ECB Pirmininko Mario Draghi įžanginis žodis

Prieš dešimtmetį kilusi finansų krizė lėmė ekonominio, socialinio ir finansinio nestabilumo išplitimą. Kelerius metus euro zoną vargino smarkus gamybos, užimtumo ir skolinimo ekonomikai smukimas, kartu ir nacionalinių finansų sistemų susiskaidymas. Kilo grėsmė bankų sistemos stabilumui ir daugelis abejojo, ar euras išsilaikys.

Krizė atskleidė keletą institucinių euro zonos trūkumų, ypač – integruotos bankų rinkos, kurios ramsčiai yra bendra priežiūra, bendra pertvarkymo institucija su bendru pertvarkymo fondu ir bendra indėlių draudimo sistema, stygių. Politikos formuotojams reaguojant į 2012 m. neramumus, buvo sukurta ir bendra priežiūra, ji sutelkta po ECB stogu. Dalyvaujant nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, Europos bankų priežiūra sukurta per trumpą dvejų metų laikotarpį.

Šiandien euro zonos ekonomika jau skaičiuoja beveik penkerius plėtros metus, augimas fiksuojamas visose šalyse ir sektoriuose. Pagrindinis atsigavimą skatinantis veiksnys yra ECB vykdoma pinigų politika, o jo veiksmus svariai papildo bankų priežiūra euro zonos lygiu.

Pirma, integruota bankų priežiūra buvo prisidėta prie bankų sustiprėjimo, tai padėjo įveikti finansinį susiskaidymą, pagerinti pinigų politikos perdavimą ir atkurti paskolų teikimą gyventojams bei įmonėms. Visoje euro zonoje iki rekordinių žemumų sumažėjo paskolų palūkanų normos.

Antra, taikydama reikalavimą, kad bankai turėtų pakankamai kapitalo ir užtikrintų reikiamą rizikos ir grąžos balansą, Europos bankų priežiūra yra pirmoji bankų sektoriuje kylančių rizikų finansiniam stabilumui gynybos linija. Tai leidžia vykdyti pinigų politiką laikantis įgaliojimo užtikrinti kainų stabilumą net ir tada, kai pinigų politikos pozicija ilgą laiką turi likti skatinamoji, nes efektyvi priežiūra neleido ir neleidžia plisti rizikoms finansiniam stabilumui.

2018 m. bankai toliau susiduria su kai kuriais nemenkais išbandymais. Tai jų balansų kokybės gerinimas, paveldo pozicijų, tokių kaip tam tikri ne rinkos finansiniai produktai, iš esmės nulemtų finansų krizės, taip pat vėliau vykusios Didžiosios recesijos nulemtų neveiksnių paskolų mažinimas. Tai ir poreikis savo veiklos modelius pritaikyti prie naujų technologinių iššūkių, spręsti per didelių pajėgumų, didelių sąnaudų problemas. Bankai, siekiantys būti stiprūs ir pravartūs euro zonos ekonomikai, šias sritis ir toliau turi laikyti prioritetinėmis veiklos sritimis.


Įžanginis interviu su Priežiūros valdybos pirmininke Danièle Nouy

Praėjo beveik 10 metų nuo banko Lehman Brothers žlugimo ir finansų krizės pradžios. Ar finansų sistema tapo saugesnė?

Be abejo, pasaulinė finansų krizė lėmė daug pokyčių. Mes ką tik baigėme vykdyti išsamią pasaulinio lygio reglamentavimo reformą – „Bazelis III“. Taisyklės bankams tapo griežtesnės, reglamentavimo sistemos spragos užtaisytos. Europoje pradėjome kurti bankų sąjungą. Šiuo metu bankų sąjunga grindžiama dviem ramsčiais: Europos bankų priežiūra ir Europos bankų pertvarkymu. Abu jie padeda gerinti bankų priežiūrą visoje Europoje ir veiksmingiau spręsti krizių problemą. Apskritai būtų sąžininga pasakyti, kad krizė nulėmė didžiąją esamos finansų sistemos architektūros dalį, ir ši architektūra yra kur kas stabilesnė už ankstesniąją. Taigi, taip, finansų sistema tapo saugesnė.

O ką pasakytumėte apie bankus? Ar jie pasimokė?

Na, tikiuosi, kad pasimokė. Juk viena pagrindinių krizės priežasčių buvo tokia kultūra, kai prioritetai teikiami ne ilgalaikiam tvarumui, o trumpalaikei naudai, ir tai, kokį poveikį bankų veiksmai turės ekonomikai bei mokesčių mokėtojams, dažnai ignoruota. Tokią kultūrą būtina keisti, ir šis pokytis turi kilti iš bankų, nors reguliavimo institucijos ir privalo užtikrinti, kad paskatos būtų ir liktų tolygios.

Kokias paskatas turite omenyje?

Faktas, kad bankai dabar gali tvarkingai žlugti, turėtų skatinti juos sutelkti dėmesį į tvarumą. Gelbėjimas valstybės lėšomis turi tapti atgyvena. Europoje svarbų vaidmenį šioje srityje vaidina bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM). Pirmą kartą jis pritaikytas 2017 m., kai žlugo ir buvo pertvarkyti arba uždaryti trys stambūs bankai. Duota aiški žinia: bankai turi pajusti savo elgesio pasekmes; jeigu jie elgsis neprotingai, gali žlugti.

Išeitų, kad imtis spręsti visas iškylančias problemas bankus skatina grėsmė žlugti?

Taip, žinoma. Nuo krizės laikų bankai daug ką nuveikė, tačiau problemų, kurias būtina spręsti, tebėra. O dabar yra tinkamas metas tai daryti, dėl keturių priežasčių yra susidariusios idealios sąlygos. Pirma, euro zonos ekonomika laikosi gerai. Antra, naujosios technologijos bankams gal ir yra iššūkis, bet jos siūlo ir naujų galimybių užsidirbti ir išlikti pelningiems. Trečia, baigus rengti „Bazelį III“, susidarė reguliavimo aiškumas. Ir ketvirta, dabar, kai jau visiškai sukurta Europos bankų priežiūra, atsirado apibrėžtumas dėl priežiūros. Bankai žino, kaip mes dirbame ir ko iš mūsų gali tikėtis.

Ar tiesa, kad didelis iššūkis euro zonos bankams yra pelningumas?

Taip, pelningumas euro zonos bankams yra pagrindinis iššūkis. Kai kurie iš jų vis dar uždirba mažiau, nei patiria kapitalo sąnaudų, o tokia pozicija yra netvari ilguoju laikotarpiu. Ši problema kyla bankams, tačiau ji kelia nerimą ir mums, prižiūrėtojams. Nepelningi bankai negali prisidėti prie ekonomikos augimo ir formuoti kapitalo rezervų. Kartu jie gali būti pastūmėti griebtis pajamingumo paieškų, o tai didintų rizikas. Taigi, nepakankamas euro zonos bankų sektoriaus pelningumas mums, prižiūrėtojams, kelia susirūpinimą.

Kokių priemonių turėtų imtis bankai, kad pelningumą padidintų?

Į šį klausimą atsakyti sunkiau, nes kiekvienas bankas vis kitoks, kiekvienas turi taikyti savo strategiją. Pradėti visi turėtų nuo strategijos kūrimo ir įgyvendinimo. Čia tiktų sąvoka „strateginis valdymas“. Trumpai tai nusakytina kaip vadovybės gebėjimas padėti bankui artėti prie jo ilgalaikių tikslų. Tam būtini gerai parengti procesai ir tinkamas vadovavimas, įskaitant rizikos valdymą. Jei šios sąlygos vykdomos, vadovybė visada mato ir suvokia visą organizaciją, o prireikus gali greitai keisti kursą. Apskritai kuo bankai geresni „strateginiai valdytojai“, tuo sėkmingesnė jų veikla. Kalbant apie praktiškesnį lygmenį, pasakytina, kad bankams reikėtų pagalvoti apie tai, kaip išskaidyti gaunamų pajamų šaltinius, pavyzdžiui, pasitelkiant naująsias technologijas. Daugiau kaip pusę stambiųjų euro zonos bankų veiklos pajamų sudaro grynosios palūkanų pajamos. Kadangi palūkanų normos rekordiškai mažos, reikia kažką daryti. Pavyzdžiui, bankai galėtų pamėginti didinti pajamas iš mokesčių ir komisinių. Daugelis yra nurodę, kad ir iš tiesų ir ketina tai daryti. Tačiau, kaip jau sakiau, kiekvienas bankas vis kitoks, kiekvienas turi rasti savą išeitį. Apskritai Europos bankų sektorius turi toliau konsoliduotis.

O kaip su išlaidomis? Ar išlaidų mažinimas nėra dar vienas būdas didinti pelningumą?

Išlaidas mažinti galima, išties. Kad ir didžiuliai skyrių tinklai – ar skaitmeninės bankininkystės laikais jie vis dar reikalingi? Išlaidų mažinimas irgi gali būti banko strategija, taikoma siekiant didesnio pelningumo. Tačiau yra vienas „bet“: bankai neturi mažinti išlaidų ten, kur nereikia. Sumažinti darbuotojų skaičių tokiose srityse kaip rizikos valdymas? Mintis prasta. Taupyti IT sistemų sąskaita? Irgi prasta. Apibendrinant pasakytina, kad bankai neturėtų taupyti tokių dalykų, kurie turi esminės svarbos jų veiklai ir stabilumui ateityje, sąskaita.

Ar pelningumui turi įtakos neveiksnios paskolos?

Taip, labai. Neveiksnios paskolos mažina pelną, joms tvarkyti skiriami ištekliai, kurie galėtų būti panaudojami efektyviau. Kadangi euro zonoje neveiksnios paskolos sudaro beveik 800 mlrd. eurų, jos yra didžiulė spręstina problema. Geroji žinia yra tai, kad bankai daro pažangą: nuo 2015 m. pradžios neveiksnių paskolų suma sumažėjo maždaug 200 mlrd. eurų. Tai jau šis tas, tačiau to neužtenka.

Kokių svarbių priemonių ėmėsi Europos bankų priežiūra, kad padėtų išspręsti neveiksnių paskolų problemą?

Neveiksnios paskolos – vienas svarbiausių mūsų priežiūros prioritetų. 2017 m. pradžioje mes išleidome bankams skirtą rekomendacinį dokumentą, kaip spręsti neveiksnių paskolų problemą. Pasinaudodami šiuo dokumentu kaip atskaitos tašku, išnagrinėjome pačių bankų turimus neveiksnių paskolų problemos sprendimo planus. 2018 m. toliau stebėsime, kaip šie planai įgyvendinami.

Tačiau bankai turi ne tik atsikratyti esamų neveiksnių paskolų, bet ir spręsti galimų naujų neveiksnių paskolų problemą. Tuo tikslu 2017 m. pabaigoje paskelbėme mūsų parengto rekomendacinio dokumento priedo projektą. Jame išdėstyti mūsų lūkesčiai, kaip bankai turėtų sudaryti atidėjinius naujoms neveiksnioms paskoloms, žinoma, šie lūkesčiai nėra įpareigojantys. Tai priežiūrinio dialogo atskaitos taškas, jie mums padės vertinant kiekvieną banką atskirai. Priedo projektas buvo pateiktas viešoms konsultacijoms, o 2018 m. kovo mėn. paskelbta jo galutinė versija.

Vadinasi, bankai vis dar turi gerinti savo balansų kokybę.

Taip, geri laikai amžinai nesitęs, taigi kol bankai gali, jie turi kaip įmanoma geriau pasinaudoti esama palankia padėtimi. Susidarius nuosmukiui, mažinti neveiksnias paskolas bus daug sunkiau. Apskritai „švarūs“ balansai yra labai svarbūs siekiant pelningumo trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu. Tiesos akimirka bus 2018 m. atliksimas Europos bankininkystės institucijos nepalankiausiomis sąlygomis. Jis leis įvertinti, kiek atsparūs bus bankai sąlygoms pasunkėjus.

Ką dar, be mažo pelningumo ir neveiksnių paskolų, turi stebėti Europos bankų priežiūra?

Daug ką. Pavyzdžiui, mes atidžiai stebime vidaus modelius, bankų taikomus turto rizikos koeficientams nusistatyti. Tai labai svarbu apskaičiuojant kapitalo reikalavimus, taigi ir bankų atsparumui. Kad modeliai teiktų tinkamus rezultatus, atliekame tikslinę vidaus modelių peržiūrą. Vykdant šią peržiūrą, siekiama trijų tikslų: pirma, užtikrinti, kad bankų taikomi modeliai atitiktų teisės aktų reikalavimus; antra, suvienodinti vidaus modelių priežiūrinį vertinimą; trečia, užtikrinti, kad taikant vidaus modelius apskaičiuojamus rizikos koeficientus lemtų faktinė rizika, o ne modelio pasirinkimas. Tikslinė vidaus modelių peržiūra padės padidinti pasitikėjimą vidaus modeliais, kapitalo pakankamumu, taigi ir bankų atsparumu.

Ar tikslinė vidaus modelių peržiūra yra susijusi ir su „Bazeliu III“ bei kapitalo poreikio žemutine riba, apie kurią daug diskutuojama?

Taip, toks ryšys tikrai yra. Šiaip jau „Bazeliu III“ siekiama išsaugoti rizika grindžiamus kapitalo reikalavimus. Tai visiškai suprantama, nes kapitalo reikalavimai, nustatomi atsižvelgiant į riziką, yra veiksmingi, jie skatina bankus atidžiai nusistatyti, įvertinti ir valdyti riziką. Taigi, vidaus modeliai yra svarbūs. Jeigu jie neveikia tinkamai, bankai gali turėti per mažai kapitalo ir tapti pažeidžiami. Tiksline vidaus modelių peržiūra, kaip ką tik paminėjau, siekiama užtikrinti tinkamą vidaus modelių veikimą. Tai daroma, taip sakant, iš apačios į viršų, vertinant pačius modelius. Kartu „Bazeliu III“ įvedami tam tikri saugikliai „iš viršaus į apačią“, tokie kaip Jūsų paminėta kapitalo poreikio žemutinė riba. Ja užtikrinama, kad taikant vidaus modelius apskaičiuojami rizikos koeficientai nebūtų mažesni nei tam tikras lygis. Taigi, kapitalo poreikio žemutine riba, kaip ir tiksline vidaus modelių peržiūra, prisidedama prie to, kad pagal riziką įvertinami kapitalo reikalavimai būti patikimi. Tai labai į naudą patiems bankams.

Pereikime nuo „Bazelio III“ prie JK: kaip Europos bankų priežiūra rengiasi Brexitui?

Na, Brexitas tikrai pakeis Europos bankininkystės veiklos vaizdą. Jis turi įtakos bankams abiejose Lamanšo sąsiaurio pusėse. Svarbiausias jų rūpestis – kaip išsaugoti prieigas vieniems prie kitų rinkos. Tam jiems gali prireikti įgyvendinti radikalius organizacinius pokyčius, o tokiems pokyčiams, be abejo, būtina gerai pasiruošti iš anksto.

Dirbti po Brexito turi pasiruošti ir priežiūros institucijos. Mes esame parengę politikos pozicijų svarbiais klausimais ir aiškiai įvardiję, ko tikimės iš persikeliančių į euro zoną bankų. Įvairiais kanalais palaikome glaudžius ryšius su suinteresuotais bankais. Tai padeda labiau suprasti jų planus ir aiškiai išsakyti mūsų lūkesčius.

Tačiau Brexito sukelti pokyčiai yra susiję ne tik su kai kurių bankų persikėlimu iš JK. Kaip priežiūros institucija mes turime galvoti ir apie tarpvalstybines bankų grupes – apie tai, kaip galėtume užtikrinti tinkamą jų priežiūrą, galimą pertvarką. Tai turės įtakos ne tik bankams, veikiantiems JK, bet ir iš bet kurios trečiosios šalies veiklą vykdantiems bankams. Gali turėti įtakos ir už ES ribų veikiantiems Europos bankams.

Kaip įsivaizduojate finansinės integracijos raidą Europoje po Brexito?

Brexitas išties labai liūdina, bet aišku ir tai, kad finansinė integracija Europoje vyks toliau. Gerokai pasistūmėta į priekį su Europos bankų sąjunga, jos idėja, atrodo, patinka ir toms šalims, kurios nepriklauso euro zonai, ypač – Rytų Europos ir Skandinavijos šalims. Manau, tai teikiantis vilčių dalykas.

Tačiau bankų sąjungą dar reikia užbaigti kurti, o trečiasis, trūkstamasis, jos ramstis yra Europos indėlių draudimo sistema (EIDS). Dabar, kai bankų priežiūra ir bankų pertvarkymas vykdomi Europos lygiu, tokia turi tapti ir indėlių apsauga. Tik tada kontrolė ir įsipareigojimai bus suvienodinti. Mano požiūriu, laikas imtis kurti EIDS.

Bankų sąjungai darant pažangą, bankai turėtų pradėti justi didelės integruotos rinkos teikiamą naudą. Jie turėtų labiau peržengti šalių sienas ir sudaryti išties europinį bankų sektorių, kuris patikimai ir efektyviai finansuotų Europos ekonomiką.


1 Priežiūros vaidmuo užtikrinant finansinį stabilumą

1.1 Kredito įstaigos. Pagrindinė rizika ir veiklos rezultatai

Pagrindinė rizika bankų sektoriuje

Nors daroma pažanga, BPM rizikos schema iš esmės nesikeičia

Per praėjusius metus ekonominė aplinka, kurioje veikia euro zonos bankai, toliau gerėjo ir kai kuriems bankams pavyko uždirbti nemažai pelno, tačiau kitiems dar reikia atsigauti. Apskritai bankai padarė geroką pažangą stiprindami savo balansus ir spręsdami neveiksnių paskolų problemą. Kartu pasistūmėjo į priekį darbas siekiant įgyvendinti reguliavimo darbotvarkę, tai padėjo sumažinti su reguliavimu susijusią neapibrėžtį.

1 pav.
Euro zonos bankų BPM rizikos schema 2018 m.

Šaltinis: ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos.
Pastabos: rizikos schema rodo rizikos veiksnių tikimybę ir poveikį (nuo mažo (-s) iki didelio (-ės).
*Neveiksnios paskolos; šis rizikos veiksnys svarbus tik tiems euro zonos bankams, kurių neveiksnių paskolų rodiklis yra didelis.

Vis dėlto tam tikrų rūšių rizika kyla ir toliau, taigi nuo 2017 m. pradžios bendra BPM rizikos schema (žr. 1 pav.) daug nepasikeitė. Didžiausi tiek pagal galimą poveikį, tiek pagal tikimybę yra trys rizikos veiksniai: i) mažos palūkanų normos ir jų neigiamas poveikis bankų pelningumui; ii) nemažėjantis aukštas neveiksnių paskolų lygis kai kuriose euro zonos šalyse; iii) geopolitinis neapibrėžtumas. Pirmieji du veiksniai nuo 2016 m. truputį sumažėjo, bet geopolitinis neapibrėžtumas gerokai padidėjo. Jis daugiausia susijęs su tebevykstančiomis derybomis siekiant galutinio Brexito susitarimo ir bendresniu pasauliniu politiniu neapibrėžtumu (po prezidento rinkimų Prancūzijoje politinis neapibrėžtumas ES šiek tiek sumažėjo).

Pelningumas tebėra svarbiausias uždavinys

Užsitęsęs mažų palūkanų normų laikotarpis ir toliau daro poveikį bankų pelningumui. Esant mažoms palūkanų normoms, mažėja finansavimo sąnaudos ir skatinamas ekonomikos augimas, tačiau dėl mažų palūkanų normų daromas spaudimas grynajai palūkanų maržai, taigi mažėja bankų pelningumas. Vadinasi, bankams gali tekti atitinkamai keisti veiklos modelius ir išlaidų struktūrą. Tačiau priežiūros institucijos turi užtikrinti, kad, siekdami didinti pelną, bankai neprisiimtų per didelės rizikos.

Neveiksnių paskolų lygis šiek tiek sumažėjo, bet reikia dirbti toliau

Aukštas neveiksnių paskolų lygis yra dar viena rimta problema, aktuali daug kuriam iš euro zonos bankų. Palyginti su 2016 m., neveiksnių paskolų lygį bankams pavyko šiek tiek sumažinti: bendras neveiksnių paskolų lygis 2017 m. antrąjį ketvirtį sumažėjo nuo 6,5 %, buvusio 2016 m. antrąjį ketvirtį, iki 5,5 %. Vis dėlto nemažos dalies euro zonos bankų balansuose neveiksnių paskolų dar yra per daug. Taigi labai svarbu, kad bankai dėtų dar daugiau pastangų ryžtingoms bei patikimoms neveiksnių paskolų valdymo strategijoms parengti ir įgyvendinti. Kad būtų pašalintos neveiksnių paskolų problemą trukdančios spręsti struktūrinės kliūtys[1], būtinos ir tolesnės reformos.

Kai kuriems bankams sunkumų gali kelti naujos reguliavimo sistemos įgyvendinimas

Užbaigta kurti ir toliau tobulinama reguliavimo sistema padės užtikrinti bankų sektoriaus stabilumą vidutiniu laikotarpiu. Tačiau dėl perėjimo prie naujos reguliavimo tvarkos bankai gali patirti trumpalaikių išlaidų, jiems gali kilti tam tikrų rizikų, pavyzdžiui, kad nepavyks laiku prisitaikyti. Nuo 2016 m., kai, pasiekus susitarimus tarptautiniuose ir Europos forumuose, paskelbta daugiau informacijos apie įvairias galutines reguliavimo iniciatyvas, šios rizikos truputį sumažėjo.

Dėl skolos tvarumo problemų ir geopolitinės rizikos gali vykti rizikos perkainojimas

Kai kuriose valstybėse narėse vis dar nuogąstaujama dėl skolos tvarumo, taigi jos gali būti pažeidžiamos, jei obligacijų rinkose vyktų perkainojimas (ir dėl to, kad šiuo metu rizikos priedų lygis labai žemas). Visa tai labai aktualu dabar, kai geopolitinio neapibrėžtumo lygis kaip niekada aukštas. Dar labiau susidariusią padėtį sunkina Brexitas. Finansų rinkose staiga pasikeitus norimos prisiimti rizikos lygiui, bankai tai pajustų dėl atsargų ir finansavimo išlaidų rinkos vertės perkainojimo.

BPM priežiūros prioritetai

BPM priežiūros prioritetais numatomos sritys, į kurias tais metais bus sutelkiama priežiūra. Jie grindžiami pagrindinių rizikų, su kuriomis susiduria prižiūrimi bankai, vertinimu atsižvelgiant į naujausius ekonominės, reguliavimo ir priežiūros aplinkos pokyčius. Kasmet peržiūrimi prioritetai yra pagrindinė priemonė tinkamai derinamais būdais, proporcingai ir veiksmingai koordinuoti bankams taikomus priežiūros veiksmus, taip užtikrinant vienodas veiklos sąlygas ir stipresnį priežiūros poveikį (žr. 1 grafiką).

1 grafikas
Priežiūros prioritetai 2018 m. ir vėliau

1) Neveiksnios paskolos.
2) Tikslinės vidaus modelių peržiūros.
3) Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesas.
4) Vidaus likvidumo pakankamumo vertinimo procesas.
5) Šviesiai mėlynos spalvos varnelės rodo tolesnę veiklą.

Palūkanų normos rizikos bankinėje knygoje jautrumo analizės rezultatai

ECB nuolat stebi bankų palūkanų normų maržų jautrumą palūkanų normų pokyčiams. Atsižvelgdamas į mažų palūkanų normų aplinką, turinčią įtakos bankų sektoriaus pelningumui, ECB nusprendė 2017 m. išsamiau įvertinti bankų strategijas, kuriomis jie siektų palaikyti tam tikrą palūkanų normų maržų lygį įvairiomis aplinkybėmis.

Taigi, 2017 m. pirmąją pusę ECB bankų priežiūra vykdė palūkanų normos rizikos bankinėje knygoje (angl. interest rate risk in the banking book, IRRBB) jautrumo analizę – 2017 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis[2]. Iš 111 svarbios įstaigos sudaryta imtis įvertinta pagal du vienas kitą papildančius parametrus: i) bankų grynųjų palūkanų pajamų pokyčius dėl palūkanų normos svyravimų; ii) bankų ekonominės nuosavo kapitalo vertės[3] (t. y. dabartinės vertės bankinėje knygoje) pokyčius dėl palūkanų normos svyravimų. Atliekant šią patikrą, buvo siekiama įvertinti rizikos valdymo praktiką priežiūros požiūriu ir visapusiškai palyginti bankų rezultatus. Todėl bankų paprašyta taikyti šešis hipotetinius palūkanų normos sukrėtimų scenarijus ir vertinti, kaip kis balansas[4].

2 pav.
Vidutinės numatomos grynosios palūkanų pajamos pagal palūkanų normos sukrėtimų scenarijų

(indeksas: 2016 m. = 100)

Šaltinis: ECB.
Pastabos: skaičiai pagrįsti numatomomis grynosiomis palūkanų pajamomis, agregavus visas pagrindines valiutas, patikrintas atliekant visų 111 bankų testavimą. Lygiagretieji pokyčiai šiuo metu naudojami rengiant IRRBB atskaitomybę (+/– 200 bazinių punktų pozicijoms eurais); palūkanų normos kreivės statėjimas ir lėkštėjimas pateikti pagal neseniai paskelbtus Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) standartus dėl IRRBB; pagal 2010 m. pabaigos sukrėtimų scenarijų palūkanų normos vėl tampa 2010 m. pabaigos lygio; pagal 2016 m. pabaigos sukrėtimų scenarijų palūkanų normos nesikeičia ir yra 2016 m. pabaigos lygio.

Rezultatai rodo, kad apskritai palūkanų normos pokyčiams bankai yra gerai pasirengę. Staigus lygiagretus palūkanų normos terminų struktūros pokytis, sudarantis +2 %, turėtų teigiamą bendrą poveikį grynosioms palūkanų pajamoms (+10,5 % trejų metų laikotarpiu, 2 pav.) ir nedidelį neigiamą poveikį ekonominei nuosavo kapitalo vertei (–2,7 % CET 1, 3 pav.). Poveikis ekonominei nuosavo kapitalo vertei, palyginti su visais testuotais palūkanų normų sukrėtimų scenarijais, yra didžiausias.

Tačiau testavimo rezultatų nereikėtų suprasti klaidingai, t. y. manyti, kad rizikos nėra, ypač todėl, kad šiais rezultatais atsižvelgiama į bankų lūkesčius dėl klientų elgesio. Pavyzdžiui, neterminuotuosius indėlius bankai gali traktuoti kaip ilgalaikius fiksuotųjų palūkanų įsipareigojimus. Jei šie indėliai, kylant palūkanų normoms, būtų perkainojami greičiau, nei tikisi bankai, grynosios palūkanų pajamos būtų mažesnės, nei tikėtasi. Indėlių modelius bankai daugiausia rengė orientuodamiesi į mažėjančias palūkanų normas. Taigi, šie modeliai gali tik iš dalies parodyti klientų reakciją į palūkanų normų kilimą. Be to, kai kuriais atvejais modeliuojama pagrindinių indėlių trukmė yra stebėtinai ilga.

3 pav.
Vidutinis ekonominės nuosavo kapitalo vertės pokytis pagal palūkanų normos sukrėtimo scenarijų

(ekonominės nuosavo kapitalo vertės pokytis kaip bendro 1 lygio nuosavo kapitalo procentinė dalis)

Šaltinis: ECB.
Pastabos. skaičiai pagrįsti ekonominės nuosavo kapitalo vertės prognozėmis atsižvelgiant į visos 111 bankų imties visas pagrindines valiutas ir į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą. Pagal 2016 m. pabaigos sukrėtimų scenarijų, palūkanų normoms nekintant, ekonominė nuosavo kapitalo vertė nesikeičia.

Rezultatai rodo ir tai, kad bankinėse knygose bankai plačiai naudoja palūkanų normų išvestines priemones. Jos naudojamos siekiant išvengti neatitikties dėl turto ir įsipareigojimų pozicijų perkainojimo. Tačiau kai kurie bankai palūkanų normų išvestines priemones naudoja ir tikslinei palūkanų normai pasiekti. Bendras šių sandorių poveikis bankų ekonominės nuosavo kapitalo vertės jautrumui yra ribotas (pagal lygiagretaus didėjimo palūkanų normų sukrėtimą +1,7 % bendro pirmo lygio nuosavo kapitalo). Poveikis ribotas daugiausia dėl to, kad viena kitą kompensuoja bankų, kuriuose dėl išvestinių priemonių turto trukmė sutrumpėja ir tų bankų. kuriuose dėl jų ta trukmė pailgėja, pozicijos (atitinkamai 55 % ir 45 % imties).

Į 2017 m. testavimo rezultatus atsižvelgta priimant sprendimus dėl priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, SREP). Jie bus labai pravartūs būsimiems priežiūriniams pokalbiams dėl palūkanų normos rizikos bankinėje knygoje. Jungtinės priežiūros grupės (JPG) šiuos rezultatus galėtų naudoti kaip atspirties tašką tolesnei analizei.

1 intarpas
Bankų sektoriaus konsolidacija: kliūtys tarpvalstybiniams susijungimams ir įsigijimams

Klestinti bankų sistema neatsiejama nuo klestinčios bankų susijungimų ir įsigijimų rinkos. Europos bankų sąjunga, įskaitant ir Europos bankų priežiūrą, tarpvalstybiniams bankų susijungimams leis vykti lengviau.

Tarpvalstybiniai susijungimai euro zonoje gali būti naudingi dėl trijų svarbių priežasčių. Pirma, jie sustiprins finansinę integraciją euro zonoje ir padės siekti bendro tikslo – tikrai europietiško bankų sektoriaus. Antra, taupantieji turės daugiau galimybių rinktis, kur investuoti pinigus, o bendrovėms ir namų ūkiams atsivers daugiau finansavimo šaltinių. Trečia, pagerės pasidalijimas rizika, o tai padės ES ekonomikai tapti stabilesnei ir našesnei. Be to, bankams jungiantis, gali pavykti sumažinti perteklinius pajėgumus, efektyviau dirbtų patys bankai. Kad tokios naudos būtų gaunama iš tikrųjų, susijungimo operacijos turi būti patikimos rizikos ribojimo atžvilgiu.

Susijungimų ir įsigijimų rinkos padėtis

Tuoj po euro įvedimo susijungimų ir įsigijimų euro zonoje padaugėjo, tačiau paskui ėmė mažėti. 2016 m. buvo pasiektas žemiausias lygis nuo 2000 m. ir pagal sandorių skaičių, ir pagal jų vertę[5]. Be to, tie susijungimai dažniau buvo vidaus, o ne tarpvalstybiniai susijungimai.

Bankų susijungimai yra sudėtingi, brangūs ir pavojingi, o jų sėkmė priklauso nuo tam tikrų sąlygų palankumo. Jei bankai šį žingsnį ketina žengti, jie turi būti pasitikintys, tačiau atrodo, kad pasitikėjimo bankams vis dar stinga.

Neretai neapibrėžtumas kyla dėl susijungimo kursimos ekonominės vertės. Vertinant galimus partnerius, gali kilti abejonių dėl jų turto kokybės ir gebėjimo gauti pelno. Kai kuriose euro zonos šalyse neveiksnių paskolų lygis tebėra aukštas ir sunku nustatyti tikrąją jų vertę.

Ypač neapibrėžtumas kyla dėl kai kurių svarbiųjų veiksnių, lemiančių ilgalaikius bankų veiklos rezultatus. Pavyzdžiui, nežinia, kaip banko optimalią struktūrą ir dydį paveiks skaitmeninimas ir tuo juo susiję rinkos struktūros pokyčiai. Ar vis dar verta įsigyti skyrių tinklų? Juk dėl skaitmeninės bankininkystės jie gali tapti vis mažiau naudingi. Galiausiai, įtakos gali turėti tai, kad dar tebėra tam tikro neapibrėžtumo dėl reguliavimo. Atrodo, nemažai bankų, prieš ryždamiesi priimti svarbų sprendimą susijungti su kitu banku, norėtų matyti, kad bendrasis taisyklių sąvadas yra visiškai įgyvendintas.

Neapibrėžtumą kelia dar ir tarpvalstybinis aspektas. Visų pirma, vykstant tarpvalstybiniams susijungimams, bankams tenka ne tik peržengti šalies ribas, bet ir įveikti kultūrines bei kalbos kliūtis. Nepakankamai suderintos teisinės ir priežiūros nuostatos, reglamentuojančios susijungimų ir įsigijimų priežiūrines patikras BPM dalyvaujančiose šalyse, gali lemti didesnes tarpvalstybinių susijungimų ir įsigijimų sąnaudas ir apskritai trukdyti juos įgyvendinti. Paprastai susijungimus reglamentuojantys šalių teisės aktai būna skirtingi.

Svarbus veiksnys yra kapitalo ir likvidumo ribojimas jurisdikcijose. Peržiūrint Kapitalo reikalavimų reglamento (KRR) ir Kapitalo reikalavimų direktyvos (KRD IV) nuostatas, šiuo metu svarstoma galimybė tarpvalstybinių reikalavimų netaikyti grupės viduje, taigi šalyse, kuriose tos nuostatos bus taikomos, jos galėtų būti paskata tarpvalstybiniams susijungimams ir įsigijimams. Be to, KRD IV ir KRR vis dar yra numatyta kai kurių pasirinkimo galimybių ir teisių veikti savo nuožiūra, o jos nacionaliniu lygiu įgyvendinamos nevienodai. Todėl ir sunku užtikrinti, kad visose valstybėse narėse bendras reguliuojamojo kapitalo lygis būtų tolygus, bankų kapitalo pozicijas sunku palyginti.

Be abejo, bankų sprendimams susijungti gali turėti įtakos ir kiti reguliavimo veiksniai. Pavyzdžiui, tam tikras stabdis gali būti papildomi kapitalo reikalavimai, kurių atsirastų bankui tapos didesniam ar sudėtingesniam, tokie kaip kitos sisteminės svarbos įstaigos (KSSĮ) rezervų ar pasaulinio sisteminės svarbos banko rezervų reikalavimas.

