidumo padėtis išsamiai aptarta su BPV atstovais ECB surengtuose posėdžiuose krizės valdymo klausimais. BPV taip pat pakviesta dalyvauti kaip stebėtoja atitinkamuose ECB priežiūros valdybos posėdžiuose. Be to, ECB atstovas dalyvavo visuose su šiuo atveju susijusiuose BPV vykdomuosiuose posėdžiuose, tarp jų ir posėdyje, kuriame BPV nusprendė nesiimti pertvarkymo veiksmų.

Veiksmai priėmus sprendimą pripažinti banką žlungančiu arba galinčiu žlugti

2018 m. vasario 24 d. BPV nusprendė nesiimti bankų ABLV Bank SA ir ABLV Bank S.A. Luxembourg pertvarkymo veiksmų. Ji padarė išvadą, kad, nors BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytos pertvarkymo sąlygos ir tenkinamos, netenkinama 18 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta sąlyga dėl viešojo intereso. Kartu FKRK ir Liuksemburgo finansų sektoriaus priežiūros komisija (CSSF), atlikdamos savo vaidmenis kaip paskirtos institucijos pagal Direktyvą 2014/49/ES^[34], nusprendė, kad ABLV Bank AS ir ABLV Bank S.A. apdraustieji indėliai tapo negrąžinamais^[35]. Po to ABLV Bank AS kreipėsi dėl savanoriškos likvidacijos pagal Latvijos kredito įstaigų įstatymą. 2018 m. liepos mėn. ECB Bankų priežiūros tarnyba atšaukė ABLV Bank AS licenciją pasiūlius FKRK, kuri ir toliau prižiūri likvidacijos procesą. ABLV Bank S.A. atveju Liuksemburgo kompetentingas teismas priėmė sprendimą, kad netenkinamos sąlygos pradėti nacionalinę nemokumo procedūrą. Jis bankui pritaikė mokėjimų sustabdymo režimą pagal nacionalinius įstatymus ir paskyrė du išorinius administratorius banko turto valdymui kontroliuoti^[36].

Svarbiausios išmoktos pamokos

ABLV atvejis parodė galimą ES krizių valdymo sistemos ir nacionalinių nemokumo įstatymų neatitikimą. Pagal BGPD ir BPeM reglamentą ne vien tik faktinis nelikvidumas, bet taip pat ir tikėtinas nelikvidumas artimiausioje ateityje yra pakankama priežastis pripažinti, kad bankas yra žlungantis arba galintis žlugti. Pagal nemokumo įstatymus, atvirkščiai, pradėti nemokumo procedūrą dėl likvidumo priežasčių paprastai galima tik tada, kai atsiranda faktinis nemokumas. Dėl šios priežasties ECB Bankų priežiūros tarnyba palaikė ir parėmė ES teisinės sistemos dalinį pakeitimą, padarytą siekiant užtikrinti, kad nacionalinės likvidavimo procedūros būtų automatiškai pradedamos, kai bankas paskelbiamas žlungančiu arba galinčiu žlugti, o BPV nusprendžia, kad viešojo intereso kriterijus pradėti pertvarkymo veiksmus netenkinamas.

Kalbant apie pinigų plovimo prevencijos (PPP) klausimus, svarbu pažymėti, kad nacionalinių teisės aktų dėl PPP taikymas yra atitinkamų nacionalinių institucijų kompetencija. Vis dėlto, pagal savo kompetenciją ir atsižvelgdamas į turimą informaciją, BPM atsižvelgia į pinigų plovimo klausimus. Tai daroma, pavyzdžiui, SREP vertinimo metu, kadangi rimti PPP ir kovos su terorizmo finansavimu (KTF) reikalavimų pažeidimai galiausiai gali kelti riziką banko gyvybingumui. Šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį atlieka atitinkamų institucijų keitimasis informacija (žr. 2 intarpą).

2.1.2 Komunikacija informuojant apie įstaigų žlugimą arba galėjimą žlugti

Komunikacija yra esminis komponentas valdant krizę. Parodymas, kad atsakingos institucijos sprendžia krizės problemas, gali sušvelninti rinkos reakcijas ir taip sumažinti plintančio neigiamo poveikio riziką. Kai bankas žlunga arba gali žlugti, būtina ne tik rasti krizės sprendimą, bet taip pat ir efektyviai informuoti apie šį sprendimą visuomenę.

Kad visuomenei būtų perduota aiški ir išsami žinia, būtina koordinuoti įvairių suinteresuotųjų šalių veiksmus.

ABLV Bank atveju ECB, BPV ir FKRK glaudžiai bendradarbiavo, vykdydami savo komunikacijos veiksmus. Pirmiausia, sekmadienį, 2018 m. vasario 18 d., ECB Bankų priežiūros tarnyba pranešė, kad paskelbtas moratoriumas^[37]. Po šešių dienų, šeštadienį, vasario 24 d., ECB priėmus sprendimą, kad ABLV Bank AS ir ABLV Bank S.A. žlunga arba gali žlugti, BPV pranešė apie savo sprendimą, kad pertvarkymas neatitinka viešojo intereso^[38]. Greitai po to buvo paskelbti koordinuoti ECB Bankų priežiūros tarnybos^[39] ir FKRK pranešimai apie tai, kad ECB bankus įvertino kaip žlungančius arba galinčius žlugti. FKRK ir CSSF taip pat paskelbė pranešimus apie savo atitinkamus sprendimus, kuriais nustatoma, kad indėliai yra negrąžinami^[40].

Nustatęs, kad bankai yra žlungantys arba galintys žlugti, ECB gavo klausimų iš Europos Parlamento nario ir Vokietijos Bundestago pirmininko dėl su ABLV Bank atveju susijusių reikalų. ECB atsakė į šiuos klausimus laikydamasis atitinkamų konfidencialumo taisyklių ir paskelbė atsakymus savo bankų priežiūros svetainėje^[41].

Nekonfidencialių žlungančių arba galinčių žlugti įstaigų vertinimų paskelbimas

Vertinant įstaigą kaip žlungančią arba galinčią žlugti galioja profesinės paslapties pareigos ir konfidencialumo nuostatos, taikomos visiems ECB, kaip priežiūros institucijos, priimamiems sprendimams.

Skaidrumo ir atskaitomybės tikslais ir atsižvelgdamas į viešąjį interesą, kaip ir ankstesniais atvejais, ECB paskelbė nekonfidencialias ABLV Bank AS ir ABLV Bank S.A. vertinimų kaip žlungančių arba galinčių žlugti versijas savo bankų priežiūros svetainėje. Laikantis pareigos saugoti profesinę paslaptį, konfidenciali informacija nebuvo atskleista. ECB Bankų priežiūros tarnyba paskelbė šiuos vertinimus iš karto po to, kai BPV paskelbė nekonfidencialias savo sprendimų dėl pertvarkymo versijas. Žlungančių arba galinčių žlugti įstaigų nekonfidencialių vertinimų paskelbimas yra bendrosios ECB komunikacijos politikos išimtis. Laikantis teisinių reikalavimų, šioje politikoje nenumatomas profesinės paslapties taisyklių saugomų priežiūros sprendimų ar vertinimų paskelbimas.

2.2 ECB krizių valdymo sistema

ECB sukūrė krizių valdymo sistemą, BPM veiksmų planą kritiniais atvejais, kad galėtų laiku ir veiksmingai reaguoti į krizę, užtikrindamas tinkamą informacijos srautą ir patikimą sprendimų priėmimą. Ji apima šiuos tris sprendimų priėmimo procedūros etapus, kurie priklauso nuo atitinkamos kredito įstaigos konkrečios situacijos: i) sustiprintą įstaigos stebėjimą, ii) pasirengimą ankstyvajai intervencijai ir iii) pasirengimą galimam įstaigos vertinimui kaip žlungančios arba galinčios žlugti. Ši sistema suteikia ECB galimybę imtis tinkamų veiksmų sprendžiant problemas, susijusias su blogėjančia įstaigos finansine būkle, ir taikyti trijų etapų sprendimų priėmimo procesą (žr. toliau).

2018 m. ECB krizių valdymo sistema toliau tobulinta vadovaujantis Europos Audito Rūmų (EAR) rekomendacijomis. Pagal šią sistemą taikomos sprendimų priėmimo procedūros buvo patobulintos ir nustatyta daugiau kokybinių ir kiekybinių rodiklių, apibrėžiančių perėjimą nuo vieno etapo prie kito. Šie rodikliai atitinka EBI gaires dėl ankstyvosios intervencijos ir žlungančių arba galinčių žlugti įstaigų vertinimo, todėl yra susiję su kapitalu ir likvidumu bei reikšmingais įvykiais. Kalbant apie kiekybinius rodiklius, pasakytina, kad apibrėžtos aiškios ribinės vertės nustatant galimą kredito įstaigos finansinės būklės blogėjimą. Šiuos rodiklius stebi ECB Krizių valdymo skyrius. Taip pat aptarti konkrečioms įstaigoms taikomi rodikliai ir ribinės vertės, pavyzdžiui, tokie kaip apibrėžti kiekvieno banko gaivinimo plane. Nepriklausomai nuo rodiklių, sprendimų priėmimo procedūra gali būti pagrįsta bendrų priežiūros grupių ir ECB Krizių valdymo skyriaus ekspertų vertinimu.

Trijų etapų sprendimų priėmimo procesas

Kiekviename trijų etapų sprendimų priėmimo proceso etape imamasi konkrečių veiksmų, siekiant užtikrinti tinkamą reakciją į situaciją. Kalbant konkrečiau, atidžiai stebima įstaigų likvidumo padėtis, pavyzdžiui, dažnai vertinant likvidumo atsvaros pajėgumą ir likvidumo srautus. Siekiant užtikrinti, kad įstaigos būtų pasirengusios galimoms krizėms, 2018 m. rugsėjo mėn. (kaip ir ankstesniais metais) ECB atliko likvidumo testavimo procedūrą, t. y. duomenų pateikimo pratybas, naudojant konkretų likvidumo stebėjimo šabloną. ECB bankų priežiūros kontekste Krizių valdymo skyrius reguliariai teikia ataskaitas vyresniajai vadovybei, Priežiūros valdybos nariams ir BPV apie įstaigas, kurioms taikoma krizių valdymo sistema.

Pirmasis etapas (sustiprintas stebėjimas) pradedamas, jeigu kredito įstaigos finansinė būklė blogėja. JPG reaguoja priimdama sprendimą dėl tinkamų priežiūrinių veiksmų ir sustiprina jos vykdomą įstaigos stebėjimą (pvz., atlikdama tolesnes išsamias analizes, pavesdama atlikti patikrinimą vietoje ir (arba) intensyviau stebėdama likvidumą). Kartu stiprinamas bendradarbiavimas ir keitimasis informacija tarp JPG ir Krizių valdymo skyriaus bei tarp ECB, nacionalinių kompetentingų institucijų ir BPV. Kai reikia, naudojamas likvidumo stebėjimo šablonas, siekiant surinkti minimalų informacijos apie likvidumą rinkinį.

Jeigu finansinė būklė toliau blogėja, būtina įvertinti, ar reikia ankstyvosios intervencijos (pagal BGPD 27 straipsnį) (antrasis etapas). JPG ir Krizių valdymo skyrius glaudžiai bendradarbiauja, kad įvertintų situaciją ir pasiūlytų priemonių pagal taikytinus į nacionalinę teisę perkeltus BGPD 27, 28 arba 29 straipsnius. Jeigu atitinkama įstaiga turi padalinių ne euro zonos valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse, priežiūros kolegijos užtikrina, kad galėtų bendradarbiauti atitinkamos priežiūros institucijos. Krizių valdymo skyrius, laikydamasis atskyrimo principo ir pagal Vykdomosios valdybos sprendimą dėl pinigų politikos ir priežiūros padalinių keitimosi informacija, taip pat informuoja ECB pinigų politikos padalinį.

Jeigu finansinė būklė blogėja toliau (trečiasis etapas), sukuriama konkrečios įstaigos krizės valdymo grupė, siekiant užtikrinti bendrą priežiūros institucijų, pertvarkymo institucijų ir centrinių bankų veikimą krizės metu. Šią grupę sudaro ECB vyresniosios vadovybės atstovai, atitinkamų nacionalinių kompetentingų institucijų priežiūros valdybų nariai, BPV pirmininkas ir kiti specialūs nariai. Grupė veikia kaip koordinavimo centras, atsakingas už būtinus priežiūrinius veiksmus, nepaprastųjų situacijų planavimą bei krizės valdymo pažangos, efektyvumo ir veiksmingumo stebėjimą. Tai gali apimti pasirengimą žlungančių arba galinčių žlugti įstaigų vertinimui, kaip dalį nepaprastųjų situacijų planavimo. Apie bet kokį sprendimą dėl įstaigos vertinimo kaip žlungančios arba galinčios žlugti informuojama BPV ir, nepagrįstai nedelsiant, atitinkamos kompetentingos žlungančios įstaigos šalies ir pertvarkymo institucijos, kompetentingos ministerijos, centriniai bankai ir indėlių garantijų sistemos (-ų) valdytojai, laikantis teisinės sistemos reikalavimų.

Sisteminės krizės atveju gali būti sukurta aukšto lygio stebėjimo grupė, kurios uždavinys – stebėti ir nustatyti galimus su likvidumu ir mokumu susijusius sunkumus, kurių gali kilti vienu metu tiek svarbioms įstaigoms, tiek MSĮ.

Visais Veiksmų plane, taikomame kaip krizių valdymo sistema, numatytais kritiniais atvejais ECB atitinkamais etapais bendradarbiauja su BPV pagal taikytinus įstatymus ir tarpinstitucinius susitarimus, kaip antai ECB ir BPV susitarimo memorandumą. Bendradarbiaudamas su JPG, Krizių valdymo skyrius, pavyzdžiui, informuoja BPV apie esminį atitinkamo prižiūrimo subjekto / grupės finansinės būklės blogėjimą ir keičiasi su BPV nuomone bei žiniomis. Be to, BPV gali tiesiogiai naudotis atitinkamais su konkrečiu banku susijusiais duomenimis, esančiais ECB IT sistemose.

Jeigu paskelbiama, kad kredito įstaiga yra žlunganti arba galinti žlugti, ECB Bankų priežiūros tarnybos krizių valdymo grupė koordinuoja BPM ir BPV / nacionalinių pertvarkymo institucijų (NPI) keitimąsi informacija ir pasirengimą imtis bet kokių būtinų tolesnių veiksmų, pavyzdžiui, suteikti leidimą laikinajam bankui ir atšaukti įstaigos licenciją. Pagrindiniai sprendimų priėmėjai pertvarkymo atveju (nustačius, kad įstaiga yra žlunganti arba galinti žlugti) yra pertvarkymo institucijos, t. y. BPV ir NPI. ECB tuomet veikia kaip patarėjas.

2.3 Bendradarbiavimas su Bendra pertvarkymo valdyba

2018 m., kaip ir ankstesniais metais, ECB Bankų priežiūros tarnyba ir BPV toliau glaudžiai bendradarbiavo visais lygmenimis. Visais 2018 m. ECB atstovas dalyvavo BPV vykdomosiose ir plenarinėse sesijose. Be to, ECB priežiūros valdyba pakvietė BPV pirmininką dalyvauti atitinkamuose 2018 m. rengtuose posėdžiuose, siekdama skatinti bendradarbiavimą ir keistis informacija abi institucijas dominančiais klausimais. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir BPV taip pat glaudžiai dirbo politikos srityse, kurios svarbios atliekant įstaigų priežiūrą ir pertvarkymą.

Puikus ir sustiprintas bendradarbiavimas vyko techniniu lygiu atitinkamuose komitetuose ir tarp atitinkamo lygio ECB Bankų priežiūros tarnybos ir BPV padalinių. JPG ir vidinės pertvarkymo grupės (VPG), atsakingos už atskiras kredito įstaigas, stiprino bendradarbiavimą įvairiais klausimais, susijusiais su gaivinimo ir pertvarkymo planavimu. Pagal susitarimo memorandumą JPG ir VPG taip pat tobulino keitimąsi duomenimis, susijusiais su konkrečiais bankais. Be to, esant poreikiui, jos rengė bendrus seminarus ir posėdžius su svarbiomis įstaigomis.