Prisideda dar ir tai, kad dalis ES ir euro zonos teisinės sistemos (pvz., nemokumą reglamentuojantys įstatymai), taip pat mokesčių sistemos ir nuostatai (pvz., dėl vartotojų apsaugos), kuriais padedama užtikrinti finansų sistemų veikimą, yra skirtingi.

Europos bankų priežiūrą vykdančios institucijos šias kliūtis gali įvardyti, tačiau jų įtaka siekiant pakeisti aplinkybes yra ribota. Konsolidavimasis turi būti rinkos dalyvių reikalas, o įstatymų leidėjai turėtų pasirūpinti reguliavimo tvarkos pokyčiais.

Tačiau neapibrėžtumą, kylantį dėl bankų turto kokybės, Europos bankų priežiūra padeda mažinti, ir pirmasis žingsnis šio tikslo link buvo 2014 m. vykdyta turto kokybės patikra. Be to, vienu iš bankų priežiūros prioritetų tapo neveiksnių paskolų portfelių problema. Priežiūros institucijos taip pat gali užtikrinti su susijungimais susijusių priežiūros procesų veiksmingumą. Kalbant apie reguliavimą, pasakytina, kad svarbu užtikrinti jau sutartų reformų, įskaitant ir „Bazelį III“, sąžiningą bei nuoseklų įgyvendinimą ir imtis tolesnių veiksmų, kad būtų užbaigtas bankų sąjungos, o svarbiausia – Europos indėlių draudimo sistemos, kūrimas. Visa tai prisidės prie neapibrėžtumo mažinimo.

Svarbių bankų 2017 m. veiklos rezultatai

Labai sudėtingi euro zonos bankams buvo 2016 m., o 2017 m. padėtis šiek tiek pagerėjo. Per pirmuosius tris ketvirčius svarbių įstaigų veiklos pelnas prieš vertės sumažėjimą, palyginti su 2015 m. pirmaisiais trimis ketvirčiais, tapo mažesnis 10 %. Per 2017 m. pirmus devynis mėnesius veiklos pelnas prieš vertės sumažėjimą truputį padidėjo (+2 %). Dėl to, o kartu ir dėl mažesnio vertės sumažėjimo (–14,9 %, palyginti su 2016 m.; –35,2 %, palyginti su 2015 m.), susidarė vidutinės į metinę perskaičiuotos svarbių įstaigų kapitalo grąžos santykinis padidėjimas, jis vidutiniškai sudarė 7,0 % (2016 ir 2015 m. atitinkamai 5,4 % ir 5,7 %).

Vis dėlto po tokiu bendrojo rezultato pagerėjimu slypi dideli tarp bankų susidarę skirtumai. Apie 12 bankų toliau patiria nuostolių, o maždaug 24 bankų grupių vidutinė nuosavo kapitalo grąža paskutinius trejus metus buvo apie 8 % ar daugiau. Tačiau tai, kad nemažai į biržos sąrašus įtrauktų bankų dar prekiauja taikydami mažesnį nei vienetas akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykį, rodo, kad, norint patenkinti investuotojų lūkesčius, bankams dar reikia pasistengti.

Veiklos pelno prieš vertės sumažėjimą augimas buvo paskatintas 3,2 % padidėjusių grynųjų pajamų iš mokesčių ir kitų komisinių ir, palyginti su 2016 m. pirmaisiais trimis ketvirčiais, 62 % išaugusių grynųjų prekybos pajamų. Tačiau grynosios palūkanų pajamos toliau mažėjo ir buvo 1,9 % mažesnės nei 2016 m. pirmaisiais trimis ketvirčiais užfiksuoti rezultatai (jie 0,9 % mažesni už 2015 m. pirmųjų trijų ketvirčių rezultatus).

4 pav.
Didesnė nuosavo kapitalo grąža, 2017 m. susidariusi dėl didesnio veiklos pelno ir mažesnio vertės sumažėjimo

(visi skaičiai išreikšti kaip nuosavo kapitalo procentinė dalis)

Šaltinis: ECB bankų priežiūros statistika.
Pastaba: visų metų duomenys – į metinius perskaičiuoti antrojo ketvirčio suvestiniai duomenys.

Nuo 2015 m. trečiojo ketvirčio iki 2016 m. trečiojo ketvirčio grynosios palūkanų pajamos greičiausiai sumenko sumažėjus maržoms, nes paskolų apimtis padidėjo 4,7 %. Nuo 2016 m. trečiojo ketvirčio iki 2017 m. trečiojo ketvirčio paskolų, ypač paskolų finansų įstaigoms, apimtis 2,1 % sumažėjo (–11,8 % paskolos kredito įstaigoms ir –7,3 % paskolos kitoms finansų bendrovėms). Verta atkreipti dėmesį į tai, kad, nepaisant šios neigiamos tendencijos, maždaug pusei svarbių įstaigų pavyko gauti daugiau grynųjų palūkanų pajamų.

Pasiekti teigiamų rezultatų per pirmus tris 2017 m. ketvirčius bankams padėjo mažesnės veiklos sąnaudos (dabar jos yra mažiausios nuo 2015 m.). Palyginti su 2016 m. pirmais devyniais mėnesiais, veiklos sąnaudos sumažėjo 2,3 % (palyginti su 2015 m. pirmais devyniais mėnesiais, –1,6 %), jos greičiausiai sumažėjo dėl kai kurių euro zonos bankų pastaruoju metu taikytų restruktūrizavimo priemonių.


1.2 Neveiksnių paskolų problemos sprendimas

Padėtis Europoje

Nuo 2015 m. neveiksnių paskolų lygis sumažėjo, tačiau vis dar nėra tvarus

2017 m. trečiąjį ketvirtį neveiksnios paskolos svarbių įstaigų balansuose sudarė 760 mlrd. eurų (2015 m. pradžioje – 1 trln. eurų). Vis dėlto tam tikrose bankų sektoriaus dalyse neveiksnių paskolų lygis dar yra gerokai per aukštas. Akivaizdu, kad neveiksnios paskolos yra didelė Europos bankų sektoriaus problema: jos daro neigiamą poveikį bankų balansams, mažina pelną, joms tvarkyti skiriami ištekliai, kuriuos būtų galima panaudoti geriau, dėl jų mažėja bankų pajėgumas finansuoti realiąją ekonomiką. Todėl bankams būtina spręsti neveiksnių paskolų problemą. 2017 m. darbas šiuo klausimu buvo vienas svarbiausių ECB bankų priežiūros prioritetų. Tebevykdomą su neveiksniomis paskolomis susijusį projektą koordinuoja aukšto rango darbo grupė, tiesiogiai atskaitinga ECB priežiūros valdybai. Pagrindinis šios grupės keliamas tikslas – sukurti veiksmingą ir nuoseklią priežiūros metodiką, bankams, turintiems didelį neveiksnių paskolų portfelį.

ECB kas ketvirtį skelbia bankų priežiūros statistiką[6], įskaitant ir duomenis apie svarbių įstaigų turto kokybę. Iš 1 lentelės matyti, kad 2016–2017 m. neveiksnių paskolų lygis sumažėjo.

1 lentelė
Neveiksnios paskolos ir išankstiniai mokėjimai; suma ir lygis pagal ataskaitinį laikotarpį

(mlrd. eurų, procentais)

Šaltinis: ECB.
Pastabos: svarbios įstaigos, teikiančios ataskaitas aukščiausiu konsolidacijos lygmeniu, kurių prieinami bendrosios kapitalo pakankamumo atskaitomybės (COREP) ir finansinės atskaitomybės (FINREP) duomenys. 2016 m. antrąjį ketvirtį svarbių įstaigų buvo 124, 2016 m. trečiąjį ketvirtį – 122, 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį – 121, 2017 m. pirmąjį ketvirtį – 118, o 2017 m. antrąjį ketvirtį – 114. Ataskaitinio laikotarpio subjektų skaičius rodo pokyčius, susijusius su svarbių įstaigų sąrašo keitimu dėl ECB bankų priežiūros atlikto bankų vertinimo (jis paprastai atliekamas kartą per metus) ir dėl susijungimų bei įsigijimų.
1) Turto kokybės lentelėse nurodoma paskolų ir išankstinių mokėjimų bendroji balansinė vertė. Pagal FINREP reikalavimus, i) prekybinės pozicijos neįtraukiamos, ii) lėšos centriniuose bankuose ir kiti indėliai iki pareikalavimo įtraukiami. Pagal EBI apibrėžtį neveiksnios paskolos yra paskolos ir išankstiniai mokėjimai, išskyrus prekybai laikomas paskolas ir išankstinius mokėjimus, tenkinantys kurį nors vieną arba abu šiuos kriterijus: a) tai reikšmingos paskolos, pradelstos daugiau nei 90 dienų; b) skolininkas vertinamas kaip nesugebėsiantis įvykdyti visų savo kredito įsipareigojimų, jei nerealizuos įkeisto turto, kad ir kokia būtų vėluojama grąžinti suma arba vėlavimo dienų skaičius. Padengimo rodiklis yra santykis tarp sukaupto paskolų ir išankstinių mokėjimų vertės sumažėjimo ir bendros neveiksnių paskolų vertės.

Neveiksnių paskolų lygis euro zonos šalyse yra labai nevienodas

Vertinant padėtį euro zonoje, matyti, kad neveiksnių paskolų lygis šalyse vis dar labai nevienodas (žr. 2 grafiką). 2017 m. antrąjį ketvirtį didžiausias buvo Graikijos ir Kipro svarbių įstaigų turimų neveiksnių paskolų lygis (atitinkami šalių svertiniai vidurkiai 46,6 % ir 34,0%). Portugalijos svarbių įstaigų turimų neveiksnių paskolų lygis buvo trečias pagal dydį ir sudarė 18,1 %. Palyginti su ankstesniais metais, svarbių įstaigų neveiksnių paskolų lygis sumažėjo Kipre (–6,3 proc. p.), Airijoje (– 5,6 proc. p.), Italijoje (–4,4 proc. p.) ir Slovėnijoje (–3,2 proc. p.). 2017 m. trečiąjį ketvirtį Italijos svarbių įstaigų turimos neveiksnios paskolos sudarė 196 mlrd. eurų, Prancūzijos – 138 mlrd. eurų, Ispanijos – 112 mlrd. eurų, Graikijos – 106 mlrd. eurų.

2 grafikas
Neveiksnios paskolos ir išankstiniai mokėjmai1; lygis pagal šalį, ataskaitinis laikotarpis – 2017 m. antrasis ketvirtis

Šaltinis: ECB.
Pastabos: svarbios įstaigos, teikiančios ataskaitas aukščiausiu konsolidacijos lygmeniu, kurių prieinami bendrosios atskaitomybės (COREP) ir finansinės atskaitomybės (FINREP) duomenys.
C: vertė nenurodoma konfidencialumo sumetimais.
1) Turto kokybės lentelėse nurodoma paskolų ir išankstinių mokėjimų bendroji balansinė vertė. Pagal FINREP reikalavimus, i) prekybinės pozicijos neįtraukiamos, ii) lėšos centriniuose bankuose ir kiti indėliai iki pareikalavimo įtraukiami.
2) Slovakijoje nėra svarbių įstaigų, teikiančių ataskaitas aukščiausiu konsolidacijos lygmeniu.
Kai kuriais FINREP duomenimis atsižvelgta į neveiksnių paskolų perleidimo sandorius, kurie dar vykdomi, bet netrukus turėtų būti baigti vykdyti.

Išsamios strategijos neveiksnių paskolų problemai spręsti poreikis

Strategijos poreikis kyla trijose pagrindinėse srityse: i) priežiūros veiksmų, ii) teisinių ir teismų reformų, iii) antrinės neveiksnių paskolų rinkos

ECB bankų priežiūra iš pat pradžių pabrėžė, kad, siekiant išspręsti neveiksnių paskolų problemą, dėti pastangas turi visi suinteresuotieji subjektai. Tai ir viena iš ECB parengtos specialios ataskaitos apie šalių turimas geriausias neveiksnių paskolų mažinimo patirtis pagrindinių išvadų; naujausia jos versija paskelbta 2017 m. birželio mėn. (žr. 1.2.3.1 skirsnį). Šioje ataskaitoje nurodoma, kad būtina išsami europinė strategija, apimanti tris pagrindines sritis: i) priežiūros veiksmus, ii) teisinės ir teismų reformas, iii) antrinę neveiksnių paskolų rinką.

3 grafikas
Kuriant išsamią strategiją neveiksnių paskolų problemai spręsti turi prisidėti visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant ES ir nacionalines valdžios institucijas

Kalbant apie priežiūros veiksmus, pasakytina, kad ECB bankų priežiūra sukūrė visapusę neveiksnių paskolų priežiūros sistemą, kurią sudaro:

  • visoms svarbioms įstaigoms skirtų rekomendacinių dokumentų, kuriose išdėstomi su neveiksnių paskolų valdymu ir mažinimu susiję priežiūros lūkesčiai, paskelbimas;
  • kiekybinių priežiūros lūkesčių, kuriais skatinama įtvirtinti praktiką laiku sudaryti atidėjinius neveiksnios paskoloms, parengimas;
  • atliekami reguliarūs patikrinimai vietoje, daugiausia dėmesio skiriant neveiksnių paskolų klausimui;
  • papildomų aktualių duomenų rinkimas iš didelį neveiksnių paskolų portfelį turinčių bankų.

Vadovaudamasi 2017 m. liepos 11 d. ECOFIN tarybos išvadomis dėl veiksmų plano neveiksnių paskolų problemai Europoje spręsti, ECB bankų priežiūra padeda EBI rengti bendras neveiksnių paskolų valdymo gaires, kurios būtų nuosekliai taikomos visiems ES bankams. ECB bankų priežiūra su EBI bendradarbiauja ir tobulinant naujų paskolų teikimo standartus.

Aktyviai ECB bankų priežiūra dalyvavo ir imantis nemažai kitų tris minėtas sritis aprėpiančių su neveiksniomis paskolomis susijusių iniciatyvų, įskaitant 2017 m. liepos mėn. ES Tarybos susitarimu į ES veiksmų planą įtrauktas iniciatyvas; ji glaudžiai bendradarbiavo su suinteresuotaisiais subjektais, atsakingais už tas iniciatyvas.

Pagrindiniai priežiūros metodikos neveiksnių paskolų klausimu elementai

Šalių praktikos sąvadas

Atlikta dabartinės priežiūros ir reguliavimo praktikos bei kliūčių, trukdančių išspręsti neveiksnių paskolų problemą, analizė

2017 m. birželio mėn. ECB paskelbė naujausią šalių priežiūros praktikos ir teisinių sistemų, susijusių su neveiksniomis paskolomis, sąvadą. Šioje ataskaitoje išnagrinėta visose 19 euro zonos šalių 2016 m. gruodžio mėn. taikyta praktika[7]. Siekiant nustatyti geriausią priežiūros patirtį, kartu buvo siekiama nustatyti: i) dabartinę priežiūros ir reguliavimo praktiką, ii) kliūtis, trukdančias išspręsti neveiksnių paskolų problemą. Šis atnaujintas ir papildytas sąvadas yra grindžiamas ankstesniu šalių priežiūros praktikos ir teisinių sistemų, susijusių su neveiksniomis paskolomis, sąvadu. Į ankstesnį sąvadą buvo įtrauktos aštuonios euro zonos šalys (Kipras, Graikija, Airija, Italija, Portugalija, Slovėnija, Ispanija ir Vokietija), jis paskelbtas 2016 m. rugsėjo mėn. Daugiausia dėmesio jame skirta geriausiai patirčiai palyginti didelį neveiksnių paskolų portfelį turinčiose šalyse, arba „sektorinei“ neveiksnių paskolų problemai, ir esamoms neveiksnių paskolų valdymo sistemoms[8].

Vienas pagrindinių paaiškėjusių dalykų yra tai, kad visi suinteresuotieji subjektai turi būti tinkamai pasirengę laiku ir veiksmingai spręsti su teisiniais aspektais susijusius klausimus

2017 m. sąvadas rodo, kad priežiūros požiūriu euro zonoje sprendžiant neveiksnių paskolų problemą truputį pasistūmėta. Sąvade pateikiami rezultatai ir didelį neveiksnių paskolų portfelį turinčių jurisdikcijų patirtis atskleidžia vieną svarbų dalyką: visi suinteresuotieji subjektai turi imtis iniciatyvos ir būti pasirengę veikti, kol neveiksnių paskolų lygis nepakilo per aukštai. Nemažai šalių, kuriose neveiksnių paskolų portfelis yra nedidelis, reikiamų teisinių sistemų nekeitė nuo krizės pradžios. Jos turėtų būti geriau pasirengusius laiku ir veiksmingai spręsti teisinius klausimus, kurių gali kilti, jei neveiksnių paskolų lygis ateityje padidėtų, pavyzdžiui, spartinti neteisminių ginčų sprendimo mechanizmus (įkeisto turto realizavimas, ieškinių dėl bendrovių ir namų ūkių nemokumo procedūros).

Apie priežiūros sistemą ir patirtį sprendžiant neveiksnių paskolų problemą sąvado rezultatai atskleidžia tai, kad dar pradiniame etape, nustatant sunkumus, labai svarbu tiksliniai pradelstų įsiskolinimų ir neveiksnių paskolų valdymo patikrinimai vietoje. Taigi, visoms svarbioms įstaigoms taikytinas ECB rekomendacinis dokumentas yra svarbi būsimo priežiūrinio vertinimo dalis (žr. 1.1.2. skirsnį).

Kalbant apie mažesnės svarbos įstaigas (MSĮ) pasakytina, kad tuo metu, kai paskelbtas šalių praktikos sąvadas, kokių nors gairių dėl neveiksnių paskolų euro zonos šalys iš esmės neturėjo. Kai kurios NKI nurodė svarstančios, ar MSĮ irgi taikyti ECB rekomendacinį dokumentą. ES Tarybos 2017 m. liepos mėn. išvadose paprašyta EBI iki 2018 m. vasaros išleisti minimą rekomendacinį dokumentą dėl neveiksnių paskolų atitinkančias bendrąsias neveiksnių paskolų valdymo gaires, kurios būtų taikomos visiems ES bankams.

Iš sąvade pateikiamų rezultatų matyti, kad teisinės sistemos didelį neveiksnių paskolų portfelį turinčiose šalyse nuo pirmosios apžvalgos parengimo pagerintos tik šiek tiek (esama tam tikrų išimčių). Vis dėlto vertinti šių pokyčių veiksmingumą dar ankstoka. Pokyčiai teismų sistemose, įskaitant nemokumo ekspertų įdarbinimą, dar lėtesni nei teisės aktų pokyčiai.

Apie su neveiksniomis paskolomis susijusias informacines sistemas sąvadas atskleidžia tai, kad daugumoje euro zonos šalių veikia centriniai kreditų registrai, paprastai administruojami nacionalinių centrinių bankų. Šie registrai paprastai laikomi svarbiu priežiūros įrankiu atliekant tiek tiek patikrinimus vietoje, tiek nuotolinę analizę, taip pat ir bankams keičiantis informacija.

Rekomendacinis dokumentas dėl neveiksnių paskolų ir tolesni veiksmai

Bankams skirto rekomendacinio dokumento dėl neveiksnių paskolų paskelbimas – svarbus žingsnis euro zonoje sprendžiant neveiksnių paskolų problemą

2017 m. kovo mėn. ECB bankų priežiūra paskelbė bankams skirtas kokybinio pobūdžio rekomendacijas, kaip tvarkytis su neveiksniomis paskolomis[9] (toliau –rekomendacinis dokumentas dėl neveiksnių paskolų). Prieš jas paskelbiant, nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki lapkričio 15 d. vyko viešos konsultacijos. Viešas svarstymas surengtas 2016 m. lapkričio 7 d. Konsultacijų metu gauta ir įvertinta daugiau nei 700 pastabų. Parengiant rekomendacinį dokumentą dėl neveiksnių paskolų, buvo žengtas svarbus žingsnis siekiant gerokai sumažinti neveiksnių paskolų lygį euro zonoje.

Rekomendacinio dokumento dėl neveiksnių paskolų paskirtis ir turinys

Rekomendaciniame dokumente išvardijami priežiūros lūkesčiai dėl kiekvienos neveiksnių paskolų valdymo ciklo grandies

Pagrindinė rekomendacinio dokumento dėl neveiksnių paskolų skelbiama politinė žinutė yra tokia: tie bankai, kuriuose yra aukštas neveiksnių paskolų lygis, jį turėtų laikyti prioritetu, šią problemą jie turėtų spręsti visapusiškai, sutelkdami dėmesį į vidaus valdymą, rengdami veiklos planus ir išsikeldami kiekybinius tikslus. Visus tris aspektus labai nuodugniai vertins atitinkamos JPG. Praeityje dažnai taikytos strategijos „palaukime ir pamatysime“ toliau taikyti nebegalima. Banko išsikelti tikslai turi būti reikiamai įtvirtinami vadybininkų skatinimo sistemose, o banko valdymo organai turi akylai stebėti, kaip jie yra įgyvendinami.

Rekomendacinis dokumentas dėl neveiksnių paskolų yra praktinio pobūdžio dokumentas, kuriame išdėstomi priežiūros lūkesčiai visais aspektais, į kuriuos turi atsižvelgti bankai, spręsdami neveiksnių paskolų problemą. Jis grindžiamas EBI taikomu bendru neveiksnių pozicijų[10] apibrėžimu. Tačiau šis dokumentas apima ir tam tikrus klausimus, susijusius su perimtu turtu ir veiksniomis pozicijomis, kurioms kyla didelė rizika tapti neveiksniomis, įskaitant pozicijas, įtrauktas į stebimų pozicijų sąrašą, ir veiksnias restruktūrizuotas pozicijas.

Rekomendacinis dokumentas parengtas remiantis keliose euro zonos šalyse taikoma geriausia patirtimi. Dokumento struktūra atitinka neveiksnių paskolų valdymo ciklą, atitinkamai išdėstomi priežiūros lūkesčiai dėl neveiksnių paskolų lygio mažinimo strategijų, neveiksnių paskolų valdymo ir veiklos struktūros, restruktūrizavimo, atidėjinių neveiksnioms paskoloms sudarymo, neveiksnių paskolų pripažinimo, jų nurašymo, įkeisto turto vertinimo.

Tolesni su neveiksniomis paskolomis susiję darbai ir perimto turto strategijos

Bankai, kurių neveiksnių paskolų rodiklis yra didelis, ECB įvertinti pateikė neveiksnių paskolų lygio mažinimo strategijas ir veiksmų planus

Paskelbus rekomendacinį dokumentą dėl neveiksnių paskolų, tos svarbios įstaigos, kurių neveiksnių paskolų rodiklis yra didelis, ECB bankų priežiūrai turėjo pateikti neveiksnių paskolų lygio mažinimo strategijas ir veiksmų planus. Siekiant užtikrinti, kad informaciją būtų galima palyginti ir visiems būtų sudarytos vienodos sąlygos, parengta speciali forma ir joje bankai turėjo nurodyti informaciją apie tai, kaip ir per kiek laiko planuoja sumažinti neveiksnių paskolų (kaip portfelių dalies) ir perimto turto lygį.

Nuo 2017 m. kovo iki birželio mėn. bankai teikė strategijas, o ECB bankų priežiūra jas vertino, atsižvelgdama į priežiūros lūkesčius. Kiekvieno banko strategiją atskirai vertino JPG, padedamos horizontaliųjų neveiksnių paskolų skyrių. Kol vyko vertinimai, JPG susitiko su bankų atstovais strategijų aptarti.

Kiekvienas bankas už neveiksnių paskolų mažinimo strategiją, veiksmų planą ir kiekybinius tikslus yra atsakingas pats, tačiau ECB bankų priežiūra tikisi, kad tie planai bus pakankamai ryžtingi ir patikimi, leidžiantys neveiksnių paskolų ir perimto turto lygį sumažinti laiku ir tiek, kiek reikia.

Neveiksnių paskolų lygio mažinimo strategijų vertinimas

Strategijos turi būti ryžtingos ir patikimos, o vidaus valdymo sistema – leidžianti pasiekti tikslą

Kaip numatoma rekomendaciniame dokumente dėl neveiksnių paskolų, banko vidaus valdymo sistema turi būti tokia, kad užtikrintų sklandų neveiksnių paskolų lygio mažinimo strategijos įgyvendinimą. Todėl JPG, atskirai vertindama kiekvieno banko strategiją, susitelkia į tris pagrindinius elementus: i) ryžtingumą, ii) strategijos patikimumą, iii) su valdymu susijusius aspektus.

Ryžtingumas vertinamas kaip neveiksnių pozicijų ir perimto turto lygio sumažinimas bendrąja ir grynąja išraiška, banko ketinamas pasiekti per trejus metus. Kiekvienam bankui nustatomas atitinkamas ryžtingumo lygis. Jį nustatant, atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip banko finansinė būklė, jo rizikos pobūdis, neveiksnių paskolų portfelio ypatumai ir makroekonominė aplinka. ECB bankų priežiūra atliko bankų, kurių neveiksnių paskolų rodiklis yra didelis, ryžtingumo lygio analizę šalies lygiu ir lyginamąją bankų analizę.

Vertindama bankų strategijų patikimumą, ECB bankų priežiūra pasitelkia daug įvairių analizės būdų ir, taikydama juos, siekia nustatyti, ar prognozuojamas ryžtingumo lygis atitinka banko galimybes. Atsižvelgiama į tokius rodiklius kaip kapitalo pajėgumas, padengimo atidėjiniais lygis ir tendencijos, turtu pagrįstų strategijų reikšmingumas, trukmės analizė, prielaidos dėl naujų paskolų įtraukimo į neveiksnių paskolų portfelius ir išėmimo iš jų, pinigų susigrąžinimas ir ištekliai tam pasiekti, strateginių galimybių įgyvendinimo terminai ir diversifikavimas.

Kas sudaro ryžtingą ir patikimą neveiksnių paskolų lygio mažinimo strategiją?

  • Valdymo organų vykdoma priežiūra ir prisiimama atsakomybė.
  • Aiškūs ir nedviprasmiški neveiksnių paskolų mažinimo tikslai, banko nustatyti taikant principą iš „apačios į viršų“, remiantis pakankamai detaliais segmentais.
  • Nuodugnus atskirų neveiksnių paskolų lygio mažinimo strategijos elementų poveikio kapitalui, pagal riziką įvertintam turtui ir padengimui atidėjiniais įvertinimas, pateikiant išsamų pagrindimą, kuris padėtų įgyvendinti strategiją ir siekti tikslų.
  • Strateginių variantų diversifikavimas, daug dėmesio skiriant ilgiau kaip dvejus metus pradelstoms neveiksnioms paskoloms.
  • Tinkamas strateginis valdymas, įskaitant aiškiai apibrėžtas paskatas aukštesnio rango vadovams ir operacinio lygmens personalui, padedantis sėkmingai siekti neveiksnių paskolų mažinimo tikslų viso neveiksnių paskolų lygio mažinimo ciklo metu.
  • Veiksmingą neveiksnių paskolų lygio mažinimą užtikrinantys patvarūs vidaus operaciniai pajėgumai ir sistemos, įskaitant galimybę anksti užmegzti ryšius su skolininkais, kad būtų sumažintas galinčių tapti neveiksniomis pozicijų lygis.
  • Jei aktualu bankui, dėmesio sutelkimas į perimto turto pardavimą laiku arba, jei turtas trumpuoju laikotarpiu neparduodamas, į atidėjinių didinimą.
  • Išsamus veiklos planas, kuriame būtų nurodyti būtini sėkmingo strategijos įgyvendinimo elementai: pagrindiniai siektini rezultatai, svarbiausi darbai, veiksmai ir įgyvendinimo laikas.
  • Dėmesio sutelkimas į tinkamą restruktūrizavimą, t. y. nustatomi tvarūs skolininkai ir jiems suteikiamos perspektyvios restruktūrizavimo galimybės, kad šių skolininkų paskolos vėl būtų veiksnios.
  • Tinkamai parengtas restruktūrizavimo priemonių rinkinys, kurio veiksmingumas būtų vertinimas paskolos lygmeniu.
  • Strategiją įgyvendinti padedanti detali stebėsenos sistema, leidžianti nustatyti veiksnius, lemiančius nepakankamus ir (arba) lūkesčius viršijančius rezultatus.

Vertinant su valdymu susijusius aspektus, dėmesys sutelkiamas į įvairias sritis, tarp jų ir į šias: i) bankų savęs vertinimo procesus; ii) valdymo organų vykdomos strateginio plano priežiūros ir stebėsenos lygį; iii) įdiegtas skatinimo sistemas, skatinančias įgyvendinti strategiją; iv) strategijos integravimą į kasdienes operacijas; v) banko skiriamus išteklius (vidaus ir išorės) paskolų grąžinimo problemoms spręsti; vi) strategijas, kuriomis grindžiami veiklos planai.

Kiekybiniai priežiūros lūkesčiai dėl atidėjinių neveiksnioms paskoloms sudarymo laiku

Rekomendacinio dokumento dėl neveiksnių paskolų priedo projekte išvardijami priežiūros lūkesčiai dėl riziką ribojančio neveiksnių paskolų padengimo atidėjiniais lygio ir laiko; šie lūkesčiai bus taikomi kiekvienam bankui atskirai

ECB suteikti įgaliojimai numato, kad jis, taikydamas perspektyvinį požiūrį, aktyviai valdytų įvairias rizikas. Net ir paskelbusi rekomendacinį dokumentą dėl neveiksnių paskolų, ECB bankų priežiūra, pasiremdama turima patirtimi, ir toliau ieškojo būdų, kaip spręsti neveiksnių paskolų problemą. 2017 m. spalio 4 d. viešoms konsultacijoms ji pateikė rekomendacinio dokumento dėl neveiksnių paskolų priedo projektą. Šiuo priedu siekiama įtvirtini praktiką, kad atidėjiniai naujoms paskoloms būtų sudaromi laiku ir tai leistų išvengti neveiksnių paskolų kaupimosi. Iki 2017 m. gruodžio 8 d. trukusių viešų konsultacijų metu 36 subjektai ECB bankų priežiūrai pateikė 458 pastabas. Tai vertinga informacija, ji buvo kruopščiai apsvarstyta rengiant galutinę dokumento versiją.

Priežiūros lūkesčiai leis pagerinti priežiūros konvergenciją ir užtikrinti vienodas veiklos sąlygas. Žinoma, kiekvienu atveju bus vertinama atskirai. Priede nurodomas toks bendrasis priežiūros lūkestis: 100 % sudarantis neužtikrintų paskolų padengimo rodiklis turėtų būti pasiekiamas per dvejus metus nuo paskolos priskyrimo neveiksnių paskolų kategorijai, užtikrintoms paskoloms taikytinas septynerių metų laikotarpis. Svarbu, kad priežiūros lūkesčių įgyvendinimo būtų siekiama nuosekliai, pradedant nuo to momento, kai pozicija priskiriama prie neveiksnių, o ne vienu kartu sudarant visus atidėjinius.

Riziką ribojančio padengimo atidėjiniais lygis vertinamas įprasto priežiūrinio dialogo metu. Pirmiausia priežiūros institucija nustato, ar į banko apskaitą įtraukti atidėjiniai padengia tikėtinus kredito rizikos nuostolius. Tada į apskaitą įtraukti atidėjiniai palyginami su priede išdėstytais priežiūros lūkesčiais.

Tiksliau, vykstant priežiūriniam dialogui, ECB su bankais aptars bet kokius nukrypimus nuo priežiūros lūkesčių dėl riziką ribojančio padengimo atidėjiniais. Tada ECB atskirai vertins kiekvieno banko nukrypimus ir, atlikęs išsamią analizę, galinčią apimti nuodugnią dokumentų patikrą, patikrinimą vietoje arba tiek viena, tiek kita, nuspręs, ar reikalingos konkrečiam bankui skirtos priežiūros priemonės. Taigi, šis procesas nėra automatinis. Tokie priežiūros lūkesčiai, kitaip nei 1 ramsčio (angl. Pillar 1) numatomos taisyklės, nėra privalomojo pobūdžio reikalavimai, kurių nesilaikant iš karto būtų imamasi atitinkamų veiksmų.

Neveiksnių paskolų vertinimas atliekant patikrinimus vietoje

2017 m. buvo atlikti 57 kredito rizikos patikrinimai, iš jų šešiems vadovavo ECB, o 51 – NKI. Daugiausia tikrintas neveiksnių paskolų valdymas ir vertinimas, tai aptarta 54 iš 57 patikrinimų vietoje ataskaitų. Pagrindiniai darbai buvo sutelkti į neveiksnių paskolų lygio mažinimo strategijų, politikos ir procedūrų vertinimą (54 ataskaitos) ir kiekybinio poveikio vertinimą (37 ataskaitos).

Neveiksnių paskolų lygio mažinimo strategijos, politika ir procedūros

Orientyru laikant rekomendacinį dokumentą dėl neveiksnių paskolų, nustatyta tokių pagrindinių neveiksnių paskolų mažinimo strategijų, politikos ir procedūrų trūkumų.

Nors neveiksnių paskolų valdymas gerėja, susirūpinimą vis dar kelia neveiksnių paskolų, ypač restruktūrizuotų, pripažinimo trūkumai

Neveiksnių paskolų lygio mažinimo strategija ir valdymas. Ryškėja vis aktyvesnio neveiksnių paskolų valdymo tendencija. Tai daugiausia bankų pastangų patenkinti rekomendaciniame dokumente išdėstytus priežiūros lūkesčius rezultatas. Vis dėlto daugelyje patikrinimo ataskaitų atkreipiamas dėmesys į tai, kad bankų valdymo organams pateikiama informacija dar būna nepakankamai išsami. Tai turi įtakos, pavyzdžiui, išankstinio perspėjimo rizikai, taip pat rizikai, kylančiai dėl tam tikrų restruktūrizavimo modelių taikymo.

Vertinant esamas neveiksnias paskolas, nustatyta faktinių aplinkybių, susijusių su atidėjinių paskolų nuostoliams dengti pakankamumu, tinkamu įkeisto turto vertės mažinimu, diskonto laikotarpio taikymu

Neveiksnių paskolų restruktūrizavimas. Nustatyta, kad daugumoje bankų trūksta veiksmingos restruktūrizavimo politikos tiek dėl restruktūrizavimo procedūros inicijavimo, tiek dėl jos nutraukimo. Kriterijus, skiriantis įprastą restruktūrizavimą nuo būtinojo, nėra aiškiai apibrėžtas, tam tikros rekomendaciniame dokumente dėl neveiksnių paskolų minimos restruktūrizavimo priemonės (pvz., papildomų priemonių suteikimas, prašymas dėl papildomų užtikrinimo priemonių pateikimo) nepripažįstamos, o tipinėms restruktūrizavimo priemonėms (palūkanų normos mažinimas, termino pratęsimas) ataskaitose apie finansinių sunkumų patiriančius klientus nesuteikiamas neveiksnios paskolos statusas. Taisyklės, pagal kurias nustatomi finansiniai sunkumai, vis dar labai nevienodos ir ribotos, daugiausia dėl to, kad trūksta duomenų. Restruktūrizavimo nutraukimo kriterijų, ypač restruktūrizavimo nutraukimo bandomuoju laikotarpiu, stebėsena nepakankama.

Neveiksnios paskolos pripažinimas neveiksnia (grupavimas). Išvados šiuo klausimu dažniausiai daromos tokios: i) tikėtino įsipareigojimų neįvykdymo nustatymo kriterijai, ypač susiję su tam tikrais sektoriais (laivyba, komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinka, nafta ir dujos) ar apimantys tam tikrus finansavimo metodus (finansavimą esant aukštam sverto koeficientui), yra nepakankami; ii) pernelyg pasikliaujama tik minimaliais kriterijais, išdėstytais KRR.

Atidėjinių neveiksnioms paskoloms sudarymas ir įkeisto turto vertinimas. Nors atidėjinių sudarymo procesą vis labiau lengvina IT priemonės ir tiksliau apibrėžtos politikos kryptys, tolesnio tobulinimo dar reikia, ir pagrindinės jo reikalingos sritys yra šios: tikrovės neatitinkantis įkeisto turto vertinimas (vertė padidinama tam tikru koeficientu, nors turėtų būti mažinama); per daug optimistiškas įkeisto turto vertės mažinimas ir išieškojimo laikotarpiai. Be to, kai kuriuose bankuose vis dar netinkamai traktuojamos sukauptos, bet dar nesumokėtos palūkanos.

Duomenų apie neveiksnias paskolas patikimumas. Iš daugelio šioje srityje nustatytų faktinių aplinkybių paminėtina rizikos duomenų, svarbių nustatant finansinius sunkumus, kaupimo procesų stoka (pvz.: pelno (nuostolių) ataskaitos; pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją, EBITDA; paskolos padengimo rodiklis, DSCR). Be to, pagrindiniai parametrai (pvz., įkeisto turto vertės mažinimas, diskonto laikotarpis, veiksnumo atkūrimo rodikliai) dažnai įvertinami labai netiksliai, o nurašymų kriterijai (pvz., įsipareigojimų nevykdymo laikotarpis) dažnai būna neaiškiai apibrėžti.

Kiekybinis vertinimas

Atlikus patikrinimus pareikalauta imtis reikšmingų kiekybinių pokyčių, daugiausia tam, kad būtų padengti nepakankami atidėjiniai

Patikrinimus vietoje atliekančių grupių nariai patikrino ne tik politiką ir procedūras, bet ir reikšmingą kredito bylų imtį. Tam tikroms paskolų portfelio dalims vertinti buvo pasitelkiami ir statistiniai metodai, taip siekta nustatyti, ar atidėjiniai pakankamai atitinka rizikos ribojimo reikalavimus (į nacionalinę teisę perkeltas KRR 24 straipsnio ir KRD IV 74 straipsnio nuostatas) bei tarptautinius apskaitos standartus (39-ąjį TAS, 8-ąjį TAS). Nors po daugumos tokių patikrų reikšmingų pakeitimų neprireikė arba pokyčiai buvo iš esmės priimtino dydžio, vis dėlto kai kuriais atvejais nustatyta reikšmingų kiekybinių trūkumų, skatinančių taikyti specialias priežiūros priemones.

ECB kas ketvirtį renkami duomenys apie didelį neveiksnių paskolų portfelį turinčius bankus

Nustatyta, kad reikšmingas neveiksnių paskolų pozicijas turinčios svarbios įstaigos kas ketvirtį turi teikti papildomus duomenis

2016 m. rugsėjo mėn. ECB priežiūros valdyba pritarė sprendimui, kad reikšmingas neveiksnių paskolų pozicijas turinčios svarbios įstaigos (didelį neveiksnių paskolų portfelį turintys bankai) kas ketvirtį teiktų duomenis apie neveiksnias paskolas[11]. Taip siekiama per suderintą ataskaitų teikimo sistemą (EBI įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai) priežiūros institucijų surenkamą informaciją papildyti smulkesniais papildomais duomenimis. Šie duomenys būtini siekiant veiksmingai stebėti didelį neveiksnių paskolų portfelį turinčių bankų keliamą su neveiksniomis paskolomis susijusią riziką.

2017 m. ataskaitinio ciklo[12] metu kartu su finansinės atskaitomybės (FINREP) formomis informacijai apie neveiksnias ir restruktūrizuotas pozicijas teikti buvo naudojamos ECB ataskaitų formos, be kita ko, apimančios ir informaciją apie visų neveiksnių paskolų pasiskirstymą pagal trukmę, duomenis apie įkeistą turtą (įskaitant už skolas perimtą turtą), naujas ir panaikintas neveiksnias paskolas, restruktūrizavimo ar pertvarkymo duomenis.

Surinkti ketvirčio duomenys yra įvertinti ir į juos JPG atsižvelgia vertindamos su neveiksnių paskolų valdymu susijusias bankų strategijas, procedūras ir struktūrą. Toliau pateikiamas pavyzdys apima neveiksnias pozicijas, dėl kurių buvo pradėtas teismo procesas. Jos nurodytos kaip didelį neveiksnių paskolų portfelių turinčių atskaitingų bankų 2017 m. birželio pabaigos imties procentinė dalis.

5 pav.
Neveiksnios paskolos, dėl kurių pradėtas teismo procesas; sugrupuota pagal laikymo trukmę

(procentais)

Šaltinis: ECB.
Pastabos: remiamasi didelį neveiksnių paskolų portfelį turinčių bankų imtimi; apima ~50 % viso svarbių įstaigų neveiksnių paskolų portfelio. Duomenys suapvalinti.

Šiuos duomenis teikiantys bankai apie taikomus reikalavimus buvo informuoti išsiunčiant atitinkamus raštus dėl SREP[13].

Remdamasis 2017 m. ataskaitinio ciklo metu įgyta patirtimi, ECB iš dalies pakeitė ir supaprastino ketvirčio duomenims rinkti naudojamų ataskaitų rinkinį ir pateikė ataskaitas teikiančioms įstaigoms atnaujintus reikalavimus, kurie pradedami taikyti nuo 2018 m. kovo 31 d.

Dabar ECB ir EBI svarsto galimybę šias duomenų apie neveiksnias paskolas formas įtraukti į suderintą ataskaitų teikimo sistemą.

Prognozės ir tolesni žingsniai

Svarbių įstaigų neveiksnių paskolų problemos sprendimas ir toliau yra pagrindinis ECB bankų priežiūros prioritetas, taigi daug pastangų bus dedama ir toliau. JPG toliau glaudžiai bendradarbiaus su didelį neveiksnių paskolų portfelį turinčiais bankais, daug dėmesio skirs jų neveiksnių paskolų lygio mažinimo strategijoms. Šios strategijos turėtų būti atidžiai stebimos ir bent kartą per metus atnaujinamos.

Galutinė rekomendacinio dokumento dėl neveiksnių paskolų priedo versija buvo paskelbta 2018 m. kovo 15 d. Kadangi priede daugiausia dėmesio skiriama naujoms neveiksnioms paskoloms, bet kokių tolesnių su svarbomis įstaigomis susijusių veiksmų bus imamasi tik palaipsniui.

Kadangi veiksmų dėl neveiksnių paskolų turi imtis daugelis suinteresuotųjų subjektų, ECB bankų priežiūra tęs glaudų bendradarbiavimą su kitais Europos ir nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais, ir, kaip nurodyta 2017 m. birželio mėn. paskelbtoje jos ataskaitoje, taip sieks spręsti ir kitus su neveiksniomis paskolomis susijusius klausimus.


1.3 Teminės peržiūros

Veiklos modeliai ir pelningumą lemiantys veiksniai

ECB bankų priežiūra, siekdama nuodugniai įvertinti daugumos svarbių įstaigų veiklos modelius ir pelningumą lemiančius veiksnius, 2016 m. pradėjo vykdyti teminę peržiūrą. Ši peržiūra bus baigta 2018 m.

Bankų veiklos modelių ir pelningumą lemiančių veiksnių vertinimas yra pagrindinis Europos bankų priežiūros prioritetas. Pelningą veiklą vykdantys bankai gali nuosekliai generuoti kapitalą ir taip sukaupti tinkamus rezervus, kartu palaikyti pagrįstą prisiimamos rizikos lygį ir skolinimą realiajai ekonomikai. Kita vertus, tie bankai, kuriems tvarų pelningumą užtikrinti sunku, gali imtis rizikingesnės veiklos.

Pelningumui įtakos turi įvairūs veiksniai

Dabartinėmis aplinkybėmis euro zonos bankų pelningumą veikia mažos palūkanų normos ir vis dar dideli vertės sumažėjimo srautai kai kuriose šalyse bei sektoriuose. Įtakos turi ir struktūriniai veiksniai, tokie kaip per dideli pajėgumai kai kuriose rinkose, ne bankų keliama konkurencija, didėjanti skaitmeninių paslaugų paklausa tarp vartotojų, būtinybė prisitaikyti prie naujų reguliavimo reikalavimų.

Pirmieji teminės peržiūros metai buvo parengiamasis etapas: kurtos priemonės ir rengti JPG skirti rekomendaciniai dokumentai

Atliekant teminę peržiūrą, bankų pelningumą lemiantys veiksniai nagrinėjami tiek įmonės, tiek veiklos modelių lygmeniu. Taip siekiama kelių tikslų. Vertinant bankų gebėjimus sumažinti veiklos modelių trūkumus, dar vertinama ir tai, kokį poveikį mažas pelningumas daro bankų elgesiui. Ši peržiūra papildys horizontaliąją analizę, ji leis sutelkti įvairių JPG padarytas išvadas ir derinti jų taikymą bankuose. Per pirmus teminės peržiūros metus buvo sukurtos reikiamos analitinės priemonės, parengti išsamūs rekomendaciniai dokumentai, padedantys JPG atlikti analizę.

2017 m. pirmąjį ketvirtį ECB surinko duomenis apie bankų prognozuojamą pelną ir nuostolius, taip pat informaciją apie prognozėms taikomas prielaidas. Apskritai bankai tikisi, kad per kitus dvejus metus pelningumas palaipsniui didės dėl nuolatinio paskolų augimo ir mažesnio vertės sumažėjimo, o grynųjų palūkanų maržoms ir toliau bus daromas spaudimas.

Antraisiais teminės peržiūros metais JPG analizavo bankų veiklos modelius ir pelningumą lemiančius veiksnius

2017 m. antrąjį ir trečiąjį ketvirčius temine peržiūra daugiausia dėmesio buvo skiriama konkrečių bankų analizei, ją atliko JPG. Siekdamos patikrinti visus bankų veiklos modelių aspektus ir pelningumą lemiančius veiksnius, šios grupės bendravo su bankais tiesiogiai. Vertinti įvairūs aspektai – nuo bankų bazinų pajėgumų generuoti pajamas iki jų gebėjimo suvokti ir valdyti savo veiksmus, įgyvendinti pasirinktas strategijas.

JPG padarytos išvados derinamos su ECB Mikroprudencinės priežiūros IV generalinio direktorato analizės rezultatais, atsižvelgiant į vidinius ir išorinius duomenų šaltinius. Įtraukiama ir nuodugni pelningiausių bankų analizė, kuria siekiama išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia tokius jų veiklos rezultatus, ir įsitikinti, ar jie tvarūs. Bankų strategijos, taikomos siekiant didinti pelningumą, reikšmingai skiriasi. Pavyzdžiui, vieni taiko į grynųjų palūkanų pajamų didinimą orientuotas augimo strategijos, kiti plečia su mokesčiais ir komisiniais susijusią veiklą, mažinamos išlaidos, imamasi skaitmenizacijos.

Priežiūrinio dialogo metu bankų dėmesys buvo atkreiptas į pelningumą valdyti trukdančius vidaus organizacinės struktūros trūkumus, veiklos planų aspektus, tokius kaip per didelė prisiimama rizika. Nustačius šiuos trūkumus, bus parengti rizikos mažinimo planai jų turintiems bankams ir apie juos bus pranešta 2018 m. pradžioje.

Galiausiai, į teminės peržiūros rezultatus bus atsižvelgta priimant 2018 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso sprendimus. Galės būti atliekami patikrinimai vietoje, nuodugniai tikrinamos atitinkamos sritys. Ši analizė taip pat suteiks galimybių palyginti panašaus tipo įstaigų taikomą praktiką.

9-ojo TFAS poveikis atidėjinių sudarymo procesui

9-uoju TFAS siekiama užtikrinti, kad atidėjinių būtų sudaroma pakankamai ir kad jie būtų sudaromi laiku

Naujasis 2018 m. sausio mėn. įsigaliojęs finansinių priemonių apskaitos standartas (9-asis TFAS) buvo parengtas reaguojant į finansų krizės suteiktą svarbią pamoką – atidėjiniai, sudaryti taikant patirtų nuostolių modelius, dažnai būdavo „per maži“ ir sudaromi „per vėlai“. Todėl 9-asis TFAS rengtas siekiant užtikrinti, kad atidėjinių būtų sudaroma pakankamai ir kad jie būtų sudaromi laiku, taikant tikėtinų kredito nuostolių modelį, į kurį būtų įtraukiama perspektyvinė informacija.

Dėl naujų 9-ojo TFAS nuostatų labai keičiasi finansinių priemonių apskaitos sistema – išauga vertinimo svarba diegiant, o vėliau ir taikant standartą. Kadangi apskaitos duomenys sudaro rizikos ribojimu grindžiamų kapitalo reikalavimų skaičiavimo pagrindą, 2016 ir 2017 m. BPM pirmenybiniais laikė šiuos priežiūros uždavinius: i) įvertinti, ar tinkamai svarbios įstaigos ir MSĮ yra pasirengusios taikyti 9-ąjį TFAS; ii) nustatyti galimą poveikį atidėjinių sudarymui; iii) skatinti nuoseklų naujojo standarto taikymą. Vertinimas daugiausia buvo grindžiamas tarptautiniu lygmeniu pripažinta geriausia patirtimi, aprašyta Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) ir Europos bankininkystės institucijos (EBI) išleistose gairėse. Taikydamas šią priežiūros priemonę, ECB glaudžiai bendradarbiavo su NKI, EBI ir BBPK. Bendradarbiavimas bus tęsiamas ir vykdant 2018 m. suplanuotą tolesnę veiklą.

Pereinamasis laikotarpis sušvelnins galimą neigiamą 9-ojo TFAS poveikį bankų reguliuojamajam kapitalui

Kalbant apie poveikį rizikos ribojimo duomenims, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kiti ES teisės aktų leidėjai patvirtino pereinamojo laikotarpio priemones. Jomis siekiama sušvelninti galimą neigiamą 9-ojo TFAS taikymo poveikį bankų reguliuojamajam kapitalui. Šios priemonės įtrauktos į Reglamentą (ES) 2017/2395[14], paskelbtą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje 2017 m. gruodžio 27 d.

ECB bankų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje buvo paskelbta ataskaita apie teminės peržiūros rezultatus. Joje pateikiama svarbių įstaigų ir MSĮ pagrindinių kokybinių ir kiekybinių rezultatų santrauka. Bendra išvada dėl kokybinių rezultatų padaryta tokia: kad 9-ojo TFAS įdiegimo kokybė būtų aukšta, kai kurios įstaigos dar turi imtis patobulinimų. Apskritai priežiūros atstovai nustatė, kad didžiausios svarbios įstaigos taikyti naująjį standartą yra pasirengusios geriau negu MSĮ. Daugiausia sunkumų svarbioms įstaigoms kelia toks 9-ojo TFAS taikymo kaip vertės sumažėjimo apskaičiavimas, nes dėl to įstaigos turi gerokai pertvarkyti savo vidaus procesus ir sistemas. MSĮ daugiausia sunkumų kelia tikėtinų kredito nuostolių modeliavimas ir duomenų prieinamumas. Teminė peržiūra parodė, kad didžioji dauguma įstaigų taikyti 9-ąjį TFAS rengiasi intensyviai.

Vertinama, kad viso dydžio vidutinis neigiamas 9-ojo TFAS poveikis 1 lygio nuosavo kapitalo rodikliui sudaro 40 bazinių punktų

Ataskaitos kiekybiniai rezultatai rodo, kad viso dydžio vidutinis neigiamas 9-ojo TFAS poveikis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo rodikliui (CET 1) yra 40 bazinių punktų. Toks rezultatas yra pagrįstas informacija, gauta iš taikyti 9-ąjį TFAS geriau pasirengusių, todėl ir patikimiausius duomenis galinčių pateikti svarbių įstaigų. Viso dydžio vidutinis neigiamas poveikis MSĮ CET 1 rodikliui turėtų būti 59 baziniai punktai. Atsižvelgiant į pereinamojo laikotarpio priemones, numatoma, kad vidutinis neigiamas 9-ojo TFAS poveikis svarbių įstaigų CET 1 rodikliui perėjimo prie 9-ojo TFAS dieną bus apie 10 bazinių punktų, o poveikis MSĮ rodikliui – apie 25 bazinių punktų[15].

Pirmame svarbių įstaigų peržiūros etape buvo vertinamos tos įstaigos, kurios vertinimui buvo pasirengusios 2017 m. pirmąjį ketvirtį. Įvertintos įstaigos buvo informuotos apie vertinimo rezultatus ir poreikį taikyti taisomąsias priemones. 2018 m. JPG stebės, kaip sprendžiami dar neišspręsti klausimai. Tos įstaigos, kurios vertinimui nebuvo iki galo pasirengusios, 2017 m. pirmąjį ketvirtį gavo įspėjamuosius raštus. Jas JPG įvertino iki 2017 m. lapkričio 30 d. Atliktas MSĮ grupės pasirengimo horizontalusis vertinimas. ECB ir NKI ketina stebėti, kaip MSĮ 2018 m. įgyvendins 9-ąjį TFAS.

Duomenų apie riziką rinkimas ir rizikos ataskaitų teikimas

2016 ir 2017 m. duomenų apie riziką rinkimas ir rizikos ataskaitų teikimo teminė peržiūra buvo vienas iš BPM priežiūros prioritetų

Tinkamas bankų rizikos valdymas grindžiamas visos įmonės duomenų kokybe, efektyviu duomenų apie riziką rinkimu ir ataskaitų teikimo praktika. Tačiau finansų krizė atskleidė tokį labai svarbų dalyką, kad tam tikri bankai buvo nepajėgūs visapusiškai įvertinti rizikingų pozicijų, nes neturėjo tinkamos informacijos apie riziką ir taikė netinkamą rizikos duomenų rinkimo praktiką. Krizės paveiktų bankų gebėjimas laiku priimti sprendimus buvo rimtai sutrikdytas, ir tai turėjo reikšmingų pasekmių ir patiems bankams, ir visam finansų sektoriui.

Todėl vienas iš 2016 ir 2017 m. priežiūros prioritetų buvo duomenų apie riziką rinkimo ir rizikos ataskaitų teikimo teminė peržiūra.

Ją pradėta vykdyti 2016 m., įvertintos 25 svarbios įstaigos. Teminę peržiūrą vykdė atitinkamos JPG, o joms pagelbėjo centralizuota darbo grupė, sudaryta iš ECB ir NKI narių. NKI teikė konsultacijas ir pasirūpino, kad jos būtų vienodai taikomos visoms vertinamoms įstaigoms. Peržiūra vykdyta laikantis proporcingumo principo, atsižvelgiant į vertinamų bankų dydį, veiklos modelius ir sudėtingumą.

Bankai buvo informuoti apie peržiūros rezultatus, o 2017 m. antrąjį ketvirtį buvo duoti nurodymai dėl taisomųjų priemonių

Iš peržiūros rezultatų matyti, kad Bazelio bankų priežiūros komiteto reglamento 239 principus daugelis svarbių įstaigų vis dar įgyvendina nepakankamai. Peržiūroje dalyvavę bankai apie jos rezultatus buvo informuoti individualaus priežiūrinio dialogo metu. Nurodymai imtis taisomųjų priemonių įtraukti į ECB 2017 m. antrąjį ketvirtį išsiųstus galutinius raštus dėl tolesnių veiksmų. Pirmiausia šie nurodymai buvo skirti bankams, kuriuose nustatyta reikšmingų trūkumų, galinčių turėti didelės įtakos jų rizikos pobūdžiui.

Taigi, bankams buvo nurodyta pateikti aiškius, tikslius ir išsamius veiksmų planus. JPG padedama centralizuota darbo grupė šiuos planus įvertino, taip buvo siekiama užtikrinti horizontalųjį nuoseklumą.

Centralizuotos darbo grupės parengta metodika papildys duomenų apie riziką rinkimo ir rizikos ataskaitų teikimo priežiūrinio vertinimo metodiką. Visoms svarbioms įstaigoms aktualu tai, kad į pagrindinius teminės peržiūros rezultatus bus atsižvelgiama atliekant SREP, kai bus vertinami duomenų rinkimo ir ataskaitų teikimo gebėjimai.

Peržiūra buvo grindžiama BBPK paskelbtais efektyvaus duomenų apie riziką rinkimo ir rizikos ataskaitų teikimo principais[16]. Stebėdamas, kaip gerėja įstaigų gebėjimai rinkti duomenis apie riziką ir teikti rizikos ataskaitas, ECB reguliariai teikia aktualią informaciją ir atnaujina duomenis BBPK rizikos duomenų tinkle.

Išorės paslaugų pirkimas

Per praėjusį dešimtmetį dėl technologijų pažangos pasikeitė ne tik klientų lūkesčiai dėl bankų teikiamų paslaugų, bet ir bankuose dirbami darbai bei teikiamos paslaugos. Darbams bankuose, t. y. pasiskirstymui tarp pačių bankų teikiamų ir iš išorės įsigyjamų paslaugų, ypač didelės įtakos turėjo debesų kompiuterijos atsiradimas[17]. Tokie pokyčiai bankams suteikia naujų verslo galimybių ir leidžia nesunkiai naudotis paslaugomis bei patirtimi, nepatenkančiomis į įprastinės bankininkystės apimamą sritį. Tačiau šios galimybės susijusios ir su išbandymu – atitinkamų rizikų valdymu. Be abejo, tam Europos bankų priežiūros institucijos skiria daug dėmesio. Vienas iš susirūpinimą keliančių dalykų yra tai, kad perkant paslaugas iš išorės euro zonos bankai gali tapti tik priedangos įstaigomis arba gali rastis kliūčių veiksmingai vykdyti bankų priežiūrą, juolab kai susidaro dar ir tokių aplinkybių kaip Brexitas ir galimas bankų persikėlimas iš Jungtinės Karalystės į euro zoną.

Paslaugų pirkimas iš išorės yra vienas iš BPM 2017 m. priežiūros prioritetų. Pradėta vykdyti bankų išorės paslaugų pirkimo praktikos ir valdymo tikslinė teminė peržiūra

Jei numatyta nacionalinės teisės nuostatose, apie tam tikrus išorės paslaugų pirkimus informuojamas ECB. Tai, ar išorės paslaugų pirkimas vykdomas tinkamai, nustatoma vertinant įstaigos rizikos pobūdį, įskaitant ir rizikos valdymo tvarką, SREP tikslais[18]. Išorės paslaugų pirkimą laikant vienu iš 2017 m. BPM priežiūros prioritetų, pradėta vykdyti bankų atliekamo paslaugų pirkimo iš išorės praktikos ir valdymo tikslinė teminė peržiūra. Vykdant šią peržiūrą, siekiama gauti žinių apie politiką, strategijas ir vidaus valdymo tvarką, kurias bankai taiko valdydami dėl išorės paslaugų pirkimo kylančias rizikas, ir apie tai, kaip jie tokias išorės keliamas rizikas stebi ir vertina.

Horizontalusis skyrius, bendradarbiaudamas su atitinkamomis JPG, peržiūros metu surinko informaciją apie tai, kaip reprezentatyvią imtį sudarantys svarbūs bankai valdo su išorės paslaugų pirkimu susijusią riziką. Nustatyta, kad, galiojant esamai tvarkai, išorės paslaugų pirkimą – tiek proceso valdymą, tiek jo stebėjimą – bankai traktuoja labai nevienodai. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad bankai nevienodai apibrėžia perkamas išorės paslaugas bei reikšmingas perkamas išorės paslaugas. Horizontalusis skyrius nustatė geriausią praktiką ir išsiaiškino, kad tolesnės rekomendacijos, kaip valdyti išorės paslaugų pirkimą, būtinos ne tik priežiūros veiklai vykdyti, bet ir patiems bankams.

Išorės paslaugų pirkimo pokyčiai daro poveikį viso pasaulio bankų sektoriui. Atitinkamų teisinių sistemų šie pirkimai traktuojami labai nevienodai netgi tose šalyse, kurioms taikoma Europos bankų priežiūra

Temine peržiūra kartu siekta apibendrinti ir įvertinti euro zonoje taikomą išorės paslaugų pirkimo tvarką, įskaitant procedūrinius aspektus (pvz., pranešimus, leidimus). Nacionalinių reguliavimo sistemų palyginimas irgi parodė, kad padėtis labai skiriasi. Nors BPM apimamos šalys EBPIK[19] gaires dėl perkamų išorės paslaugų[20] į nacionalinę teisę ir yra perkėlusios, joje atsidūrusios nuostatos yra labai nevienodo oficialumo ir išsamumo. Siekdamas susidaryti išsamų vaizdą ir atsižvelgdamas į tai, kad daugelis svarbių įstaigų yra tarptautinio pobūdžio, ECB priežiūros metodus aptarė ir su keletu už euro zonos ribų įsikūrusių priežiūros institucijų. ECB siekė išsiaiškinti tų prižiūrėtojų lūkesčius dėl perkamų išorės paslaugų valdymo, ir, juos įvertinęs, tarptautines sąlygas vienodinti.

Peržiūros rezultatai akivaizdžiai parodė, kad su bankų perkamomis išorės paslaugomis susijusius priežiūros lūkesčius reikia formuluoti dar konkrečiau. Tai suteiktų daugiau aiškumo bankams ir padėtų derinti su išorės paslaugų pirkimu susijusį priežiūros požiūrį. Toks darbas bus vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant NKI ir EBI.


1.4 Priežiūra vietoje

Iš viso 2017 m. buvo numatyta atlikti 157 patikrinimus vietoje

Trečiasis patikrinimų vietoje ciklas yra 2017 m. bendrosios priežiūros programos dalis. Iš viso 2017 m. buvo numatyta atlikti 157 patikrinimus vietoje (2016 m. – 185 patikrinimus). Numatytų patikrinimų skaičius, palyginti su 2016 m., sumažėjo dėl to, kad prioritetu tapo tokie tikrinimai kaip TVMP (tikslinės vidaus modelių peržiūros) ir dėl to, kad patikrinimai vietoje tapo sudėtingesni ir trunka ilgiau, ypač kredito rizikos patikrinimai[21].

Iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo pradėti vykdyti visi suplanuoti patikrinimai vietoje, išskyrus vieną (156 iš 157). 2017 m. užbaigti 64, patikrintoms įstaigoms pateiktos galutinės ataskaitos. Į bendrą 2017 m. baigtų vykdyti patikrinimų vietoje skaičių patenka ir 98 patikrinimai, atlikti pagal 2016 m. priežiūros vietoje programą (jie pradėti vykdyti 2016 m., o baigti – 2017 m.), ir 18 patikrinimų vietoje, atliktų BPM neapimamose šalyse.

6 pav.
2017 m. atlikti patikrinimai vietoje: pasiskirstymas pagal rizikos tipą

Pastabos: 2017 m. buvo užbaigti patikrinimai vietoje pagal 2016 ir 2017 m. vietoje vykdomos priežiūros programas. Tai paaiškina, kodėl 2017 m. kapitalo patikrinimų užbaigta daugiau, negu numatyta pagal 2017 m. priežiūros analizės programą.

Patikrinimai vietoje planuojami ir juos vykdantys darbuotojai parenkami glaudžiai bendradarbiaujant su NKI, ir toliau daugumą patikrinimų grupių vadovų bei narių sudaro NKI darbuotojai. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. NKI vadovavo 90 % patikrinimų; daugiausia dėmesio buvo sutelkta į grupes, kurių pagrindinė būstinė įsikūrusi NKI šalyje. Kitiems 10 % patikrinimų vadovavo ECB centralizuotų patikrinimų vietoje skyrius.

2017 m. Europos bankų priežiūra pradėjo taikyti visapusišką požiūrį, padėsiantį užtikrinti didesnį tarptautinių ir mišrių patikrinimų vietoje grupių skaičių

2017 m. Europos bankų priežiūra pradėjo taikyti visapusišką požiūrį, padėsiantį užtikrinti didesnį tarptautinių ir mišrių patikrinimų vietoje grupių skaičių. ECB priežiūros valdyba pateikė tikslesnę mišrios (tarptautinės) grupės apibrėžtį ir parengė veiksmų planą. Grupės laikomos tarptautinėmis, jei atliekamo išvykstamojo patikrinimo vadovas ir bent vienas grupės narys yra ne iš priimančiosios NKI. Mišria laikoma tokia išvykstamojo patikrinimo grupė, kurios vadovas yra iš priimančiosios NKI, tačiau bent du grupės nariai neatstovauja priimančiajai NKI.

Iš 2017 m. suplanuotų atlikti 157 patikrinimų vietoje 29 buvo atlikti tokią apibrėžtį atitinkančių mišrių arba tarptautinių grupių (18,5 %). Palyginti su 2016 m., šis skaičius truputį sumažėjo. Manoma, kad, įgyvendinus naująjį veiksmų planą, tendencija keisis. 2018 m. apie 25 % suplanuotų patikrinimų vietoje atliks mišrios arba tarptautinės grupės.

2 lentelė
Patikrinimus atliekantys darbuotojai: NKI ir ECB

Atsižvelgusi į daugiau kaip per dvejus metus sukauptą patirtį, ECB Priežiūros valdyba patikrinimų vietoje vykdymo procesą nusprendė keisti[22]. Taip siekiama pagerinti bendrą patikrinimų kokybę, trukmę ir atskaitingumą. Dabar bankai turi galimybę prie patikrinimo ataskaitos pridedamame priede raštu pateikti pastabas dėl išvadų. Patikslinus procesą, sudarytos sąlygos užtikrinti visišką skaidrumą ir užtikrinama, kad JPG, po patikrinimo rengdamos tolesnius veiksmus, turėtų galimybę atsižvelgti į banko pastabas.

2017 m. liepos mėn. ECB viešai konsultacijai pateikė Patikrinimų vietoje ir vidaus modelių patikrinimo vadovą

2017 m. liepos mėn. ECB viešai konsultacijai pateikė Patikrinimų vietoje ir vidaus modelių patikrinimo vadovą. Juo siekiama paaiškinti, kaip ECB bankų priežiūra vykdo patikrinimus vietoje, ir pateikti naudingą dokumentą tikrinamiems bankams. Vadovo projektas šiuo metu tikslinamas ir bus paskelbtas, kai jį patvirtins ECB Priežiūros valdyba, o Valdančioji taryba nepareikš prieštaravimo.

2018 m. kelių patikrinimų vietoje iš esmės tais pačiais klausimais aprėptis ir laikas bus derinami. Tai sudarys sąlygas intensyvesnėms išvykstamųjų patikrinimų vadovų ir ECB stebėsenos grupių diskusijoms. Taip siekiama dar labiau didinti patikrinimų efektyvumą ir nuoseklaus požiūrio taikymą.

Svarbiausios patikrinimų vietoje išvados

Toliau pateikiama analizė apima aštuonias rizikos kategorijas ir 137 patikrinimus, kurių ataskaitos buvo paskelbtos nuo 2017 m. sausio 1 d. iki spalio 31 d.

Kredito rizika

Atliekant daugiau nei pusę kredito rizikos patikrinimų, buvo tikrinami tik kokybiniai kredito rizikos valdymo proceso aspektai. Kitų 45 % patikrinimų metu buvo vertinama turto kokybė – peržiūrėtos kredito bylos ir nustatytas didesnis nei 10 mlrd. eurų dydžio finansinis poveikis. Padarytos tokios svarbiausios išvados:

  • Netinkamai grupuojami skolininkai: netinkamai apibrėžiamos ir (arba) nustatomos neveiksnios pozicijos, prasti didelės rizikos skolininkų stebėsenos procesai (išankstinio įspėjimo sistema, restruktūrizavimo nustatymas, vidaus reitingai). Todėl reikia sudaryti papildomų atidėjinių.
  • Netinkamai apskaičiuojami atidėjiniai: įkaito vertės mažinimas, laikas iki susigrąžinimo, veiksnumo atkūrimo rodikliai, kolektyvinių atidėjinių apskaičiavimo parametrai.
  • Prasti kredito suteikimo procesai: nepakankama skolininkų analizė, nenustatomos banko delegavimo (apribojimų) sistemos išimtys.
  • Valdymo klausimai: „trijų gynybos linijų“ vidaus kontrolės modelio trūkumai, pavyzdžiui, silpna antrojo lygio kontrolė, t. y. prastas rizikos valdymas, nepakankamas valdybos narių arba aukšto rango vadovų dalyvavimas, nepakankamai galių suteikiama vidaus audito funkciją vykdantiems padaliniams, per didelis sprendimų priėmimo proceso centralizavimas.
  • Reguliuojami rodikliai: neteisingai apskaičiuojamas pagal riziką įvertintas turtas, su didelėmis pozicijomis susijusių reglamentų pažeidimai.