Pagal teisinės sistemos reikalavimus ECB Bankų priežiūros tarnyba konsultavo BPV dėl gaivinimo planų, kuriuos teikia tos SĮ, kurių konsoliduotos priežiūros institucija yra ECB. Vėliau ECB Bankų priežiūros tarnyba atsižvelgė į BPV grįžtamąją informaciją, vertindama gaivinimo planus ir rengdama savo pačios grįžtamąją informaciją bankams.

2018 m. su ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat konsultuotasi dėl BPV pertvarkymo planų, įskaitant svarbių įstaigų minimalius nuosavų lėšų bei tinkamų įsipareigojimų reikalavimus (MTĮR) ir pertvarkymo galimybių vertinimus. ECB Bankų priežiūros tarnyba vertino pertvarkymo planus ir teikė grįžtamąją informaciją BPV priežiūros aspektu. ECB Bankų priežiūros tarnyba daugiausia telkė dėmesį į tai, kaip pertvarkymo planai (įskaitant MTĮR ir pertvarkymo galimybių vertinimus) galėtų paveikti svarbias įstaigas veiklos tęstinumo aspektu ir jos pačios priežiūros praktiką.

Kaip ir ankstesniais metais, ECB Bankų priežiūros tarnybą BPV konsultavo ir dėl ex-ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą apskaičiavimo. ECB Bankų priežiūros tarnyba peržiūrėjo apskaičiavimą, norėdama įvertinti bet kokį galimą poveikį svarbioms įstaigoms veiklos tęstinumo aspektu.

2018 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir BPV baigė savo dvipusio susitarimo memorandumo (SM) peržiūrą. Šiame SM, pirmą kartą sudarytame 2015 m., nustatyta, kaip ECB Bankų priežiūros tarnyba turėtų bendradarbiauti ir keistis informacija pagal BPeM reglamentą. ECB ir BPV pradėjo bendradarbiavimo ir keitimosi informacija pagal SM veikimo ir efektyvumo peržiūrą 2017 m. Jie peržvelgė patirtį, įgytą per dvejus pirmuosius SM įgyvendinimo metus, ir sprendė kilusias praktines problemas. Siekdamos palengvinti ir sustiprinti bendradarbiavimą, institucijos daugiausia dėmesio skyrė keitimuisi informacija. BPV ir ECB Bankų priežiūros tarnyba paskelbė SM, įskaitant jo priedą apie keitimąsi informacija, savo atitinkamose svetainėse, kad užtikrintų skaidrumą sektoriaus ir visuomenės atžvilgiu^[44].

2.4 Gaivinimo planavimas

Bankai rengia gaivinimo planus, siekdami užtikrinti savo atsparumą didelės finansinės įtampos laikotarpiais. Vertindamas gaivinimo planus, ECB daugiausia dėmesio skiria tam, kad jie būtų veikiantys ir kad juos įstaigos galėtų įgyvendinti efektyviai ir laiku. Patikimi gaivinimo planai yra esminis elementas užtikrinant Europos krizių valdymo sistemos efektyvumą.

2018 m. vykdant gaivinimo planavimo darbus daugiausia buvo siekiama pateikti visą sistemą apimantį požiūrį ir taip padėti euro zonos bankams tobulinti jų pačių gaivinimo planus. Įvertinęs tris gaivinimo planų ciklus nuo 2015 iki 2017 m., 2018 m. liepos 3 d. ECB bankų sektoriui paskelbė ataskaitą apie gaivinimo planus, kurioje nustatė geriausią praktiką penkiose pagrindinėse srityse: i) gaivinimo būdų, ii) bendro gaivinimo pajėgumo, iii) gaivinimo rodiklių, iv) scenarijų (gaivinimo planų įgyvendinimo vadovų) ir v) testavimo (modeliavimo pratybų).

Nors daugelis bankų padarė pažangą planuodami gaivinimą, vis dar yra ką tobulinti. Tai ypač taikytina nustatant įgyvendinamus ir patikimus gaivinimo būdus ir kuriant rodiklių sistemą, apimančią svarbiausias bankų rizikas ir pažeidžiamas sritis.

Priežiūros institucijoms būtina tinkamai įvertinti bendrą gaivinimo pajėgumą (BGP). Tai suteikia joms galimybę įvertinti, ar bankas gali atsigauti po krizinės situacijos, įgyvendindamas gaivinimo plane nustatytus gaivinimo būdus. Tokio įvertinimo rezultatai taip pat naudingi pertvarkymo institucijoms rengiant pertvarkymo planus ir apibrėžiant MTĮR tikslus. Tačiau ankstesnių vertinimo ciklų patirtis parodė, kad bankai turi tendenciją pervertinti savo BGP. ECB ataskaitoje bankams parodyta, kaip jie gali pristatyti savo BGP (pvz., atsižvelgiant į galimų gaivinimo būdų nesuderinamumą ar tarpusavio sąveiką, pritaikymo esant įvairių rūšių įtampai galimybes bei operacinius apribojimus vienu metu taikant kelis gaivinimo būdus). Per kitus ciklus ECB daugiausia susitelks į tai, kad bankai pateiktų patikimus BGP įverčius, ir skatins bankus, kurių gaivinimo būdai yra riboti, didinti savo gaivinimo pajėgumą.

Kitas svarbus klausimas yra tai, ar bankai gali įgyvendinti savo gaivinimo planus laiku ir efektyviai didelės įtampos situacijose. Kad padėtų bankams pasiekti šį tikslą, ECB nustatė du geriausios praktikos pavyzdžius: scenarijus ir testavimą. Scenarijai naudojami kaip tikslūs įgyvendinimo vadovai ir suteikia bankams galimybę greitai įgyvendinti savo gaivinimo planus krizių metu. Testavimas yra realiojo laiko modeliavimo pratybos, kurios padeda bankams išbandyti pagrindines savo gaivinimo planų dalis, išmokyti darbuotojus, kaip reaguoti krizių metu, ir nustatyti tobulintinas sritis.

2.5 Mažiau svarbių įstaigų krizių atvejai

Norint valdyti MSĮ krizę, reikia, kad būtų intensyviai keičiamasi informacija ir glaudžiai koordinuojama veikla tarp atitinkamos NKI, kaip MSĮ tiesioginės priežiūros institucijos, ir ECB, kaip priežiūros funkciją vykdančios institucijos ir už sprendimus dėl bendrų procedūrų atsakingos kompetentingos institucijos. Artėjant tam laikui, kai MSĮ gali tapti negyvybinga, turi būti bendradarbiaujama glaudžiau. Tada ECB ir NKI turi bendrai apsvarstyti banko likvidavimo arba pertvarkymo klausimą ir bendradarbiauti atšaukiant jo veiklos leidimus, įvertinant įsigijimus ar didinamas kvalifikuotąsias akcijų paketo dalis ir suteikiant naujus veiklos leidimus (pvz., laikinai įstaigai).

Tokiu bendradarbiavimu krizių valdymo srityje siekiama paremti NKI ir ECB, kai jie vykdo savo atitinkamus uždavinius, ir užtikrinti, kad būtų prieinama reikiama informacija, kai reikia sparčiai priimti skubius sprendimus. Informacija, kuria keičiamasi, veiksmai, kurių imamasi, bei ECB ir NKI bendradarbiavimas yra proporcingi rizikai, kurią kelia MSĮ, taip pat atsižvelgiant į privačiojo sektoriaus sprendimus, kuriuos jau nustatė NKI. 2018 m. NKI ir ECB bendradarbiaudami susidūrė su keletu MSĮ krizių atvejų, ir kadangi bendraujama buvo reguliariai ir rezultatyviai, buvo sparčiai priimti sprendimai.

2018 m. buvo baigti rengti trys bendri priežiūros standartai (BPS), jie šiuo metu jau taikomi.

1. BPS dėl NKI priežiūros praktikos, taikomos valdant MSĮ krizes ir bendradarbiaujant su pertvarkymo institucijomis, – šiuo standartu užtikrinama, kad MSĮ krizių valdymo praktika būtų nuosekliai taikoma nacionaliniu lygmeniu.
2. BPS dėl NKI priežiūros procedūrų, taikomų MSĮ pažeidus minimalaus kapitalo reikalavimus, – šiuo standartu skatinamas bendras supratimas apie administravimo praktiką, taikomą sprendžiant problemas, susijusias su blogėjančia MSĮ finansine būkle.
3. BPS dėl žlungančių ar galinčių žlugti MSĮ vertinimo – šiuo standartu skatinamas bendras supratimas apie žlungančių ar galinčių žlugti MSĮ vertinimą, daugiausia dėmesio skiriant ekspertų vertinimų proporcingumui, siekiant užtikrinti, kad planuojama taikyti priemonė būtų tinkama ir reikalinga priežiūros institucijos tikslams įvykdyti.

Visais trimis BPS bei vienu standartu, susijusiu su nuo 2017 m. veikiančia MSĮ bendradarbiavimo valdant krizes sistema, Europos bankų priežiūros srityje skatinama taikyti bendrus priežiūros metodus.

3 Leidimai, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūros

3.1 Leidimai

3.1.1 Svarbių įstaigų skaičiaus kaita

Vadovaujantis BPM pagrindų reglamentu, 2018 m. lapkričio mėn. buvo atliktas metinis vertinimas, ar bankas arba bankų grupė atitinka kurį nors svarbos kriterijų^[45]. Jį papildė ad hoc svarbos vertinimai, atlikti pasikeitus grupių struktūroms arba įvykus kitiems bankų grupių pokyčiams. Iš viso 119 įstaigų^[46] buvo klasifikuotos kaip svarbios 2018 m. gruodžio 14 d. Šis bendras svarbių įstaigų skaičius buvo toks pats kaip ir per praėjusį metinį svarbos vertinimą, atliktą 2017 m. gruodžio 5 d. Svarbių įstaigų sudėties pokyčiai, įvykę šiuo laikotarpiu, išsamiau nurodyti toliau.

2018 m. į svarbių įstaigų sąrašą dėl Brexito įtrauktos dvi naujos įstaigos. Barclays Bank Ireland PLC ir Bank of America Merrill Lynch International DAC buvo naujai klasifikuotos kaip svarbios įstaigos. Nuo 2019 m. sausio 1 d. jas tiesiogiai prižiūri ECB. Taip įvyko dėl Central Bank of Ireland prašymo, atsižvelgiant į numatomą abiejų bankų grupių veiklos plėtrą euro zonoje.

Po metinio svarbos vertinimo Permanent tsb Group Holdings plc buvo perklasifikuota į mažiau svarbią įstaigą, kadangi trejus kalendorinius metus iš eilės ji neatitiko nei vieno iš svarbos kriterijų. Nuo 2019 m. sausio 1 d. šį banką prižiūri Central Bank of Ireland.

ECB prižiūrimų bankų sąrašo pokyčiai per metus buvo susiję su grupių restruktūrizavimu, susijungimais ir įsigijimais, naujų veiklos leidimų suteikimu ir licencijų atšaukimu.

2018 m. iš ECB prižiūrimų bankų sąrašo pašalinti penki bankai:

• Banco Mare Nostrum, S.A., susijungė su Bankia S.A.;
• Nordea Bank AB (publ), Suomen sivuliike, Nordea Suomijos skyrius, nustojo egzistuoti kaip atskiras subjektas, kai jį patronuojantis bankas Nordea Bank AB (publ) susijungė su Nordea Bank Abp;
• Danske Bank Plc, Danske Bank A/S Suomijos patronuojamoji įmonė, perkėlė veiklą į patronuojantįjį banką ir nustojo egzistuoti;
• VTB Bank (Austria) AG nustojo egzistuoti, kai jo veikla buvo perkelta į VTB Bank (Europe) S.E. Vokietijoje, kuris prižiūrimas kaip mažiau svarbi įstaiga;
• Cyprus Cooperative Bank Ltd licenciją atšaukė ECB.

Į ECB tiesiogiai prižiūrimų bankų sąrašą įtraukti keturi nauji bankai:

• įkūrus Luminor grupę, Estijos Luminor Bank AS ir Latvijos Luminor Bank AS įtraukti į svarbių įstaigų sąrašą;
• Banque Internationale à Luxembourg S.A. įtrauktas į ECB tiesiogiai prižiūrimų bankų sąrašą po to, kai jis atsiskyrė nuo Precision Capital S.A.;
• Suomijos Nordea Bank Abp klasifikuotas kaip svarbi įstaiga, kadangi jam buvo išduota nauja veiklos licencija Suomijoje, kai jis ten perkėlė būstinę iš Švedijos.

HSBC Bank Plc skyrius Nyderlanduose tebėra klasifikuojamas kaip mažesnės svarbos įstaiga. Nors jis atitiko dydžio svarbos kriterijų, dėl kai kurių su HSBC grupės restruktūrizavimu susijusių aplinkybių^[47] jis nebuvo klasifikuotas kaip svarbi įstaiga.

Prižiūrimų subjektų sąrašas atnaujinamas visus metus. Naujausias sąrašas skelbiamas ECB bankų priežiūros svetainėje.

2018 m. išsamusis vertinimas

2018 m. ECB paskelbė atnaujintą savo išsamiuosiuose vertinimuose taikomos turto kokybės peržiūros metodikos versiją. Metodika atnaujinta, atsižvelgiant į apskaitos taisyklių pakeitimus (padarytus diegiant 9-ą TFAS) ir siekiant tinkamiau įvertinti bankų, kurių veiklos modeliai orientuoti į investicines paslaugas, rizikos profilį (tai itin svarbu bankams, kurie dėl Brexito persikelia į šalis, kuriose taikomas BPM).

Be to, 2018 m. antrąjį pusmetį pradėtas Nordea Group išsamusis vertinimas, bankui priėmus sprendimą perkelti savo būstinę ir patronuojančiąją įstaigą iš Švedijos į Suomiją, dėl ko jis buvo įtrauktas į Europos bankų priežiūros taikymo sritį. Tikimasi, kad vertinimas bus baigtas 2019 m. antrąjį ketvirtį.

3.1.2 Veiklos leidimų suteikimo procedūros

Procedūrų skaičius

2018 m. NKI ECB Bankų priežiūros tarnybai pranešė iš viso apie 2 696 leidimų suteikimo procedūras. Pranešta apie 43 paraiškas gauti licenciją, 26 atšauktas licencijas, 82 nustojusius galioti veiklos leidimus^[48], 100 kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimų, 419 leidimų veikti visoje ES gavus leidimą vienoje valstybėje narėje suteikimo procedūrų ir 2 026 kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūras (individualius valdymo organų ir priežiūros valdybų narių, pagrindines užduotis atliekančių asmenų ir trečiųjų šalių padalinių vadovų vertinimus^[49]).

2018 m. baigta 2 013 veiklos leidimų suteikimo procedūrų. Šis skaičius atitinka 1 168 sprendimus^[50], 526 iš jų priėmė Priežiūros valdyba ir Valdančioji taryba, o 642 – vyresnioji vadovybė pagal įgaliojimų delegavimo sistemą^[51]. Šie 1 168 sprendimai dėl veiklos leidimų suteikimo sudaro apie 61 % visų ECB atskirų priežiūros sprendimų.

Palyginti su 2017 m., veiklos leidimų suteikimo procedūros skyrėsi – licencijų suteikimo procedūrų ir procedūrų dėl nustojusio galioti veiklos leidimo skaičius padidėjo, o kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimo, licencijų atšaukimo ir leidimo veikti visoje ES gavus leidimą vienoje valstybėje narėje suteikimo procedūrų skaičius sumažėjo. Nuo 2017 m. 10 % sumažėjo kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūrų skaičius.

Bendrų procedūrų pokyčiai

Dauguma veiklos leidimų suteikimo procedūrų (maždaug 81 %) susijusios su naujų MSĮ įsisteigimu. Kaip ir 2017 m., du pagrindiniai veiksniai, skatinę naujų bankų paraiškų skaičiaus augimą, buvo vis daugiau naudojamos skaitmeninės inovacijos teikiant paslaugas ES klientams (FinTech veiklos modeliai) ir artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES, dėl kurio padidėjo paraiškų gauti banko licenciją euro zonoje skaičius. Manoma, kad 2019 m. šios tendencijos išliks: FinTech sektorius augs, o su Brexitu susijusių restruktūrizavimo atvejų daugės. Likę 19 % veiklos leidimų suteikimo procedūrų yra susijusios su svarbiomis įstaigomis, daugiausia jos apima investavimo paslaugų licencijų išplėtimą. Viena svarbios įstaigos procedūra buvo susijusi su naujos patronuojamosios įmonės įsteigimu, siekiant perkelti pasaulinės sisteminės svarbos banko būstinę į euro zoną.