Valdymo rizika

Atliekant su valdymu ir rizikos valdymu susijusius patikrinimus vietoje, dažniausiai buvo tikrinama organizacinė struktūra, valdymo organų uždaviniai ir įsipareigojimai, vidaus audito funkcija. Rimtų trūkumų dažnai nustatyta šiose srityse:

  • Organizacinė struktūra: vidaus kontrolės sistemų trūkumai, netinkami (neaiškūs) atskaitomybės ryšiai, nepakankamas koordinavimas grupės viduje.
  • Valdymo organų uždaviniai ir įsipareigojimai: interesų konfliktas, nepakankamai apibrėžiami (atnaujinami) strateginiai metodai, įgaliojimų perdavimo trūkumai.
  • Vidaus audito funkcija: nepakankamas auditas ir tolesni veiksmai.
  • Atitikties užtikrinimas: atitikties rizikos vertinimo trūkumai, nepakankami ištekliai, pasenusi politika ir procedūros.
  • Rizikos valdymo funkcija: su rizikos vertinimu, stebėsena (kontrole) ir informavimu susiję trūkumai, perdavimo aukštesniam lygmeniui procedūrų trūkumas.
  • Valdymo procesai: kūrimo strategijų ir naujų produktų patvirtinimo procesų trūkumai.

Operacinė rizika

Atliekant su operacine rizika susijusius patikrinimus, dažniausiai buvo tikrinami šie aspektai: bankų organizacinės sistemos, politika ir procedūros, rizikos vertinimas ir valdymas, rizikos valdymo apimtis ir rizikos nustatymas. Dauguma svarbių išvadų padaryta dėl šių sričių:

  • Organizacinė struktūra, politika ir procedūros: su operacine rizika susijusių sprendimų priėmimo procesų trūkumai, nepakankamas funkcijų atskyrimas, ataskaitų teikimo sistemų trūkumai.
  • Rizikos vertinimas ir valdymas: nepakankama operacinės rizikos stebėsena, su operacine rizika susijusių duomenų rinkimo procesų trūkumai, rizikos prevencijos priemonių operacinės rizikos atvejams valdyti trūkumas.
  • Rizikos valdymo ir rizikos nustatymo apimtis: nepakankamai aprėpiama reikšminga operacinė rizika, operacinės rizikos valdymo trūkumai grupės lygiu, nepakankamas operacinės rizikos įvertinimas tvirtinant naują projektą (produktą).
  • Rizikos pobūdis, rizikos strategija ir prisiimamos rizikos lygis: netinkamas operacinės rizikos pobūdžio vertinimas, operacinės rizikos strategijų trūkumas.

IT rizika

IT rizikos patikrinimai dažniausiai apima šias sritis: i) organizacinę struktūrą, strategiją, politiką, procedūras ir sistemos struktūrą; ii) organizavimą ir išorės paslaugų pirkimą; iii) rizikos valdymą; iv) saugumo valdymą; v) duomenų kokybės valdymą; vi) IT operacijų valdymą.

Maždaug trečdalis išvadų yra susijusios su IT saugumu. Kitos išvados yra susijusios su IT organizavimu ir išorės paslaugų pirkimu, rizikos valdymu, duomenų kokybės valdymu, IT tęstinumo valdymu ir programinės įrangos valdymu.

Štai kelios su IT rizika susijusios išvados:

  • dalies IT infrastruktūros pardavėjas neprižiūri;
  • nepakankamai atskirtos kūrėjų ir su IT operacijomis susijusios funkcijos;
  • nėra visapusiškos atnaujintos saugumo politikos;
  • netinkamas tinklo segmentavimas;
  • saugumo incidentų valdymo priemonėse sukauptas ribotas įrašų skaičius;
  • nepakankamas pakartotinio prieigos teisių suteikimo procesas;
  • visapusiškai netestuojamas veiklos tęstinumas.

Kapitalo rizika

Su reguliuojamuoju kapitalu susiję patikrinimai (angl. Pillar 1), daugiausia apėmė šias sritis: valdymą, vidaus politiką ir kontrolę, derinimo procesą, duomenų kokybės užtikrinimą ir kapitalo reikalavimus, susijusius su kredito rizika. Atliekant ICAAP patikrinimus, dėmesys buvo kreipiamas į organizacinę struktūrą, rizikos nustatymą ir duomenų apie riziką kaupimą, kapitalo planavimą ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

Padaryta tokių svarbiausių su 1 pakopa susijusių išvadų:

  • trūkumai aptinkant duomenų kokybės spragas ir jas taisant, todėl klystama apskaičiuojant nuosavas lėšas ir pagal riziką įvertintą turtą;
  • nepakanka politikos, procedūrų ir kontrolės įvertinant kredito rizikos mažinimo metodams taikomus reikalavimus.

Atliekant ICAAP patikrinimus, padarytos tokios svarbiausios išvados:

  • kiekybinio vertinimo trūkumai, ypač modeliuojant kredito riziką (pvz., susiję su taikytomis prielaidomis, nepagrįstais supaprastinimais, parametrų nustatymais ir t. t.).
  • ne iki galo sukurta testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistema (problemos apibrėžiant scenarijų, nepakanka atvirkštinių testavimų nepalankiausiomis sąlygomis);
  • ICAAP procesas neintegruotas į banko valdymo sistemą.

Bankinės knygos palūkanų normos rizika

Visais bankinės knygos palūkanų normos rizikos patikrinimų atvejais buvo tikrinamas rizikos vertinimas, valdymas ir stebėsena. Beveik visų patikrinimų metu buvo tikrinamas ir rizikos aprašas, prisiimamos rizikos lygis ir rizikos strategija, rizikos valdymo ir rizikos nustatymo apimtis. Reikšmingos išvados susijusios daugiausia su bankinės knygos palūkanų normos rizikos vertinimu, valdymu ir stebėsena. Dažniausiai susidurta su šiomis problemomis:

  • rizikos modelių nepajėgumas susitvarkyti su neigiamomis palūkanų normomis;
  • kontroliuojančiosios bendrovės lygiu konsoliduoto požiūrio apie skirtingų juridinių subjektų parengtus elgsenos modelius trūkumas;
  • tvirtai nepagrįstos su išankstinio mokėjimo modeliais susijusios pagrindinės prielaidos;
  • renkama per mažai duomenų;
  • netinkamas ribų nustatymo tvarkos apibrėžimas.

Likvidumo rizika

Visi likvidumo rizikos patikrinimai apėmė vidaus valdymą, vertinimą, rizikos stebėseną ir valdymą, testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus, rizikos mažinimo metodus, atskaitomybės ir informacijos atskleidimo reikalavimus. Dauguma išvadų susijusios su rizikos vertinimu ir valdymu. Didelė labai svarbių išvadų dalis susijusi su šiomis sritimis:

  • Netinkamas rizikos modeliavimas: trūkumai įvertinant finansinių produktų išeinamuosius srautus; nepakankamas testavimui nepalankiausiomis sąlygomis naudojamų scenarijų pagrindimas; nepakankama duomenų kokybė.
  • Su valdymu susiję klausimai: nepakankamas vadovavimas patronuojančiojoje įmonėje; nepakankamai aktyvi patikimumo tikrinimo funkcija; neveiksminga išankstinio įspėjimo sistema.

Veiklos modeliai ir pelningumas

Atliekant patikrinimus vietoje, buvo vertinama ne tik tai, iš ko uždirbamas pelnas ir kaip jis paskirstomas, bet neretai ir institucijos strateginių prielaidų patikimumas, veiklos vykdymo pajėgumai ir finansų prognozės. Svarbios išvados susijusios daugiausia su šiomis sritimis:

  • Institucijos strateginių prielaidų patikimumas: bankų strategijoms stinga valdybos pritarimo; ribotas valdybos narių dalyvavimas plėtojant strategijas; nepakankamas strateginių prielaidų patikimumas.
  • Veiklos vykdymo pajėgumai: riboti veiklos pajėgumai ir ištekliai veiklos strategijai įgyvendinti; neatitikimai institucijų finansinės atskaitomybės dokumentuose.
  • Pelno paskirstymas ir generavimas: kainų nustatymo priemonių trūkumai (susiję su visų išlaidų ir rizikų įtraukimu); nepakankami minimalios kainos nustatymo procesai; nepakankama pelningumo rodiklių ir biudžeto analizė ir stebėsena.
  • Finansinių prognozių analizė (scenarijai, jautrumas): pernelyg optimistinės finansinės prognozės; nepakankama finansinių prognozių priemonių dokumentacija.

Rinkos rizika

Rinkos rizikos patikrinimai vietoje daugiausia apėmė valdymą, organizacines sistemas, politiką ir procedūras, rizikos aprašą, prisiimamos rizikos lygį ir rizikos strategiją, organizacinę struktūrą, rizikos mažinimą ir vidaus auditą, 1, 2 ir 3 lygio turto klasifikavimą. Svarbiausios išvados sietinos su rizikos vertinimu. Dažniausiai kyla šių problemų:

  • Tikrosios vertės hierarchija ir vertinimas: netinkamas klasifikavimas (1, 2 ar 3 lygis), ypač skiriant 2 ir 3 lygio turtą, vienos dienos pelno traktavimas; nepakankami vertinimo koregavimai.
  • Organizaciniai klausimai: valdybos veiksmai nepakankami; nepakankama vidaus audito funkcijos veikla; neefektyvi IT infrastruktūra.

1.5 Tikslinė vidaus modelių peržiūra (TVMP)

Tikslinė vidaus modelių peržiūra sėkmingai vykdoma, bankai jau informuoti apie pirmuosius rezultatus bendrosiomis temomis

Tikslinė vidaus modelių peržiūra (TVMP) yra didelės apimties keletą metų truksiantis projektas. 2016 m. buvo atlikti su šio projekto koncepcija susiję darbai, o 2017 m. pradėta jį vykdyti. Šiuo projektu siekiama įvertinti euro zonos svarbių įstaigų taikomų patvirtintųjų 1 ramsčio vidaus modelių esamą adekvatumą ir tinkamumą, taip padidinti jų patikimumą. Vykdant TVMP, labiausiai susitelkiama į tai, ar vidaus modeliams taikomi teisės aktų reikalavimai įgyvendinami teisingai ir nuosekliai. Taigi, šis projektas papildo neseniai priimtame susitarime „Bazelis III“ nustatytas priemones. TVMP projektas vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su NKI.

2017 m. pradžioje buvo pradėti pirmieji vidaus modelių patikrinimai. Taip prasidėjo pirmas TVMP projekto vykdymo etapas. Jis bus tęsiamas 2018 ir 2019 m. Tikrinamų įstaigų bendradarbiavimas ir vertinimo grupių įsitraukimas projektą leidžia įgyvendinti taip, kaip suplanuota. Iš viso 2017 m. sėkmingai pradėti 92 su TVMP susiję patikrinimai vietoje. Patikrinimai apima vidaus modelius, taikomus kredito rizikai vertinti (daugiausia dėmesio skiriama mažmeniniams, smulkių ir vidutinių įmonių portfeliams), taip pat modelius, kurias vertinama rinkos rizika ir sandorio šalies kredito rizika. Kad nebūtų trikdomi su modeliais susiję įprastiniai įstaigų darbai, per patikrinimus kartu vertinti ir reikšmingi modelių pakeitimai bei pirminiai modelių patvirtinimai (tai atliekama kaip papildomi patikrinimai, kartais – kartu su TVMP patikrinimais).

Pirmieji TVMP vertinimo rezultatai jau žinomi. Bendro pobūdžio vidaus modelių aspektų, pavyzdžiui, modelių valdymo ir patikimumo vertinimo (angl. validation) peržiūra buvo atliekama nuo pat projekto pradžios. Dėl tų peržiūrų metu nustatytų neatitikties galiojančiai reguliavimo sistemai atvejų jau priimti atitinkami priežiūros sprendimai. Tai padės užtikrinti, kad vidaus modelių taikymui būtų parengtas tvirtas ir tinkamas pagrindas, ir skatins sudaryti vienodas prižiūrimų subjektų veiklos sąlygas.

Kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos, TVMP vertinimo grupės turi nuosekliai taikyti bendrus tikrinimo metodus ir priemones. Patikrinimų rezultatų nuoseklumas sistemingai tikrinamas, taikomos horizontaliosios analizės ir tarpusavio peržiūros. Priimdamas su TVMP patikrinimų rezultatais susijusius sprendimus, ECB remiasi tik galiojančių, o ne planuojamų įsigalioti teisės aktų reikalavimais. Gali būti, kad atlikus horizontaliąsias analizes ir tarpusavio peržiūras, prireiks papildomų rekomendacijų ir sprendimų.

Siekdamos aiškiai išdėstyti, kaip ECB interpretuoja galiojančių su vidaus modeliais susijusių teisės aktų, taikomų TVMP, svarbiausius aspektus, pagrindinės projekto grupės parengė specialų vadovą. Pirmoji vadovo versija pateikta TVMP projekte dalyvaujančioms įstaigoms, taip siekta sužinoti jų nuomonę dar prieš pradedant vykdyti projektą. Be to, vadovas paskelbtas ECB bankų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje.

Gautos pastabos labai pravertė vykdant TVMP projektą. Jos patvirtino šio sektoriaus įstaigų tvirtą pasiryžimą siekti projekto tikslų įgyvendinimo. Ne tik šios pastabos, bet jau atliktų patikrinimų vietoje metu sukaupta patirtis, taip pat tebevykstantys pokyčiai reguliavimo srityje sudaro tvirtą pagrindą vadovą atnaujinti.

TVMP bus svarus indėlis užtikrinant nuoseklų, tarpusavyje palyginamą vidaus modelių taikymą euro zonoje ir padės užtikrinti vienodas veiklos sąlygas

ECB vadovas ir vykdant TVMP projektą parengtos metodikos ir priemonės pravers Europos bankų priežiūrai. Visa tai bus svarus indėlis užtikrinant nuoseklų, tarpusavyje palyginamą vidaus modelių taikymą euro zonoje ir padės užtikrinti vienodas veiklos sąlygas.

TVMP projektu siekiama palaikyti nuolatinius glaudžius ryšius su sektoriaus atstovais. 2017 m. vasario mėn. įvyko speciali konferencija, o 2017 m. rugpjūčio ir gruodžio mėn. peržiūroje dalyvaujančios įstaigos gavo informacinius raštus, kuriuose pateikta atnaujinta informacija apie bendrą TVMP projekto padėtį ir informacija apie numatomus svarbius darbus. TVMP projekto nariai reguliariai dalyvavo sektoriaus renginiuose.

2017 m. atlikti ne tik 92 patikrinimai įgyvendinant TVMP projektą, bet ir 70 svarbių įstaigų taikomų vidaus modelių patikrinimų (37 iš jų atlikti vietoje). Iki metų pabaigos baigti vykdyti ir 133 su TVMP nesusiję patikrinimai. Dėl 123 iš jų ECB priėmė sprendimus (neįtraukiami atvejai, kai ECB prisidėjo prie bendrų su kitomis kompetentingomis institucijomis – buveinės šalies priežiūros institucijomis sprendimų priėmimo).

7 pav.
Vidaus modelių patikrinimų skaičius 2017 m. pagal rizikos kategoriją (neįskaitant TVMP)

Šaltinis: ECB.


1.6 Netiesioginė mažesnės svarbos įstaigų priežiūra ir priežiūrinė stebėsena

BPM reglamentas įgalioja ECB užtikrinti veiksmingą bei nuoseklų BPM veikimą, taigi, jam patiki priežiūros stebėsenos funkciją, o NKI ir toliau lieka atsakingos už MSĮ priežiūrą. Siekdama svarbiausio šios funkcijos tikslo, t. y. užtikrinti, kad visoje euro zonoje būtų nuosekliai taikomi aukšti priežiūros standartai, ECB bankų priežiūra glaudžiai bendradarbiauja su NKI plėtodama MSĮ priežiūros sistemą. Šiame skirsnyje aptariamos konkrečios iniciatyvos, kurių buvo imtasi 2017 m.

Bendri priežiūros standartai ir vienoda metodika

Glaudžiai bendradarbiaudamas su NKI, ECB rengia bendrus priežiūros standartus

ECB ir NKI parengti bendri priežiūros standartai (BPS) bei bendra MSĮ priežiūros metodika ir toliau yra pagrindinės priemonės, kuriomis skatinama priežiūros praktika, užtikrinanti nuoseklią ir aukštos kokybės MSĮ priežiūrą. Bendrus standartus ir metodiką parengus per praėjusius metus, 2017 m. dėmesys buvo sutelktas į jų įgyvendinimą[23]. NKI ir toliau taikė anksčiau parengtus bendrus priežiūros standartus (pvz., priežiūros planavimo ir gaivinimo planavimo BPS), tačiau pradėjo įgyvendinti ir naujus, pavyzdžiui, MSĮ patikrinimų vietoje vykdymo BPS. Šiuo BPS pirmiausia siekiama paskatinti patikrinimų planavimo derinimą ir nustatyti minimalių veiksmų priežiūrai atlikti apimtį. Darbus tęsiat toliau, NKI padeda BPS įgyvendinti praktiškai (pvz., per specialius praktinius seminarus).

Taikyti dėl specifinių veiklos modelių kylančios rizikos bendrus priežiūros metodus skatina ne tik priežiūros procesų derinimas, bet ir kiti tikslai. Vienas iš pavyzdžių – 2016 m. baigtas rengti su automobilių įsigijimo finansavimo įstaigų priežiūra susijęs BPS. Juo siekiama užtikrinti, kad euro zonoje būtų taikoma nuosekli, aukščiausius kokybės standartus atitinkanti ir proporcinga automobilių įsigijimo finansavimo įstaigų (svarbių įstaigų ir MSĮ) priežiūros metodika. 2017 m. šio sektoriaus priežiūrą vykdantiems atstovams buvo organizuoti teminiai praktiniai seminarai, juose daugiausia dėmesio skirta veiklos modelių analizei ir automobilių įsigijimo finansavimo įstaigų specifiniam rizikos pobūdžiui.

Sukūrus ECB ir NKI bendradarbiavimo valdant krizes sistemą, 2017 m. buvo rengiami du atitinkami BPS (turėtų būti baigti rengti 2018 m.): vienas apima NKI ir ECB bendradarbiavimą valdant MSĮ krizes ir bendradarbiavimą su pertvarkymo institucijomis, kitame aptariamos procedūros, kurių NKI turi imtis dėl MSĮ, kurios nesilaiko minimalaus kapitalo reikalavimų[24].

Kalbant apie institucines užtikrinimo sistemas, pasakytina, kad 2016 m. pradėti darbai buvo tęsiami 2017 m. – toliau stebėtos mišrios institucinės užtikrinimo sistemos, kurioms priklauso ir svarbios įstaigos, ir MSĮ. ECB bendradarbiavo su Austrijos ir Vokietijos NKI, nes kol kas tik šiose dviejose euro zonos šalyse veikia „mišrios“ institucinės užtikrinimo sistemos. Stebėsenos aprėptis atitinka KRR 113 straipsnio 7 dalyje ir 49 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus institucinėms užtikrinimo sistemoms. Nuolatinės stebėsenos objektas – kaip laikomasi šių reikalavimų. Per ateinančius metus naudos duos nuosekliai įgyvendinami ECB vadove dėl pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra numatyti informacijos teikimo reikalavimai, nes bus gaunama daugiau su institucinėmis užtikrinimo sistemomis susijusių duomenų.

Glaudžiai bendradarbiaujant su NKI, atliekama 9-ojo TFAS teminė peržiūra, apimanti MSĮ ir svarbias įstaigas. Vykdant šią peržiūrą siekiama užtikrinti nuoseklų naujojo TFAS standarto taikymą euro zonos bankuose. Be kita ko, priežiūros institucijoms buvo parengtos priemonės, padedančios įvertinti, kaip MSĮ yra pasirengusios taikyti 9-ąjį TFAS (žr. 1.3.2 skirsnį).

Be to, 2017 m. rudenį konsultacijoms buvo paskelbtas Finansinių technologijų kredito įstaigų paraiškų gauti licenciją vertinimo vadovas[25]. Galutinė vadovo versija turėtų būti paskelbta 2018 m. pradžioje. Šiuo vadovu siekiama sudaryti skaidresnes sąlygas galimiems finansinių technologijų kredito įstaigų paraiškų teikėjams (subjektams, veikiantis pagal verslo modelį, pagal kurį banko produktai ir paslaugos rengiami ir teikiami taikant technologines naujoves). Tęsiant darbą dėmesys sutelkiamas į finansinių technologijų (pvz., didelio duomenų kiekio, paskirstytųjų duomenų technologijos) poveikį bankų priežiūrai ir nuodugniau analizuojamas bandomosios finansinių inovacijų aplinkos modelių (angl. regulatory sandboxes) vaidmuo.

ECB taip pat prižiūri ir KRR numatytą banko licenciją turinčias finansų rinkų infrastruktūras, kurių pagrindinė veikla yra teikti pagrindinės sandorio šalies arba centrinio vertybinių popierių depozitoriumo paslaugas rinkos dalyviams, įskaitant BPM apimamus bankus. Siekdamas užtikrinti nuoseklią, aukštos kokybės standartus atitinkančią, proporcingą šių specifinių įstaigų priežiūros metodiką, ECB, glaudžiai bendradarbiaudamas su NKI, dabar baigia rengti finansų rinkų infrastruktūrų SREP vertinimo BPS.

Pasirinkimo galimybės ir teisės veikti savo nuožiūra, taikomos MSĮ sektoriui

Siekdamas užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visoms kredito įstaigoms, ECB, glaudžiai bendradarbiaudamas su NKI, nusprendė suderinti MSĮ sektoriui taikomas pasirinkimo galimybes ir teises veikti savo nuožiūra. 2017 m. sausio mėn. pasibaigus viešoms konsultacijoms, 2017 m. balandžio mėn. buvo paskelbtos NKI skirtos gairės[26] ir rekomendacija[27].

Nors dauguma MSĮ skirtų pasiūlymų yra tokie patys, kokie buvo priimti dėl svarbių įstaigų, vis dėlto MSĮ priežiūrai yra taikomas proporcingumo principas, dėl svarbių įstaigų laikomasi kitos pozicijos (pvz., dėl rizikos ir audito komitetų derinio). Kai nemanoma, kad, siekiant užtikrinti priežiūros patikimumą ar sudaryti įstaigoms vienodas sąlygas, reikalavimus būtina derinti, NKI leidžiama taikyti lankstų požiūrį į pasirinkimo galimybes ir teisės veikti savo nuožiūra. Beje, baigiant taikyti pereinamojo laikotarpio priemones, per keletą metų kai kurie iš šių skirtumų turėtų pamažu išnykti.

Užbaigti darbai, susiję su pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra, yra didelė pažanga, siekiant užtikrinti nuoseklią priežiūrą ir labiau suvienodinti reikalavimus. Tai reiškia, kad pavyko gerokai sumažinti reikšmingumus skirtumus tarp šalių taikomų pasirinkimo galimybių ir teises veikti savo nuožiūra.

SREP metodika mažesnės svarbos įstaigoms

MSĮ skirta SREP metodika yra pagrįsta svarbioms įstaigoms taikoma metodika, joje atsižvelgiama į NKI, atsakingoms už SREP sprendimus, taikomus proporcingumo ir lankstumo principus.

ECB ir NKI rengtos bendros MSĮ priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) metodikos užbaigimas – svarbus 2017 m. rezultatas. Ši metodika yra pagrįsta svarbioms įstaigoms taikoma metodika, jai taikomi tie patys struktūros elementai. Kai kurios metodikos nuostatos yra supaprastintos ir patikslintos, todėl NKI gali elgtis lanksčiau ir atsižvelgti į MSĮ ypatumus bei apskaitos principų įvairovę. SREP metodiką taikant MSĮ, pagerės priežiūros konvergencija MSĮ sektoriuje, be to, bus užtikrintas būtiniausias svarbių įstaigų ir MSĮ vertinimo suderinimo lygis bei tęstinumas. NKI, kaip tiesioginės priežiūros institucijos, ir toliau bus atsakingos už vertinimą ir sprendimus dėl kapitalo, likvidumo ir kokybinių priemonių.

Su MSĮ SREP susiję darbai buvo pradėti 2015 m., parengus bendrą rizikos vertinimo sistemų metodiką. Jie buvo tęsiami ir 2016 m., daugiausia dėmesio skiriant kapitalo ir likvidumo kiekybiniam vertinimui. 2017 m. MSĮ SREP metodiką, įskaitant atnaujintą rizikos vertinimo sistemų metodiką, išbandė NKI. Šiame procese aktyviai dalyvavo visos NKI, jos pateikė vertingų pastabų. Atsižvelgus į gautas pastabas, metodika patikslinta.

Proporcingumo principas metodikoje įtvirtintas nustatant minimalaus priežiūros intensyvumo lygį, priklausantį nuo MSĮ nustatyto prioriteto. Todėl tokie aspektai kaip reikiama informacija, vertinimo intensyvumas, priežiūros lūkesčiai skiriasi, jie priklauso nuo MSĮ kategorijos ir veiklos pobūdžio. Metodikoje numatytas tam tikras NKI veiksmų lankstumas. Lankstumas svarbus SREP metu vertinant MSĮ ICAAP, ILAAP ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus.

NKI laikysis šios metodikos vykdydamos 2018 m. priežiūros programą. Siekdamos užtikrinti sklandų perėjimą nuo šalių SREP metodikos prie BPM SREP metodikos, pirmaisiais metais NKI ją taikys tik didelio prioriteto MSĮ. Taip iki 2020 m., kol metodika bus įgyvendinta, NKI turės galimybę ją tikrinti, ypač –mažesnėms įstaigoms taikomas aktualias nuostatas. Ateityje metodika irgi bus nuolat vertinama ir, kilus poreikiui, tobulinama, taip siekiant atsižvelgti į BPM sukauptą patirtį ir didesnio masto pokyčius (pvz., reguliavimo sistemos, tolesnės EBI ar paties BPM veiklos pokyčius).

Bendradarbiavimas prižiūrint mažesnės svarbos įstaigas

ECB ekspertai nuolat palaiko dialogą su NKI kolegomis

Siekiant priežiūros efektyvumo, svarbu proporcingumo principas. Šio principo taikymas praktikoje yra pagrįstas prioritetų nustatymo sistema. Šia sistema atsižvelgiama į konkrečiai MSĮ būdingą riziką ir jos poveikį atitinkamos šalies finansų sistemai.

2017 m. NKI ir toliau per pagrindinį pranešimų centrą siuntė: i) ex ante pranešimus apie reikšmingas priežiūros procedūras ir numatomus reikšmingus sprendimus, susijusius su didelio prioriteto MSĮ (apie 100 MSĮ); ii) ad hoc pranešimus apie bet kokį MSĮ finansinės padėties pablogėjimą. Į pastaraisiais metais įgytą patirtį buvo atsižvelgta rengiant MSĮ skirtas atnaujintas gaires dėl pranešimo reikalavimų; jos įsigaliojo 2018 m. Gairėse išdėstyti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas sprendimų dėl pranešimo ECB reikšmingumas, taip pat nurodomi tam tikri signalai ir rodikliai, padėsiantys užtikrinti, kad pranešimai būtų išsiųsti laiku. 2017 m. ECB gavo 67 pranešimus, dauguma jų buvo susiję su kapitalu ir bendru vidaus valdymu.

Remdamiesi iš NKI gautais pranešimais ir iš kitų šaltinių gaunama informacija, specializuotų ECB šalių tarnybų ekspertai ir toliau stebėjo MSĮ jų šalyse, o ypač įstaigas, kurių finansinė padėtis pablogėjo. Nuolat palaikydami dialogą su NKI kolegomis, ECB ekspertai stebėjo, kaip yra įgyvendinamos rekomendacijos ir vykdomi tolesni veiksmai, susiję su sprendimais dėl bendrų procedūrų. Bendradarbiavimas dėl kai kurių MSĮ pasireiškė kaip bendrai vykdomi patikrinimai vietoje ir techninio pobūdžio patikrinimų išvykos.


1.7 Makroprudenciniai uždaviniai

2017 m. ECB, vykdydamas pagal BPM reglamento 5 straipsnį jam patikėtas užduotis, toliau aktyviai bendravo su nacionalinėmis institucijomis makroprudencinės politikos euro zonoje klausimais. Makroprudencinis forumas tai – Valdančiosios tarybos ir Priežiūros valdybos diskusijų platforma, leidžianti derinti viso BPM mikroprudencines ir makroprudencines perspektyvas[28]. Taip užtikrinama, kad mikroprudencinės ir makroprudencinės priemonės vienos kitas veiksmingai papildytų.

2017 m. ECB iš nacionalinių institucijų gavo daugiau nei 100 pranešimų apie makroprudencinės politikos taikymą. Daugelis pranešimų susiję su i) kas ketvirtį priimamais sprendimais dėl anticiklinio kapitalo rezervo nustatymo ir ii) sprendimais dėl pasaulinių sisteminės svarbos įstaigų ir kitų sisteminės svarbos įstaigų nustatymo ir jų kapitalo vertinimo[29].

Vadovaudamiesi BBPK metodika, ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos nustatė septynis pasaulinius sisteminės svarbos bankus[30] – vienu mažiau, negu praėjusiais metais[31]. Šios įstaigos buvo suskirstytos į grupes, kurioms taikoma laipsniškai didinamo kapitalo rezervo norma yra nuo 0,75 % iki 1,5 % (2018 m.). 2019 m., baigus laipsnišką didinimą, galutiniai šių bankų kapitalo rezervai bus nuo 1,0 % iki 2,0 %.

ECB gavo pranešimus ir apie 109 kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervo normas. Šios normos atitiko ECB kitų sisteminės svarbos įstaigų vertinimo ir jų atsargų normos nustatymo metodikoje numatytus dydžius.

Iš kai kurių nacionalinių institucijų ECB gavo pranešimus apie sisteminės rizikos rezervo ir griežtesnių rizikos koeficiento reikalavimų nustatymą, taip pat pranešimus dėl kitose valstybėse narėse taikytų makroprudencinių priemonių.

ECB dalyvavo ir Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) veikloje. Ši valdyba atsakinga už ES finansų sistemos makroprudencinę priežiūrą. ESRV nustato sistemines rizikas ir nustato jos prioritetus, o prireikus perspėja arba teikia rekomendacijas dėl taisomųjų priemonių. Kad užtikrintų, jog yra įvertinta visa atitinkamų rūšių rizika, JPG naudojo iš ESRV gautą informaciją ir ECB atliktos makropudencinės analizės rezultatus (vidinius ir skelbtus viešai), o ESRV ir kitos makroprudencinės institucijos remiasi JPG pateiktais duomenimis siekdamos užtikrinti, kad į informaciją apie atskiras įstaigas būtų atsižvelgta rengiant visos sistemos rizikos analizę, ir kad būtų nustatytos galimos rizikos mažinimo priemonės.

Dar pridurtina, kad ECB pritaria pasaulinių sisteminės svarbos įstaigų vertinimo metodikos keitimui, kuris leistų Europos bankų sąjungą laikyti viena geografine teritorija.


2 BPM vaidmuo ES krizių valdymo ir pertvarkymo sistemoje

2.1 Pertvarkymo atvejai 2017 m.

Svarbus veiksnys užtikrinant bankų sektoriaus stabilumą yra ES bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistema. ECB bankų priežiūra šioje sistemoje atlieka reikšmingą vaidmenį.

2017 m. pirmąjį pusmetį ECB bankų priežiūra pirmą kartą priėmė sprendimą tris iš tiesiogiai prižiūrimų bankų paskelbti „žlungančiais arba galinčiais žlugti”.

Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamente (toliau – BPeM reglamentas) yra nustatyta, kad, svarbią įstaigą paskelbus žlungančia arba galinčia žlugti, Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) turi įvertinti, ar tenkinamos ir kitos pertvarkymo sąlygos. Visų pirma BPV turi įvertinti, ar (i) atsižvelgiant į laiką ir kitas svarbias aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, kad kokiomis nors alternatyviomis subjektui taikomomis privačiojo sektoriaus priemonėmis per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta subjekto žlugimo, ir (ii) pertvarkymo veiksmai yra būtini atsižvelgiant į viešąjį interesą.

Jei pastaroji sąlyga netenkinama, bankas nebūtų pertvarkomas, jam būtų taikoma atitinkama nacionalinė nemokumo procedūra.

Įvertinusi vieną iš trijų bankų, Banco Popular Español, BPV nusprendė, kad pertvarkymo sąlygos iš tikrųjų yra tenkinamos, ir patvirtino pertvarkymo schemą. Dėl kitų dviejų bankų, Veneto Banca ir Banca Popolare di Vicenza, BPV padarė išvadą, kad pertvarkymo veiksmai nėra būtini atsižvelgiant į viešąjį interesą, ir galiausiai šie bankai buvo likviduoti iškėlus bankroto bylas pagal Italijos nacionalinę teisę.

Banco Popular Español

Banco Popular Español buvo pirmasis bankas, 2017 m. birželio mėn. ECB bankų priežiūros paskelbtas kaip žlungantis arba galintis žlugti

2017 m. birželio 6 d. ECB bankų priežiūra nustatė, kad Banco Popular Español pagal BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 dalies c punktą vertintinas kaip žlungantis arba galintis žlugti, nes jis artimiausioje ateityje dėl ypatingos likvidumo krizės negalės apmokėti savo skolų arba kitų įsipareigojimų suėjus terminui. Todėl BPV padarė išvadą, kad pertvarkymo sąlygos yra tenkinamos, ir nusprendė patvirtinti pertvarkymo schemą, apimančią kapitalo priemonių nurašymą ir banko pardavimą Banco Santander.

Banco Popular Español buvo susidarę tam tikrų struktūrinių problemų, tokių kaip aukštas neveiksnių paskolų lygis, mažas, palyginti su kitais bankais, padengimo rodiklis, aukštas perimto turto lygis ir mažas pelningumas.

Nuo 2012 m. banko kapitalas buvo didinamas tris kartus, iš viso 5,5 mlrd. eurų. Tačiau šiam bankui nepavyko reikšmingai sumažinti 37 mlrd. eurų (bruto) blogo nekilnojamojo turto pozicijos. Be to, dėl šio portfelio blogėjimo banko kapitalas toliau mažėjo. 2017 m. vasario mėn. bankui paskelbus pranešimą apie papildomus atidėjinius ir metų pabaigos nuostolius, o balandžio 10 d. – pranešimą, kad dėl įtemptos kapitalo padėties gali prireikti didinti kapitalą arba vykdyti įmonių sandorį, taip siekiant pažaboti bet kokį papildomą neveiksnaus turto portfelio vertės mažėjimą, buvo sumažinti reitingai ir kilo didelis banko klientų susirūpinimas. Tai lėmė dideles pinigų išmokas ir smarkų banko indėlių bazės pablogėjimą, o kitais likvidumo šaltiniais bankas negalėjo pasinaudoti.

Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su BPV

Glaudus ECB bankų priežiūros ir BPV bendradarbiavimas prisidėjo prie sėkmingo krizės valdymo proceso

Apie blogėjančią Banco Popular Español padėtį ECB bankų priežiūra 2017 m. balandžio mėn. pradžioje pranešė BPV ir ją išsamiai aptarė ECB organizuotuose krizių valdymo posėdžiuose, kuriuose dalyvavo ir BPV atstovai. 2017 m. gegužės mėn. keistis informacija imta dar labiau, ir tai padėjo iš anksto parengti visas suinteresuotąsias šalis. BPV buvo pakviesta stebėtojos teisėmis dalyvauti ECB priežiūros valdybos posėdžiuose, kuriuose Priežiūros valdybos nariai buvo informuojami apie besikeičiančią padėtį ir priėmė sprendimus dėl Banco Popular Español. ECB, kaip stebėtojas dalyvaudamas BPV išplėstiniame vykdomajame posėdyje, gavo informaciją apie BPV atliktą su kitomis pertvarkymo sąlygomis susijusį vertinimą. Be to, ECB pateikė BPV uždaviniui vykdyti svarbių priežiūros duomenų.

Apskritai glaudus ECB ir BPV bendradarbiavimas ir dalijimasis informacija labai prisidėjo prie veiksmingo krizių valdymo proceso.

Žlungančios arba galinčios žlugti įstaigos vertinimo parengiamieji procedūriniai veiksmai

Atsižvelgiant į atvejo skubą, vertinimo, ar bankas yra žlunganti arba galinti žlugti įstaiga, procedūriniai veiksmai buvo atlikti greičiau nei per dieną

2017 m. birželio 6 d. ECB priežiūros valdyba nusprendė pradėti banko pripažinimo žlungančiu arba galinčiu žlugti procesą ir pradėjo oficialias konsultacijas su BPV.

Pasikonsultavusi su BPV, Priežiūros valdyba paskelbė vertinimą, kad Banco Popular Español yra žlunganti arba galinti žlugti įstaiga. Vertinimas buvo pateiktas ECB valdančiajai tarybai patvirtinti taikant neprieštaravimo tvarką.

Valdančioji taryba Priežiūros valdybos vertinimui neprieštaravo, ir birželio 6 d. vertinimas, kaip numato BPeM reglamento 18 straipsnis, buvo nusiųstas BPV ir Europos Komisijai. Kaip numatyta Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos (BGPD) 81 straipsnyje ir KRD IV, apie savo sprendimą ECB bankų priežiūra pranešė ir visoms reikiamoms institucijoms.

Veiksmai atlikus žlungančios arba galinčios žlugti įstaigos vertinimą

2017 m. birželio 7 d. BPV patvirtino pertvarkymo schemą, apimančią Banco Popular Español pardavimą bankui Banco Santander už 1 eurą ir kapitalo priemonių nurašymą bei konvertavimą

2017 m. birželio 7 d. BPV nustatė, kad visos pertvarkymo sąlygos yra tenkinamos, ir nusprendė patvirtinti pertvarkymo schemą, o Europos Komisija, kaip numatyta BPeM reglamento 18 straipsnio 7 dalyje, jai tą pačią dieną pritarė. Sprendime dėl pertvarkymo buvo nurodyti šie elementai: i) akcijų nurašymas; ii) papildomų 1 lygio priemonių nurašymas ir konvertavimas į akcijas; iii) neapmokėtų 2 lygio priemonių konvertavimas į 1 euro nominaliosios vertės akcijas; ir iv) gautų akcijų perdavimas bankui Banco Santander.

Banca Popolare di Vicenza ir Veneto Banca

2017 m. birželio mėn. ECB bankų priežiūra nustatė, kad Banca Popolare di Vicenza ir Veneto Banca žlunga arba galėtų žlugti

2017 m. birželio 23 d. ECB bankų priežiūra nustatė, kad Veneto Banca ir Banca Popolare di Vicenza pagal BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 dalies a punktą vertintini kaip žlungantys arba galintys žlugti.

BPV padarė išvadą, kad pertvarkymo sąlygos abiem atvejais netenkinamos. Todėl pradėtas priverstinis administracinis šių bankų likvidavimas pagal Italijos nemokumo teisę.

Italijos šiaurrytinėje dalyje įsikūrę Banca Popolare di Vicenza ir Veneto Banca, taikantys panašų veiklos modelį ir užimantys panašią rinkos dalį, nuo 2014 m. ypatingo priežiūros institucijų dėmesio susilaukė dėl i) mažo pelningumo, ii) didelių, palyginti su pagrindinėmis pajamomis, veiklos sąnaudų, iii) didelių finansavimo išlaidų, susijusių su iš esmės sumažėjusios vertės frančize, ir iv) prastos turto kokybės.

Nors kapitalas ECB bankų priežiūros prašymu buvo nuosekliai didinamas, abu bankai per trejus metus iki žlugimo išeikvojo didelę nuosavų lėšų dalį. Tai akivaizdžiai parodė, kad jų taikyti veiklos modeliai netinkami pelningumui ir gyvybingumui užtikrinti.

2017 m. abu bankai pateikė ECB bendrą verslo planą („Tiepolo projektą“), kuriame buvo numatoma iki 2017 m. pabaigos susijungti. Plane buvo nurodytas bendras 4,7 mlrd. eurų kapitalo poreikis.

ECB padarė išvadą, kad veiksmingai ir laiku įgyvendinti planą abu bankus rekapitalizuoti, sujungti ir sudaryti sąlygas būsimam naujam gyvybingam verslo modeliui neįmanoma. ECB išreiškė nuomonę, kad nesama ir kitų veiksmingų priežiūros priemonių arba ankstyvosios intervencijos priemonių.

Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su BPV

Glaudus ECB ir BPV bendradarbiavimas ir dalijimasis informacija labai prisidėjo prie veiksmingo krizių valdymo proceso

ECB bankų priežiūra iš anksto informavo BPV apie blogėjančią Banca Popolare di Vicenza ir Veneto Banca padėtį, o nuo 2016 m. pabaigos keistis informacija imta vis aktyviau.

2017 m. pirmąjį pusmetį informacija buvo dar labiau keičiamasi. Toks nuodugnus ir intensyvus keitimasis informacija padėjo parengti visas suinteresuotąsias šalis.

Be to, siekiant geriau pasirengti galimam žlungančios arba galinčios žlugti įstaigos vertinimui, paskutiniais krizės aštrėjimo etapais abiejų bankų padėtis buvo išsamiai aptariama krizių valdymo posėdžiuose, juose dalyvavo ir atitinkami BPV valdybos nariai bei darbuotojai.

BPV buvo pakviesta stebėtojos teisėmis dalyvauti ECB priežiūros valdybos posėdžiuose, kuriuose Priežiūros valdybos nariai buvo informuojami apie Banca Popolare di Vicenza ir Veneto Banca padėtį ir buvo priimami visi su abiem bankais susiję sprendimai. Taigi, BPV gavo tą pačią informaciją kaip ir Priežiūros valdybos nariai ir ją gavo tuo pačiu metu. ECB, dalyvaudamas kaip stebėtojas BPV vykdomajame posėdyje, gavo informaciją apie su kitomis pertvarkymo sąlygomis susijusį BPV vertinimą. Apskritai glaudus ECB ir BPV bendradarbiavimas ir dalijimasis informacija buvo būtini priimant sprendimus dėl bankuose susidariusios padėties ir labai prisidėjo prie veiksmingo krizių valdymo proceso.

Žlungančios arba galinčios žlugti įstaigos vertinimo parengiamieji procedūriniai veiksmai

2017 m. birželio 23 d. nustatyta, kad Banca Popolare di Vicenza ir Veneto Banca žlunga arba galėtų žlugti

2017 m. birželio 19 d. ECB baigė vertinti antrąją abiejų bankų pateikto Tiepolo plano versiją ir priėjo prie išvados, kad planas nėra įtikimas.

Banca Popolare di Vicenza ir Veneto Banca kapitalo būklė vis blogėjo, kapitalo reikalavimai buvo nuolat pažeidžiami, nors abu bankai ir ėmėsi priemonių pažeidimams šalinti. Tiek Banca Popolare di Vicenza, tiek Veneto Banca per metus iki sprendimo priėmimo ne kartą buvo raginami šalinti trūkumus. Tačiau priemonės, kurių tuodu bankai ėmėsi, buvo neveiksmingos.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, 2017 m. birželio 21 d., trečiadienį, ECB bankų priežiūra nusprendė, jog yra esminių įrodymų, kad Banca Popolare di Vicenza ir Veneto Banca žlunga arba gali žlugti, kaip tai apibrėžta BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies a punkte ir 4 dalies a punkte.

Taigi, ECB priežiūros valdyba nusprendė pradėti banko pripažinimo žlungančiu arba galinčiu žlugti procesą ir pradėjo oficialias konsultacijas su BPV. Jos truko iki birželio 22 dienos, ketvirtadienio, vidurio. Birželio 23 d. žlungančios arba galinčios žlugti įstaigos vertinimas buvo pateiktas ECB valdančiajai tarybai patvirtinti taikant neprieštaravimo tvarką.

Valdančioji taryba Priežiūros valdybos vertinimui neprieštaravo, ir jis, kaip numatyta BPeM reglamento 18 straipsnyje, buvo nusiųstas BPV ir Europos Komisijai. Kaip numatyta BGPD 81 straipsnyje ir KRD IV, apie vertinimą ECB pranešė ir visoms susijusioms institucijoms.

Veiksmai atlikus žlungančios arba galinčios žlugti įstaigos vertinimą

2017 m. birželio 23 d. BPV nusprendė bankų Banca Popolare di Vicenza ir Veneto Banca pertvarkymo veiksmų nesiimti. Ji priėjo prie išvados, kad, nors BPeM reglamento 18  straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytos pertvarkymo sąlygos ir tenkinamos, netenkinama 18 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta sąlyga dėl viešojo intereso[32].

Taigi, abu bankai buvo likviduoti iškėlus bankroto bylas pagal Italijos nemokumo teisę.

2017 m. birželio 25 d. Italijos vyriausybė priėmė dekretą[33] ir jis įsigaliojo nedelsiant. Šiuo dekretu reglamentuojama: i) priverstinis administracinis abiejų bankų likvidavimas; ii) vyriausybės teikiama likvidavimo pagalba, kad turtas ir įsipareigojimai būtų perduoti Intesa Sanpaolo. Sąjungos valstybės pagalbos sistema numato tokios pagalbos teikimą tais atvejams, kai kyla regioninė rizika finansiniam stabilumui.

Tą pačią dieną Europos Komisija pranešė, kad, kaip numato ES taisyklės, pritaria Italijos taikomoms priemonėms, kuriomis siekiama palengvinti Banca Popolare di Vicenza ir Veneto Banca likvidavimą pagal nacionalinę nemokumo teisę[34].

Atsižvelgusi į Banca d’Italia pasiūlymą, Italijos finansų ministerija pradėjo priverstinį administracinį abiejų bankų likvidavimą, buvo paskirti likviduotojai.

Gerasis turtas ir įsipareigojimai buvo perduoti Intesa Sanpaolo, perėmusiam santykių palaikymą su abiejų bankų klientais. Kaip numato Sąjungos valstybės pagalbos sistema, nuosavam kapitalui ir subordinuotajai skolai pritaikytas pasidalijimas našta. Neveiksnias paskolas numatoma perduoti Società di Gestione degli Attivi, Italijos finansų ministerijai priklausančiai įmonei, kuri buvo pasitelkta likviduojant Banco di Napoli. Numatoma šias neveiksnias paskolas pamažu perleisti, siekiant atgauti didžiausią šio turto vertę.

Atlikus likvidavimo procedūrą, 2017 m. liepos 19 d. buvo panaikintos abiejų bankų veiklos licencijos. Dvi Intesa Sanpaolo neperduotos patronuojamosios įmonės (Banca Intermobiliare di Investimenti e Gestioni ir Farbanca) įvertintos kaip mažesnės svarbos įstaigos, todėl 2017 m. rugsėjo mėn. tiesioginė abiejų patronuojamųjų įmonių priežiūra perduota Banca d’Italia.

Svarbiausia patirtis

Pastarieji žlugimo arba galėjimo žlugti atvejai suteikia naudingos krizių valdymo patirties

Banco Popular Español, Veneto Banca ir Banca Popolare di Vicenza buvo pirmieji bankai, kuriuos ECB bankų priežiūra paskelbė žlungančiais arba galinčiais žlugti. Taigi, šie atvejai suteikė naudingos patirties tiek nuolatinės priežiūros, tiek krizių valdymo sistemos veikimo srityje.

Pirmiausia, visi šie atvejai parodė, kad glaudus visų suinteresuotųjų šalių[35] bendradarbiavimas ir visapusis keitimasis informacija labai pasklandina procesą spaudžiant laikui, tai visoms institucijoms leido veikti greitai ir padėtį taisyti laikantis terminų.

ECB bankų priežiūros ir BPV veiklos koordinavimas ir keitimasis informacija abiem krizės atvejais buvo užtikrinamas šių institucijų abipusiu dalyvavimu sprendimų priėmimo organų veikloje. BPV atstovai dalyvavo ECB priežiūros valdybos posėdžiuose ir ECB organizuojamuose krizių valdymo grupių posėdžiuose, o ECB bankų priežiūra kartu su Europos Komisija stebėtojų teisėmis dalyvavo BPV surengtuose vykdomuosiuose posėdžiuose. Tai institucijoms leido požiūrius nuolat derinti ir suprasti viena kitos požiūrį.

Nuo 2015 m. gruodžio mėn. ECB bankų priežiūra ir BPV bendradarbiauja pagal susitarimo memorandumą. Tame memorandume nustatytos bendrosios abiejų institucijų bendradarbiavimo sąlygos, įskaitant ir keitimąsi informacija. Taip siekiama užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą vykdant atitinkamas užduotis. Remiantis memorandume išdėstytomis nuostatomis, šiuo metu atliekama jo peržiūra, kad būtų atsižvelgta į pirmaisiais dvejais memorandumo įgyvendinimo metais įgytą patirtį. Peržiūrą planuojama baigti 2018 m. pirmąjį pusmetį (dar žr. 2.2 skyrių).

Paaiškėjo ir kitas svarbus dalykas – kad banką skelbiant žlungančiu arba galinčiu žlugti labai svarbu laikas. Laiku imtis veiksmų ištikus krizei labai svarbu todėl, kad būtų išvengta tolesnio banko padėties blogėjimo ir taip sumažėtų bendros žlugimo sąnaudos. Tačiau žlungančios arba galinčios žlugti įstaigos vertinimo negalima pateikti ir nepagrįstai anksti. Antraip vertė gali būti be reikalo numušta, nors dar esama galimybės atsigauti. Šiuo požiūriu yra svarbi dabartinėje sistemoje įtvirtinta priežiūros institucijų teisė veikti savo nuožiūra, ji turėtų būti išsaugota.

Įgyta patirtis rodo ir tai, kaip svarbu veiksmingai taikyti ankstyvosios intervencijos priemones, o pagal dabartinę teisinę sistemą, kaip paaiškėjo, jas taikyti yra sudėtinga. Nustatytos dvi pagrindinės teisės aktų pakeitimų reikalingos sritys. Rekomenduojami pakeitimai pateikiami ECB nuomonėje dėl Sąjungos krizių valdymo sistemos peržiūros (CON/2017/47).

Pirma, daug KRD IV ir BPM reglamente numatytų priežiūros priemonių ir BGPD numatytų ankstyvosios intervencijos priemonių sutampa. Dubliuojamas tiek turinys, tiek priemonių taikymo sąlygos. Ankstyvosios intervencijos sistemą taikant praktiškai, dėl tokio dubliavimosi kyla daug sunkumų, ypač todėl, kad trūksta aiškumo dėl ankstyvosios intervencijos sąlygų.

Antra, ECB turimais ankstyvosios intervencijos įgaliojimais turi naudotis remdamasis BGPD perkėlimu į nacionalinę teisę. Taip susidaro nenuoseklumas ir neapibrėžtis dėl to, kokios priemonės yra galimos ir kokios yra jų taikymo sąlygos skirtingose valstybėse narėse.

Todėl ECB siūlo: i) iš BGPD išbraukti tas ankstyvosios intervencijos priemones, kurios yra numatytos KRD IV ir BPM reglamente; ii) iš dalies pakeisti BPeM reglamentą, kad būtų numatytas tiesioginis teisinis pagrindas ECB ankstyvosios intervencijos įgaliojimams, siekiant palengvinti nuoseklų jų taikymą.

Svarbus dalykas yra ir išryškėjęs poreikis užtikrinti likvidumo galimybes pertvarkymo atveju. Tam tikrais atvejais šis klausimas sprendžiamas kaip pirkėjo gebėjimas užtikrinti likvidumą. Kitais atvejais būna svarbu įsitikinti, kad, pritaikius pertvarkymo priemones, bankas turės galimybę naudotis likvidumu tol, kol atkurs rinkos pasitikėjimą. Taigi, svarbus vaidmuo tenka Bendram pertvarkymo fondui (BPF) ir ECB labai pritaria bendros BPF finansinio stabilumo stiprinimo priemonės kūrimui. Ši bendroji priemonė apimtų visus BPF įgaliojimus, t. y. būtų naudojama tiek likvidumo, tiek mokumo tikslais. Kadangi tinkamam pertvarkymo procesui svarbu pakankamas finansavimas, bendra finansinio stabilumo stiprinimo priemonė turėtų būti sukurta kuo greičiau, pageidautina, kad tai būtų padaryta dar iki pasibaigiant pereinamajam visiško BPF lėšų sutelkimo laikotarpiui.

Įgyta patirtis rodo ir tai, kad, vertinant finansinio stabilumo požiūriu, pertvarkymo galimybės mažėja, kai subordinuotosios skolos priemones turi mažmeniniai investuotojai. Taigi, verta apsvarstyti, ar nereikėtų nustatyti aiškių, nesunkiai suvokiamų informacijos atskleidimo reikalavimų ir kitų apsaugos priemonių, kad būtų didinamas investuotojų informuotumas apie su tokiomis priemonėmis susijusią riziką. Tikslinga apsvarstyti ir galimybę reikalauti, kad visų priemonių vieneto nominalioji vertė būtų ne mažesnė kaip 100 000 eurų. Taip būtų padidinta investicijų riba ir didinamas investuotojų informuotumas, kartu būtų ribojamos tiesioginės mažmeninės investicijos. Šiais klausimais turėtų būti siekiama sukurti bendrą ES lygmeniu sistemą. Taip būtų išvengti valstybių narių metodikos skirtumų, kurie galėtų lemti Europos rinkos susiskaldymą dėl šių priemonių.

Komunikacija informuojant apie įstaigų žlugimą arba galėjimą žlugti

Komunikacija yra viena iš svarbiausių sėkmingo krizės valdymo priemonių

Valdant krizę komunikacijai tenka ypatingas vaidmuo. Kai bankas žlunga, svarbu ne tik rasti sprendimą, kaip įveikti krizę, bet ir apie sprendimą veiksmingai informuoti visuomenę, taip siekiant užtikrinti, kad neplistų neigiamas poveikis ir būtų išsaugotas finansinis stabilumas. Kad visuomenei būtų išsiųsta aiški ir išsami žinia, būtina koordinuoti įvairių dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių veiksmus.

BPV skelbtinos su pertvarkymo veiksmais susijusios informacijos apimtis yra apibrėžta BPeM reglamente[36] ir BGPD, o dėl informacijos apie žlungančių arba galinčių žlugti įstaigų vertinimą jokių nurodymų nepateikta. Būtų tikslinga pateikti paaiškinimą dėl žlungančių arba galinčių žlugti įstaigų vertinimų skelbimo.

Komunikacijos koordinavimas atlikus žlungančios arba galinčios žlugti įstaigos vertinimą

Informuojant visuomenę labai svarbu iš anksto parengti komunikacijos ir visų dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių veiksmų koordinavimo tvarką

Kylant krizei, labai svarbu komunikacijos ir įgaliojimų išankstinis parengimas, taip pat visų suinteresuotųjų šalių veiksmų derinimas. Siekdamos tokį derinimą užtikrinti, BPV, ECB ir Europos Komisijos komunikacijos grupės kartu dirbti pradėjo iš anksto, dar gerokai prieš priimant sprendimus dėl tų įstaigų pripažinimo žlungančiomis arba galinčiomis žlugti. Tai leido parengti išsamią komunikacijos strategiją, o ji prisidėjo prie sėkmingo krizės valdymo.

Labai svarbu ir išorinės komunikacijos laikas, jis turėtų būti rūpestingai planuojamas. Sprendimas dėl Banco Popular Español pripažinimo žlungančia arba galinčia žlugti įstaiga buvo priimtas vėlų antradienio vakarą, po to pagal BGPD 81 straipsnio 3 dalį buvo pateikti pranešimai visoms reikiamoms institucijoms. Išorinė komunikacija, kuria informuojama visuomenė, vykdyta kitą rytą, t. y. BPV pranešė, kad bankas yra parduodamas Banco Santander S.A.[37], tada ECB bankų priežiūra paskelbė sprendimą dėl pripažinimo žlungančia arba galinčia žlugti įstaiga[38]. Pasirenkant komunikacijos laiką, atsižvelgta į poreikį pranešant apie problemą (banko žlugimą) kartu pranešti ir apie sprendimą (pertvarkymą, likviduojamos veiklos perdavimą ir kt.).

Koordinuotu komunikacijos procesu buvo siekiama suteikti visuomenei išsamią informaciją apie banko padėtį ir veiksmus, kurių ėmėsi atitinkamos institucijos.

Informuodama apie Veneto Banca ir Banca Popolare di Vicenza, ECB bankų priežiūra 2017 m. birželio 23 d., penktadienį, savo oficialioje interneto svetainėje paskelbė, kad yra atliktas žlungančios arba galinčios žlugti įstaigos vertinimas[39]. Tą pačią dieną BPV informavo visuomenę, kad priėmė sprendimą, numatantį, kad pertvarkyti tuos du bankus nėra pagrindo, todėl jie bus likviduojami iškėlus įprastinę bankroto bylą pagal Italijos nemokumo teisę[40]. Tą pačią dieną Italijos finansų ministerija spaudai paskelbė numatanti savaitgalį surengti posėdį, kuriame būtų imamasi visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas bankų veiklos tęstinumas, apsaugoti visi indėlininkai ir pirmaeiliai obligacijų turėtojai[41].

Prašymai susipažinti su dokumentais

ECB gavo keletą prašymų susipažinti su dokumentais, susijusiais su žlungančių arba galinčių žlugti įstaigų vertinimais

ECB gavo keletą pagal Sprendimą ECB/2004/3 dėl galimybės visuomenei susipažinti su ECB dokumentais[42] pateiktų prašymų, kuriuose buvo prašoma atskleisti informaciją apie atliktus žlungančių arba galinčių žlugti įstaigų vertinimus. Prašymų susipažinti su ECB atliktais žlungančių arba galinčių žlugti įstaigų vertinimais gavo ir Europos Komisija bei BPV.

Prašymų suteikti informaciją pateikė šalių parlamentai ir finansų ministerijos. Keli Europos Parlamento nariai pateikė klausimų raštu – buvo klausiama tiek apie Banco Popular Español pertvarkymą, tiek apie Veneto Banca ir Banca Popolare di Vicenza likvidavimą.

ECB į šiuos klausimus ir prašymus atsakė laikydamasis bankų priežiūros srityje taikomų paslapties saugojimo nuostatų. Atsakymai į Europos Parlamento narių raštu pateiktus klausimus buvo paskelbti ECB bankų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje.

Žlungančių arba galinčių žlugti įstaigų vertinimo nekonfidencialaus varianto paskelbimas

2017 m. rugpjūčio mėn. ECB nusprendė bankų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje paskelbti žlungančių arba galinčių žlugti įstaigų vertinimų nekonfidencialius variantus

Žlungančios arba galinčios žlugti įstaigos vertinimas – tai ECB atliekamas tam tikro banko priežiūrinis vertinimas. Jis yra skirtas BPV, kad ši įvertintų, ar sąlygos pradėti banko pertvarkymą yra tenkinamos. Žlungančios arba galinčios žlugti įstaigos vertinimas yra tarpinis pertvarkymo proceso etapas, Europos Komisijai ir kitoms atitinkamoms institucijoms apie jį pranešama remiantis BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalyje ir BGPD 81 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis nuostatomis. Žlungančių arba galinčių žlugti įstaigų vertinimas yra ECB bankų priežiūros vykdomų priežiūros funkcijų dalis. Todėl jam galioja profesinės paslapties pareigos ir konfidencialumo nuostatos, taikomos visiems ECB kaip prižiūrėtojo priimamiems sprendimams.

Atsižvelgdamas į bendrąjį visuomenės interesą, ECB nusprendė skaidrumo ir atskaitomybės tikslais bankų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje paskelbti nekonfidencialius žlungančių arba galinčių žlugti įstaigų vertinimų variantus. Laikantis pareigos saugoti profesinę paslaptį, konfidenciali informacija nebuvo atskleista. Žlungančių arba galinčių žlugti įstaigų nekonfidencialių vertinimų paskelbimas yra bendrosios ECB komunikacijos politikos išimtis. Laikantis teisės aktų reikalavimų[43], šioje politikoje profesinės paslapties taisyklių saugomų priežiūros sprendimų paskelbimas nenumatomas.

Ateityje iškils teisinės sistemos, susijusios su žlungančių arba galinčių žlugti įstaigų vertinimų paskelbimu, aiškinimo poreikis. Šiuo metu BGPD ir BPeM reglamente galimybė skelbti žlungančių arba galinčių žlugti įstaigų vertinimus nenumatoma, tačiau numatomas nurodymo ar priemonės, pagal kuriuos imamasi pertvarkymo veiksmų, skelbimas. Dėl šios aplinkybės, o ir dėl gausių prašymų pateikti informaciją kompetentingai institucijai atlikus vertinimus, susidaro komunikacijos disbalansas.

Europos Audito Rūmų atliktas auditas

2017 m. Europos Audito Rūmai (EAR) atliko auditą „ECB vykdomos bankų krizių valdymo veiklos efektyvumas“. Atlikdamas auditą, ECB glaudžiai bendradarbiavo su EAR, galutinė ataskaita paskelbta 2018 m. sausio 16 d.[44] Ataskaitoje pateikiama konstruktyvių pasiūlymų įvairiais su bendradarbiavimu, krizės nustatymu, reagavimu į krizę ir gaivinimo planavimu susijusiais klausimais. Taip siekiama toliau didinti BPM krizių valdymo efektyvumą. ECB pritarė šešioms iš aštuonių pateiktų rekomendacijų. Gerokai pasistūmėta įgyvendinant rekomendacijas, apimančias bendradarbiavimą su BPV, papildomas gaires dėl gaivinimo planų, gaires dėl ankstyvosios intervencijos vertinimų. Vienai iš dviejų ECB atmestų rekomendacijų nepritarta dėl to, kad ECB yra parengęs žlungančių arba galinčių žlugti įstaigų vertinimo taikymo gaires, o kita rekomendacija atmesta todėl, kad ECB mano, jog atliekant auditą jis visapusiškai bendradarbiavo su EAR ir atsižvelgė į EAR įgaliojimus vertinti ECB valdymo veiklos efektyvumą[45].


2.2 Bendradarbiavimas su Bendra pertvarkymo valdyba

ECB ir BPV, laikydamiesi susitarimo memorandumo sąlygų, ir toliau glaudžiai bendradarbiavo

ECB ir BPV, laikydamiesi dvišalio susitarimo memorandumo sąlygų, ir 2017 m. glaudžiai bendradarbiavo. Susitarimo memorandumas sudarytas 2015 m. pabaigoje, jame nustatytos bendradarbiavimo ir keitimosi informacija taisyklės. Visus metus informacija buvo keičiamasi tiek reguliariai, tiek ad hoc pagrindu.

2016 m. pabaigoje BPV buvo suteikta tiesioginė prieiga prie aktualios priežiūros informacijos ir duomenų, saugomų ECB priežiūros IT sistemoje. Dėl šios prieigos apimties buvo susitarta memorandume. Taip supaprastintas ir automatizuotas nuolatinis keitimasis informacija, iki minimumo sumažinta bankams tenkanti atskaitų teikimo našta. BPM priežiūros IT sistemą ECB pritaikė, taigi nuo 2018 m. PPV, spręsdama priežiūros klausimus, gali naudotis ir ja.

Kaip numatyta susitarimo memorandume, svarbių įstaigų padėčiai pablogėjus, ECB bankų priežiūra ir BPV bendradarbiavo dar labiau. Labiausiai bendradarbiauta ir keistasi informacija dėl bankų, kurie 2017 m. buvo pripažinti žlungančiais arba galinčiais žlugti (Banco Popular Español, Veneto Banca ir Banca Popolare di Vicenza), bet ne tik dėl jų.

Remdamosi susitarimo memorandumo nuostatomis, 2017 m. ECB bankų priežiūra ir BPV pradėjo susitarimo memorandumo peržiūrą. Tam tikrų memorandumo dalių patikra siekiama atsižvelgti į patirtį, įgytą per pirmuosius dvejus memorandumo įgyvendinimo metus, ir sprendžiamos kilusios praktinės problemos. Patikra turėtų būti baigta 2018 m. pirmąjį pusmetį, o ECB bankų priežiūros ir BPV bendradarbiavimas ir keitimasis informacija bus stiprinami toliau.

Glaudus ECB bankų priežiūros ir BPV bendradarbiavimas palaikomas ne tik kaip keitimasis informacija. ECB atstovas dalyvauja BPV vykdomuosiuose ir plenariniuose posėdžiuose, o BPV pirmininkas kviečiamas į visus svarbius ECB priežiūros valdybos rengiamus posėdžius. Taip siekiama skatinti abiejų valdybų aukšto lygio mainus. ECB bankų priežiūra ir BPV, dalyvaudami atitinkamų komitetų veikloje, konstruktyviai ir daug bendradarbiauja techniniu lygmeniu, o jungtinės priežiūros grupės ir vidaus pertvarkymo grupės bendradarbiauja dėl atskirų bankų. Darbuotojai reguliariai keičiasi nuomonėmis ECB bankų priežiūros ir BPV horizontaliųjų funkcijų lygmeniu. Abi institucijos taip pat palaiko glaudžius ryšius priežiūros bei pertvarkymo požiūriu svarbiose politikos srityse.

Kaip ir dvejus ankstesniuosius metus, ECB bankų priežiūra konsultavo BPV dėl visų tų svarbių įstaigų, kurių konsoliduotos priežiūros institucija ji yra, pateiktų gaivinimo planų. Vertindama gaivinimo planus, ECB bankų priežiūra atsižvelgė į BPV pateiktą grįžtamąją informaciją.

ECB bankų priežiūra buvo konsultuojama pertvarkymo planų projektų, minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų klausimais

2017 m. ECB bankų priežiūrą BPV konsultavo dėl daugybės svarbių įstaigų pertvarkymo planų projektų. ECB bankų priežiūra konsultavosi dėl dalies įstaigų, kurių pertvarkymo planai buvo pateikti, minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų. Įvertinusi pertvarkymo planų projektus ir minimalius nuosavų lėšų bei tinkamų įsipareigojimų reikalavimus priežiūros požiūriu, ECB bankų priežiūra grįžtamąją informaciją pateikė BPV. ECB bankų priežiūrą BVP konsultavo ir dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą apskaičiavimo. ECB bankų priežiūra, įvertinusi galimą poveikį svarbioms įstaigoms veiklos tęstinumo požiūriu, grįžtamąją informaciją pateikė BPV.


2.3 Darbas gaivinimo planavimo srityje

BGPD keliamas reikalavimas, kad įstaigos parengtų ir reguliariai peržiūrėtų gaivinimo planą, numatantį priemones, kurių jos imtųsi savo finansinei būklei atkurti, jai reikšmingai pablogėjus

Svarbių įstaigų gaivinimo planų vertinimas, be kita ko, yra numatytas ir BGPD, Deleguotajame reglamente 2016/1075[46] bei EBI gairėse[47], jis yra bendro priežiūros veiksmų rinkinio dalis. Keliant šį uždavinį, siekiama, kad būtų gebama atkurti bankų gyvybingumą pačių nepalankiausių sąlygų laikotarpiais. Remiantis EBI gairėmis dėl bendros SREP tvarkos ir metodikos[48], į gaivinimo planų vertinimo bendruosius rezultatus atsižvelgiama atliekant SREP.