Kalbant apie licencijų išdavimo politiką, 2018 m. kovo mėn. po viešų konsultacijų ECB paskelbė Paraiškų gauti licenciją vertinimo vadovą ir Finansinių technologijų kredito įstaigų paraiškų gauti licenciją vertinimo vadovą. Šiais vadovais siekiama skatinti bendrą priežiūros praktiką ir didinti politikos skaidrumą. 2018 m. spalio mėn. įvykus atskiroms viešoms konsultacijoms dėl Paraiškų gauti licenciją vertinimo vadovo 2 dalies, 2019 m. sausio mėn. paskelbtas konsoliduotas abiejų dalių leidimas.

Veiklos leidimų atšaukimo procedūros paprastai vykdomos, kai bankai savanoriškai nutraukia savo veiklą arba susijungia su kita įstaiga ar juose vykdomas kitokio tipo restruktūrizavimas. Tai ypač susiję su svarbių įstaigų licencijų atsisakymais, kurie sudaro apie 50 % visų veiklos leidimų atšaukimo procedūrų. Tačiau kai kuriais atvejais veiklos leidimai buvo atšaukti dėl to, kad įstaiga nesilaikė prudencinių reikalavimų, kaip bendrai nustatė NKI ir ECB, arba dėl to, kad ji nesilaikė nacionalinių taisyklių dėl pinigų plovimo prevencijos.

Du trečdaliai kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimo procedūrų buvo susijusios su MSĮ, trečdalis – su svarbiomis įstaigomis. 2018 m. svarbios įstaigos vykdė tik ribotą tarpvalstybinę bankų sektoriaus konsolidavimo veiklą. Kelios procedūros buvo susijusios su svarbių įstaigų kontrolinio akcijų paketo įsigijimais, kuriuos vykdė privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių investuotojai. Tokiems sandoriams įvertinti reikalingas kruopštus nagrinėjimas, atsižvelgiant į sudėtingą sandorių struktūrą, trumpalaikius investicijų terminus ir kartais naudojamą finansavimą skolintomis lėšomis. Tačiau, kalbant apie skaičių, pasakytina, kad dauguma kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimo procedūrų, apie kurias 2018 m. pranešta ECB, buvo susijusios su vidiniu prižiūrimų įstaigų akcijų paketo struktūros reorganizavimu. Tokiu reorganizavimu daugiausia siekiama supaprastinti grupės struktūrą ir (arba) sumažinti išlaidas, bet jį taip pat gali paskatinti reguliuojamasis arbitražas.

2018 m. dėl Brexito prireikė reikšmingų priežiūros pastangų vertinant bankus, norinčius perkelti veiklą iš jų JK įsteigtų subjektų į euro zoną. Siekdamas išvengti fiktyvių įstaigų steigimo, ECB nuolat vykdė intensyvią šių bankų priežiūrą, todėl jų planai buvo reikšmingai pakoreguoti. Be kitų dalykų, šie pakeitimai buvo susiję su vidaus valdymu, personalu ir organizacija, veiklos organizavimu, apskaitos ir apsidraudimo strategija bei santykiais grupės viduje.

Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo pokyčiai

2018 m. ECB vykdė mažiau kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūrų nei 2017 m. Tai galima paaiškinti tuo, kad i) bankų valdybos tapo stabilesnės (2018 m. bendrai išduota mažiau naujų įgaliojimų) ir ii) vis dar buvo jaučiamas Prancūzijos įstatymų pakeitimų, pagal kuriuos dar kartą skiriant tuos pačius priežiūros valdybos narius nebereikalaujama atlikti kompetencijos ir tinkamumo vertinimą, poveikis.

Apie du trečdalius kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūrų buvo susijusios su priežiūros valdybų nariais. Likęs trečdalis buvo susijęs su vykdomųjų valdybų nariais, esmines funkcijas atliekančiais darbuotojais ir skyrių trečiosiose šalyse vadovais. Vykdant maždaug trečdalį 2018 m. baigtų kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūrų prireikė atlikti išsamesnį vertinimą. Daugeliu iš šių atvejų ECB nustatė tam tikras sąlygas, įpareigojimus arba pateikė rekomendacijų SĮ, kaip spręsti konkrečias problemas, pavyzdžiui, dėl tam tikrų valdybų narių patirties ir galimybės skirti pakankamai laiko. Daugelis šių atvejų buvo susiję su priežiūros valdybų nariais.

2018 m. gegužės mėn. paskelbtas atnaujintas Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo vadovas, kuris yra suderintas su dokumentu „Joint ESMA and EBA Guidelines on the assessment of the suitability of members of the management body and key function holders under Directive 2013/36/EU and Directive 2014/65/EU“.

2018 m. ECB intensyvino dialogą su bankais, kurie teikia daugiausia paraiškų dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimo, ir paskelbė aiškinamąjį vaizdo įrašą apie ECB atliekamus kompetencijos ir tinkamumo vertinimus. Tuo siekta toliau didinti skaidrumą ir stiprinti komunikaciją dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimų ir padėti bankams teikti išsamias ir tiksliai suformuluotas paraiškas.

Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo vaidmuo gerinant bankų valdymą taip pat pabrėžtas 2018 m. kovo 22 d. surengtoje antrojoje bankų priežiūros konferencijoje „Bankų valdymo lūkesčiai kintančioje finansinėje aplinkoje“.

3.2 Pranešimai apie pažeidimus, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų procedūros

Vykdymo užtikrinimas ir sankcijos

Pagal BPM reglamentą ir BPM pagrindų reglamentą vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo įgaliojimai ECB ir NKI paskiriami atsižvelgiant į i) įtariamo pažeidimo pobūdį, ii) pažeidimą padariusį asmenį ir iii) taikytiną priemonę (žr. ECB priežiūros veiklos 2014 metų ataskaitą).

2018 m. ECB toliau tobulino savo vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procesus, kad būtų taikoma efektyvesnė ir nuoseklesnė metodika. Kartu jis dažniau naudojosi sankcijų taikymo įgaliojimais.

2018 m. ECB iš viso pradėjo 27 sankcijų skyrimo procedūras. Atsižvelgiant į tai, kad 24 procedūros tebebuvo vykdomos 2017 m. pabaigoje, ECB 2018 m. iš viso vykdė 51 sankcijų skyrimo procedūrą (žr. 6 lentelę), t. y. 13 % daugiau, palyginti su 45 procedūromis, kurios vykdytos 2017 m. 2018 m. vykdant 51 procedūrą priimta 16 ECB sprendimų, t. y. 60 % daugiau nei ankstesniais metais.

Iš 2018 m. vykdytos 51 sankcijų skyrimo procedūros 22 susijusios su įtariamais tiesiogiai taikomų ES teisės aktų (įskaitant ECB sprendimus ir reglamentus) pažeidimais, kuriuos padarė 13 svarbių įstaigų. Šie pažeidimai, dėl kurių ECB yra tiesiogiai kompetentingas skirti administracines nuobaudas, įvykdyti nuosavų lėšų, kapitalo reikalavimų, atskaitomybės, viešo atskleidimo ir didelių pozicijų srityse. 2018 m. ECB priėmė tris sprendimus dėl sankcijų, jais skirtos baudos, kurių bendra suma – 4,8 mln. eurų. Baudos skirtos trims prižiūrimiems subjektams dėl nuosavų lėšų taisyklių pažeidimų. 2018 m. baigtos aštuonios iš 22 procedūrų, susijusios su tiesiogiai taikomų ES teisės aktų pažeidimais, daugiausia dėl to, kad įtariami pažeidimai buvo neesminiai, arba dėl to, kad konkrečiais nagrinėjamais atvejais nebuvo teisinio pagrindo taikyti sankcijas. Trys iš šių aštuonių procedūrų baigtos priėmus ECB sprendimą; dar penkias procedūras nuspręsta nutraukti iki svarstymo etapo. Kitos vienuolika procedūrų metų pabaigoje tebebuvo vykdomos.

Likusios 29 iš 51 2018 m. vykdytų sankcijų skyrimo procedūrų, dėl kurių ECB neturėjo tiesioginių įgaliojimų skirti sankcijas ir galėjo tik paprašyti NKI pradėti procedūras, buvo susijusios su i) į nacionalinę teisę perkeltų KRD IV nuostatų įtariamais pažeidimais, kuriuos padarė svarbios įstaigos arba fiziniai asmenys, ir ii) tiesiogiai taikomų ES teisės aktų įtariamais pažeidimais, kurios padarė fiziniai asmenys. Šios procedūros buvo daugiausia susijusios su įtariamais valdymo reikalavimų pažeidimais. 2018 m. ECB pateikė NKI dešimt prašymų pradėti sankcijų skyrimo procedūras pagal jų nacionalinę kompetenciją. Trys iš 29 procedūrų 2018 m. baigtos. Gavusios ECB prašymus ir įvertinusios atvejus pagal nacionalinę teisę, 2018 m. NKI skyrė baudas, kurių bendra suma yra 1,33 mln. eurų.

Išsamus įtariamų pažeidimų, dėl kurių ECB 2018 m. vykdė vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūras, išskaidymas pagal pažeidimo sritį pavaizduotas 10 pav.

Jei ECB turi priežasčių įtarti, kad galėjo būti įvykdyta nusikalstama veika, jis atitinkamos NKI prašo vadovaujantis nacionaline teise perduoti šį klausimą atitinkamoms institucijoms ištirti ir galimai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. 2018 m. atitinkamai NKI buvo pateiktas vienas toks prašymas.

Pranešimai apie pažeidimus pagal BPM reglamento 23 straipsnį

ECB privalo užtikrinti, kad būtų nustatytos veiksmingos priemonės, suteikiančios galimybę bet kuriam asmeniui pranešti apie atitinkamų ES teisės aktų pažeidimus (šis procesas paprastai vadinamas informavimu apie pažeidimą, angl. whistle-blowing). Todėl ECB sukūrė pranešimo apie pažeidimus sistemą (PPS), į kurią įeina struktūruota interneto platforma. Į ją galima patekti iš ECB bankų priežiūrai skirtos interneto svetainės.

Per PPS gauta informacija yra tinkamai apsvarstoma (pvz., įvertinant poveikį banko rizikos profiliui) ir imamasi tolesnių veiksmų (pvz., pareikalaujant informacijos, atliekant patikrinimą vietoje arba taikant priežiūros priemones).

2018 m. ECB gavo 124 pranešimus apie pažeidimus, t. y. 39 % daugiau nei ankstesniais metais. Iš šių pranešimų 93 buvo susiję su įtariamais atitinkamų ES teisės aktų pažeidimais; 75 iš šių pranešimų pripažinti kaip patenkantys į ECB kaip priežiūros institucijos įgaliojimų taikymo sritį, o 18 pranešimų apie pažeidimą pateko į NKI įgaliojimų taikymo sritį. Kiti pranešimai buvo daugiausia susiję su nacionaliniais klausimais, nesusijusiais su prudenciniais reikalavimais (pvz., vartotojų apsauga), todėl jie nepateko į PPS taikymo sritį.

Didžioji dalis pranešimų apie įtariamus pažeidimus buvo pateikta dėl vidaus valdymo (80 %), taip pat dėl neteisingo nuosavų lėšų ir kapitalo reikalavimų apskaičiavimo (8 %). Išsamus gautų pranešimų išskaidymas pavaizduotas 11 pav. Su valdymu susiję pranešimai teikti daugiausia dėl rizikos valdymo ir vidaus kontrolės priemonių, kompetencijos ir tinkamumo reikalavimų bei organizacinės struktūros^[52].

2018 m. imtasi tokių pagrindinių su gautais pranešimais apie pažeidimus susijusių tyrimo veiksmų:

• atlikti vidaus vertinimai remiantis esamais dokumentais (45 % atvejų);
• prižiūrimam subjektui pateikti prašymai atlikti vidaus tyrimą ar auditą arba prižiūrimo subjekto paprašyta pateikti dokumentus ar paaiškinimus (40 % atvejų);
• atlikti patikrinimai vietoje (15 % atvejų).

Galiausiai, 2018 m. ECB optimizavo gaunamų pranešimų apie pažeidimus vertinimą ir apdorojimą, užtikrindamas tinkamą, veiksmingą ir laiku teikiamą reakciją, nepaisant didesnio pranešimų skaičiaus.

4 BPM – Europos ir pasaulinės priežiūros sistemos dalis

4.1 Europos ir tarptautinis bendradarbiavimas

Euro zonos bankai veikia daugiau kaip 100 ES nepriklausančių šalių, o BPM visapusiškai bendradarbiauja su priežiūros institucijomis, įsikūrusiomis ES ir už jos ribų. ECB yra įsipareigojęs šį bendradarbiavimą lengvinti prisidėdamas prie priežiūros institucijų kolegijų veiklos ir pasinaudodamas tokiomis bendradarbiavimo priemonėmis kaip susitarimo memorandumai ir atskiri susitarimai. Dėl susitarimo memorandumų kol kas yra susitarta su euro zonai nepriklausančių ES valstybių narių priežiūros institucijomis, trečiųjų šalių priežiūros institucijomis ir nacionalinėmis rinkos institucijomis.

4.1.1 Bendradarbiavimas su kitomis priežiūros institucijomis

Bendradarbiavimas su priežiūros institucijomis Europos ekonominėje erdvėje

Laikydamasis KRD IV nuostatų dėl kompetentingų institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija Europos Sąjungoje, ECB dažnai bendradarbiauja su euro zonai nepriklausančių ES šalių NKI.

Iki šiol ECB Bankų priežiūros tarnyba tris susitarimo memorandumus yra sudariusi ir su euro zonos šalių nacionalinėmis rinkos institucijomis. Sudarant juos, remtasi bendrai ECB ir ESMA parengtu šablonu.

Bendradarbiavimas su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis

ECB siekia užtikrinti sėkmingą bendradarbiavimą su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis ir palengvinti tarpvalstybinę priežiūrą. Jei buvo įmanoma, ECB Bankų priežiūros tarnyba prisijungė prie jau galiojančių susitarimo memorandumų, sudarytų euro zonos NKI ir trečiųjų šalių priežiūros institucijų dar prieš sukuriant BPM. Kai kuriais atvejais ECB Bankų priežiūros tarnyba turėjo rasti specialius bendradarbiavimo sprendimus. Kad nereikėtų pasikliauti tik euro zonos NKI ir trečiųjų šalių priežiūros institucijų sudarytais susitarimo memorandumais, 2015 m. ECB pradėjo sudarinėti atskirus susitarimo memorandumus su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis.

Siekdama užtikrinti nuoseklumą ES lygmeniu, ECB Bankų priežiūros tarnyba glaudžiai bendradarbiauja su EBI lygiavertiškumo tinklu, atliekančiu trečiųjų šalių priežiūros institucijų konfidencialumo tvarkos lygiavertiškumo vertinimus. Susitarimo memorandumai dėl priežiūros institucijų bendradarbiavimo gali būti sudaromi tik tuo atveju, jei yra lygiaverčiai reikalavimai dėl profesinė paslapties.

Bendradarbiavimas su Jungtinės Karalystės priežiūros institucijomis po Brexito

Jungtinė Karalystė yra svarbus pasaulio finansų centras, o jos bankai veikia tiek euro zonoje, tiek šalies viduje. Atsižvelgdamas į planuojamą JK pasitraukimą iš ES, ECB glaudžiai bendradarbiauja su JK institucijomis, kad būtų sukurta bendradarbiavimo sistema, kuria būtų sudarytos sąlygos tolesniam sklandžiam priežiūros institucijų bendradarbiavimui ir keitimuisi informacija (daugiau informacijos apie pasirengimą Brexitui žr. 3 intarpą).

4.1.2 Priežiūros institucijų kolegijos

Priežiūros institucijų kolegijos yra nuolatinės, bet lanksčios koordinavimo struktūros, suburiančios tarpvalstybinių bankų grupių priežiūrą vykdančias kompetentingas institucijas. Kolegijos yra svarbios euro zonos bankams, vykdantiems veiklą euro zonai nepriklausančiose šalyse.