2016 m. gaivinimo planų ciklas: vertinimas ir lyginamoji analizė

Svarbių įstaigų gaivinimo planų vertinimo 2016 m. ciklas – antrasis nuo BPM taikymo pradžios – prasidėjo 2016 m. rugsėjo mėn. ir truko iki 2017 m. rugpjūčio mėn. pabaigos. Iš viso svarbios įstaigos pateikė 109 planus. Bankų, kurių konsoliduotos priežiūros institucija yra ECB, planai pateikti dviem etapais – 2016 m. rugsėjo ir gruodžio mėn., o tai leido vertinimą atlikti ne tuo metu, kai JPG tenka didžiausias su SREP susijęs darbo krūvis, ir išvengti išteklių ribojimo. Didžioji dauguma gaivinimo planų ECB bankų priežiūrai pateikti 2016 m. gruodžio mėn. Procesas, susidedantis iš gaivinimo planų vertinimo ir, jeigu prireikia, bendrų su kitomis kompetentingomis institucijomis sprendimų dėl vertinimo priėmimo[49], gali užtrukti iki šešių mėnesių.

Vykstant 2016 m. ciklui, pirmą kartą buvo galima visus planus palyginti, nes visi jie buvo pateikti pagal BGPD. Vykstant praeitam ciklui, didelė dalis gaivinimo planų buvo pateikti pagal nacionalinės teisės aktus, taikytus iki įsigaliojant BGPD, nes kai kurios valstybės narės vėlavo perkelti BGPD į nacionalinę teisę. Be to, 2016 m. kovo 23 d. priimtame Deleguotajame reglamente 2016/1075 visos svarbioms įstaigoms buvo pranešta apie tai, ko tikimasi, ir apie tai, kokius minimalius kriterijus kompetentingos institucijos taiko vertindamos gaivinimo planus.

2016 m. pateiktų gaivinimo planų lyginamoji analizė atskleidė, kad jų išsamumas ir kokybė kur kas geresni. Vis dėlto apie 20 % vertintų planų buvo taikomas specialių veiksmų planas, o tai reiškia, kad ECB bankų priežiūra tų svarbių įstaigų paprašė gaivinimo planus patobulinti arba jie buvo pripažinti turinčiais esminių trūkumų pagal BGPD 6 straipsnio 5 dalį. Pastaruoju atveju svarbi įstaiga per du mėnesius turi pateikti patikslintą gaivinimo planą (gali būti pratęsta iki trijų mėnesių).

Lyginamoji analizė taip pat parodė, kad, tinkamai planuojant gaivinimą, t. y. gerai pasirengiant krizinėms situacijoms, susidaro didesnė tikimybė, kad gaivinimo galimybės bus laiku ir veiksmingai įgyvendintos.

Atlikus planų vertinimą ir lyginamąją analizę, padarytos dvi pagrindinės išvados. Pirma, gaivinimo planai turi būti galimi taikyti praktikoje. Antra, gali būti, kad svarbios įstaigos pervertina turimus gaivinimo pajėgumus. Abu klausimai įvardyti kaip pirmenybiniai ECB bankų priežiūrai atliekant gaivinimo planų vertinimą ateityje.

2017 m. gaivinimo planų ciklas: terminai ir standartizuotos formos

2017 m. svarbių įstaigų gaivinimo planų vertinimo ciklą irgi sudarė du planų teikimo etapai – 2017 m. rugsėjo ir gruodžio mėn. Numatoma, kad ciklas tęsis iki 2018 m. vasaros. Vykstant 2017 m. vertinimo ciklui, gaivinimo planus pateikė 107 svarbios įstaigos.

Antrus metus iš eilės bankai, teikdami gaivinimo planus, teikia standartizuotas duomenų teikimo formas. Naudojant tokią formą, lengviau pateikti gaivinimo planams reikalingus duomenis ir juos vertinti, labai pagerėja teikiamų duomenų kokybė.

Žvilgsnis į priekį: dėmesys gaivinimo planų panaudojimo galimybėms ir ryšys su krizių valdymu

Pasirėmus 2016 m. ciklo lyginamosios analizės rezultatais, atliekant dabartinius vertinimus ir bendradarbiaujant su svarbiomis įstaigomis labiausiai siekiama, kad gaivinimo planai būtų labiau tinkami naudoti ir pritaikomi praktikoje.

Remdamasi dvejų metų patirtimi, ECB bankų priežiūra padarė išvadą, kad ne visi planai galėtų būti veiksmingai įgyvendinami ar veiksmingi susidarius krizinei situacijai. Tai lemia jų apimtis, sudėtingumas (kai kurie siekia beveik 2 000 puslapių) ir tai, kad aiškai nenurodomi procesai ir konkretūs veiksmai, kaip, susidarius nepalankiausioms sąlygoms, planus būtų galima veiksmingai įgyvendinti. Tai gerokas trūkumas, nes gaivinimo plano paskirtis yra nurodyti banko vadovybei pakankamai pasirinkimo galimybių, kurias būtų galima laiku ir veiksmingai įgyvendintini, ypač nepalankiausiomis sąlygomis.

Siekdama, kad bankų gaivinimo planai būtų veiksmingesni, ECB bankų priežiūra numato 2018 m. dalytis kai kurių svarbių įstaigų įgyta geriausia patirtimi.

Jei gaivinimo planai būtų patobulinti, ECB bankų priežiūra galėtų jų vertinimo rezultatus galėtų reguliariai panaudoti krizėms nustatyti ir valdyti, tuos rezultatus ji galėtų įtraukti atlikdama SREP vertinimą.


2.4 Mažesnės svarbos įstaigų krizių valdymas

Norint valdyti su MSĮ susijusią krizinę situaciją, reikia, kad vyktų aukšto lygio keitimasis informacija tarp NKI, kaip mažesnės svarbos įstaigos tiesioginės priežiūros institucijos, ir ECB, kaip stebėsenos funkciją vykdančios institucijos ir už sprendimus dėl bendrų procedūrų atsakingos kompetentingos institucijos, taip pat kad vyktų jų veiklos koordinavimas.

NKI yra atsakinga už priežiūros sprendimus, priemones ir veiksmus, kurių turėtų būti imamasi MSĮ ištikus krizei. Artėjant tam laikui, kai MSĮ gali tapti negyvybinga, kyla turi būti bendradarbiaujama glaudžiau. Tuo metu reikia apsvarstyti MSĮ likvidavimo arba pertvarkymo klausimą, o jis gali apimti tokias bendras procedūras kaip leidimo panaikinimas, kvalifikuotojo akcijų paketų įsigijimo ar jų didinimo vertinimas, naujų leidimų suteikimas (pvz., laikinai įstaigai).

Tokiomis aplinkybėmis ECB stebi krizės ištiktą MSĮ, palaiko NKI vykdomą krizių valdymo veiklą ir, remdamasis NKI pasiūlymais, rengia sprendimų dėl bendrų procedūrų projektus. Šiuos sprendimus tvirtina Priežiūros valdyba, o priima Valdančioji taryba.

Mažesnės svarbos įstaigų krizių valdymo sistema

2017 m. pradėjo veikti bendradarbiavimo valdant krizes sistema. Kad būtų užtikrintas NKI procedūrų sprendžiant krizės ištiktų MSĮ klausimus nuoseklumas, buvo parengti ir dar du bendri priežiūros standartai

2017 m. pradėjo veikti ir kelis kartus buvo pritaikyta ECB ir NKI bendradarbiavimo valdant krizes sistema. Šios sistemos paskirtis – padėti NKI ir ECB vykdyti jiems keliamus su krizių valdymu susijusias uždavinius. Ji taip pat apima ECB ir NKI bei visų kitų suinteresuotųjų šalių (pvz., atsakingų pertvarkymo institucijų) bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija. 2017 m. NKI ir ECB bendradarbiavimui, kuris taikytas susidūrus su keliais MSĮ krizių atvejais, buvo būdingas reguliarus ir rezultatų duodantis bendravimas, leidžiantis per palyginti trumpą laiką priimti sprendimus.

2017 m. ECB ir NKI rengė Bendrą priežiūros standartą (BPS) dėl NKI priežiūros praktikos valdant MSĮ krizes ir bendradarbiavimo su pertvarkymo institucijomis (jis bus baigtas rengti 2018 m.). Šis BPS užtikrins, kad nacionaliniu lygmeniu būtų taikoma nuosekli MSĮ krizių valdymo praktika, taip bus padedama užtikrinti priežiūros rezultatų bendrumą BPM. Šiuo BPS dar bus apimamas NKI ir bendro priežiūros mechanizmo institucijų (Bendros pertvarkymo valdybos ir nacionalinių pertvarkymo institucijų) bendradarbiavimas ir dalijimasis informacija, aktualus vykdant atitinkamas užduotis.

2017 m. ECB ir NKI kartu rengė ir BPS dėl NKI priežiūros procedūrų, taikomų MSĮ pažeidus minimalaus kapitalo reikalavimus (jis irgi bus baigtas rengti 2018 m.). Šiuo BPS bus skatinamas požiūrių į administracines procedūras pablogėjus MSĮ finansinei būklei bendrumas ir ypač bendras požiūris dėl laiko, kada turi būti pateikiamas reikalavimas imtis taisomųjų veiksmų, ir dėl leidžiančių panaikinti leidimą sąlygų.


3 BPM – Europos ir pasaulinės priežiūros sistemos dalis

3.1 Europos ir tarptautinis bendradarbiavimas

Euro zonos bankai turi filialus ir patronuojamąsias įmones 94 ES nepriklausančiose šalyse (2016 m. gruodžio 31 d. duomenys)

Euro zonos bankai veikia daugiau nei 90 neeuropinių jurisdikcijų (žr. toliau pateikiamą 4 pav.), todėl BPM visapusiškai bendradarbiauja su kitomis tiek ES, tiek už jos ribų įsikūrusiomis priežiūros institucijomis. ECB yra įsipareigojęs bendradarbiavimą lengvinti prisidėdamas prie priežiūros institucijų kolegijų veiklos ar pasinaudodamas tokiais bendradarbiavimo įrankiais kaip susitarimo memorandumai. Dėl susitarimo memorandumų yra susitarta su euro zonai nepriklausančių šalių priežiūros institucijomis, trečiųjų šalių priežiūros institucijomis ir nacionalinėmis rinkos institucijomis.

4 pav.
Euro zonos bankų filialai ir patronuojamosios įmonės ES nepriklausančiose šalyse

Šaltinis: finansinės ataskaitos ir Finansinių institucijų ir kontroliuojamųjų įmonių duomenų bazės registras.

Su kitomis riziką ribojančios priežiūros institucijomis ECB bankų priežiūra dažniausiai bendradarbiauja sudarydama su jomis susitarimo memorandumus, dalyvaudama priežiūros institucijų kolegijų veikloje, sudarydama individualiąsias sutartis.

5 pav.
ECB tarptautinės ir Europos bendradarbiavimo veiklos apžvalga

Susitarimo memorandumai dėl bendradarbiavimo su kitomis priežiūros institucijomis

Bendradarbiavimas su trečiųjų šalių institucijomis

Laikui einant, euro zonos NKI ir trečiųjų šalių priežiūros institucijų susitarimo memorandumai keičiami ECB ir trečiųjų šalių priežiūros institucijų susitarimo memorandumais

ECB siekia užtikrinti sėkmingą bendradarbiavimą su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis ir palengvinti tarpvalstybinę priežiūrą. Jei buvo įmanoma, ECB prisijungė prie jau galiojančių susitarimo memorandumų, sudarytų euro zonos šalių NKI ir trečiųjų šalių priežiūros institucijų dar prieš sukuriant BPM. Kai kuriais atvejais ECB bankų priežiūra turėjo rasti specialius bendradarbiavimo sprendimus. Kad nebūtų pasikliaujama tik euro zonos NKI ir trečiųjų šalių priežiūros institucijų sudarytais susitarimo memorandumais, ilgainiui ECB su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis sudarys atskirus susitarimo memorandumus.

Bendradarbiavimas Europos ekonominėje erdvėje

Atsižvelgdamas į KRD IV nuostatas dėl kompetentingų institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija ES viduje, ECB dažnai bendradarbiauja su euro zonai nepriklausančių ES šalių NKI. Siekdamas suteikti daugiau informacijos ir pagerinti bendradarbiavimą, ECB, vadovaudamasis BPM reglamento 3 straipsnio 6 dalimi, derasi su tomis NKI dėl susitarimo memorandumų sudarymo. Beje, ES (EEE) susitarimo memorandumas dėl rizikos ribojimu grindžiamos Šiaurės Europos šalių svarbių filialų priežiūros[50], kurį ECB sudarė 2016 m., yra pasirašytas dar penkių priežiūros institucijų.

Du susitarimo memorandumus ECB bankų priežiūra sudarė ir su nacionalinėmis rinkos institucijomis. Sudarant juos, remtasi ECB kartu su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (angl. European Securities and Markets Authority, ESMA) parengtu šablonu.

Iki šiol 35 trečiųjų šalių priežiūros institucijų konfidencialumo tvarka įvertinta kaip atitinkanti EBI lygiavertiškumo tinklo reikalavimus

Siekdama užtikrinti nuoseklumą ES lygmeniu, ECB bankų priežiūra glaudžiai bendradarbiauja su EBI lygiavertiškumo tinklu, atliekančiu trečiųjų šalių priežiūros institucijų konfidencialumo tvarkos lygiavertiškumo vertinimus. Susitarimo memorandumai dėl priežiūros institucijų bendradarbiavimo gali būti sudaromi tik tuo atveju, jei yra lygiaverčiai reikalavimai dėl profesinė paslapties.

Priežiūros institucijų kolegijos

Veiksmingos priežiūros institucijų kolegijos yra vienos iš svarbiausių tarptautinių institucijų konsoliduojant priežiūrą

Priežiūros institucijų kolegijos yra nuolatinės, bet lanksčios koordinavimo struktūros, suburiančios tarpvalstybinių bankų grupių priežiūrą vykdančias kompetentingas institucijas. Kolegijos yra svarbios euro zonos bankams, vykdantiems veiklą euro zonai nepriklausančiose šalyse.

Europos teisės aktai priežiūros institucijų kolegijoms suteikia svarbaus forumo įgaliojimus: buveinės ir priimančiosios valstybių tarpvalstybinės priežiūros institucijos juose gali keistis svarbia informacija ir susitarti dėl ES bankų rizikos vertinimo ir kapitalo bei likvidumo reikalavimų. JPG prižiūri euro zonos bankus, o priežiūros institucijų kolegijos lengvina konsoliduotą priežiūrą euro zonai nepriklausančiose šalyse.

2017 m. ECB bankų priežiūra kaip konsoliduotos priežiūros institucija veikė 30 ES kolegijų, kurioms pirmininkavo jų JPG. Kiekviena iš šių kolegijų apima atitinkamų ES valstybių narių, EBI ir ECB nacionalines kompetentingas institucijas. Priežiūros institucijos iš trečiųjų šalių, kuriose institucija turi reikšmingų patronuojamųjų įmonių ir filialų, prie kolegijų darbo gali prisidėti kaip stebėtojos.

Septynios tarpvalstybinės institucijos, įsikūrusios euro zonai nepriklausančiose ES valstybėse narėse, veikia per euro zonoje esančias svarbias įstaigas. Kaip numato Europos teisės aktai, ECB bankų priežiūra aktyviai dalyvauja kolegijų, pirmininkaujamų jų NKI, veikloje. JPG, atsakinga už euro zonoje esančią patronuojamąją įmonę ar filialą, šiose kolegijose atstovauja ECB ir atlieka jo funkcijas.

Dar keturios svarbios įstaigos atlieka svarbias tarpvalstybines operacijas ES nepriklausančiose šalyse. ECB bankų priežiūra atlieka šių institucijų konsoliduotos priežiūros institucijos vaidmenį ir dalyvauja kolegijų veikoje dėl informacijos mainų.

Galiausiai, penkioms tarptautinėms institucijoms, kurių vyriausiosios valdybos yra trečiosiose šalyse ir kurios turi svarbių patronuojamųjų įmonių euro zonoje, trečiosios šalies konsoliduotos priežiūros institucijos organizuojamose kolegijose JPG aktyviai veikia kaip priimančiosios šalies priežiūros institucijos.

Glaudus bendradarbiavimas

Euro neįsivedusios ES valstybės narės BPM gali dalyvauti pagal glaudaus bendradarbiavimo principą. Pagrindinės tokio bendradarbiavimo sąlygos yra nustatytos BPM reglamento 7 straipsnyje, o procedūriniai aspektai – Sprendime ECB/2014/5. 2017 m. oficialių glaudaus bendradarbiavimo prašymų negauta.

EBI peržiūrų komisija

ECB bankų priežiūra ir toliau aktyviai dalyvavo EBI peržiūrų komisijos, rengiančios tarpusavio vertinimus, kuriais siekiama padidinti priežiūros rezultatų nuoseklumą, veikloje.

2017 m. EBI peržiūrų komisija atliko EBI gairių dėl kriterijų, kuriais nustatomos KRD IV 131 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos, susijusios su kitomis sisteminės svarbos įstaigomis (KSSĮ), tarpusavio vertinimą. Tarpusavio vertinimu siekta įvertinti šiuos aspektus: i) ar gairėse pateiktos nuostatos taikomos efektyviai; ii) procesus, kuriuos įgyvendina susijusios institucijos siekdamos tinkamai įvertinti sąlygas, leidžiančias nustatyti, ar institucijos turi būti priskiriamos prie KSSĮ.

Kadangi atsakomybė nustatyti KSSĮ tenka NKI, ECB vaidmuo atliekant peržiūrą yra išaiškinti su nustatytomis KSSĮ susijusius BPM uždavinius. KRD IV nacionalinėms kredito institucijoms patiki papildomų kapitalo rezervų reikalavimų taikymą KSSĮ. Atsižvelgdamas į makroprudencinius įgaliojimus ir atsakomybę, ECB šiuos kapitalo rezervus gali papildyti pagal BMP reglamento 5 straipsnį nustatydamas griežtesnius reikalavimus. 2016 m. birželio mėn. ECB, siekdamas užtikrinti, kad susijusios sisteminės ar makroprudencinės rizikos visoje euro zonoje būtų nuosekliai mažinamos, pristatė KSSĮ kapitalo rezervo reikalavimams taikytiną „apatinės ribos“ metodiką. Įvertinęs NKI pranešimus apie jų KSSĮ planuojamus nustatyti kapitalo rezervus, 2017 m. ECB nusprendė savo teise papildyti kapitalo rezervus nepasinaudoti. Šis vertinimas pagrįstas ir tuo, kad KSSĮ kapitalo rezervų reikalavimai, nacionalinių priežiūros institucijų pritaikyti kaip KSSĮ įvardytiems bankams, buvo nustatyti aukščiau nei apatinė ECB riba.

TVF finansų sektoriaus įvertinimo programos

TVF finansų sektoriaus įvertinimo programos (FSĮP) – tai išsamūs ir visapusiški jurisdikcijos finansų sektoriaus vertinimai. Juos sudaro: i) pagrindinių finansų sektoriaus trūkumų nustatymas ir jo atsparumo įvertinimas; ii) šalies finansinio stabilumo strategijos ir jos priežiūros sistemos, priežiūros praktikos vertinimas; iii) finansinės apsaugos sistemų ir finansų sistemos gebėjimo įveikti ir valdyti finansų krizes vertinimas.

TVF vykdomos euro zonos FSĮP buvo pradėtos vykdyti 2017 m.

2017 m. sausio mėn. Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas kreipėsi į TVF, kad šis vykdytų ES (euro zonos) FSĮP, kuria būtų siekiama atsižvelgti į naująją euro zonos bankų priežiūros ir pertvarkymo sistemą. 2017 m. sausio mėn. pradėtomis FSĮP, be kita ko, susitelkiama į bankų priežiūrą ir svarbių įstaigų krizių valdymą. Taigi, TVF atliks: i) išsamų svarbių[51] Bazelio efektyvios bankų priežiūros pagrindinių principų[52] vertinimą (rezultatai bus pateikiami balais); ii) atitikimo pasirinktiems FST pagrindinių finansų institucijų efektyvios pertvarkos režimų bruožų elementams analizę. Be to, TVF (i) analizuos MSĮ priežiūros sistemą (balų nepateiks) ir (ii) rizikos kontrolės tikslais vertins bankų sektoriaus mokumą. ECB prieš TVF pradedant vykdyti pirmąją FSĮP parengė Bazelio pagrindinių principų įsivertinimą, jį peržiūrėjo ECB priežiūros valdyba ir patvirtino ECB valdančioji taryba. Atsižvelgdamos į TVF prašymą įvertinti nacionalinių teisės sistemų poveikį Europos bankų priežiūros efektyvumui, NKI teikė patarimus dėl atitinkamų nacionalinių teisės aktų. Per 2017 m. spalio (lapkričio) mėn. vykusį pirmąjį vertinimą surengta daugiau nei 60 susitikimų su visais penkiais ECB bankų priežiūros ir bendrųjų paslaugų veiklos padaliniais.

Tikimasi vertinimą užbaigti 2018 m., jo metu padarytos išvados turi prisidėti prie TVF IV straipsnio konsultacijos su euro zona, kuri turėtų baigtis 2018 m. liepos mėn.

Taikant TVF parengtas FSĮP konkrečioms euro zonos šalims, vertinimus atlieka nacionalinės institucijos. Pagal suteiktus įpareigojimus aktyviai šioje veikloje dalyvauja ir ECB, jo pagrindiniai uždaviniai yra šie: i) užtikrinti galimybę lyginti skirtingas šalis ir euro zonos FSĮP bankininkystės sektoriaus sudedamosios dalies nuoseklumą, ii) kiek įmanoma geriau išnaudoti galimą sąveiką su vykdomu visos (ES) euro zonos bankų testavimu nepalankiausiomis sąlygomis; iii) užtikrinti, kad būtų tinkamai atspindėti pagrindiniai Europos bankų priežiūros mikroprudencinės ir makroprudencinės bankininkystės sistemos bruožai. 2017 m. TVF pritaikė FSĮP Liuksemburge ir Ispanijoje, pradėjo rengti Belgijai skirtą FSĮP. Numatyta, kad Prancūzijoje, Italijoje ir Maltoje FSĮP bus pradėtos vykdyti 2018 m. antrojoje pusėje. Tikimasi, kad euro zonos FSĮP rezultatai iki to laiko jau bus paskelbti, taigi jie suteiks informacijos, reikalingos atliekant nacionalinius vertinimus, ypač tuos, kurie susiję su atitiktimi Bazelio efektyvios bankų priežiūros pagrindiniams principams.

Apskritai tikimasi, kad, vykdant konkrečių euro zonos šalių FSĮP, jau bus visiškai galima pasinaudoti euro zonos FSĮP pateiktomis išvadomis ir rekomendacijomis, ypač tomis, kurios susijusios su priežiūra ir svarbių įstaigų krizių valdymu. Toks požiūris turėtų atitikti dabartinę politikos formavimo sistemą Europoje ir atspindėti atitinkamas konkrečių valstybių narių, euro zonos ir ES kompetencijas. Kartu tai padės užtikrinti, kad TVF priežiūra bei konsultacijos ir toliau bus veiksmingos ir aktualios visoms susijusioms priežiūros institucijoms.

2 intarpas
Rengimasis Brexitui

2017 m. vienu aktualiausių klausimų ECB bankų priežiūrai tapo Brexitas. Siekdama skatinti nuoseklų požiūrį, ECB bankų priežiūra BMP mastu pradėjo vykdyti projektą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad bankai ir priežiūros institucijos Brexitui tinkamai pasirengtų.

Praktinė su Brexitu susijusi BPM veikla apima tiek su politika susijusius uždavinius, tiek darbą su institucijoms ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, kuriems daro įtaką Brexitas. Svarbų vaidmenį sprendžiant ir aiškinant dėl Brexito iškilusius priežiūros klausimus atlieka politikos pozicijų rengimas ir priežiūros lūkesčiai. ECB politikos pozicijomis siekiama užtikrinti, kad aktualūs klausimai BPM mastu būtų sprendžiami nuosekliai. Jos yra pagrindas BPM priežiūros institucijoms teikti aiškias rekomendacijas kredito įstaigoms, pavyzdžiui, dėl būtinumo užtikrinti tinkamą rizikos valdymą, patikimą infrastruktūrą ir įstaigos veiklai proporcingą darbuotojų skaičių. Tarp sprendžiamų klausimų yra tam tikrų modelių (angl. back-to-back booking) vertinimas, taip pat iš Jungtinės Karalystės į BPM perkeliamų vidaus modelių vertinimas, vidaus valdymas, rizikos valdymas.

ECB bankams surengė darbo susitikimus ir juos supažindino su ECB ir NKI priežiūros lūkesčiais. ECB bankų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje skelbiami dažniausiai užduodami klausimai (DUK) ir taip teikiamos rekomendacijos, ypač tiems bankams, kurie ketina perkelti veiklą iš Jungtinės Karalystės į euro zoną. Tarp DUK patenka klausimai apie veiklos leidimus ir bankų licencijas, taip pat paminėtieji klausimai. ECB pagrindinę informaciją pateikė ir SSM Supervision Newsletter vasaros, rudens ir žiemos leidimuose.

Siekdamas užtikrinti, kad šiuo metu Jungtinėje Karalystėje veiklą vykdančios svarbios įstaigos Brexitui tinkamai pasirengtų, ECB pradėjo struktūrinius dialogus su šiais bankais. JPG pradėjo diskusijas dėl bankų parengtų su Brexitu susijusių scenarijų, kuriuos jie įtraukė į savo veiksmų nenumatytais atvejais planus. Kartu buvo rengiamasi spręsti klausimą, ką daryti su tais bankais, kurie planuoja perkelti veiklą iš Jungtinės Karalystės į euro zoną, tačiau darbuotojai gali netekti ES paso. Taip siekiama užtikrinti apdairų požiūrį į naujų kredito įstaigų licencijavimą ir veiklos perkėlimą į esamas kredito įstaigas. Be to, ECB ir NKI palaiko glaudžius ryšius su kitomis euro zonos bankų grupes prižiūrinčiomis institucijomis, įskaitant Jungtinės Karalystės ir trečiųjų šalių priežiūros įstaigas. Taip siekiama užtikrinti koordinuotą visų svarbių įstaigų veiklą reaguojant į euro zonos bankų sektoriaus raidą.

2018 m. Brexitas bus labai svarbus priežiūros darbotvarkės klausimas

Brexitas ir toliau bus vienas pagrindinių priežiūros prioritetų. Bankams pradėjus įgyvendinti su Brexitu susijusius planus, nuo parengiamųjų darbų jiems teks pereiti prie realių atvejų vertinimo ir praktinio politikos pozicijų įgyvendinimo. Nors ir priimtas politinis susitarimas derėtis dėl galimo pereinamojo laikotarpio, dėl derybų rezultato vis dar esama neapibrėžtumo. ECB pataria bankams imtis aktyvių veiksmų ir laiku pradėti ruoštis Brexitui, kad jie laiku gautų visus reikiamus leidimus vykdyti veiklą ES. Vis dėlto bankai galės su priežiūros institucijomis aptarti galimybę pratęsti tam tikrų su persikėlimo planais susijusių klausimų įgyvendinimo laiką, tai priklausys nuo to, kaip plėtosis politinės diskusijos.

ECB su NKI toliau vertins įstaigų veiklos perkėlimo į euro zoną planus, taip pat ir jų paraiškas dėl banko licencijos. Ypač priežiūros institucijos vertins, ar bankai atitinka BPM politikos pozicijas ir priežiūros lūkesčius, ir daugiausia dėmesio skirs tam, kad euro zonoje nebūtų steigiamos vadinamosios priedangos įstaigos, t. y. tokios įstaigos, kurių pajėgumai euro zonoje yra tik minimalūs ir kurios savo veikloje daug naudojasi trečiųjų šalių subjektų teikiamomis paslaugomis. Prireikus ECB suformuos papildomas politikos pozicijas ir nuolat informuos bankų sektoriaus įstaigas bei suinteresuotuosius subjektus apie priežiūros lūkesčius. ECB rengiasi užtikrinti, kad būtų sklandus tiesioginės priežiūros perdavimas ECB tų institucijų, kurios turėtų tapti svarbios dėl veiklos euro zonoje plėtros trumpuoju arba vidutiniu laikotarpiu. Kad galėtų stebėti euro zonos bankų, taip pat ateinančių bankų pasirengimą, ECB tęs bendradarbiavimą tiek su priimančiųjų, tiek su buveinės šalių priežiūros institucijomis. Be to, ECB planuoja organizuoti tolesnius darbo susitikimus dėl bankų veiklos perkėlimo planų ir reguliariai atnaujins su Brexitu susijusius DUK.


3.2 Dalyvavimas kuriant Europos ir tarptautinę reguliavimo sistemą

Dalyvavimas Bazelio komiteto darbe

2017 m. buvo užbaigtas rengti susitarimas „Bazelis III“ – svarbiausia pokrizinio laikotarpio reguliavimo sistema. ECB, aktyviai dalyvaujantis Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) veikloje, prie šio standartų nustatymo proceso prisidėjo įsitraukdamas į politines diskusijas, dalydamasis žiniomis įvairiose BBPK grupėse, bendradarbiaudamas su BBPK nariais visoje ES ir pasaulyje, prisidėdamas atliekant svarbias poveikio analizes.

„Bazelio III“ parengimas

Priimtos reformos yra svarbus žingsnis siekiant atkurti pasitikėjimą pagal riziką įvertintais bankų kapitalo rodikliais

ECB palankiai vertina susitarimo „Bazelis III“, kuris sustiprina reguliavimo sistemą ir yra svarbus žingsnis siekiant atkurti pasitikėjimą bankų pagal riziką įvertintais kapitalo rodikliais, parengimą. ECB aktyviai dalyvavo politinėse diskusijose. „Bazelio III“ parengimu išreiškiama tvirta pozicija dėl tolesnio tarptautinio bendradarbiavimo bankų reguliavimo srityje. Priimtosios reformos padeda didinti reguliavimo aiškumą ir leidžia bankams priimti patikima informacija pagrįstus sprendimus. 2022–2027 m. reformos bus įgyvendinamos laipsniškai, taip užtikrinant, kad jų poveikis net ir labiausiai šių reformų paveikiamiems bankams būtų galimas valdyti.

Dėmesys reformų įgyvendinimui ir politikos vertinimui

Dėmesiui krypstant į priimtų reformų įgyvendinimą, ECB teikia pagalbą įstatymų leidėjams ir BBPK, kad būtų užtikrinamas reformų efektyvumas

ECB nuomone, labai svarbu, kad priimtąsias reformas nuosekliai perimtų visos šalys. Todėl ECB suteikė techninę pagalbą įstatymų leidėjams – pareiškė teisinę nuomonę apie Europos Komisijos pateiktus siūlymus dėl KRR/KRD IV sistemos pakeitimų (žr. 3 intarpą). ECB tikisi galėsiantis suteikti panašią paramą įgyvendinant ir šias reformas.

BBPK artimiausiais metais darbą tęs siekdamas nustatyti „Bazelio III“ įgyvendinimo problemas, su kuriomis priežiūros institucijos susiduria praktikoje, ir skatindamas stiprią bankų priežiūrą. BBPK atliks ir po krizės įgyvendintų reformų vertinimą. ECB toliau aktyviai prisidės prie BBPK darbotvarkės.

Dalyvavimas EBI darbuose

2017 m. ECB bankų priežiūra ir EBI glaudžiai bendradarbiavo siekdamos bendro tikslo – visame Europos bankų sektoriuje didinti finansinį stabilumą ir skatinti nuoseklią priežiūrą.

ECB aktyviai prisideda prie EBI veiklos visais lygmenimis. 2017 m. ECB bankų priežiūra turėjo atstovus daugiau nei 45 EBI antrinėse struktūrose, trys iš jų paskirti pirmininkais arba bendrapirmininkiais. Be to, ECB bankų priežiūra, kaip balsavimo teisės neturintis narys, dalyvavo EBI stebėtojų tarybos veikloje.

Du toliau pateikiami pavyzdžiai rodo, kad EBI darbo grupės padarė reikšmingą pažangą ir kad ECB ir EBI, siekdamos bendrų tikslų, sėkmingai bendradarbiauja.

Pirma, 2017 m. EBI ir ESMA paskelbė gaires dėl valdymo organų narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas, kuriomis siekiama: i) užtikrinti, kad bankai turėtų tinkamas valdymo struktūrai; ii) nustatyti bendras priežiūros institucijų atliekamo kompetencijos ir tinkamumo vertinimo apimties taisykles. ECB, glaudžiai bendradarbiaudamas su EBI, parengė ir paskelbė Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo vadovą, kuriame aiškinami priežiūros kriterijai ir bankų valdybos narių tinkamumo nustatymo procesas.

Antra, savo vidaus metodikoje, skirtoje bankų pasirengimui įgyvendinti 9-ąjį TFAS įvertinti, ECB bankų priežiūra visiškai pritaikė 2017 m. EBI paskelbtose gairėse dėl kredito rizikos valdymo praktikos ir tikėtinų kredito nuostolių apskaitos išdėstytus principus.

2017 m. ECB, taikydamas principu „laikykis gairių arba pasiaiškink“ grindžiamą procedūrą[53], teikė pranešimus EBI dėl aštuonių EBI gairių[54], vienų jungtinio komiteto gairių ir vienos EBI rekomendacijos[55]. Visais šiais atvejais ECB pranešė EBI, kad gairių laikosi arba ketina jų laikytis.

3 intarpas
ES bankininkystės teisės aktų (KRR/KRD IV, BGPD ir BPM reglamento) apžvalga

Pasiūlymas

2016 m. lapkričio mėn. Europos Komisija paskelbė išsamų ES teisės aktų, susijusių su kapitalo reikalavimais (KRR ir KRD IV) ir krizių valdymu (BGDP ir BPM reglamentu), pakeitimų paketą. 2017 m. pirmąjį ketvirtį Europos Sąjungos Taryba pradėjo Komisijos pasiūlymo peržiūrą. 2017 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas paskelbė atitinkamus ataskaitų projektus. Tikimasi, kad pasiūlymai bus galutinai priimti 2018 m. pabaigoje–2019 m. pirmąjį ketvirtį.

ECB teisės aktų kūrėjams pateikė ekspertų patarimų dėl šių pakeitimų. ES Tarybos lygiu ECB ekspertai reguliariai teikė ECB nuomones dėl siūlomo teisės aktų pakeitimų paketo Finansinių paslaugų darbo grupei. Europos Parlamento ir ES Tarybos prašymu ECB tris nuomones paskelbė ir jose išsakė savo politikos pozicijas dėl paketo[56].

A lentelė
Rizikos ribojimo sričių, kurias apima Europos Komisijos pasiūlymas, apžvalga

* Šio dosjė rengimas buvo paspartintas, jis baigtas rengti 2017 m. gruodžio mėn. Naujosios nuostatos įsigaliojo 2018 m. sausio mėn.

ECB politikos pozicijos dėl siūlomo reformų paketo

ECB nuomonėse yra išreikštas pritarimas pakeitimų, kuriais siekiama iš esmės sustiprinti reguliavimo sistemą ir padidinti bankų sektoriaus atsparumą, paketui. Tačiau tam tikrais klausimais ECB išreiškė susirūpinimą ir pateikė siūlymų.

Vertindamas priežiūros sistemą, ECB iš esmės palaikė siūlymą leisti priežiūros institucijoms tam tikromis sąlygomis atsisakyti atskirų kapitalo reikalavimų taikymo patronuojamosioms įmonėms, esančioms kitoje nei jų patronuojančioji įmonė šalyje, kartu išsaugant finansinį stabilumą vis dar besikuriančios bankų sąjungos sąlygomis. Be to, ECB išreiškė nuomonę, kad turėtų būti nustatytos deramos pereinamojo laikotarpio priemonės. ECB pritaria siūlomam reikalavimui įsteigti ES tarpinę patronuojančiąją įmonę trečiųjų šalių bankų grupėms, turinčioms dvi ar daugiau įstaigų ES. Tai skatintų veiksmingesnę ir nuoseklesnę priežiūrą. Tačiau ECB pasiūlė, kad, siekiant išvengti arbitražo, reikalavimai būtų taikomi ir svarbiems filialams.

Tam tikrą susirūpinimą ECB sukėlė 2 ramsčio peržiūra. Nors Komisijos pasiūlymu yra siekiama didesnio suderinimo, juo apribojami priežiūros veiksmai esminėse srityse. ECB pabrėžė, kad priežiūros institucijoms turėtų būti suteikta pakankamai lankstumo nustatyti kiekvienos institucijos riziką, apibrėžta papildomų nuosavų lėšų, kurias jos turėtų turėti, suma ir patvirtinti arba atmesti jų sudėties pasikeitimai. Be to, priežiūros institucijos turėtų turėti galimybę prireikus lanksčiai reikalauti papildomų detalesnių duomenų, kad galėtų tinkamai įvertinti įstaigos rizikos pobūdį. Šioms nuomonėms pritarė Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas pateiktame KRD IV pakeitimų ataskaitos projekte. ECB dar paragino siekti didesnio ES rizikos ribojimo sistemos derinimo, tai turi būti pasiekta įtvirtinant ES teisėje tam tikras priežiūros galias (pvz., licencijavimo procedūras, ypač nepriekaištingos reputacijos ir tinkamumo vertinimą), pašalinant nepagrįstas pasirinkimo galimybes ir teises veikti savo nuožiūra. Toks suderinimas mažintų skirtingų nacionalinių nuostatų, trukdančių vykdyti veiksmingą priežiūrą, naudojimą. Galiausiai ECB paragino peržiūrėti didelių tarptautinių investicinių įmonių, vykdančių panašią į bankų veiklą, priežiūrą ir pasiūlė, kad tokios įmonės būtų traktuojamos kaip kredito įstaigos. Tuo tikslu Komisija 2017 m. gruodžio mėn. pateikė pasiūlymą[57].

Kalbėdamas apie tokių Bazelio standartų kaip sverto koeficientas (angl. leverage ratio, LR), grynojo pastovaus finansavimo rodiklis (angl. net stable funding ratio, NSFR) ir esminė prekybos knygos peržiūra (angl. fundamental review of the trading book, FRTB) įgyvendinimą, ECB pabrėžė, kad tinkamai juos perkelti į ES teisę būtina, kad būtų užtikrinta galimybė institucijas palyginti ir suteikti joms vienodas sąlygas. Be to, ECB rekomendavo įtraukti visų standartų, dėl kurių paskelbiant nuomonę vis dar diskutuoja BBPK, peržiūros išlygas (NSFR, LR, FRTB).

Krizių valdymo sistemos klausimu ECB palaikė siūlymą įtraukti suderintą didesnio prioriteto skolos kategoriją, kad būtų lengviau vykdyti būsimus TLAC ir MREL reikalavimus. Tačiau ECB nepritarė būtinybei vykdyti papildomas reformas, kuriomis būtų toliau derinamas kreditorių reikalavimų eiliškumas bankų nemokumo bylose, ypač bendros indėlininkų pirmenybės įvedimui.

ECB pritarė TLAC standarto įgyvendinimui taikant MREL. Tačiau MREL kalibravimo klausimu ECB rekomendavo, kad pertvarkymo institucijai būtų leista nustatyti patikimumo ribą, didinant MREL rekapitalizacijos sumą. Tai leistų užtikrinti, kad dėl pertvarkymo atsirandantys subjektai turėtų pakankamai išteklių netikėtiems nuostoliams ir sąnaudoms padengti po pertvarkymo. Siūlomų MREL rekomendacijų reikėtų atsisakyti, dėl jų sistema taptų sudėtingesnė ir jos neduotų aiškios naudos. ECB palaikė siūlymą atidėti MDA apribojimų taikymą tais atvejais, kai institucijos pažeidžia jungtinio rezervo reikalavimus dėl negebėjimo pakeisti įsipareigojimus, kurie nebeatitinka MREL tinkamumo arba trukmės kriterijų. Tačiau ECB rekomendavo, kad atidedama būtų dvylikai, o ne šešiems mėnesiams, kaip siūlė Komisija.

Dar ECB rekomendavo, kad jos ankstyvosios intervencijos galios būtų tiesiogiai įtvirtintos BPMR, kad jomis būtų galima lengviau nuosekliai naudotis. Galiausiai, ECB rekomendavo pašalinti iš BGPD tas ankstyvosios intervencijos priemones, kurios jau nustatytos KRD IV ir BPM reglamente.

Dalyvavimas Finansinio stabilumo tarybos darbe

2017 m. ECB bankų priežiūra aktyviai prisidėjo prie Finansinio stabilumo tarybos (FST) darbo, ypač – bendradarbiaudama priežiūros ir reguliavimo srityse, įgyvendinant standartus ir atliekant pertvarkymą. ECB bankų priežiūra taip pat dalyvavo FST Europos regioninės konsultacinės grupės susitikimuose.

Pastaruoju metu FST dėmesys yra nukreiptas ne į politikos formavimą, o į finansinio sektoriaus reformų įgyvendinimo priežiūrą ir jų poveikio vertinimą. ECB bankų priežiūra ir toliau prisidės prie FST darbo šioje srityje, ji išryškins finansinio stabilumo bei gerai veikiančių bankų sektorių teigiamą poveikį ekonomikos augimui. ECB bankų priežiūra prisidės ir prie tokių pagrindinių darbo sričių, kaip pertvarkymas ir krizių valdymas, valdymo sistemos, kompensacijos, finansinių technologijų sektorius.


4 Leidimai, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūros

4.1 Svarbių įstaigų skaičiaus ir bendrų procedūrų pokyčiai

Svarbių įstaigų skaičius

Vadovaujantis BPM pagrindų reglamentu, 2017 m. spalio mėn. buvo atliktas metinis vertinimas, ar bankas arba bankų grupė atitinka kurį nors svarbos kriterijų[58]. Atlikus šį vertinimą, taip pat pasikeitus grupių struktūrai ir įvykus kitų pokyčių, susijusių su penkiomis bankų grupėmis, svarbių įstaigų nuo 125, buvusių metų pradžioje, sumažėjo iki 119.

Kaip nauja svarbi įstaiga įvardyta Barclays Bank PLC Frankfurt Branch, nes ji gerokai padidėjo ir nuo 2018 m. sausio 1 d. jai pradėta taikyti tiesioginė ECB priežiūra.

Bankai Raiffeisen-Holding Niederösterreich-Wien reg. GmbH ir SEB AG trejus kalendorinius metus iš eilės neatitiko jokio svarbos kriterijaus, todėl jie nebelaikomi svarbiais, ir priežiūros pareigos perduotos atitinkamai Austrijos ir Vokietijos NKI.

Grupių struktūriniai pokyčiai ir kiti pakitimai[59] yra susiję su kitų svarbių įstaigų vykdomais bankų Banco BPI S.A. ir Banco Popular Español S.A. įsigijimais ir su Agence Française de Développement (leidimas grąžintas savo noru), Veneto Banca S.p.A. bei Banca Popolare di Vicenza S.p.A. turėtų banko veiklos leidimų panaikinimu.

Prižiūrimų subjektų sąrašas visus metus atnaujinamas. Naujausias prižiūrimų subjektų sąrašas paskelbtas ECB bankų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje.

3 lentelė
Svarbios ir mažesnės svarbos BPM bankų grupės arba savarankiški bankai atlikus 2017 m. metinį vertinimą

Šaltinis: ECB.
Pastabos: visas subjektų, įtrauktų į 2017 m. gruodžio mėn. paskelbtą prižiūrimų subjektų sąrašą, turtas (grupinės struktūros įstaigų ataskaitinė data – 2017 m. spalio 1 d., sprendimų dėl svarbos – 2017 m. gruodžio 5 d.); viso turto ataskaitinė data – 2016 m. gruodžio 31 d. (arba paskutinė galima data).

Atsižvelgdamas į Brexitą, ECB atidžiai stebi bankų perkėlimo iš Jungtinės Karalystės planus. Taip siekiama užtikrinti, kad būtų laiku nustatyta šių bankų svarba, o veiklos, kuri yra perkeliama į euro zoną, priežiūros pareigas JK institucijos sklandžiai perduotų ECB arba NKI.

2017 m. išsamusis vertinimas

Kadangi 2017 m. svarbos kriterijų neatitiko nė vienas naujas bankas, išsamusis vertinimas nebuvo atliekamas[60]. Tačiau, rengiantis 2018 m., atnaujinta turto kokybės peržiūros metodika, kad būtų atsižvelgta į diegiamą 9-ąjį TFAS apskaitos standartą ir į bankų veiklos modelių, orientuotų į investavimo paslaugas ir veiklą, rizikos pobūdį.

Bendros procedūros bei kompetencijos ir tinkamumo vertinimai

2017 m. NKI iš viso ECB bankų priežiūrai pranešė apie 3 026 leidimų išdavimo procedūras, iš jų 24 procedūros atliktos dėl veiklos leidimų paraiškų, 41 – dėl veiklos leidimų panaikinimo, 52 – dėl pasibaigusio leidimų galiojimo[61], 160 – dėl kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimo, 2 301 – dėl paskyrimo į Valdančiąją tarybą ir Priežiūros valdybą[62] ir 448 – dėl įstaigos veiklos išplėtimo ES.

2017 m. Priežiūros valdyba ir Valdančioji taryba iš viso patvirtino 1 673 leidimų išdavimo procedūras[63]. Be to, 319 leidimų išdavimo procedūrų pagal 2017 m. birželio mėn. įsigaliojusią įgaliojimų delegavimo sistemą patvirtino vyresnioji vadovybė[64]. Užbaigta ir dar 70 leidimų išdavimo procedūrų, kurioms atlikti nereikia oficialaus ECB sprendimo. Tai daugiausia veiklos išplėtimo ES procedūros ir procedūros dėl leidimo galiojimo pasibaigimo.

4 lentelė
Leidimų išdavimo procedūros, apie kurias pranešta ECB [65]

Šaltinis: ECB.
1) ECB priežiūros veiklos 2014 m. ataskaitoje leidimų panaikinimo ir jų galiojimo pasibaigimo procedūrų duomenys buvo pateikiami kartu. Kadangi leidimų galiojimo pasibaigimo atvejų padaugėjo, nuo 2015 m. šių procedūrų duomenys pateikiami atskirai.

Apskritai bendrų procedūrų (veiklos leidimų suteikimo, leidimų panaikinimo, leidimų galiojimo pasibaigimo ir kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimo) skaičius, palyginti su ankstesniais metais, beveik nepakito. Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūrų, palyginti su 2016 m., sumažėjo 10 %. Tai daugiausia lėmė teisės aktų pakeitimas Prancūzijoje, pagal kurį pakartotinai skiriami vykdomųjų galių neturintys valdybos nariai nuo 2016 m. lapkričio mėn. nebevertinami. Leidimų galiojimo pasibaigimo procedūrų sumažėjimo buvo galima tikėtis, nes didelį leidimų galiojimo pasibaigimo atvejų skaičių, susidariusį 2016 m., lėmė atsitiktinis poveikis (t. y. grupė susijusių bankų susijungia į vieną subjektą). Gerokai išaugęs veiklos išplėtimo procedūrų skaičius gali būti susijęs su JK bankų veiklos išplėtimo ES atvejų padaugėjimu, pirmiausia dėl to, kad bankai įgyvendina pasirengimo Brexitui scenarijus ir yra įgyvendinamas JK bankų reformos įstatymas, numatantis, kad pagrindinę mažmeninę bankininkystę bankai privalo atskirti nuo investicinės bankininkystės (veiklos atskyrimas).

Bendrų procedūrų pokyčiai

Dauguma veiklos leidimų suteikimo procedūrų (maždaug 80 %) susijusios su naujų MSĮ įsisteigimu. 2017 m. naujų bankų paraiškas suteikti leidimą lėmė dvi pagrindinės priežastys: finansinių technologijų (angl. FinTech) įmonės, kurios paslaugas ES klientams teikia pasitelkdamos skaitmenines naujoves, ir Brexitas, dėl kurio prašymų išduoti bankų veiklos leidimą padaugėjo 2017 m. antrojoje pusėje. Numatoma, kad šios abi tendencijos bus būdingos ir 2018 m. Ne daugiau kaip apie 20 % veiklos leidimų suteikimo procedūrų yra susijusios su svarbiomis įstaigomis, daugiausia jos apima leidimų išplėtimą siekiant įtraukti investavimo paslaugas. Viena svarbios įstaigos procedūra susijusi su naujos patronuojamosios įmonės įsteigimu mobiliosios bankininkystės paslaugoms teikti, kita atlikta dėl banko planuojamo persikėlimo į euro zoną.

Leidimų panaikinimo ir galiojimo pasibaigimo procedūros daugiausia taikytos kredito įstaigoms savo noru nutraukiant vykdomą bankų veiklą arba bankams sudarant susijungimo susitarimą ar imantis restruktūrizavimo. Vien tik svarbių įstaigų leidimų atsisakymo atvejai sudarė 33 iš 41 leidimų panaikinimo procedūros. Tačiau keletu leidimų panaikinimo atvejų (5) sprendimus lėmė tai, kad įstaiga nesilaikė rizikos ribojimo reikalavimų.

Kelios kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimo procedūros susijusios su specifinių pirkėjų[66] įsigyjamais prižiūrimų įstaigų kontroliniais akcijų paketais, įskaitant aspektus, susijusius su sudėtinga įmonės struktūra, galimus trumpalaikių investicijų laikotarpius arba pasinaudojimą finansavimu skolintomis lėšomis. 2017 m. svarbios įstaigos vykdė tik ribotą tarpvalstybinę bankų sektoriaus konsolidavimo veiklą. Dauguma kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimo procedūrų, apie kurias 2017 m. pranešta ECB, yra susijusios su vidiniu prižiūrimų įstaigų akcijų paketo struktūros reorganizavimu. Tokiu reorganizavimu iš esmės supaprastinama grupės struktūra ir (arba) sumažinamos išlaidos, bet jis gali būti atliekamas ir siekiant mokesčių optimizavimo.

Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo pokyčiai

Maždaug du trečdaliai kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūrų buvo susijusios su vykdomųjų galių neturinčiais valdymo organų nariais, kitas trečdalis – su vykdomaisiais valdymo organų nariais. Pagrindines užduotis atliekančių asmenų vertinimų atlikta nedaug, nes, viena, ne visos valstybės narės numato tokį vertinimą nacionalinės teisės aktuose, antra, pagrindines užduotis atliekantys asmenys skiriami rečiau negu valdybos nariai[67]. Maždaug penktadalis visų atvejų buvo tokie, kai reikėjo spręsti konkrečias problemas. Daugeliu atvejų ECB nustatė tam tikras sąlygas, įpareigojimus arba pateikė rekomendacijų, kaip tas problemas spręsti, pavyzdžiui, dėl kandidatų patirties ir galimybės skirti pakankamai laiko.

Politikos pozicijų rengimas

2017 m. ECB bankų priežiūra toliau rengė politikos pozicijas ir siekė užtikrinti nuoseklų jų įgyvendinimą bendradarbiaujant su NKI ir EBI. Taip siekta sukurti bendrą priežiūros praktiką ir supaprastinti leidimų išdavimo procedūras.

2017 m. gegužės mėn. buvo paskelbtas Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo vadovas. Šiuo vadovu didinamas ECB politikos, praktikos ir procesų, kuriuos ECB taiko vertindamas svarbių įstaigų valdymo organų narių tinkamumą, skaidrumas. Tokie vertinimai yra svarbūs, nes dėl netinkamo valdančiųjų organų veikimo bankams dažnai tenka susidurti su problemomis ir rizika. Nors šis vadovas padės užtikrinti, kad tokie vertinimai būtų labiau derinami, neatitikčių dėl nacionalinės teisės aktų taikymo išliks. Tai ir nevienodas KRD IV perkėlimas į skirtingų šalių nacionalinę teisę, kai kuriais atvejais – tik dalinis perkėlimas. Todėl ECB šioje srityje ir siektų didesnio suartėjimo, t. y. kad KRD IV įtvirtinti principai, papildyti naująja ECB politika, būtų veiksmingai įgyvendinami (dar žr. 3 intarpą).

Parengtos ir politikos pozicijų dėl įvairių kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių kriterijų vertinimo.

Baigtos rengti pirmosios politikos pozicijos, susijusios su veiklos leidimų suteikimo reikalavimų taikymu ir leidimų suteikimo procedūriniais klausimais, gerokai pasistūmėta ir rengiant antrąjį pluoštą, susijusį su leidimų suteikimo kriterijų vertinimu. Parengta politikos pozicija dėl finansinių technologijų įmonių pateikiamų bankų veiklos leidimų paraiškų vertinimo. Baigus rengti politikos pozicijas, konsultacijoms pateikti du vadovai. Šiuose vadovuose išdėstyti kriterijai, pagal kuriuos bus vertinamos kredito įstaigų ir finansinių technologijų kredito įstaigų teikiamos veiklos leidimų paraiškos. Galutines vadovų versijas planuojama išleisti 2018 m. pradžioje.


4.2 Pranešimai apie pažeidimus, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūros

Vykdymo užtikrinimas ir sankcijų skyrimas

Pagal BPM reglamentą ir BPM pagrindų reglamentą vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo įgaliojimai ECB ir NKI paskiriami atsižvelgiant į įtariamo pažeidimo pobūdį, pažeidimą padariusį asmenį ir taikytiną priemonę (žr. ECB priežiūros veiklos 2014 metų ataskaitą).

Siekdamas veiksmingumo ir nuoseklumo, 2017 m. ECB tobulino vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procesus ir, be kita ko, sukūrė ir įdiegė naujas IT priemones.

2017 m. ECB atliko 45 vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūras

2017 m. ECB pradėjo dešimt sankcijų skyrimo procedūrų. Įskaitant ir 35 procedūras, kurios buvo vykdomos 2016 m. pabaigoje, 2017 m. ECB atliko 45 procedūras, 44 iš jų susijusios su sankcijomis, viena – su vykdymo užtikrinimo priemonėmis (žr. 5 lentelę).

5 lentelė
ECB vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo veikla 2017 m.

Šaltinis: ECB.
1) Dėl dviejų procedūrų priimtas vienas ECB sprendimas.

2017 m. ECB skyrė penkias baudas, kurios sudarė 15,3 mln. eurų, ir patobulino vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procesus

Iš 2017 m. atliktų 44 sankcijų skyrimo procedūrų 28 susijusios su įtariamais tiesiogiai taikomų ES teisės aktų (įskaitant ECB sprendimus ir reglamentus) pažeidimais. Šie atvejai susiję su 26 svarbiomis įstaigomis ir apima pažeidimus, susijusius su nuosavomis lėšomis, informacijos teikimu, viešu atskleidimu, likvidumu ir didelėmis pozicijomis. 2017 m. ECB priėmė tris sprendimus dėl sankcijų, jais skirtos penkios baudos, kurių bendra suma yra 15,3 mln. eurų. Baudos skirtos trims prižiūrimiems subjektams už pažeidimus, padarytus tokiose srityse kaip likvidumas (2), informacijos teikimas ir viešas atskleidimas (1), didelės pozicijos (1) ir nuosavos lėšos (1). Devynios procedūros baigtos vykdyti 2017 m., daugiausia dėl įtariamų pažeidimų mažareikšmiškumo arba dėl to, kad nebuvo teisinio pagrindo pritaikyti sankcijas.

Gavusios ECB prašymą pradėti sankcijų skyrimo procedūras ir įvertinusios atvejus pagal nacionalinę teisę, NKI skyrė 28 baudas, kurių bendra suma yra 5,1 mln. eurų

Kitos 16 iš 2017 m. atliktų 44 sankcijų skyrimo procedūrų apima įtariamus nacionalinės teisės aktų, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos KRD IV nuostatos, pažeidimus ir buvo susijusios su svarbiomis įstaigomis ar fiziniais asmenimis. Tai procedūros, apimančios įtariamus pažeidimus, susijusius su vidaus valdymu (įskaitant vidaus kontrolės mechanizmus), valdymo organų funkcijas ir atlygį. 2017 m. ECB pateikė NKI septynis prašymus pradėti sankcijų skyrimo procedūras pagal jų nacionalinę kompetenciją. Gavusios ECB prašymus ir įvertinusios atvejus pagal nacionalinę teisę, NKI priėmė tris sprendimus dėl sankcijų, jais skirtos 28 baudos, kurių bendra suma yra 5,1 mln. eurų.

2017 m. atlikta vykdymo užtikrinimo procedūra susijusi su ECB priežiūros sprendimo nesilaikymu. Ši procedūra baigta 2017 m., nes prižiūrimas subjektas vėl pradėjo laikytis reikalavimų.

Išsamus įtariamų pažeidimų, dėl kurių ECB 2017 m. taikė vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūras, išskaidymas pagal pažeidimo sritį pavaizduotas 8 grafike.

8 pav.
Įtariami pažeidimai, dėl kurių taikytos vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūros, daugiausia susijusios su nuosavomis lėšomis ir kapitalo reikalavimais

Šaltinis: ECB.

Jei ECB turi priežasčių įtarti, kad galėjo būti įvykdyta nusikalstama veika, jis atitinkamos NKI prašo, vadovaujantis nacionaline teise, perduoti šį klausimą ištirti atitinkamoms institucijoms arba galimai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. 2017 m. atitinkamoms NKI pateikti penki tokie prašymai.

Pranešimai apie pažeidimus pagal BPM reglamento 23 straipsnį

ECB privalo užtikrinti, kad būtų nustatytos veiksmingos pranešimo (pranešimą gali pateikti bet kuris asmuo) apie atitinkamų ES teisės aktų pažeidimus priemonės (šis procesas paprastai vadinamas informavimu apie pažeidimą, angl. whistle-blowing). Todėl ECB parengė pranešimų apie pažeidimus mechanizmą, kurio viena iš dalių yra struktūruota interneto platforma. Į ją galima patekti iš ECB bankų priežiūrai skirtos interneto svetainės.

2017 m. ECB gavo 89 pranešimus apie pažeidimus

2017 m. ECB gavo 89 pranešimus apie pažeidimus, t. y. beveik tiek pat, kiek 2016 m. Iš jų 61 pateiktas dėl įtarimų pažeidus susijusius ES teisės aktus, 56 iš šių pranešimų pripažinti kaip patenkantys į ECB, kaip priežiūros institucijos, įgaliojimų taikymo sritį, o penki pranešimai apie pažeidimą pateko į NKI priežiūros įgaliojimų taikymo sritį. Kiti 28 pranešimai apie pažeidimus pateikti daugiausia dėl nacionalinio reguliavimo, nesusijusio su rizikos ribojimo reikalavimais, todėl nepateko į pranešimų apie pažeidimus mechanizmo apimamą sritį (pvz., pranešimai dėl vartotojų apsaugos).

Kaip ir praėjusiais metais, dauguma pranešimų apie įtariamus pažeidimus pateikti dėl vidaus valdymo (85 %), dėl netinkamo nuosavų lėšų ir kapitalo reikalavimų apskaičiavimo (8 %). Išsamus gautų pranešimų išskaidymas pavaizduotas 9 grafike. Su valdymu susiję pranešimai teikti daugiausia dėl rizikos valdymo ir vidaus kontrolės priemonių, kompetencijos ir tinkamumo reikalavimų, organizacinės struktūros [68].

9 pav.
Įtariami pažeidimai, apie kuriuos pranešta naudojantis pranešimų apie pažeidimus mechanizmu, daugiausia susiję su valdymu

Šaltinis: ECB.

2017 m. imtasi tokių pagrindinių su gautais pranešimais apie pažeidimus susijusių veiksmų:

  • atliktas vidaus vertinimas pagal esamus dokumentus (47 % atvejų);
  • teikti prašymai atlikti prižiūrimo subjekto vidaus tyrimą ar auditą arba pateikti prižiūrimam subjektui dokumentus ar paaiškinimus (42 % atvejų);
  • atlikti patikrinimai vietoje (11 % atvejų).

5 Organizacinė struktūra: ECB bankų priežiūra

5.1 Atskaitomybės reikalavimų vykdymas

ECB bankų priežiūra toliau glaudžiai bendradarbiavo su Europos Parlamentu ir ES Taryba

Ši metų ataskaita – vienas pagrindinių BPM reglamente nustatytų ECB bankų priežiūros atskaitomybės būdų. Reglamente yra nustatyta, kad ECB pavestiems priežiūros uždaviniams turėtų būti taikomi atitinkami skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimai. Atskaitomybės sistemos, kuri išsamiai išdėstyta Europos Parlamento ir ECB tarpinstituciniame susitarime bei ES Tarybos ir ECB susitarimo memorandume, palaikymas ir stiprinimas vienas iš ECB prioritetų buvo ir 2017 m.

Kalbant apie 2017 m. vykusį bendradarbiavimą su Europos Parlamentu, reikia pasakyti, kad Priežiūros valdybos pirmininkė Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto posėdyje pristatė 2016 m. ECB priežiūros veiklos metų ataskaitą (kovo 23 d.), taip pat dalyvavo dviejuose eiliniuose viešuosiuose klausymuose (birželio 19 d. ir lapkričio 9 d.). Ji dalyvavo ir viešajame klausyme dėl teisės aktų rinkinio, apimančio rizikos mažinimą bankų sektoriuje (balandžio 25 d.), ir trijuose ad hoc pasitarimuose su Europos Parlamento nariais (kovo 23 d., birželio 19 d. ir lapkričio 9 d.). Kaip svarbiausi klausimai buvo aptartos neveiksnių paskolų mažinimo priemonės, pirmieji su svarbiomis įstaigomis susiję pertvarkymo ir likvidavimo atvejai, teisėkūros dosjė bankų priežiūros srityje, įskaitant bankų sąjungos sukūrimą. Be to, Priežiūros valdybos pirmininko pavaduotoja dalyvavo bendrame Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto posėdyje dėl Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos „Bendras priežiūros mechanizmas“ (vasario 13 d.).

ECB paskelbė 41 atsakymą į Europos Parlamento narių klausimus apie priežiūrą

2017 m. ECB savo interneto svetainėje paskelbė 41 atsakymą į Europos Parlamento narių klausimus apie priežiūrą. Tuose raštuose, be kita ko, paliestos tokios temos kaip teisinė bankų priežiūros sistema, ECB pozicija įvairiausiais priežiūros klausimais, tokiais kaip su svarbiomis įstaigomis susiję pertvarkymo ir likvidavimo atvejai, ECB taikoma svarbių ir mažesnės svarbos įstaigų priežiūros metodika, jo pozicija dėl neveiksnių paskolų ir bendradarbiavimas su nacionalinėmis institucijomis.

Be to, kaip nustatyta Tarpinstituciniame susitarime, ECB Europos Parlamentui sistemingai teikė Priežiūros valdybos posėdžių stenogramas.

Kalbant apie 2017 m. vykusį bendradarbiavimą su ES Taryba, reikia paminėti, kad Priežiūros valdybos pirmininkė ir pirmininko pavaduotoja dalyvavo šešiuose Euro grupės posėdžiuose: balandžio 7 d. pirmininkė pristatė 2016 m. ECB priežiūros veiklos metų ataskaitą, o lapkričio 6 d. dalyvavo dar viename reguliariame pasitarime dėl ECB pavestų priežiūros uždavinių vykdymo. Sausio 26 d., birželio 15 d., liepos 11 d. ir gruodžio 4 d. ECB bankų priežiūra dalyvavo kituose Euro grupės posėdžiuose. Be to, balandžio 7 d. Priežiūros valdybos pirmininkė dalyvavo diskusijoje neoficialiame Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdyje. Finansų ministrus dominantys klausimai iš esmės sutapo su Europos Parlamente aptartais klausimais.

Vykdydami BPM reglamente nustatytus atskaitomybės reikalavimus, ECB bankų priežiūros atstovai dalyvavo pasitarimuose su nacionaliniais parlamentais. Be to, ECB savo interneto svetainėje paskelbė du atsakymus į nacionalinių parlamentų narių klausimus.


5.2 BPM peržiūros ir veiklos auditai

Ir Europos Audito Rūmai, ir Europos Komisija atliko išsamią ECB bankų priežiūros veiklos peržiūrą

Išsamią ECB bankų priežiūros peržiūrą atlieka įvairios ES institucijos ir įstaigos, kaip antai Europos Komisija ir Europos Audito Rūmai (EAR).

Atlikę pirmąjį ECB valdymo veiklos efektyvumo auditą, kaip numatyta BPM reglamento 20 straipsnio 7 dalyje, 2016 m. lapkričio mėn. EAR paskelbė specialiąją ataskaitą „Bendras priežiūros mechanizmas. Pradžia gera, bet tam tikras sritis reikia tobulinti“. Atsižvelgdama į tai, 2017 m. ECB bankų priežiūra ėmėsi įgyvendinti ataskaitoje pateiktas rekomendacijas ir, be kita ko:

  • paprastino priežiūros sprendimų priėmimo tvarką;
  • stiprino ECB ir apskritai ne buveinės ar priimančiosios valstybės NKI darbuotojų dalyvavimą patikrinimuose vietoje;
  • tobulino priežiūros IT sistemą;
  • skyrė papildomų išteklių ECB vidaus audito funkcijai.

ECB nemažai išteklių skyrė ir EAR atliktam antrajam ECB bankų priežiūros auditui, kurio metu daugiausia dėmesio skirta krizių valdymui. Šio audito ataskaita paskelbta 2018 m. sausio 16 d[69].

Remdamasi BPM reglamento 32 straipsniu, 2017 m. spalio 11 d. Europos Komisija atliktą BPM peržiūrą paskelbė kaip ataskaitą[70] ir pridedamą tarnybų darbinį dokumentą[71]. Prieš ataskaitą paskelbiant, ECB glaudžiai bendradarbiavo su Komisija, atsakė į maždaug 130 klausimų ir surengė du bendrus darbuotojų pasitarimus.

Komisijos ataskaitoje nurodyta, kad bankų priežiūros veiksmingumas euro zonoje padidėjo, o integruota kredito įstaigų priežiūra, sudarydama vienodas sąlygas ir stiprindama pasitikėjimą, teikia akivaizdžią naudą. Ataskaitoje ypač pabrėžtos BPM pastangos spartinti derinimą ir gerinti priežiūros kokybę tokiose pagrindinėse srityse kaip SREP, vidaus modelių priežiūra, kompetencijos ir tinkamumo vertinimas, bendros procedūros ir priežiūros institucijų kolegijos. Palankiai įvertintas ir konstruktyvus ECB bankų priežiūros požiūris į atlikus peržiūras (pvz., EAR, TVF) pateiktas rekomendacijas, jos sėkmingas bendradarbiavimas su kitomis ES ir tarptautinėmis institucijomis, taip pat įgaliojimų priimti priežiūros sprendimus delegavimas, kuris turėtų leisti gerokai padidinti ECB priežiūros sprendimų priėmimo proceso efektyvumą. Komisija pateikė keletą pastabų ir rekomendacijų dėl BPM veikimo, pavyzdžiui, dėl apsaugos priemonių, susijusių su ECB bendromis tarnybomis, skaidrumo ir priežiūros mokesčių proporcingumo. Ataskaitoje padaryta išvada, kad šiame etape jokių BPM reglamento pakeitimų nereikia.


5.3 Sprendimų priėmimas

Priežiūros valdyba ir Iniciatyvinis komitetas

2017 m. įvyko 32 Priežiūros valdybos posėdžiai. Iš jų 22 surengti Frankfurte prie Maino, devyni vyko kaip telekonferencijos. Vienas posėdis Suomijos finansų priežiūros institucijos (Finanssivalvonta) kvietimu įvyko Helsinkyje. 2017 m. Priežiūros valdyba didžiąją dalį sprendimų priėmė taikydama rašytinę procedūrą[72].