2018 m. pabaigoje ECB kaip konsoliduotos priežiūros institucija veikė 29 ES priežiūros institucijų kolegijose, kurioms atitinkamai pirmininkavo jų JPG. Tai viena kolegija mažiau negu 2017 m., nes dabar du bankai yra reorganizuojami, o nauja kolegija įsteigta bankui Nordea savo pagrindinę buveinę perkėlus į euro zonos valstybę narę.

Be to, Nordea persikėlus į euro zoną, iki šešių sumažėjo euro zonai nepriklausančiose ES valstybėse narėse įsikūrusių tarpvalstybinių institucijų, veikiančių per euro zonoje esančias svarbias įstaigas, skaičius (2017 m. buvo septynios). ECB aktyviai dalyvauja šiuos bankus prižiūrinčių institucijų kolegijų veikloje, jam atstovauja JPG, prižiūrinti atitinkamą patronuojamąją įmonę ar filialą. Taip ECB prisideda prie šių institucijų konsoliduotos priežiūros.

Keturios svarbios įstaigos esminę tarpvalstybinę veiklą vykdo ES nepriklausančiose šalyse. ECB įsteigė šių bankų priežiūros institucijų kolegijas ir joms vadovauja, kad būtų lengviau koordinuoti veiklą ir būtų sudarytos palankesnės sąlygos atitinkamoms priežiūros institucijoms keistis informacija.

Galiausiai, šeši bankai, kurių pagrindinės buveinės yra ES nepriklausančiose šalyse, turi svarbių patronuojamųjų įmonių euro zonoje. ECB dalyvauja atitinkamose kolegijose kaip priimančiosios šalies institucija. Taip jis konstruktyviai prisideda prie kolegijos ir konsoliduotos priežiūros institucijos tikslų pagal tarptautinius standartus ir susitarimus.

2019 m. Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES padėtis šioje srityje turėtų gerokai pasikeisti. Viena vertus, JK patronuojamosios įmonės ir euro zonos institucijų filialai taps trečiosios šalies subjektais. O atitinkamos JK kompetentingos institucijos ECB vadovaujamose kolegijose dalyvaus kaip trečiosios šalies stebėtojos. Kita vertus, JK bankai taps trečiosios šalies institucijomis, o esamos kolegijos pagal Europos teisės aktus turėtų tapti ne ES kolegijomis. Galiausiai, kelios Jungtinėje Karalystėje esančios institucijos planuoja perkelti veiklą į euro zoną. Gali reikėti įsteigti nemažai naujų kolegijų, kurioms vadovautų ECB kaip konsoliduotos priežiūros institucija. Taip pat ir ECB gali tapti priimančiosios šalies priežiūros institucija trečiosios šalies vadovaujamose kolegijose.

4.1.3 Glaudus bendradarbiavimas

Euro neįsivedusios ES valstybės narės BPM gali dalyvauti pagal glaudaus bendradarbiavimo principą. Pagrindinės tokio bendradarbiavimo sąlygos yra išdėstytos BPM reglamento 7 straipsnyje, o procedūriniai aspektai – Sprendime ECB/2014/5.

2018 m. liepos mėn. Bulgarija pateikė oficialų prašymą pradėti glaudų ECB ir Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinio banko) bendradarbiavimą, taigi ji tapo pirmąja euro zonai nepriklausančia valstybe nare, kuri ėmėsi oficialių veiksmų siekdama dalyvauti bankų sąjungoje.

Sprendimą, ar nustatyti glaudų bendradarbiavimą, ECB priims baigęs vertinti Bulgarijos prašymą. Tuo tikslu ECB atliks išsamų šešių Bulgarijos kredito įstaigų vertinimą, taip pat atitinkamų nacionalinės teisės aktų vertinimą, kartu atsižvelgdamas į praktinį jų įgyvendinimą. Be to, ECB glaudžiai bendradarbiauja su Българска народна банка (Bulgarijos nacionaliniu banku), kaip nacionaline kompetentinga institucija, siekdamas paremti sklandžią jos integraciją į BPM.

4.1.4 EBI peržiūrų komisija

ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau aktyviai dalyvavo EBI peržiūrų komisijos veikloje. Siekdama skatinti priežiūros rezultatų nuoseklumą, ši komisija periodiškai organizuoja ir atlieka Europos bankininkystės priežiūros institucijų veiklos tarpusavio vertinimus. Atliekant vertinimus daugiausia dėmesio skiriama Europos teisės aktų taikymo konvergencijos laipsniui ir atitinkamų institucijų suformuotai geriausiai praktikai.

2018 m. EBI peržiūrų komisija atliko pagal KRD IV 35, 36 ir 39 straipsnius teikiamų pranešimų dėl kredito įstaigų veiklos išplėtimo ES tvarkos techninių reguliavimo standartų tarpusavio vertinimą („EBA report on the peer review of the RTS on passport notifications“). Buvo siekiama įvertinti, ar buveinės ir priimančiosios šalies institucijoms bankai atitinkamą informaciją teikia išsamią ir laiku. Taip pat buvo vertinama, ar buveinės šalies institucijos buvo patenkintos gauta informacija, o priimančiosios šalies institucijos gavo esminę informaciją, leidžiančią pasirengti priežiūrai.

Euro zonoje ECB yra atsakingas už kredito įstaigų veiklos išplėtimo ES tvarkos taikymo užduotis, susijusias su BPM dalyvaujančiomis ir nedalyvaujančiomis svarbiomis įstaigomis. ECB stebi šias veiklos išplėtimo ES procedūras, kurių svarbios dalys atliekamos padedant NKI (pvz., priimami svarbių įstaigų pateikiami pranešimai ir atliekamas pirminis jų išsamumo vertinimas).

Atlikus tarpusavio vertinimą padaryta išvada, kad ECB taikomi visapusiški procesai. Kartu vertinimas padėjo nustatyti sritis, kur procesai galėtų būti patobulinti ar supaprastinti, taigi ECB ir NKI jau ėmėsi spręsti šiuos klausimus.

4.1.5 TVF finansų sektoriaus įvertinimo programos

TVF finansų sektoriaus įvertinimo programos (FSĮP) – tai išsamūs ir visapusiški jurisdikcijos finansų sektoriaus vertinimai. Juos sudaro: i) pagrindinių finansų sektoriaus trūkumų nustatymas ir jo atsparumo įvertinimas; ii) šalies finansinio stabilumo strategijos, taip pat jos priežiūros sistemos ir priežiūros praktikos vertinimas; iii) finansinės apsaugos sistemų ir finansų sistemos gebėjimo įveikti ir valdyti finansų krizes vertinimas.

2017 m. sausio mėn. Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas kreipėsi į TVF, kad šis vykdytų pirmąją ES (euro zonos) FSĮP, kuria būtų atsižvelgta į naująją euro zonos bankų priežiūros ir pertvarkymo sistemą. Ši FSĮP buvo pradėta vykdyti 2017 m. birželio mėn., jos išvados buvo paskelbtos 2018 m. liepos mėn. Daugiausia dėmesio, be kita ko, skirta bankų priežiūrai ir svarbių įstaigų krizių valdymui. Taigi, TVF atliko: i) išsamų svarbių Bazelio efektyvios bankų priežiūros pagrindinių principų vertinimą^[54] (rezultatai pateikti atitikties balais); ii) euro zonos bankų pertvarkymo ir krizių valdymo priemonių analizę, pagrįstą FST pagrindiniais finansų įstaigų veiksmingo pertvarkymo režimų kriterijais. Be to, atlikdamas FSĮP finansinio stabilumo vertinimą TVF įvertino bankų sektoriaus mokumą. Šios FSĮP rezultatais buvo pagrįstos 2018 m. TVF konsultacijos su euro zonos šalimis pagal IV straipsnį.

ECB palankiai įvertino TVF euro zonos FSĮP rezultatus. Pagal kelias rekomendacijas ECB turi imtis veiksmų, kad atitinkamai pakeistų savo vidaus struktūras ir (arba) procesus. Pirmiausia bankų priežiūros srityje rekomenduojama, kad ECB: a) toliau dėtų pastangas supaprastinti vidaus procedūras ir sprendimų priėmimo procesus, nes tai leidžia efektyviau naudoti išteklius ir sparčiau reaguoti į kylančias priežiūros problemas; b) užtikrintų, kad susitarimais su NKI dėl personalo JPG ir patikrinimus vietoje atliekančios grupės būtų aprūpintos reikiamais darbuotojais; c) pagerintų kai kuriuos priežiūros metodikos aspektus, kaip antai priežiūros lūkesčius, susijusius su didesniu skaidrumu, ir likvidumo rizikos priežiūrą. Daugelis kitų rekomendacijų dėl ES teisės pakeitimų yra skirtos ES teisės aktų leidėjams, pavyzdžiui, rekomendacija, kad būtų skatinamas tolesnis Europos reguliavimo reikalavimų derinimas siekiant išvengti susiskaidymo nacionaliniu lygmeniu, ir rekomendacija, kad ECB būtų suteikti visų reikšmingų kredito tarpininkavimo formų euro zonoje priežiūros įgaliojimai. Tai susiję su trečiosios šalies filialų ir ypač su atitinkamų tarpvalstybinių investicinių įmonių priežiūra. Dar viena susijusi rekomendacija – Europos teisės aktus toliau derinti su Bazelio standartais. ECB Bankų priežiūros tarnyba parengė rekomendacijų, patenkančių į ECB priežiūros įgaliojimų sritį, įgyvendinimo planą. Šį planą patvirtino Priežiūros valdyba.

Ateityje atlikdamas nacionalines FSĮP TVF ir toliau laikysis holistinio požiūrio į vertinamą bankų sistemą, kartu vengdamas dubliavimo su euro zonos FSĮP. Kaip pinigų politikos klausimas nagrinėjamas nacionalinėse TVF IV straipsnio ataskaitose, taip į nacionalines FSĮP neturėtų būti įtrauktas ECB / BPM bankų priežiūros veiksmingumo vertinimas. Toks bendras požiūris leidžia TVF nacionalinių ir euro zonos FSĮP taikymo sritį suderinti su naująja ES bankų priežiūros ir pertvarkymo sistema. Tai padės užtikrinti, kad TVF priežiūra bei konsultacijos ir toliau būtų veiksmingos ir aktualios visoms susijusioms priežiūros institucijoms. 2018 m. TVF užbaigė Belgijos nacionalinę FSĮP^[55] ir pradėjo vykdyti Prancūzijai, Italijai ir Maltai skirtas FSĮP. Austrijos nacionalinę FSĮP planuojama vykdyti 2019 m.

4.2 Dalyvavimas kuriant Europos ir tarptautinę reguliavimo sistemą

4.2.1 Dalyvavimas Bazelio komiteto darbe

2018 m. Bazelio bankų priežiūros komitetas (BBPK) daugiausia dėmesio skyrė vykdomų politikos iniciatyvų užbaigimui, po krizės įgyvendinamų reformų poveikio vertinimui ir stiprios priežiūros skatinimui. ECB, aktyviai dalyvaujantis BBPK veikloje, prisidėjo dalyvaudamas politinėse diskusijose, dalydamasis žiniomis įvairiose BBPK grupėse (pvz., dėl reglamentavimo arbitražo), bendradarbiaudamas su BBPK nariais Europos Sąjungoje ir pasaulyje, prisidėdamas atliekant svarbias poveikio analizes. ECB daugiausia prisidėjo rengiant susitarimo „Bazelis III“ reformų paketą.

2018 m. BBPK toliau stengėsi užtikrinti, kad susitarimas „Bazelis III“ būtų įgyvendintas visiškai, nuosekliai ir laiku, ir apskritai skatino stiprią bankų priežiūrą. Jis tęs šį darbą ir artimiausiais metais.

Be to, BBPK pradėjo įgyvendinti išsamią darbo programą, skirtą po krizės įgyvendinamoms reformoms vertinti. Šia programa bus vertinamas atskirų standartų veiksmingumas, standartų sąveika, jų nuoseklumas ir reglamentavimo arbitražo rizika, taip pat platesnis po krizės įgyvendinamų reformų makroekonominis poveikis. ECB toliau aktyviai prisidės prie BBPK darbotvarkės.

4.2.2 Europos teisėkūros darbotvarkė

2018 m. ECB toliau prisidėjo prie ES teisėkūros reformų. Kalbant apie ES bankininkystės teisės aktų (KRR / KRD IV, BGPD ir BPM reglamento) apžvalgą, pasakytina, kad ECB palankiai įvertino 2018 m. gruodžio mėn. vykusių Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamento politinių derybų rezultatus, nes jomis buvo sudarytos sąlygos teisės aktus galutinai priimti dar prieš 2019 m. gegužės mėn. vyksiančius Europos rinkimus. Šie teisės aktai yra svarbi gairė – įgyvendinant tarptautinius standartus stiprinamas bankų sektoriaus atsparumas ir toliau mažinama rizika. Tai turėtų prisidėti prie tolesnės pažangos kuriant bankų sąjungą, įskaitant Europos indėlių garantijų sistemą. Kartu ECB toliau dalyvavo Bankų sąjungos stiprinimo ad hoc darbo grupės veikloje.

2018 m. ECB taip pat prisidėjo rengiant kitus teisėkūros dokumentus, kaip antai Europos Komisijos pasiūlymus dėl investicinių įmonių, padengtųjų obligacijų ir neveiksnių pozicijų reglamentavimo bei dėl platesnių EBI įgaliojimų užkertant kelią naudoti finansų sistemą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos prašymu ECB paskelbė keletą nuomonių, kuriose pateikė patarimų teisės aktų leidėjams^[56].

4.2.3 Dalyvavimas EBI darbe

2018 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba ir EBI glaudžiai bendradarbiavo siekdamos bendro tikslo – didinti viso Europos bankų sektoriaus finansinį stabilumą ir skatinti nuoseklią priežiūrą.

ECB Bankų priežiūros tarnyba aktyviai prisidėjo prie EBI veiklos visais lygmenimis. 2018 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba turėjo atstovų iš viso 50 EBI komitetų ir darbo grupių, keturi iš jų buvo paskirti pirmininkais arba bendrapirmininkiais. EBI stebėtojų tarybos veikloje ECB Bankų priežiūros tarnyba dalyvavo kaip balso teisės neturintis narys.

EBI ir ECB Bankų priežiūros tarnybos bendradarbiavimas aprėpė įvairius klausimus. Pavyzdžiui, ECB prisidėjo prie EBI atsakymo Europos Komisijai paprašius teikti rekomendacijas dėl susitarimo „Bazelis III“ galutinio paketo įgyvendinimo. Be to, ECB prisidėjo rengiant EBI nuomonę dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES^[57] (žr. 3 intarpą) ir EBI techninius standartus bei gaires dėl vidaus modelių ir modelio patvirtinimo^[58].

Kitas svarbus priežiūros aspektas yra bankų valdymo tvarkos patikimumo peržiūra ir valdybos narių tinkamumas. 2018 m. gegužės mėn. paskelbtame peržiūrėtame ECB Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo vadove vartojamos tokios pat sąvokos, kokios vartojamos KRD IV, bendrose ESMA ir EBI gairėse dėl tinkamumo ir EBI vidaus valdymo gairėse. Panašiai atnaujinamos gairės dėl perkamų išorės paslaugų, dėl kurių 2018 m. buvo surengtos EBI viešos konsultacijos (žr. 1.4 skirsnį).

ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat prisidėjo prie pažangos įgyvendinant Europos veiksmų dėl neveiksnių paskolų planą (žr. 1.2 skirsnį). 2018 m. spalio mėn. EBI baigė rengti neveiksnių ir restruktūrizuotų pozicijų valdymo gaires, kurios atitinka ECB Bankų priežiūros tarnybos rekomendacinį dokumentą dėl neveiksnių paskolų. Viso Europos bankų sektoriaus priežiūros duomenims rinkti ir atvaizduoti EBI ir ECB Bankų priežiūros tarnyba šiuo metu kuria Europos centralizuotą priežiūros duomenų infrastruktūrą (EUCLID). 2018 m. EBI ir ECB EUCLID įgyvendinimo darbo grupė prižiūrėjo, kaip rengiamasi įgyvendinti projektą, ir rengė techninius seminarus, kad būtų užtikrintas duomenų modelių suderinimas, subjektų klasifikavimas ir duomenų teikimo prievolės.

EBI taiko principu „laikykis gairių arba pasiaiškink“ grindžiamą procedūrą siekdama skatinti reguliavimo suderinimą ES^[59]. Pagal šią procedūrą ECB, kaip kompetentinga institucija, atsakinga už tiesioginę svarbių įstaigų priežiūrą, turi pranešti EBI, ar jis laikosi arba ketina laikytis naujų priimtų gairių ir rekomendacijų. 2018 m. ECB pateikė pranešimus EBI dėl septynių gairių, vienų jungtinio komiteto gairių ir trijų rekomendacijų, kaip nurodyta ECB Bankų priežiūros tarnybos interneto svetainėje^[60]. Iki šiol ECB Bankų priežiūros tarnyba visuomet pranešdavo EBI, kad atitinkamų EBI gairių laikosi arba ketina laikytis.

4.2.4 Dalyvavimas Finansinio stabilumo tarybos darbe

2018 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba aktyviai prisidėjo prie Finansinio stabilumo tarybos (FST) darbo, ypač bendradarbiaudama priežiūros ir reguliavimo srityse, įgyvendinant standartus ir atliekant pertvarkymą. ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat dalyvavo FST Europos regioninės konsultacinės grupės susitikimuose.

Šiuo metu FST yra sutelkusi dėmesį į pasaulinio finansų sektoriaus reformų įgyvendinimo stebėseną ir jų poveikio vertinimą. ECB Bankų priežiūros tarnyba aktyviai dalyvaus įgyvendinant atitinkamas FST iniciatyvas, kuriomis siekiama nustatyti sutartų reformų poveikį konkrečių formų skolinimui, kartu norėdama pabrėžti, kaip stabilus ir gerai veikiantis bankų sektorius prisideda prie tvaraus ekonomikos augimo. Be to, ECB Bankų priežiūros tarnyba prisidės prie veiklos, susijusios su tokiais pagrindiniais politikos klausimais kaip įstaigų, kurios yra per didelės, kad joms būtų leista žlugti, problema, pertvarkymas, krizių valdymas ir rizika, susijusi su naujų technologijų naudojimu teikiant finansines paslaugas.

5 ECB Bankų priežiūros tarnybos organizacinė struktūra

5.1 Atskaitomybės reikalavimų vykdymas

Metų ataskaita – vienas pagrindinių BPM reglamente nustatytų ECB Bankų priežiūros tarnybos atskaitomybės Europos Parlamentui ir ES Tarybai įgyvendinimo būdų. Reglamente nustatyta, kad ECB vykdant pavestus priežiūros uždavinius turėtų būti taikomi atitinkami skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimai. ECB didelę reikšmę teikia atskaitomybės sistemos, kuri yra išsamiai išdėstyta Europos Parlamento ir ECB tarpinstituciniame susitarime bei ES Tarybos ir ECB susitarimo memorandume, palaikymui ir visiškam taikymui.

Kalbant apie 2018 m. vykusį bendradarbiavimą su Europos Parlamentu, pasakytina, kad Priežiūros valdybos pirmininkė dalyvavo Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto i) posėdyje, kuriame pristatė 2017 m. ECB priežiūros veiklos metų ataskaitą (kovo 26 d.), ii) dviejuose eiliniuose viešuosiuose klausymuose (birželio 19 d. ir lapkričio 20 d.) ir iii) keturiuose ad hoc pasitarimuose (kovo 26 d., birželio 19 d., rugsėjo 9 d. ir lapkričio 20 d.). Kaip svarbiausi klausimai buvo aptartos neveiksnios paskolos, ECB vaidmuo kovojant su pinigų plovimu ir 2018 m. EBI koordinuotas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. 2018 m. ECB taip pat paskelbė 35 atsakymus į Europos Parlamento narių raštu pateiktus klausimus apie bankų priežiūrą. Klausimai apėmė įvairias temas, įskaitant neveiksnias paskolas, mažesnės svarbos įstaigas bei bankų vadovų kompetenciją ir tinkamumą.

Be to, ECB Europos Parlamentui pateikė Priežiūros valdybos posėdžių stenogramas, kaip reikalaujama pagal tarpinstitucinį susitarimą.

Kalbant apie ES Tarybą, pasakytina, kad Priežiūros valdybos pirmininkė dalyvavo trijuose Euro grupės posėdžiuose, iš jų pirmasis įvyko vasario 19 d. Balandžio 27 d. pirmininkė pristatė 2017 m. ECB priežiūros veiklos metų ataskaitą. Lapkričio 5 d. pirmininkė dalyvavo pasitarime ECB pavestų priežiūros uždavinių vykdymo klausimais.

2018 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau vykdė BPM reglamente nustatytus atskaitomybės reikalavimus, susijusius su nacionaliniais parlamentais. Ji paskelbė šešis atsakymus į nacionalinių parlamentų narių raštu pateiktus klausimus.

2018 m. ECB taip pat prisidėjo prie EAR atliekamų ESRV ir EBI auditų, susijusių su ES vykdytu testavimu nepalankiausiomis sąlygomis. Teikdamas duomenis ECB padėjo EAR lengviau atlikti šių klausimų tyrimus ir apibūdinti, kaip veikia atitinkami bendradarbiavimo procesai.

Kartu ECB siekė įgyvendinti rekomendacijas, pateiktas dviejose 2018 m. sausio mėn. ir 2016 m. lapkričio mėn. paskelbtose EAR ataskaitose dėl ECB bankų priežiūros veiklos, kuriose daugiausia dėmesio skirta krizių valdymui ir apskritai BPM veikimui.

ECB labai vertina EAR atliekamus auditus. Jis yra įsipareigojęs glaudžiai bendradarbiauti su EAR ir teikti jiems visą informaciją, reikalingą darbui palengvinti. Atsižvelgdama į Sutarties nuostatas dėl EAR suteiktų ECB audito įgaliojimų apimties, 2017 m. Komisija pasiūlė, kad ECB ir EAR sudarytų tarpinstitucinį susitarimą, kuriame „nustatytų informacijos mainų sąlygas“. Šiuo metu vyksta ECB ir EAR diskusijos šiuo klausimu.

5.2 Skaidrumas ir komunikacija

Vykdydama savo įsipareigojimą siekti skaidrumo, ECB Bankų priežiūros tarnyba ir toliau teikė paaiškinimus apie savo veiklą, vykdomą įvairiais ryšių palaikymo kanalais. 2018 m. Priežiūros valdybos pirmininkė ir pirmininkės pavaduotoja skaitė 32 pranešimus, o du ECB atstovai Priežiūros valdyboje skaitė 11 pranešimų, kartu jie davė 20 interviu žiniasklaidai. ECB Bankų priežiūros tarnyba paskelbė 31 pranešimą spaudai ir 4 laiškus tiesiogiai prižiūrimiems bankams. Elektroninis Priežiūros naujienlaiškis lapkričio mėn. jau buvo leidžiamas 2 metus ir turėjo daugiau kaip 5 000 prenumeratorių. ECB naudojosi savo socialinių tinklų paskyromis, siekdamas atkreipti dėmesį į naują informaciją ir užtikrinti pagrindinės informacijos sklaidą.

Be to, metų pradžioje Priežiūros valdybos pirmininkė ir pirmininkės pavaduotoja surengė spaudos konferenciją, kurioje pristatė bankų priežiūros prioritetus. Jos taip pat dalyvavo ECB organizuojamuose reginiuose, skirtuose jaunesnei auditorijai. Banco de Espańa, Madride, vykusiame pirmajame ECB ir jaunimo dialoge pirmininkė apsikeitė nuomonėmis su 40 jaunų finansų sektoriaus specialistų, o antrame dialoge pirmininkė ir jos pavaduotoja dalyvavo diskusijoje su daugiau kaip 260 studentų ir absolventų iš Frankfurto finansų ir valdymo mokyklos (angl. Frankfurt School of Finance and Management). 2018 m. ECB atsakė į daugiau kaip 1 600 visuomenės užklausų dėl bankų priežiūros ir surengė 31 paskaitą, kurių temos susijusios konkrečiai su ECB priežiūros pareigomis. Paskaitose dalyvavo apie 1 000 dalyvių.

5.3 Sprendimų priėmimas

5.3.1 Priežiūros valdyba ir Iniciatyvinis komitetas

2018 m. Priežiūros valdyba posėdžiavo 20 kartų. 14 iš šių posėdžių surengti Frankfurte prie Maino, penki įvyko kaip telekonferencijos. Vienas posėdis Banco de España kvietimu įvyko Madride. Priežiūros valdyba daugumą sprendimų priėmė taikydama rašytinę procedūrą^[61]. 2018 m. 35 iš 119 ECB tiesiogiai prižiūrimų bankų grupių paprašė, kad oficialūs ECB sprendimai būtų pateikti ne anglų, o kita ES oficialiąja kalba.

Be galutinių sprendimų dėl konkrečių bankų projektų, pateiktų Valdančiajai tarybai priimti taikant neprieštaravimo tvarką, Priežiūros valdyba priėmė ir keletą sprendimų horizontaliaisiais klausimais, pirmiausia – sprendimus dėl bendros metodikos ir taisyklių taikymo specifinėse priežiūros srityse. Kai kuriuos sprendimus parengė Priežiūros valdybos įgaliotos laikinosios struktūros, sudarytos iš ECB ir NKI vyresniųjų vadovų. Šios struktūros atliko parengiamuosius darbus tokiose srityse kaip SREP metodika, prižiūrimų įstaigų, turinčių didelį neveiksnių paskolų portfelį, priežiūros metodika ir BPM procesų paprastinimas.

2018 m. Iniciatyvinis komitetas surengė 12 posėdžių. Iš jų 10 surengti Frankfurte prie Maino, vienas vyko kaip telekonferencija, o vienas Banco de España kvietimu surengtas Madride. Balandžio mėn. įvyko įprasta NKI penkių narių (jie skiriami vieniems metams) rotacija.

5.3.2 Sprendimų priėmimo proceso paprastinimas

2018 m. BPM paprastinimo grupė (žr. 5.4 skirsnį) pasiūlė ir įgyvendino keletą priemonių, skirtų Priežiūros valdybos veiklai optimizuoti supaprastinant sprendimų priėmimo procedūras ir suteikiant geresnes galimybes nariams gauti informaciją. Šių pastangų esmė – trys priemonės: i) Priežiūros valdybos posėdžių skaičiaus, taip pat rašytinių procedūrų skaičiaus ir informacijos kiekio mažinimas, kad nariai galėtų sutelkti dėmesį į svarbiausius priežiūros klausimus; ii) Priežiūros valdybos posėdžių optimizavimas ir paprastinimas, kad jie būtų kuo efektyvesni ir veiksmingesni; iii) informacijos teikimo Priežiūros valdybai proceso paprastinimas ir tolesnis tobulinimas.

Viena iš priemonių, turėjusių didžiausio poveikio sprendimų priėmimo procesui, buvo išplėstas delegavimo sistemos taikymas papildomų rūšių einamiesiems ECB priežiūros sprendimams. 2018 m. kovo mėn. delegavimo sistema pradėta taikyti įgaliojimams priimti sprendimus dėl nuosavų lėšų sumos mažinimo, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių klasifikavimo ir, kai to reikalaujama pagal nacionalinę teisę, papildomo 1 ar 2 lygio kapitalo priemonių klasifikavimo.

5.3.3 Administracinė peržiūros valdyba

Administracinė peržiūros valdyba (APV)^[62] yra ECB organas, sudarytas iš narių, kurie yra atskirai ir kartu nepriklausomi nuo ECB ir kuriems pavesta, gavus priimtiną prašymą, atlikti peržiūrą, peržiūrėti Valdančiosios tarybos priimtus sprendimus priežiūros klausimais. APV atliekant peržiūrą dėmesys sutelkiamas į ginčijamo sprendimo „procedūrinę ir materialinę atitiktį“ BPM reglamentui, atsižvelgiant į ECB suteiktą veiksmų laisvę. Konkrečiai, APV atliekant peržiūrą tikrinama, ar laikytasi tinkamo proceso reikalavimų, ar sprendimas yra tinkamai pagrįstas ir atitinka taikomus teisės aktus, ar esama akivaizdžios vertinimo klaidos, ar sprendimas yra akivaizdžiai neproporcingas arba ar ECB piktnaudžiavo savo įgaliojimais. Atlikus peržiūrą, Priežiūros valdybai pateikiama neprivaloma nuomonė, kurioje pateikiamas siūlymas pirminį sprendimą panaikinti arba pakeisti jį nauju tapataus arba iš dalies pakeisto turinio sprendimu ir pateikti Valdančiajai tarybai galutinai patvirtinti taikant neprieštaravimo tvarką.

2018 m. APV buvo pateikti penki nauji prašymai atlikti ECB priimtų priežiūros sprendimų administracinę peržiūrą. Valdyba priėmė keturias nuomones, nes vienas prašymas atlikti peržiūrą buvo atsiimtas ECB paskelbus priežiūros sprendimo klaidų ištaisymą (žr. 7 lentelę). Visais 2018 m. peržiūrėtais atvejais APV atlikdama tyrimą surengė klausymą, taigi pareiškėjui ir ECB buvo suteikta papildoma galimybė pateikti pastabas dėl ginčijamo sprendimo.

Peržiūrų temos ir aktualūs klausimai

APV vertinti atvejai susiję su kelių rūšių priežiūros sprendimais, t. y. sprendimais dėl priežiūros reikalavimų laikymosi, veiklos leidimo panaikinimo, kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimo ir administracinių sankcijų.

2018 m. atlikta ECB sprendimų peržiūra daugiausia susijusi su atitiktimi procedūrinėms taisyklėms (dėl tikslaus faktų išdėstymo, tinkamo teisinio pagrindo, pakankamo pagrindo pateikiant motyvus, proporcingumo principo ir pan.), taip pat su ECB ir NKI bendradarbiavimu rengiant ECB sprendimus.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija ECB atžvilgiu

2018 m. ECB buvo įteikti 19 tiesioginių ieškinių, o Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pateikti apeliaciniai skundai dėl Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau – Bendrasis Teismas) sprendimų dviejose su ECB susijusiose bylose. 2018 m. buvo išspręstos dvi grupės su ECB bankų priežiūra susijusių bylų – 2018 m. balandžio 24 d. Bendrasis Teismas patvirtino ECB sprendimus, skirtus Caisse régionale de crédit agricole mutuel Alpes Provence (byla T-133/16), Caisse régionale de crédit agricole mutuel Nord Midi-Pyrénées (byla T-134/16), Caisse régionale de crédit agricole mutuel Charente-Maritime Deux-Sèvres (byla T-135/16) ir Caisse régionale de crédit agricole mutuel Brie Picardie (byla T-136/16). Tais keturiais priimtais sprendimais 2015 m. spalio 7 d. ECB patvirtino konkrečių asmenų paskyrimą kiekvieno iš ieškinį pateikusio banko valdybos pirmininku, tačiau nepritarė tam, kad tie patys konkretūs asmenys tuo pat metu eitų kiekvieno iš tų bankų „faktinio vadovo“ pareigas. 2018 m. liepos 13 d. Bendrasis Teismas panaikino ECB sprendimus, skirtus La Banque Postale (byla T-733/16), BNP Paribas (byla T-768/16), Crédit Agricole SA (byla T-758/16), Société générale (byla T-757/16), Confédération nationale du Crédit mutuel (byla T-751/16) ir BPCE (byla T-745/16). Tais šešiais sprendimais ECB atmetė bankų prašymus leisti, apskaičiuojant sverto koeficientą, neįtraukti Caisse des Dépôts et Consignations (CDC) pozicijų, susijusių su indėliais, padėtais į livret A, livret de développement durable et solidaire ir livret d’épargne populaire taupomąsias sąskaitas.

5.4 BPM efektyvumo ir veiksmingumo didinimas

5.4.1 ECB Priežiūros kokybės užtikrinimo skyrius – nuo įsteigimo atliktas darbas

Siekdamas sustiprinti ECB vykdomos bankų priežiūros patikimumą ir užtikrinti, kad taikant BPM vykdoma priežiūra būtų nuosekli ir aukštos kokybės, ECB įsteigė Priežiūros kokybės užtikrinimo skyrių. Šis skyrius veikia glaudžiai bendradarbiaudamas su NKI kokybės užtikrinimo funkcijas vykdančių padalinių tinklu, kuris aptaria siektinus Priežiūros kokybės užtikrinimo skyriaus rezultatus, darančius poveikį NKI, ir prisideda jų siekiant.

Siekdamas sukurti vertę, skyrius naudoja įvairias tarpusavyje susijusias priemones, visų pirma ex-post kokybės peržiūras. Tikslas – skatinti kokybę bei nuoseklumą ir užtikrinti, kad ECB vykdoma bankų priežiūra būtų veiksminga. Be to, Priežiūros kokybės užtikrinimo skyrius veikia kaip žinių apie geriausią patirtį centras.

Priežiūros kokybės užtikrinimo skyriaus veikimo būdas pagrįstas atviru bendradarbiavimu su veiklos padaliniais ir susijusiomis NKI bei abipusiu supratimu, atsižvelgiant į esamą priežiūros praktiką, riziką, trūkumus ir įmanomo tobulinimo poreikius. Todėl Priežiūros kokybės užtikrinimo skyrius siekia pateikti konstruktyvius, į ateitį orientuotus ir rizika pagrįstus sprendimus, nukreiptus į BPM siektinus rezultatus, metodikas, procesus ir priemones.

Po kiekvienos kokybės peržiūros Priežiūros kokybės užtikrinimo skyrius siekia su atitinkamais veiklos padaliniais sutarti dėl siūlomų patobulinimų kartu nustatant atitinkamus adresatus ir pasiūlymų įgyvendinimo terminus. Tai reiškia, kad šių pasiūlymų adresatai yra atsakingi už procesą; būtent jie pirmiausia suinteresuoti, kad kartu su Priežiūros kokybės užtikrinimo skyriumi parengti pasiūlymai būtų įgyvendinti. Nuo įsteigimo Priežiūros kokybės užtikrinimo skyrius atliko 24 peržiūras, po jų pateikta daugiau kaip 300 pasiūlymų dėl patobulinimų. Be peržiūrų, Priežiūros kokybės užtikrinimo skyrius veiklos padaliniams teikia grįžtamąją informaciją, pavyzdžiui, rengdamas seminarus, darbo susitikimus ir apsilankymus NKI.

Priežiūros kokybės užtikrinimo skyrius ne tik atlieka kokybės peržiūras, bet ir skatina BPM efektyvumą ir veiksmingumą. Tam jis pasitelkia daugybę papildomų priemonių, kaip antai BPM mokymo programą, kuria siekiama palaikyti aukštą BPM darbuotojų gebėjimų lygį ir prisidėti prie priežiūros praktikos konvergencijos. Be to, Priežiūros kokybės užtikrinimo skyrius padeda veiklos padaliniams jiems bendraujant su vidaus ir išorės auditoriais (pvz., Vidaus audito direktoratu, Vidaus auditorių komitetu, EAR). Jis taip pat padeda BPM operacinės rizikos valdymo vyresniųjų ekspertų grupei, atsakingai už operacinės rizikos valdymo stebėseną. Priežiūros kokybės užtikrinimo skyrius taip pat veikia kaip paprastinimo centras, palaikomas kolegų iš ECB ir NKI tinklo. Jis padeda veiklos padaliniams ir NKI įgyvendinti paprastinimo priemones, kuriomis siekiama įdiegti paprastumą kaip pagrindinę BPM vertybę.

5.4.2 BPM paprastinimo grupės išvados

Laikui bėgant, BPM struktūros ir procesai vis sudėtingėjo, todėl kilo poreikis juos supaprastinti. BPM pasiekus brandesnį etapą, buvo sudaryta BPM paprastinimo grupė, atstovaujanti ECB ir NKI. BPM paprastinimo grupė įvertino priežiūros procesus siekdama sumažinti nereikalingą sudėtingumą ir darbo dubliavimą optimizuojant BPM išteklių naudojimą ir skatinant labiau riziką ribojančią priežiūrą.

Siekiant didinti priežiūros institucijų informuotumą, Priežiūros žinyne paprastinimas bus apibrėžtas kaip pagrindinis BPM veikimo principas.

BPM paprastinimo grupė pasiūlė taikyti trijų pakopų principą paprastinant BPM struktūras ir procesus. Pirma, ECB ir NKI veiklos padaliniai, įskaitant JPG ir horizontaliąsias funkcijas, turėtų nuolat aktyviai dalyvauti siūlant efektyvesnius procesus. Antra, BPM mastu turėtų būti laikomasi horizontaliojo požiūrio skatinant geriausią patirtį. Trečia, Priežiūros valdyba turėtų vadovauti paprastinimo procesui, nustatyti kryptį ir skatinti efektyvesnius procesus, kad padėtų siekti BPM tikslų.

Kalbant konkrečiau, BPM paprastinimo grupė pasiūlė naujų paprastinimo priemonių, jomis paspartintos ir tos iniciatyvos, kurios jau vykdomos. Vienas pasiūlymas buvo apriboti tvirtinimo lygių skaičių ir Priežiūros valdybos pasiūlymų apimtį. Kitas buvo susijęs su keitimusi informacija tarp ECB ir NKI naudojantis BPM informacijos valdymo sistema (IMAS). BPM paprastinimo grupė taip pat pasiūlė keletą priemonių, kaip supaprastinti priežiūrinės atskaitomybės reikalavimus bei kaip apdoroti ir saugoti duomenis, gautus per ataskaitų užklausas.

Be to, BPM paprastinimo grupė pateikė pasiūlymų dėl Priežiūros valdybos veiklos optimizavimo siekiant supaprastinti sprendimų priėmimo procedūras ir Priežiūros valdybos narių prieigą prie informacijos.

Ėmusis šių iniciatyvų, sumažėjo Valdančiajai tarybai ir Priežiūros valdybai pateikiamų procedūrų skaičius, visų pirma dėl taikomos delegavimo sistemos (žr. 5.3.2 skirsnį). Be to, informacijos teikimo Priežiūros valdybai proceso paprastinimas, automatizavimas ir geresnė kokybė, taip pat patobulintos stebėjimo priemonės padėjo supaprastinti ir optimizuoti posėdžius. Galiausiai, dėl efektyvesnio posėdžių tvarkaraščio bei optimizuoto rašytinių procedūrų ir informacijos paskirstymo Priežiūros valdybos posėdžiai vyksta rečiau.

Kiti BPM paprastinimo grupės pateikti pasiūlymai buvo šie: gerinti JPG kolektyvinį darbą; laikytis holistinio požiūrio į patikrinimų vietoje ir dokumentinės priežiūros veiklos planavimo paprastinimą ir į vidinį užduočių pasiskirstymą; skaitmeninti procesus ir optimizuoti esamą IT infrastruktūrą.

5.5 ECB Bankų priežiūros tarnybos personalo formavimas

Vidinis ECB Bankų priežiūros tarnybos reorganizavimas

ECB Bankų priežiūros tarnybos organizaciniai pokyčiai apėmė trijų skyrių perkėlimą iš Mikroprudencinės priežiūros IV generalinio direktorato (MP IV GD) į Sekretoriato direktoratą.

Leidimų skyrius, Vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrius bei Priežiūros kokybės užtikrinimo skyrius į Sekretoriato direktoratą buvo perkelti 2018 m. vasario mėn. Po šio perkėlimo direktoratas buvo pertvarkytas į generalinį direktoratą (PVS GD). Generaliniame direktorate buvo sukurtas BPM Sprendimų priėmimo skyrius, kurį sudaro du buvusio Sekretoriato direktorato skyriai. Šia pertvarka užtikrinamas tolygesnis ECB Bankų priežiūros tarnybos veiklos padalinių dydis. Be to, taip stiprinamas bendrasis valdymas ir skatinamas aiškesnis atsakomybės sričių padalijimas tarp Mikroprudencinės priežiūros IV GD ir naujojo Priežiūros valdybos sekretoriato GD.

Darbuotojų skaičiaus didėjimas

2018 m. bendras patvirtintų visos darbo dienos ekvivalento (VDDE) darbo vietų skaičius penkiuose pagrindiniuose ECB Bankų priežiūros tarnybos veiklos padaliniuose buvo 1 099 VDDE, palyginti su 1 028,5 VDDE 2017 m. Padidėjimą 2018 m. daugiausia lėmė pasirengimas Brexitui, susijęs su tokia veikla kaip JPG personalo formavimas ir išsamūs vertinimai. Be to, 30,5 VDDE patvirtinta su BPM susijusiems uždaviniams vykdyti bendrosiose tarnybose^[63], taigi bendras etatų skaičius padidėjo iki 453 VDDE.

Valdančioji taryba patvirtino darbuotojų skaičiaus padidinimą 2019 m. numatydama 90 VDDE pagrindiniuose ECB Bankų priežiūros tarnybos veiklos padaliniuose ir 18 VDDE veiklos padaliniuose, teikiančiuose bendrąsias paslaugas vykdant su BPM susijusius uždavinius. Beveik pusė pagrindiniams ECB Bankų priežiūros tarnybos veiklos padaliniams tenkančių etatų numatyta dėl personalo poreikio ateinančiais metais, susijusio su Brexitu. Kita 2019 m. padidinimo dalis pirmiausia susijusi su vidaus išteklių naudojimu testavimo nepalankiausiomis sąlygomis veiklai – anksčiau tam buvo pasitelkiama išorės konsultantų pagalba. Kalbant apie būsimus tiesiogiai su Brexitu susijusius išteklius, dabar manoma, kad papildomų darbuotojų poreikis bus mažesnis, nei iš pradžių nustatyta, taigi VDDE turi būti užimti iki 2022 m.

Lyčių įvairovės klausimu reikia pasakyti, kad 2018 m. pagrindiniuose ECB Bankų priežiūros tarnybos veiklos padaliniuose moteriškos lyties darbuotojų procentinė dalis sudarė 40 % visų nuolatinių ir pagal terminuotąsias darbo sutartis dirbančių darbuotojų. Vadovaujamas pareigas einančių moteriškos lyties darbuotojų dalis, palyginti su praėjusiais metais, šiek tiek sumažėjo ir sudarė 31 %. Ne vadovų pareigas einančių moteriškos lyties darbuotojų dalis, palyginti su praėjusiais metais (42 %), nepakito.

Skatinami tarpvalstybiniai patikrinimai vietoje – NKI inspektoriai dažniau trumpam laikotarpiui skiriami į ECB

Europos Bankų priežiūros tarnyba ėmėsi daugiametės iniciatyvos padidinti tarpvalstybinių ir mišrių patikrinimų vietoje grupių dalį^[64]. Šia iniciatyva siekiama skatinti vienodas sąlygas ir suderinti bankų patikrinimų vietoje vykdymo metodikos taikymą. Taip pat siekiama skatinti patikrinimus vietoje atliekančių darbuotojų kolektyviškumo dvasią ir sukurti bendrą darbo vietoje kultūrą. Be to, taip suteikiama galimybė į banko padėtį pažvelgti kitu kampu, kaip tai mato ne šalies NKI darbuotojai.

Siekiant skatinti tarpvalstybinių ir mišrių patikrinimų vietoje grupių veiklą NKI inspektoriams numatytos kelios galimybės. Visų pirma jie gali pasirinkti būti deleguoti į ECB tarpvalstybinio ar mišraus patikrinimo vietoje laikotarpiui, su ECB sudarydami ECBS ir TO sutartį^[65], pagal kurią atlyginimo, kelionės ir apgyvendinimo išlaidos padengiamos iš ECB biudžeto (tokiu atveju netaikomas dabartinis NKI darbo režimas). Ši galimybė numatyta 2018 m. ir ja plačiai naudojamasi – iš viso su NKI inspektoriais sudarytos 128 ECBS ir TO sutartys dėl tarpvalstybinių ir mišrių patikrinimų vietoje, taip skatinant darbuotojų mainus Europos bankų priežiūros sistemoje. Pagal ECBS ir TO sutartis dirbantiems patikrinimus atliekančių grupių nariams taikomos vienodos darbo sąlygos. Tai padeda kurti įtraukią kolektyviškumo dvasią ir bendrą darbo vietoje kultūrą. Be to, tampa paprasčiau visoje Europos bankų priežiūros sistemoje keistis vietoje turimais ištekliais. Tam tikroje srityje pritrūkus konkrečios patirties, tam galima pasitelkti kitos priežiūros institucijos ekspertų.

NKI ir ECB darbuotojams surengti pirmieji renginiai Supervisors Connect ir Inspectors’ Day

Siekiant toliau kurti bendrą Europos priežiūros kultūrą, 2018 m. Frankfurte buvo surengti du BPM masto renginiai.

Pirmasis renginys – Supervisors Connect – vyko balandžio 17–19 d. Jis pirmiausia buvo orientuotas į visus JPG koordinatorius ir subkoordinatorius, tačiau kartu buvo skirtas vyresniesiems vadovams, atsakingiems už MSĮ priežiūrą, ir BPM horizontaliųjų tinklų vyriausiesiems atstovams. Antrasis renginys – Inspectors’ Day – surengtas spalio 29–30 d. ir buvo skirtas inspektoriams, įskaitant tuos, kurių veikla susijusi su modelių tyrimais ir planavimu.

Supervisors Connect subūrė 280 priežiūros specialistų, iš jų 200 NKI ir NCB atstovų. Dalyviai pustrečios dienos dalyvavo keliuose viešuose aptarimuose ir diskutavo grupėse tokiomis temomis kaip skaitmeninimas ir kibernetinė rizika, pelningumas ir Brexitas. NKI priežiūros specialistai aktyviai dalyvavo rengiant diskusijas – 30 pranešėjų iš 38 buvo NKI atstovai. Dalyviai galėjo dalyvauti seminaruose, skirtuose socialiniams emociniams įgūdžiams, tokiems kaip lyderystė, konflikto valdymas ir bendravimas, ugdyti. Be to, dalyviai turėjo galimybę megzti ryšius, taip pat ir informacijos mugėje, kur įvairūs ECB veiklos padaliniai supažindino su savo darbu. Dalyviai galėjo bendrauti vieni su kitais, mokytis vieni iš kitų ir dalytis geriausia patirtimi.

Inspectors’ Day iš esmės atkartojo Supervisors Connect formatą – renginį sudarė plenarinės sesijos, diskusijos grupėse (iš viso 28) techniniais klausimais (paskolų bylų peržiūra ir statistinės imties atranka, 9-asis TFAS, TVMP) ir dalijimasis patirtimi. Renginys subūrė beveik 400 inspektorių iš viso BPM.

Supervisors Connect ir Inspectors’ Day yra pirmi tokio pobūdžio ir masto renginiai, organizuojami BPM nuo pat jo pradžios. Jie bus rengiami kas dvejus metus ir – iš dalies norint sutaupyti – vyks ECB Bankų priežiūros tarnybos patalpose Frankfurte.

5.6 Elgesio kodekso įgyvendinimas

BPM reglamento 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ECB privalo parengti Elgesio kodeksą, kuriuo vadovautųsi bankų priežiūros veikloje dalyvaujantys ECB darbuotojai ir vadovai. Juo remiantis, sprendžiami klausimai, susiję su galimais interesų konfliktais. Atitinkamos nuostatos įtrauktos ir į ECB Etikos kodeksą, įgyvendinamą Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnybos (AUVT). AUVT konsultuoja visus ECB darbuotojus etikos klausimais.

2018 m. AUVT toliau dėjo pastangas sukurti tvirtą etikos kultūrą visoje ECBS ir BPM. Šias pastangas visapusiškai palaikė Vykdomoji valdyba ir Priežiūros valdyba. Visi nauji ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojai išklausė privalomąją e. mokymo programą, o specialiuose seminaruose buvo didinamas jų sąmoningumas etikos klausimais. Be to, AUVT atsakė į maždaug 1 850 prašymų įvairiais klausimais, trečdalį jų pateikė ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojai. Beveik pusė šių prašymų yra susiję su privačiomis finansinėmis operacijomis, iš likusių didžiausią dalį sudaro prašymai dėl apribojimų pasibaigus darbo santykiams ir interesų konfliktų (žr. 12 pav.).

Vykdydama reguliarią atitikties stebėseną AUVT nustatė keletą nuostatų nesilaikymo atvejų, 40 % jų susiję su ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojais ir vadovais. Nė vienas šių atvejų nėra tyčinis netinkamas elgesys ar kitoks rimtas nuostatų nesilaikymo atvejis.

Trims iš 2018 m. atsistatydinusių bankų priežiūros srities darbuotojų ir vadovų pagal Etikos kodeksą pritaikytas veiklos pertraukos laikotarpis. Visi šie atvejai yra susiję su BPM vadovais, perėjusiais į finansų bendroves, už kurių priežiūrą anksčiau jie nebuvo atsakingi.

ECB patikrino, kokių priemonių ėmėsi NKI, kad atitiktų ECB gaires, t. y. jose išdėstytus bendruosius tiek ECB, tiek NKI etikos kodekso principus, ir padarė išvadą, kad viso BPM mastu gairės visiškai įgyvendintos. Šį procesą palengvino Etikos ir atitikties užtikrinimo pareigūnų darbo grupė, kuri ir toliau padeda Valdančiajai tarybai vidutinės trukmės laikotarpiu užtikrinti tolesnį etikos standartų vienodinimą.

ECB etikos komitetas konsultuoja ECB aukšto lygio organų narius etikos klausimais. 2018 m. jis pateikė 11 nuomonių, susijusių su ECB aukšto lygio pareigūnais, dalyvaujančiais bankų priežiūros veikloje. Dauguma šių atvejų susiję su taikomais veiklos pertraukos laikotarpiais.

Etikos komitetas taip pat prisidėjo rengiant naują bendrą išsamų šiuolaikinį etikos kodeksą, skirtą visiems ECB aukšto lygio pareigūnams, įskaitant Priežiūros valdybos narius. Šį naują kodeksą Valdančioji taryba patvirtino 2018 m. gruodžio mėn., jis įsigaliojo 2019 m. sausio mėn. Jame įtvirtinti pagrindiniai ECB principai ir vertybės, kartu tinkamai atsižvelgiant į ECB, kaip centrinio banko, bankų priežiūros institucijos ir ES institucijos, specifiką. Be to, jis parengtas atsižvelgiant į Europos Parlamento prašymus ir Europos ombudsmeno rekomendacijas.

5.7 Pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo principo taikymas

2018 m. pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo principas daugiausia buvo taikomas keičiantis informacija tarp skirtingų politikos sričių^[66].

Kaip numatyta Sprendime ECB/2014/39 dėl ECB pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo įgyvendinimo, informacija buvo keičiamasi laikantis principo „būtina žinoti“, t. y. kiekviena funkcinė sritis turėjo įrodyti, kad prašoma informacija yra būtina jos tikslams įgyvendinti. Daugeliu atvejų prieigą prie konfidencialios informacijos tiesiogiai suteikė ta informacija disponuojanti ECB politikos funkcinė sritis. Buvo paisoma Sprendimo ECB/2014/39, pagal kurį prieigą prie informacijos, susijusios su anonimiškais duomenimis, arba prie politiškai nejautrios informacijos politikos funkcinės sritys gali suteikti tiesiogiai. Vykdomosios valdybos įsikišimo dėl galimo interesų konflikto neprireikė. Vis dėlto keletu atvejų Vykdomajai valdybai pagal Sprendimą ECB/2014/39 teko įsikišti, nes reikėjo duoti leidimą keistis neanonimiška informacija, susijusia su tam tikrais bankais (tam tikromis FINREP ar COREP formomis^[67] ar kitais neapdorotais duomenimis), arba politiškai jautriais vertinimais. Prieiga prie duomenų suteikta laikantis principo „būtina žinoti“, įvertinus veiklos atvejį, ir ribotam laikui, kad būtų užtikrintas „būtinybės žinoti“ reikalavimo tam tikru metu laikymasis.

Priimant sprendimus dėl funkcijų atskyrimo sunkumų nekilo, Tarpininkavimo komisijos įsikišimo neprireikė.

5.8 Duomenų teikimo tvarka ir informacijos valdymas

5.8.1 Duomenų teikimo tvarkos pokyčiai

BPM pagrindų reglamente nustatyta, kad ECB yra atsakingas už prižiūrimų subjektų teikiamų duomenų rinkimo ir kokybės vertinimo organizavimą^[68]. Pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad bankų priežiūros institucijos naudotųsi patikimais ir laiku pateikiamais duomenimis.

Duomenų srautas siunčiamas laikantis eiliškumo principo^[69], pagal kurį ECB glaudžiai bendradarbiauja su NKI, kurios pirmosios gauna kredito įstaigų teikiamus rizikos ribojimo duomenis ir pirmosios tikrina jų kokybę. ECB gavus duomenų ataskaitas, užtikrinama, kad jos būtų prieinamos galutiniams vartotojams, tokiems kaip JPG ar ECB Bankų priežiūros tarnybos horizontaliosios funkcinės sritys. Tam pasitelkiama BPM informacijos valdymo sistema (angl. Information Management System, IMAS). Atrinkti įstaigų, daugiausia svarbių įstaigų, poaibio duomenys taip pat siunčiami EBI ir BPV. Be priežiūros tikslams skirtų duomenų, ECB taip pat renka informaciją apie pačius ataskaitas teikiančius subjektus (pagrindinius duomenis), pavyzdžiui, jų buveinės vietą ir jų santykius su kitais bankų grupių subjektais. Nuo 2018 m. gruodžio 1 d. NKI / NCB ir ECB visus pagrindinius duomenis ir susijusius atnaujintus duomenis siunčia tiesiogiai naudodamosi Finansų įstaigų ir kontroliuojamųjų įmonių duomenų bazės registru (RIAD)^[70].

Pagal EBI atskaitomybės sistemos 2.7 versiją, kuri taikoma teikiant duomenis nuo 2018 m. kovo 31 d., dabar priežiūros tikslams skirtų duomenų rinkinys apima duomenis apie centrinės valdžios pozicijas, išsamią informaciją apie operacinės rizikos nuostolius ir papildomus likvidumo stebėsenos parametrus. Jis taip pat atspindi pokyčius, kuriuos lėmė 9-asis TFAS. Nuo 2018 m. gruodžio 31 d. duomenys teikiami pagal EBI atskaitomybės sistemos 2.8 versiją, kuria nustatyta naujų atskaitomybės reikalavimų, susijusių su rizikos ribojimo principais pagrįstu vertinimu (COREP) ir su TĮS dėl duomenų teikimo pertvarkymo atveju.

ECB vertina priežiūros duomenų, teikiamų pagal EBI techninius įgyvendinimo standartus, atliekant trumpalaikius ad hoc patikrinimus ir teikiant ketvirčio duomenis apie neveiksnias paskolas, kokybę. ECB duomenų stebėsenos ir kokybės vertinimo sistemoje įdiegtas duomenų kokybės gerinimo procesas. Pagrindinis motyvas – užtikrinti, kad institucijų priežiūrinės ataskaitos atitiktų duomenų kokybės reikalavimus. Taip siekiama užtikrinti, kad ECB atsakas (įskaitant priežiūros priemones) į duomenų kokybės problemas būtų proporcingas, sąžiningas ir atgrasantis. Be to, ECB rengia suvestinę, kurioje pateikiamas kiekvienos institucijos pateiktų duomenų kokybės vertinimas ir kuri leidžia priežiūros institucijoms palyginti rezultatus su kitų priežiūros institucijų.

Be suvestinių duomenų, ECB reguliariai teikia priežiūros duomenų rinkinius, pagrindinius rizikos rodiklius ir ataskaitas priežiūros institucijoms. Kiekvieną ketvirtį ECB bankų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje skelbiami agreguoti statistiniai bankų duomenys, apimantys svarbias įstaigas aukščiausiu konsolidavimo lygmeniu. Įdiegus naujausią EBI atskaitomybės sistemą bei keičiantis rinkos analitikų ir dalyvių prioritetui, skelbiami duomenys 2018 m. buvo gerokai išplėsti. Dabar jie apima tokius naujus rodiklius kaip 1 lygio, 2 lygio ir 3 lygio turtas, visos valdžios sektoriaus pozicijos ir vidaus reitingais pagrįsti (IRB) kredito rizikos parametrai. Kiekvienais metais ECB taip pat skelbia bankų mokumo ir sverto rodiklius, kuriuos bankai atskleidžia pagal 3 ramsčio reikalavimus. 2018 m. šie skelbiami duomenys buvo išplėsti įtraukiant informaciją apie atskirų ECB prižiūrimų pasaulinių sisteminės svarbos įstaigų ir kitų sisteminės svarbos įstaigų pagal riziką įvertintą turtą pagal rizikos rūšį ir apskaičiavimo metodą. Šis naujas skaidrumo lygis leidžia suinteresuotiesiems subjektams atlikti naudingus riziką ribojančių rodiklių palyginimus.

5.8.2 Priežiūros tikslais prieinami statistiniai duomenys

Be priežiūros institucijoms teikiamų duomenų, gali būti suteikta galimybė priežiūros tikslais susipažinti ir su konfidencialia statistine informacija^[71]. Ši informacija apima, pavyzdžiui, skolos priemonių lygmens duomenų rinkinius bazėje AnaCredit^[72] ir pinigų rinkos statistinę atskaitomybę (PRSA)^[73], kurie papildo ECB prižiūrimų įstaigų turimų finansinių priemonių aprėptį.

Bazėje AnaCredit renkami suderinti atskirų paskolų duomenys apie visų euro zonos šalių kredito įstaigų suteiktus kreditus. Bazė AnaCredit pradėjo veikti 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį ir iš pradžių duomenis teikė keletas šalių; tikimasi, kad visų euro zonos šalių duomenys bus prieinami iki 2019 m. pirmojo ketvirčio pabaigos. Su skolininkais susiję duomenys apima juridiniams asmenims, tarp jų ne finansų bendrovėms, valdžios institucijoms ir finansų įstaigoms, suteiktus kreditus. Su priemonėmis susiję duomenys apima indėlius (išskyrus atvirkštinio atpirkimo sandorius), sąskaitos kreditavimą, kredito kortelės skolą, atnaujinamąjį kreditą (išskyrus sąskaitos kreditavimą ir kredito kortelės skolą), kredito linijas (išskyrus atnaujinamąjį kreditą), atvirkštinio atpirkimo sandorius, iš prekybos gautinas sumas, finansinę nuomą ir kitas paskolas. Be informacijos apie kitos sandorio šalies riziką ir jos įsipareigojimų neįvykdymo statusą, bazėje AnaCredit esanti informacija turėtų leisti priežiūros institucijoms nustatyti riziką dėl didelės skolininkų koncentracijos, stebėti ir vertinti prižiūrimų subjektų kredito riziką bei atlikti išsamias neveiksnių pozicijų ar įkaito tinkamumo analizes. Nors bazės AnaCredit priežiūros institucijoms teikiama nauda šioms vertinant kredito riziką yra aiškiai nustatyta, dabartinė sistema turi keletą apribojimų, kurie gali sukliudyti priežiūros institucijoms ja plačiai naudotis. Visų pirma tie trūkumai apima konsolidavimo lygį (informacija turima tik atskirų subjektų lygmeniu), kitų sandorio šalių ir priemonių aprėptį (pvz., nėra informacijos apie namų ūkius arba išvestines finansines priemones ar nebalansinius straipsnius) bei reikšmingumo ribines vertes (pvz., nedideli bazės AnaCredit ir priežiūros statistikos neatitikimai). Šių apribojimų pašalinimo būdai bus nagrinėjami rengiantis būsimiems bazės AnaCredit veikimo etapams.

PRSA duomenų rinkinys pradėtas rinkti 2016 m. liepos 1 d. Jame pateikiami atskirų sandorių duomenys apie skirtingus pinigų rinkos segmentus – užtikrintus ir neužtikrintus sandorius, valiutų apsikeitimo sandorius ir euro vienos nakties indeksų apsikeitimo sandorius. Atitinkamus duomenis iš viso teikia 50 euro zonos kredito įstaigų (įsteigtų dešimtyje euro zonos šalių). Teikiami duomenys apima atskaitingųjų agentų ir kitų finansų įstaigų (pvz., centrinių bankų, kitų finansų tarpininkų, draudimo bendrovių ir pensijų fondų), valdžios sektoriaus ir ne finansų bendrovių, kurios pagal „Bazelio III“ LCR sistemą klasifikuojamos kaip „didmeninės“, sandorius. PRSA duomenys papildo priežiūros duomenis apie užtikrintas ir neužtikrintas kredito pozicijas. Taip pat pateikiami duomenys apie vienos nakties indeksų apsikeitimo sandorius ir užsienio valiutos apsikeitimo sandorius.

5.8.3 Informacijos valdymas BPM – IMAS sistema

2018 m. padaryta svarbių BPM informacijos valdymo sistemos (IMAS) pakeitimų – sukurta naujų SREP bei ECB sprendimuose ir veiklos teisės aktuose nustatytų priežiūros išvadų ir priemonių stebėsenos ir kontrolės modulių. Kiti pokyčiai apima naują vidaus modelių duomenų bazę, taip pat naujus IMAS nuolatinės modelių stebėsenos bei poveikio priemonių vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo (įskaitant pranešimą apie galimus pažeidimus) darbo srautus.

Be su BPM susijusios veiklos, IMAS dabar taip pat padeda BPV ir nacionalinėms pertvarkymo institucijoms vykdyti pertvarkymo veiklą – naudodamiesi šia platforma, ir BPM, ir BPeM keičiasi informacija, kaip nustatyta atitinkamame susitarimo memorandume.

6 Biudžeto lėšų panaudojimo ataskaita

BPM reglamente nustatyta, kad ECB privalo turėti pakankamai išteklių priežiūros funkcijoms veiksmingai vykdyti. Šie ištekliai finansuojami iš priežiūros mokesčių, kuriuos moka ECB prižiūrimi subjektai.

Priežiūros uždaviniams vykdyti skiriamos išlaidos ECB biudžete turi būti nurodomos atskirai^[74]. ECB biudžeto valdymo institucijos įgaliojimai yra suteikti Valdančiajai tarybai. Ji tvirtina ECB metinį biudžetą Vykdomosios valdybos siūlymu, o su bankų priežiūra susijusiais klausimais pasitaria su Priežiūros valdybos pirmininku ir pirmininko pavaduotoju. Valdančiajai tarybai padeda Biudžeto komitetas (BUCOM), sudarytas iš visų Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų ir ECB atstovų. BUCOM Valdančiajai tarybai padeda pateikdamas ECB biudžeto planavimo ir stebėjimo ataskaitų vertinimus.

ECB numato, kad 2019 m. valdomos išlaidos ir toliau augs, daugiausia išlaidos tiesioginei svarbių įstaigų priežiūrai. Biudžete numatytos išlaidos įprastoms užduotims atlikti stabilizavosi. Tačiau yra išorės veiksnių, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos, dėl kurių išteklius ateinantiems metams reikia didinti. Informacija apie patvirtintą ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojų skaičiaus padidinimą pateikta šios ataskaitos 5 skyriaus 5 skirsnyje.

6.1 2018 m. išlaidos

Išlaidos, kurių ECB patyrė vykdydamas jam pavestus priežiūros uždavinius, visų pirma yra ECB Bankų priežiūros tarnybos generalinių direktoratų tiesioginės išlaidos. Vykdant priežiūros funkciją, naudojamasi ir kitų pagalbinių ECB veiklos padalinių teikiamomis bendrosiomis paslaugomis^[75].

2018 m. balandžio mėn. Valdančioji taryba priėmė ECB sprendimą dėl 2018 m. priežiūros mokesčių sumos išlaidoms padengti. Šiuo sprendimu numatytos 502,5 mln. eurų metinės išlaidos bankų priežiūros uždaviniams vykdyti^[76]. 2018 m. pabaigoje su priežiūra susijusios ECB išlaidos sudarė 517,8 mln. eurų. Ši suma buvo tik 3 % didesnė, nei numatyta 2018 m. balandžio mėn., bet ji skyrėsi mažiau nuo numatytosios biudžete nei 2017 m. Pagal taikomo Europos Centrinio Banko reglamento dėl priežiūros mokesčių (Mokesčių reglamento) nuostatas šis 15,3 mln. eurų deficitas bus įskaitytas į bendrą 2019 m. priežiūros mokesčių sumą^[77].

ECB sugrupuoja išlaidas pagal funkcijomis pagrįstą klasifikaciją. Pagrindiniai ECB priežiūros uždaviniai yra šie:

• tiesioginė svarbių bankų ar bankų grupių priežiūra;
• mažesnės svarbos bankų ir bankų grupių priežiūros stebėsena (netiesioginė priežiūra);
• horizontaliųjų uždavinių vykdymas ir specializuotų paslaugų teikimas.

Klasifikacija nustatoma pagal tai, kiek išlaidų patiria ECB padaliniai, vykdantys atitinkamus priežiūros uždavinius. Sudarant kiekvieną grupę, į nurodomas išlaidas įtraukiamos ir bendrosios paslaugos, teikiamos pagalbinių ECB veiklos padalinių. ECB šią klasifikaciją taiko ir skirstydamas metines išlaidas, susigrąžintinas iš prižiūrimų subjektų per metinius priežiūros mokesčius, pagal tai, ar subjekto priežiūros statusas yra svarbus, ar mažiau svarbus. Mokesčių reglamento 8 straipsnyje nurodytoje metodikoje, taikytinoje skirstant metinius priežiūros mokesčius, numatyta, kad su horizontaliaisiais uždaviniais ir specializuotomis paslaugomis susijusios išlaidos paskirstomos proporcingai pagal visą priežiūros išlaidų sumą svarbiems prižiūrimiems subjektams ir tiems, kurie atlieka mažiau svarbių prižiūrimų subjektų priežiūros stebėseną.

Išlaidų kategorijai „tiesioginė svarbių bankų ar bankų grupių priežiūra“ daugiausia priskiriamos ECB dalyvavimo JPG veikloje ir patikrinimų vietoje išlaidos. Taip pat išlaidos, susijusios su daugiamečiu TVMP projektu ir mikroprudencine veikla, susijusia su 2018 m. vykdytu kas dvejus metus atliekamu svarbių įstaigų testavimu nepalankiausiomis sąlygomis. Mažesnės svarbos bankų ar bankų grupių priežiūros stebėsena apima priežiūros veiklą ir veiklos leidimų suteikimo uždavinius. Horizontalieji uždaviniai ir specializuotos paslaugos apima tokią veiklą kaip Priežiūros valdybos sekretoriato darbas, makroprudenciniai uždaviniai, tarp jų ir susiję su testavimu nepalankiausiomis sąlygomis, priežiūros politikos formavimas, statistikos paslaugų teikimas, specialiosios teisinės paslaugos.

Daugiausia priežiūros veiklos išlaidos yra susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis, taip pat išlaidomis nuomai ir pastatų priežiūrai ir kitomis su darbuotojais susijusiomis išlaidomis, kaip antai verslo kelionės ir mokymai.

ECB konservatyviau įvertino, kokia bankų priežiūros uždavinių vykdymo išlaidų dalis bus padengta 2018 m. surinktais priežiūros mokesčiais. 3 % per dideles išlaidas daugiausia lėmė didesnis patvirtintose darbo vietose dirbančių ECB darbuotojų vartojimo lygis, dėl to padidėjo išlaidos patalpoms ir tokiai veiklai kaip verslo kelionės ir konsultacinės paslaugos.

Be vidaus išteklių, vykdydamas priežiūros uždavinius ECB taip pat turi naudotis išorės konsultacinėmis paslaugomis. Šie ištekliai naudojami, kai reikia specializuotų žinių ir patirties arba integruotų konsultacijų, remiantis patikimomis vidaus gairėmis, laikinai trūkstant išteklių. Iš viso 2018 m. su priežiūros uždaviniais susijusioms konsultacinėms paslaugoms ECB išleido 75,8 mln. eurų. Veikla, kuriai 2018 m. reikėjo daugiausia konsultacijų – TVMP, 2018 m. išlaidos išorės pagalbai sudarė 45,7 mln. eurų. 2018 m. 9,2 mln. eurų taip pat išleista kas dvejus metus atliekamam testavimui nepalankiausiomis sąlygomis pasitelktiems išorės ištekliams, prisidedant prie išlaidų NCB komandiruotiems darbuotojams taikant VDDE ir ECB darbuotojams padengimo. Kaip paaiškinta šios ataskaitos 5 skyriaus 5 skirsnyje, Valdančioji taryba nusprendė nuo 2019 m. padidinti ECB darbuotojų skaičių, kad, užuot naudojusis išorės konsultacinėmis paslaugomis, kaip tai buvo daroma anksčiau, testavimo nepalankiausiomis sąlygomis veiklai būtų naudojami vidaus ištekliai. Kitos išlaidos konsultacinėms paslaugoms apima išlaidas reguliariems patikrinimams vietoje, taip pat tarpvalstybiniams patikrinimams vietoje, bankų pasirengimo pokyčiams įgyvendinus 9-ąjį TFAS vertinimui, išsamiesiems vertinimams ir tebevykstančiam pasirengimui Brexitui.

6.2 Mokesčių mokėjimas 2018 m.

Teisinį pagrindą, kuriuo vadovaudamasis ECB taiko metinį priežiūros mokestį, kad padengtų su priežiūra susijusias išlaidas, sudaro BPM reglamentas ir Mokesčių reglamentas. Mokesčių reglamente nustatyta: i) visos metinės priežiūros mokesčių sumos apskaičiavimo metodika, ii) kiekvienos prižiūrimos įstaigos mokėtinos mokesčio sumos apskaičiavimo metodika ir iii) metinio priežiūros mokesčio rinkimo tvarka.

Atnaujinta informacija apie ECB priežiūros mokesčių sistemos peržiūrą

2019 m. balandžio mėn. planuojama paskelbti tebevykstančios ECB priežiūros mokesčių sistemos peržiūros rezultatus. Skelbiant rezultatus bus paaiškinti ECB pasiūlyti Mokesčių reglamento pakeitimai ir bus pradėta vieša konsultacija dėl pasiūlytų pakeitimų. Atsižvelgiant į pastabas, išsakytas apžvalgoje, parengtoje 2017 m. vykdant viešą konsultaciją, į pakeitimus įtrauktos proporcingos priemonės, skirtos mažesniems mažiau svarbiems bankams, su procesu susiję patobulinimai, kaip antai supaprastinta statistinių duomenų (mokestinių veiksnių) rinkimo procedūra, ir paaiškinimai dėl kai kurių sistemos elementų. Iš dalies pakeistas reglamentas turėtų įsigalioti, kai bus skaičiuojami metiniai priežiūros 2020 m. mokestinio laikotarpio mokesčiai.

Visa surinkta mokesčių suma

2018 m. balandžio mėn. ECB nusprendė, kad visa mokesčių suma priežiūros uždavinių vykdymo išlaidoms padengti turėtų sudaryti 474,8 mln. eurų. Numatant šią sumą, kaip pagrindas imtos numatomos visų 2018 m. išlaidos, sudarančios 502,5 mln. eurų, ir ši suma patikslinta dėl: i) 27,9 mln. eurų pertekliaus, perkelto iš 2017 m. mokestinio laikotarpio, ir ii) 0,2 mln. eurų (grynosios) sumos, grąžintos kai kuriems bankams už praėjusį mokestinį laikotarpį.

Suma, susigrąžintina per metinius priežiūros mokesčius, dalijama į dvi dalis. Šis padalijimas siejamas su prižiūrimų subjektų statusu, t. y. įstaigų svarba ar mažesne svarba, nes skirtingoms įstaigoms taikoma skirtingo lygio ECB priežiūra.

Kaip paaiškinta 6 skyriaus 1 skirsnyje, tarp faktinių 2018 m. bankų priežiūros išlaidų ir tiems metams numatytos sumos susidarė 15,3 mln. eurų deficitas. Į šį deficitą bus atsižvelgiama nustatant bendrą 2019 m. mokėtinų mokesčių sumą. Jis bus paskirstytas tarp svarbių įstaigų ir MSĮ kategorijų pagal tai, kokia faktinių išlaidų santykinė dalis 2018 m. buvo skirta konkrečioms funkcijoms, t. y. 91 % svarbioms įstaigoms, o 9 % – MSĮ.

Prie visos mokesčių sumos, surinktos per praeitus mokesčių ciklus, prisidėjo perkelta nepanaudota suma, surinkta praėjusiais metais, todėl metinių išlaidų padidėjimo poveikis buvo mažesnis. Bendra 2019 m. mokėtina mokesčių suma turės padengti deficitą (todėl surenkama suma turės padidėti), o ne perteklių (dėl kurio surenkama suma sumažėtų), todėl tikimasi, kad kitų metų bendra mokėtina mokesčių suma padidės daugiau nei išlaidos padidėjo per metus.

Bankų mokami priežiūros mokesčiai

Kokio dydžio mokestį mokės konkretus bankas, priklauso nuo banko svarbos ir rizikos profilio. Jo mokėtinas mokestis apskaičiuojamas pagal metinius mokestinius veiksnius, kuriuos visi prižiūrimi bankai turi pateikti už praėjusį mokestinį laikotarpį, t. y. už visus metus iki gruodžio 31 d. Bankas jam apskaičiuotą priežiūros mokestį sumoka kartą per metus, paskutinį finansinių metų ketvirtį.

Priežiūros mokestis skaičiuojamas aukščiausiu konsolidavimo lygmeniu BPM dalyvaujančiose valstybėse narėse. Jį sudaro kintamoji ir minimalioji mokesčio dalys. Pastaroji vienodai taikoma visiems bankams ir sudaro 10 % visos susigrąžintinų išlaidų sumos^[78].

Mokesčių reglamento 7 straipsnyje numatyta, kad atitinkamas priežiūros mokestis turi būti perskaičiuojamas, jei įvyksta tokie banko būklės pokyčiai: i) pasikeičia prižiūrimo subjekto priežiūros statusas, t. y. svarbus subjektas tampa mažesnės svarbos subjektu ir atvirkščiai, ii) naujam prižiūrimam subjektui suteikiamas veiklos leidimas, iii) esamas leidimas panaikinamas. Dėl susijusių su ankstesniais mokestiniais laikotarpiais pasikeitimų, paskatinusių ECB priimti naujus sprendimus dėl priežiūros mokesčių, 2018 m. susidarė 0,3 mln. eurų suma.

Daugiau informacijos apie priežiūros mokesčius pateikiama ECB bankų priežiūros svetainėje. Joje nuolatos pateikiama naujausia informacija visomis oficialiosiomis ES kalbomis.

6.3 Su bankų priežiūros uždaviniais susijusios kitos pajamos

ECB turi teisę tiems prižiūrimiems subjektams, kurie nesilaiko ECB bankų rizikos ribojimo reguliavimo taisyklėse (ir ECB priežiūros sprendimuose) nustatytų įpareigojimų, skirti administracines nuobaudas. Su tuo susijusios pajamos apskaičiuojant metinius priežiūros mokesčius neįtraukiamos. Mokesčių reglamente užtikrinta, kad nei trečiosioms šalims atlyginamų nuostolių suma, nei prižiūrimų subjektų ECB mokamos administracinės nuobaudos (sankcijos) priežiūros mokesčiui neturi jokios įtakos. Prižiūrimų subjektų ECB mokamos administracinės nuobaudos kaip pajamos įrašomos ECB pelno ir nuostolio ataskaitoje. 2018 m. pajamos iš prižiūrimų subjektų mokamų nuobaudų sudarė 6,0 mln. eurų.

7 ECB priimti teisės aktai

Toliau pateikiamas 2018 m. ECB priimtų bankų priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų, kurie paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir (arba) ECB interneto svetainėje, sąrašas. Į sąrašą įtraukiami teisės aktai, priimti pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 3 dalį, ir kiti aktualūs teisės aktai.

7.1 ECB reglamentai

ECB/2018/26
2018 m. lapkričio 21 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2018/1845 dėl naudojimosi teise veikti savo nuožiūra pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnio 2 dalies d punktą dėl pradelstų kreditinių įsipareigojimų reikšmingumo įvertinimo ribinės vertės (OL L 299, 2018 11 26, p. 55)

7.2 Kiti ECB teisės aktai (išskyrus reglamentus)

ECB/2017/44 2017 m. gruodžio 28 d. Europos Centrinio Banko rekomendacija dėl dividendų paskirstymo politikos (OL L 8, 2018 1 11, p. 2)

ECB/2018/6 2018 m. vasario 13 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2018/228, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2017/936, kuriuo paskiriami struktūrinių vienetų vadovai, įgalioti priimti deleguotuosius sprendimus dėl kompetencijos ir tinkamumo (OL L 43, 2018 2 16, p. 18)

ECB/2018/10 2018 m. kovo 15 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2018/546 dėl įgaliojimų priimti sprendimus dėl nuosavų lėšų delegavimo (OL L 90, 2018 4 6, p. 105)

ECB/2018/11 2018 m. kovo 27 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2018/547, kuriuo paskiriami struktūrinių vienetų vadovai, įgalioti priimti deleguotuosius sprendimus dėl nuosavų lėšų (OL L 90, 2018 4 6, p. 110)

ECB/2018/12 2018 m. balandžio 19 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2018/667 dėl visos metinių priežiūros įmokų sumos už 2017 m. (OL L 111, 2018 5 2, p. 3)

8 Europos bankų sektoriaus duomenys

Nuo 2016 m. gruodžio mėn. bankų priežiūros svetainėje ECB skelbia svarbių įstaigų balanso straipsnių, pelningumo, mokumo ir kredito rizikos statistinius duomenis. Pradėjus taikyti naujausią EBI ataskaitų teikimo sistemą ir rinkos analitikams ir jos dalyviams atkreipus dėmesį į naujas sritis, 2018 m. skelbiami duomenys buvo gerokai patobulinti, papildant juos naujais rodikliais, kaip antai 1, 2 ir 3 lygio turto, visos valdžios sektoriaus pozicijos ir vidaus reitingais pagrįstų kredito rizikos parametrų rodikliais. Tokia bankų priežiūros statistika skelbiama kas ketvirtį, duomenys išskaidomi pagal geografinę vietą ir bankų klasifikaciją

Toliau pateikiami svarbūs statistikos duomenys, aktualūs nagrinėjamam laikotarpiui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankų imtis įvairiais ataskaitiniais laikotarpiais skiriasi, nes per metus keičiasi svarbių įstaigų sąrašas.

Pastaraisiais ataskaitiniais laikotarpiais kapitalo pakankamumo rodikliai buvo vidutiniškai stabilūs (žr. 11 lentelę). Bendras kapitalo pakankamumo rodiklis 2018 m. trečiąjį ketvirtį truputį sumažėjo nuo 17,97 %, buvusio 2017 m. trečiąjį ketvirtį, iki 17,83 %. Panašiai keitėsi ir bendro 1 lygio nuosavo kapitalo rodiklis, o 1 lygio kapitalo pakankamumo rodiklis 2018 m. trečiąjį ketvirtį nuo 15,32 %, buvusio prieš metus, padidėjo iki 15,40 %. Sverto koeficientas mažėjo nedaug, tiek apibrėžiamas kaip pereinamasis, tiek visiškai įgyvendintas. Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis 2018 m. trečiąjį ketvirtį nuo 140,34 %, buvusio prieš metus, padidėjo iki 140,93 %.

Bankų turto kokybė irgi gerėja, nes mažėja bendras neveiksnių paskolų rodiklis – nuo 5,15 %, buvusio 2017 m. trečiąjį ketvirtį, jis sumažėjo iki 4,17 % (žr. 13 pav.).

Visas bankų turtas ir įsipareigojimai (žr. 14 ir 15 pav.) rodo (kintamos) subjektų imties duomenis tam tikru laiku. Apskritai laikui bėgant pagrindiniai balanso straipsniai nesikeitė, tačiau pagal turto sudėtį matyti, kad balansiniam straipsniui „paskolos ir išankstiniai mokėjimai“ daugiausia buvo būdinga didėjimo, o balansiniams straipsniams „nuosavybės priemonės“ ir „išvestinės finansinės priemonės“ – mažėjimo tendencija. Pagal įsipareigojimų sudėtį matyti, kad balansiniam straipsniui „išvestinės finansinės priemonės“ buvo būdinga mažėjimo tendencija, o straipsnis „indėliai“ šiek tiek padidėjo.