Labai daug sprendimų priimta dėl atskirų bankų (žr. 6 grafiką), jie priimti taikant neprieštaravimo tvarką. Vykstant tokiam dviejų etapų procesui, sprendimų projektas pirmiausia pateikiamas Priežiūros valdybai patvirtinti. Galutinis sprendimų projektas siunčiamas ECB valdančiajai tarybai priimti taikant neprieštaravimo tvarką. 2017 m. 33 iš 119 ECB tiesiogiai prižiūrimų bankų grupių[73] paprašė, kad oficialūs ECB sprendimai būtų pateikti ne anglų, o kita ES oficialiąja kalba.

6 grafikas
Priežiūros valdybos sprendimai 2017 m.

1) Šiame grafike nurodyti skaičiai apima atskirus priežiūros sprendimus, skirtus prižiūrimiems subjektams ar jų galintiems įsigyti asmenims, taip pat nurodymus NKI dėl svarbių įstaigų ar mažesnės svarbos įstaigų. Vienas sprendimas gali apimti kelis priežiūros institucijų patvirtinimus. Priežiūros valdyba priėmė sprendimų ir keliais horizontaliaisiais klausimais (pvz., dėl bendros metodikos), taip pat instituciniais klausimais.
2) Įskaitant sprendimus, susijusius su 2017 ir 2018 m. SREP trumpalaikiais vertinimais.

Be sprendimų dėl konkrečių bankų, Priežiūros valdyba priėmė ir keletą sprendimų horizontaliaisiais klausimais, pirmiausia – sprendimus dėl bendros metodikos ir taisyklių taikymo specifinėse jos vykdomos priežiūros srityse. Kai kuriuos sprendimus parengė iš ECB ir NKI vyresniųjų vadovų sudarytos laikinosios struktūros, įgaliotos Priežiūros valdybos. Šios grupės atliko parengiamuosius darbus, susijusius su testavimu nepalankiausiomis sąlygomis, SREP metodika, tarptautiniais patikrinimais vietoje, aukštu neveiksnių paskolų lygiu ir BPM procesų paprastinimu.

Priežiūros valdyba

Priekinė eilė (iš kairės į dešinę): Stelios Georgakis (Yiangos Demetriou pakaitinis narys), Anneli Tuominen, Vita Pilsuma (Zoja Razmusa pakaitinė narė), Elisa Ferreira, Andreas Dombret, Danièle Nouy, Sabine Lautenschläger, Claude Simon, Pentti Hakkarainen, Ray Vella (atstovauja Malta Financial Services Authority), Oliver Bonello
Vidurinė eilė (iš kairės į dešinę): Ilias Plaskovitis, Renata Bagdonienė (Vytauto Valvonio pakaitinė narė), Mervi Toivanen, Fabio Panetta, Helmut Ettl, Vladimír Dvořáček, Norbert Goffinet, Tom Dechaene, Denis Beau, Matej Krumberger (Primož Dolenc pakaitinis narys)
Galinė eilė (iš kairės į dešinę): Nora Dambure (Pēters Putniņš pakaitinė narė), Madis Müller, Kilvar Kessler, Matthias Güldner (Felix Hufeld pakaitinis narys), Ed Sibley, Ignazio Angeloni, Andreas Ittner, Javier Alonso, Jan Sijbrand

2017 m. Iniciatyvinis komitetas surengė 18 posėdžių. Iš jų 17 vyko Frankfurte prie Maino, vienas Suomijos finansų priežiūros institucijos (Finanssivalvonta) kvietimu surengtas Helsinkyje. Balandžio mėn. įvyko įprastinė NKI penkių narių (jie skiriami vieniems metams) rotacija.

Be to, Iniciatyvinis komitetas surengė šešis išplėstinės sudėties posėdžius, t. y. posėdžius, kuriuose dalyvauja visų 19 NKI vyresniosios vadovybės atstovai. Du iš šių posėdžių surengti Frankfurte prie Maino, keturi – kaip telekonferencijos. Šiuose posėdžiuose daugiausia dėmesio skirta ECB atliekamai IRRBB jautrumo analizei – 2017 m. testavimui nepalankiausiomis sąlygomis.

Sprendimų priėmimo proceso paprastinimas

Siekdamas dar labiau supaprastinti sprendimų priėmimo procesą, 2017 m. ECB priėmė įgaliojimų priimti priežiūros sprendimus delegavimo teisinę sistemą. Pagal šią sistemą, tam tikrų rūšių priežiūros sprendimus vietoj Priežiūros valdybos ir Valdančiosios tarybos gali priimti ECB vyresnieji vadovai. Naujoji sistema taikoma eiliniams priežiūros sprendimams, kuriuos priimant teisė veikti savo nuožiūra yra ribota, atsižvelgiant į deleguojamų sprendimų svarbą ir poveikį. Tai Priežiūros valdybai ir Valdančiajai tarybai leidžia sutelkti dėmesį į sudėtingesnius klausimus. Priimdamas delegavimo sistemą, ECB atsižvelgė ir į EAR[74], Europos Komisijos[75] ir TVF[76] išreikštus nuogąstavimus dėl priežiūros sprendimų priėmimo proceso efektyvumo. Be to, Priežiūros valdyba sukūrė Paprastinimo grupę, kuri vadovaus tolesnei BPM procesų peržiūrai siekiant užtikrinti, kad sprendimų priėmimo ir kitos procedūros būtų efektyvios.

ECB patvirtino ir alternatyvų kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procesą, kuris leidžia ECB tam tikromis sąlygomis sprendimus priimti remiantis vien tik NKI atliktais vertinimais.

Delegavimo sistema

Teisinė sprendimų priėmimo įgaliojimų delegavimo sistema yra pagrįsta keliais teisės aktais, 2017 m. birželio 1 d. paskelbtais Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje[77].

Bendrąja delegavimo sistema[78] nustatoma galimybė deleguoti su priežiūros uždaviniais susijusius sprendimų priėmimo įgaliojimus. Bendrosios sistemos sprendime, Vykdomosios valdybos siūlymu priimtame Valdančiosios tarybos, yra nustatomi instituciniai aspektai, būtent ECB struktūrinių vienetų vadovams priskirtinos atsakomybės sritys, procedūriniai deleguotųjų sprendimų priėmimo reikalavimai ir reikalavimai dėl pranešimo apie deleguotuosius sprendimus. Beje, Valdančioji taryba delegavimo sprendimus priima taikant neprieštaravimo tvarką, taigi nustatomi konkretūs kriterijai, kuriuos turi atitikti kiekvienos rūšies deleguotasis priežiūros sprendimas. Šiuos delegavimo sprendimus papildo ECB vykdomosios valdybos priimami sprendimai dėl ECB struktūrinių vienetų vadovų, kuriems suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius sprendimus, skyrimo (žr. 7 grafiką).

Naujoji delegavimo sistema taikoma dviejų rūšių priežiūros sprendimams:

  • sprendimams dėl kompetencijos ir tinkamumo reikalavimų vertinimo[79];
  • sprendimams dėl prižiūrimų subjektų svarbos keitimo[80].

Sprendimus, kuriais paskiriami ECB struktūrinių vienetų vadovai, kuriems suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius sprendimus, patvirtino Vykdomoji valdyba[81], deleguotųjų sprendimų priėmimas galioja nuo 2017 m. birželio 21 d.

7 grafikas
Delegavimo sistema

Delegavimo sistemos įgyvendinimas

Tai, ar delegavimo procesą galima taikyti sprendimui dėl kompetencijos ir tinkamumo, iš esmės priklauso nuo keturių kriterijų:

  1. prižiūrimo subjekto dydžio ir pobūdžio;
  2. numatomų sprendimo rezultatų;
  3. tam tikrų kompetencijos ir tinkamumo vertinimo aspektų (pvz., reputacijos klausimų arba administracinių procesų, susijusių su finansinių paslaugų reglamentų nesilaikymu);
  4. atitinkamos NKI laiku pateikiamo pasiūlymo.

Priimant visus sprendimus dėl kompetencijos ir tinkamumo (nesvarbu, ar jie deleguotieji, ar nedeleguojami), pats vertinimas atliekamas remiantis kriterijais, numatytais nacionalinės teisės aktuose, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama KRD IV; atliekant kompetencijos ir tinkamumo vertinimą atsižvelgiama ir į ECB parengtą Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo vadovą. 2017 m. birželio–gruodžio mėn. 51 % ECB sprendimų dėl kompetencijos ir tinkamumo buvo priimti delegavimo būdu (žr. 10 pav.).

Delegavimo sistemą taikant prižiūrimų subjektų svarbos keitimo atvejais, efektyvesnis tampa reguliarus prižiūrimų subjektų sąrašo (tai įstaigos, kurių tiesioginę priežiūrą vykdo ECB) atnaujinimas. Didžioji dauguma šių sprendimų tik atspindi bankų grupės organizacinės struktūros pokyčius, o siekiant teisinio tikrumo ir skaidrumo, būtina matyti tikslią ECB tiesiogiai prižiūrimų įstaigų visumą. Deleguotaisiais sprendimais gali būti iš dalies keičiamas arba panaikinamas ECB sprendimas, kuriuo prižiūrimas subjektas ar prižiūrima grupė priskirti prie svarbių, taigi šie sprendimai apima daugumą grupės struktūros pokyčių ir prižiūrimo subjekto ar grupės statuso keitimą, kai svarbus subjektas priskiriamas prie mažesnės svarbos subjektų (atvirkštinio sprendimo, kuriuo mažesnės svarbos subjektas priskiriamas prie svarbių subjektų, delegavimo būdu priimti negalima). 2017 m. birželio–gruodžio mėn. 52 % ECB sprendimų dėl svarbos priimti delegavimo būdu (žr. 10 pav.).

10 pav.
Sprendimų priėmimas taikant deleguotųjų ir nedeleguojamų sprendimų priėmimo procesą

(procentais)

Šaltinis: ECB.

Delegavimo sistema įgyvendinta sklandžiai, pasiekta tinkama deleguojamų sprendimų ir Priežiūros valdybai bei Valdančiajai tarybai teikiamų sprendimų pusiausvyra. Toks dvejopas sprendimų priėmimo procesas, apimantis deleguotuosius ir nedeleguojamus sprendimus, leidžia efektyviau panaudoti išteklius, supaprastinti ir paspartinti procesus.

Planuojama delegavimo sistemą 2018 m. taikyti ir kitų rūšių priežiūros sprendimams.

Administracinė peržiūros valdyba

2017 m. Administracinei peržiūros valdybai buvo pateiktos keturios paraiškos dėl administracinės ECB priimtų priežiūros sprendimų peržiūros (žr. 6 lentelę)[82].

6 lentelė
Paraiškų dėl peržiūros skaičius

Šaltinis: ECB.
1) Valdyba priėmė keturias nuomones, iš jų viena – dėl 2016 m. gruodžio mėn. gautos paraiškos dėl peržiūros. Viena nuomonė dėl 2017 m. gruodžio mėn. pateiktos paraiškos dėl peržiūros dar nepareikšta.

2017 m. daugelis atvejų buvo tokie, kad, Administracinei peržiūros valdybai atlikus peržiūrą, pareiškėjai nusprendė teisminės peržiūros nepradėti. Taigi, Valdyba ir toliau padėjo mažinti visoms suinteresuotosioms šalims tenkančias priežiūros sprendimų peržiūros išlaidas ir trukmę. Tokia „procedūrinė ekonomija“ buvo viena pagrindinių ES teisėkūros institucijų nustatytų priežasčių šią valdybą steigti[83]. Peržiūros procesas, visų pirma svarstymas, didina dialogo su prižiūrimu subjektu galimybes.

Peržiūrų temos ir aktualūs klausimai

Administracinės peržiūros valdybos vertinti atvejai yra susiję su kelių rūšių priežiūros sprendimais bei klausimais – įmonių valdymo, priežiūros reikalavimų laikymosi, veiklos leidimo panaikinimo, administracinių sankcijų.

Kaip ir praėjusiais metais, 2017 m. atlikta ECB sprendimų peržiūra daugiausia susijusi su atitiktimi procedūrinėms taisyklėms (įskaitant tinkamo proceso reikalavimus, tikslų faktų išdėstymą, pakankamą pagrindą pateikiant motyvus, proporcingumo principo laikymąsi ir pan.), taip pat su ECB ir NKI bendradarbiavimu rengiant ECB sprendimus. Visų pirma Administracinė peržiūros valdyba laikėsi nuomonės, kad kuo labiau intervencinio pobūdžio yra skiriamosios priemonės, tuo geresnis turi būti pagrindimas.

Administracinės peržiūros valdybos vaidmuo ECB sprendimų priėmimo procese

Sprendimuose Landeskreditbank Baden-Württemberg – Förderbank prieš ECB ir Crédit mutuel Arkéa prieš ECB[84] Europos Sąjungos Bendrasis Teismas pabrėžė Administracinės peržiūros valdybos vaidmenį ECB sprendimų priėmimo procese.

Ataskaitoje dėl bendro priežiūros mechanizmo pagal BPM reglamento 32 straipsnį[85] Europos Komisija pažymėjo, kad suinteresuotieji subjektai aktyviai naudojosi Administracine peržiūros valdyba ir jos nuomonės, ECB teigimu, turėjo įtakos ne tik tiems atvejams, dėl kurių ji priėmė sprendimus, bet ir visai ECB priežiūros praktikai.


5.4 ECB bankų priežiūros personalo formavimas

ECB bankų priežiūrai įsitvirtinus ir jos uždaviniams išsiplėtus, tapo aišku, kad kai kuriems pagrindiniams uždaviniams įgyvendinti reikia daugiau išteklių, nei iš pradžių numatyta.

Laipsniškai didindama darbuotojų skaičių 2016 ir 2017 m., Valdančioji taryba 2017 m. patvirtino dar 113,5 naujų VDDE (visos darbo dienos ekvivalento) darbo vietų pagrindiniuose ECB bankų priežiūros veiklos padaliniuose, ir bendras skaičius pasiekė 1 028,5 VDDE. Naujos darbo vietos patvirtintos atsižvelgus į tris aspektus:

  1. naujus personalo poreikius, iškilusius nuo 2014 m. padaugėjus užduočių (pvz., sukūrus naują ES krizių valdymo sistemą);
  2. poreikį NKI skirti laiko įvykdyti įsipareigojimus dėl JPG personalo suformavimo;
  3. ECB nustatytą išteklių prieaugį (pvz., sinergiją vykdant priimančiosios valstybės subjektų, priklausančių tai pačiai ne BPM grupei, priežiūrą).

2017 m. patvirtintas darbuotojų skaičius apima ir personalo poreikius su BPM susijusiems uždaviniams vykdyti bendrosiose tarnybose (pvz., administravimo, žmogiškųjų išteklių, finansų, komunikacijos, teisinių paslaugų), bendras šių tarnybų darbuotojų skaičius padidėjo iki 422,5 VDDE.

2017 m. sėkmingai įgyvendintos 33 įdarbinimo kampanijos, kuriomis siekta užpildyti laisvas darbo vietas. Taikant įprastą ECB darbuotojų atrankos praktiką, visi kandidatai turėjo įrodyti ne tik esantys savo srities žinovai, bet ir turintys bendravimo gebėjimų ir, jei taikoma, vadovavimo įgūdžių.

Lyčių įvairovės klausimu reikia pasakyti, kad šiek tiek padidėjo moteriškosios lyties darbuotojų procentinė dalis, ji 2017 m. siekė 40 % visų nuolatinių ir pagal terminuotąsias darbo sutartis dirbančių darbuotojų pagrindiniuose ECB bankų priežiūros veiklos padaliniuose. Vadovaujamas pareigas einančių moteriškosios lyties darbuotojų dalis, palyginti su praėjusiais metais (32 %), nepakito. Ne vadovų pareigas einančių moteriškosios lyties darbuotojų dalis, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 2 proc. p. ir 2017 m. sudarė 42 %.

Numatoma, kad dėl Brexito nuolat daugės ECB tiesiogiai prižiūrimų svarbių įstaigų, nes kelios bankų grupės planuoja persikelti į euro zoną. Siekdama spręsti numatomo papildom darbo krūvio klausimą, Valdančioji taryba pritarė, kad 2018 m. darbuotojų skaičius pagrindiniuose ECB bankų priežiūros veiklos padaliniuose būtų padidintas 70,5 VDDE. Ji patvirtino ir papildomus 2019 ir 2020 m. išteklius, šis klausimas bus peržiūrėtas atsižvelgiant į faktinius pokyčius. Valdančioji taryba 2018–2020 m. ketina darbuotojų skaičių pagrindiniuose padaliniuose didinti laipsniškai. Taip siekiama numatomus poreikius vertinti remiantis faktiniu darbo krūvio didėjimu ir nuo 2018 m. vidurio atsiversiančiomis vidinio prioritetų perskirstymo galimybėmis.

11 pav.
Patvirtintų darbo vietų pagrindiniuose ECB bankų priežiūros padaliniuose pasiskirstymas 2014–2018 m.

Šaltinis: ECB.

Daugėjant uždavinių ir BPM organizacijai plėtojantis, svarbu, kad institucijoje būtų plėtojama ir specialistų vadyba. 2017 m. BPM mokymo programa ir BPM stažuočių programa toliau tobulintos, taip siekta skatinti glaudesnį bendradarbiavimą su NKI. Be to, parengta JPG rotacijos politika, susitarta dėl organizacinių pokyčių.

Pagrindinių ECB bankų priežiūros padalinių reorganizavimas

Siekiant pakoreguoti ECB bankų priežiūros veiklos padalinių dydį, o struktūrą suderinti su geriausia patirtimi ir geru valdymu, 2017 m. pabaigoje susitarta dėl tam tikrų organizacinių pokyčių: Leidimų, Vykdymo užtikrinimo ir sankcijų bei Priežiūros kokybės užtikrinimo skyriai iš Mikroprudencinės priežiūros IV GD turėjo būti perkelti į Priežiūros valdybos sekretoriatą. 2018 m. vasario mėn. šią reorganizaciją įgyvendinus, turėtų būti skatinamas aiškesnis atsakomybės sričių pasidalijimas ir stiprinamas bendrasis valdymas, nes tokios funkcijos kaip kokybės užtikrinimas, vidaus kontrolė ir auditas bus atskirtos nuo horizontaliųjų pagrindinių riziką ribojančios priežiūros funkcijų.

BPM mokymo programa

Siekiant Europos bankų priežiūros veiksmingumo, svarbu, kad ECB ir NKI darbuotojai turėtų reikalingus įgūdžius ir laikui einant galėtų tobulinti gebėjimus. Sukūrus bendrą BPM priežiūros specialistų mokymo sistemą, buvo prisidėta prie nuoseklaus požiūrio į priežiūrą ir bendros priežiūros kultūros. Taip pat sudaryta galimybė pasinaudoti BPM masto ekonomija ir praktine patirtimi.

Nuo 2016 m. rugsėjo mėn., kai pradėta įgyvendinti BPM mokymo programa, pasiūlyti 83 visą sistemą apimantys kursai, atitinkantys 269 mokymo sesijas. Apie 41 % šių sesijų organizavo NKI, atsižvelgdamos į visiems rūpimą pirminį tikslą – sukurti centralizuotą modelį, kuris būtų įtaikomas visoje sistemoje. Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. visą sistemą apimančiuose kursuose dalyvavo 2 800 dalyvių. Maždaug pusė jų buvo NKI atstovai (48 %), kita pusė – ECB darbuotojai (52 %). 2018 m. siūlomų mokymų sąrašas patikslintas, į jį įtraukiant ir specialius kursus darbuotojams, dalyvaujantiems patikrinimuose vietoje. Kursuose bus naudojamos ir įvairesnės mokymo priemonės, kaip antai e. mokymas ar vaizdo įrašais grindžiamas mokymasis.

BPM stažuočių programa

BPM stažuočių programa, kaip išskirtinė galimybė mokslus baigusiems jaunuoliams įgyti tiesioginės bankų priežiūros patirties ECB ir vienoje ar dviejose NKI, pradėta taikyti 2016 m. Programa padėjo plėtoti bendrą priežiūros kultūrą ir parengti talentų rezervą visam BPM; pabaigę stažuotę, dalis programos dalyvių buvo įdarbinti ECB ir NKI.

Atsižvelgus į pirmosios stažuotojų grupės ir JPG koordinatorių atsiliepimus, programa šiek tiek patikslinta, dalyviams siūloma daugiau techninio pobūdžio mokymų. Antroji BPM stažuotojų grupė, susidedanti iš 31 dalyvio, programą vykdyti pradėjo 2017 m. spalio mėn.

BPM rotacija

Europos bankų priežiūra JPG dalyvaujančių ECB darbuotojų rotacijos politiką taiko siekdama išvengti „priežiūros šališkumo“ ir palaikyti aukštus priežiūros standartus. Rotacija laikoma ir karjeros raidos dalimi, darbuotojų turima galimybe didinti praktinę priežiūros patirtį. 2016 ir 2017 m. atsakomybę už naujus JPG narius prisiėmė daugiau kaip 20 JPG koordinatorių. Kadangi atsiliepimai apie įgytą patirtį apskritai buvo teigiami, 2017 m. buvo nustatyta BPM ir JPG rotacijos sistema, apimanti visus JPG narius. Dabar rotacija vyksta kasmet, ji taikoma darbuotojams, toje pačioje JPG išbuvusiems nuo trejų iki penkerių metų. 2018 m. sausio 1 d. buvo įgyvendintas pirmasis visavertis apsikeitimo darbuotojais ciklas – 53 darbuotojai perėjo į kitą JPG.

Supervisors Connect rengimas

Supervisors Connect – pirmasis tokio pobūdžio ir masto BPM renginys

Supervisors Connect – tai renginys, kurį ECB bankų priežiūra organizuoja NKI, NCB ir ECB darbuotojams. Pirmą kartą renginys vyks 2018 m. balandžio 17–19 d. ECB būstinėje Frankfurte prie Maino.

Kas dvejus metus suburiant priežiūros visos euro zonos specialistus, šiuo renginiu siekiama toliau ugdyti Europos priežiūros kultūrą. Renginys pirmiausia bus skirtas tiems NKI priežiūros specialistams, kurie, nors ir aktyviai dalyvauja su BPM susijusioje veikloje, į Frankfurtą atvyksta tik retkarčiais. Kaip pagrindinė tikslinė auditorija įvardytos šios darbuotojų kategorijos: JPG koordinatoriai ir subkoordinatoriai, už MSĮ priežiūrą atsakingi vyresniosios vadovybės tinklo nariai, horizontaliųjų tinklų pirmininkai ir vyresnieji nariai, ekspertų lygio darbuotojai, atsakingi už Priežiūros valdybos posėdžių rengimą (BPM koordinatoriai).

Numatoma, kad 75 % visų 350 dalyvių bus NKI arba NCB atstovai, 25 % – ECB darbuotojai.

Renginio programai sudaryti 2017 m. gegužės mėn. ECB paskyrė iniciatyvinę grupę, susidedančią iš penkių priežiūros veiklos padalinių ir Komunikacijos generalinio direktorato atstovų.

Renginys Supervisors Connect bus auditorijos „nuosavybė“. Taigi, daugelis renginio dalyvių bus ir pranešėjai, taip pat viešų diskusijų tokiomis svarbiomis temomis kaip skaitmeninimas ir kibernetinė rizika, Brexito poveikis, bankams kylančios pelningumo problemos, vedėjai.


5.5 Elgesio kodekso įgyvendinimas

BPM reglamento 19 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ECB privalo parengti Elgesio kodeksą, kuriuo vadovautųsi bankų priežiūros veikloje dalyvaujantys ECB darbuotojai ir vadovai. Juo remiantis, sprendžiami klausimai, susiję su galimais interesų konfliktais. Atitinkamos nuostatos įtrauktos ir į ECB Etikos kodeksą, įgyvendinamą Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnybos (AUVT). AUVT konsultuoja visus ECB darbuotojus etikos klausimais.

Siekiant toliau didinti darbuotojų profesinės etikos žinias bei sąžiningumą ir kurti tvirtą etikos kultūrą, 2017 m. pradėti rengti praktinio pobūdžio seminarai, imta taikyti privalomoji e. mokymosi programa. 2017 m. pirmąjį ketvirtį šią programą sėkmingai įvykdė visi bankų priežiūros srityje dirbantys darbuotojai.

2017 m. AUVT iš ECB darbuotojų gavo daugiau kaip 2 000 prašymų įvairiais klausimais. Trečdalį šių prašymų pateikė ECB bankų priežiūros darbuotojai. Beveik pusė prašymų yra susiję su privačiomis finansinėmis operacijomis, toliau didžiausią dalį sudaro prašymai dėl interesų konfliktų ir apribojimų pasibaigus darbo santykiams (žr. 12 pav.). Šie prašymai rodo didesnį ECB darbuotojų sąmoningumą etikos klausimais. AUVT nustatė keletą nuostatų nesilaikymo atvejų, trečdalis jų susiję su ECB bankų priežiūros darbuotojais ir vadovais. Nė vienas šių atvejų nėra tyčinis netinkamas elgesys ar kitoks rimtas nuostatų nesilaikymas.

12 pav.
2017 m. gautų ECB bankų priežiūros darbuotojų prašymų apžvalga

Šaltinis: ECB.

Trims iš 2017 m. atsistatydinusių bankų priežiūros srities darbuotojų ir vadovų pagal Etikos kodeksą pritaikytas veiklos pertraukos laikotarpis. Du iš šių atvejų susiję su horizontaliąsias funkcijas vykdžiusiais BPM vadovais, perėjusias į finansų bendroves. Abiem atvejais pritaikytas trijų mėnesių veiklos pertraukos laikotarpis. Trečiuoju atveju vadovas perėjo į finansų bendrovę, už kurios priežiūrą nebuvo atsakingas (jos priežiūros veikloje nedalyvavo). Nurodytasis BPM vadovas tinkamai laikėsi šešių mėnesių veiklos pertraukos laikotarpio.

Siekdamas sukurti tinkamą įmonių ir etikos kultūrą visame BPM, ECB patikrino, kurių priemonių ėmėsi NKI, kad atitiktų ECB gaires. Šiose gairėse yra išdėstyti bendrieji tiek ECB, tiek NKI etikos kodekso principai, ir, išskyrus tik kelias išimtis, jie visiškai įgyvendinti. Siekdama, kad gairės būtų įgyvendinamos vienodai ir vidutinės trukmės laikotarpiu būtų užtikrintas dar didesnis etikos standartų suartėjimas, Valdančioji taryba įkūrė specialią Etikos ir atitikties užtikrinimo pareigūnų darbo grupę.

ECB etikos komitetas konsultuoja ECB sprendimų priėmimo organų narius etikos klausimais. 2017 m. jis pateikė 11 su BPM susijusių nuomonių, dauguma jų sietinos su narių profesine veikla viešosiose ar tarptautinėse organizacijose ir ne finansų bendrovėse, pasibaigus jų kadencijai. Dviem atvejais Etikos komitetas patarė dėl veiklos pertraukos laikotarpio taikymo buvusiems ECB priežiūros valdybos pakaitiniams nariams, perėjusiems į kredito įstaigas, vienu atveju – dėl veiklos pertraukos laikotarpio taikymo Priežiūros valdybos nariui, įsidarbinusiam ne bankų finansų bendrovėje. Etikos komitetas vertino ir naują išorės veiklą, kurios ėmėsi vienas iš Priežiūros valdybos narių.


5.6 Pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo principo taikymas

BPM reglamente nustatyta, kad ECB jam pavestus priežiūros uždavinius vykdytų nedarydamas poveikio su pinigų politika susijusiems uždaviniams ir atskirai nuo šių uždavinių.

Taikymas keičiantis informacija ir priimant sprendimus

2017 m. pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo principas daugiausia buvo taikomas keičiantis informacija tarp skirtingų politikos sričių[86]. Kaip numatyta Sprendime ECB/2014/39 dėl ECB pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo įgyvendinimo, informacija buvo keičiamasi laikantis principo „būtina žinoti“, t. y. kiekviena funkcinė sritis turėjo įrodyti, kad prašoma informacija yra būtina jos tikslams įgyvendinti. Daugeliu atvejų prieigą prie konfidencialios informacijos tiesiogiai suteikė ta informacija disponuojanti ECB politikos funkcinė sritis. Taip paisyta Sprendimo ECB/2014/39, pagal kurį prieigą prie informacijos, susijusios su anonimiškais duomenimis, arba prie politiškai nejautrios informacijos politikos funkcinės sritys gali suteikti tiesiogiai, Vykdomosios valdybos įsikišimo dėl galimo interesų konflikto neprireikė. Vis dėlto keliais atvejais Vykdomajai valdybai pagal Sprendimą ECB/2014/39 teko įsikišti, nes reikėjo duoti leidimą keistis neanonimiška informacija, susijusia su tam tikrais bankais (tam tikromis FINREP ar COREP formomis[87] ar kitais neapdorotais duomenimis), arba politiškai jautriais vertinimais. Prieiga prie duomenų suteikta laikantis principo „būtina žinoti“, įvertinus veiklos atvejį, ir ribotam laikui, kad būtų užtikrintas „būtinybės žinoti“ tam tikru metu reikalavimo laikymasis.

Priimant sprendimus dėl funkcijų atskyrimo sunkumų nekilo, Tarpininkavimo komisijos įsikišimo neprireikė.

Naudojimasis bendrosiomis tarnybomis

Bendrųjų tarnybų koncepcija svarbi siekiant BPM veikimo. Ji numato, kad tam tikri ECB departamentai teiktų pagalbą vykdant tiek pinigų politikos, tiek priežiūros funkcijas. Steigiant bendras tarnybas siekta, kad paslaugos būtų teikiamos efektyviai ir veiksmingai. Jomis siekta užtikrinti, kad srityse, kuriose bendra pagalba dėl savo techninio pobūdžio tarp dviejų ECB politikos sričių nekelia interesų konfliktų, darbas nebūtų dubliuojamas. Nors šis ilgalaikis sprendimas priimtas siekiant sumažinti darbo dubliavimą, paaiškėjo, bendros tarnybos ECB leido priežiūros funkciją greičiau aprūpinti ištekliais ir sumažinti išlaidas, ypač pradiniame etape. Be to, jos padėjo pasinaudoti ECB sukaupta patirtimi makroekonomikos ir finansinio stabilumo klausimais, sumažinti darbo dubliavimą renkant informaciją ir atliekant administracines užduotis. Šis aspektas nurodytas ir Sprendimo ECB/2014/39 14 konstatuojamojoje dalyje. Joje teigiama: „<…> veiksmingas pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimas neturėtų kliudyti, kai tai įmanoma ir naudinga, pasinaudoti šių dviejų politikos funkcijų derinio vienoje institucijoje nauda <…>“.

2017 m. ECB vertino ECB veiklos padalinių veiklą ir bendrų tarnybų apibrėžtį patikslino. Pasiremiant nuo 2014 m. sukaupta patirtimi, siekta toliau gerinti bendrų tarnybų koncepcijos įgyvendinimą ir atsižvelgti į Europos Audito Rūmų rekomendaciją dėl galimos rizikos naudojantis bendromis tarnybomis.

Bendromis tarnybomis paskirti tie veiklos padaliniai, kurie:

  1. vykdo įgalinamąsias funkcijas, kuriomis gali naudotis tiek centrinių bankų, tiek bankų priežiūros funkcijos;
  2. vykdo pagrindines funkcijas, kuriomis gali naudotis tiek priežiūros, tiek centrinių bankų funkcijos, jeigu šios funkcijos yra pagalbinės ir todėl nekyla jokio interesų konflikto.

Taikant tokią apibrėžtį ir atsižvelgiant į ECB organizacinę struktūrą, bendromis tarnybomis laikomi šie organizaciniai padaliniai: Vidaus audito, Administravimo, Komunikacijos, Finansų, Žmogiškųjų išteklių, Informacijos sistemų, Sekretoriatas, Organizacinio veiksmingumo, Veiklos rizikos ir veiklos tęstinumo valdymo, Teisinių paslaugų ir Statistikos.

Rizikos, galinčios kilti naudojantis bendromis tarnybomis, vertinimas patvirtino, kad priemonių, kurių imtasi, mažinti nustatytai galimai rizikai pakanka.

Teorinės rizikos klausimu – kad naudojantis bendromis tarnybomis gali kilti interesų konfliktas, kuris gali pakenkti ECB politikos formavimui, – užtikrinta, kad didžioji dauguma bendras paslaugas teikiančių veiklos padalinių arba neturi svarbios informacijos, arba vykdo įprastą veiklą, todėl neturi galimybės daryti įtakos jokiems politikos sprendimams. Kituose veiklos padaliniuose įgyvendinamas atskyrimo principas.

Prašymų (pvz., susijusių su įdarbinimu, vertimu, IT) neproporcingo vertinimo rizika, kai nepagrįstai teikiama pirmenybė centrinių bankų arba bankų priežiūros funkcijos vykdytojų prašymams, kontroliuojama visuose bendras paslaugas teikiančiuose veiklos padaliniuose, ji kontroliuojama įvairiomis priemonėmis. Tai ir nuolatinis informacijos apie poreikius rinkimas ir planavimas, galimybė pasitelkti išorės teikėjus, kai nepakanka išteklių, arba specialų forumą užsakovų ir paslaugų teikėjų dialogui palengvinti.

2016 m. buvo pradėtas taikyti ECB masto strateginio planavimo modelis, apimantis visus veiklos padalinius, ir nustatytas formalus procesas, kuriuo būtų atsižvelgiama į įvairių veiklos padalinių finansinius ir darbuotojų poreikius. Į rezultatus atsižvelgta ECB biudžete – jame priežiūros uždaviniams skirtos išlaidos nurodomos atskirai; prieš patvirtinant biudžetą konsultuojamasi su Priežiūros valdybos pirmininku ir pirmininko pavaduotoju.

4 intarpas
Daugiakalbės komunikacijos uždaviniai vykdant Europos bankų priežiūrą

ECB įsipareigojo būti suprantamas ir prieinamas visoms euro zonos ir ES suinteresuotosioms šalims, todėl visą reikalingą ir teisės aktų nustatytą informaciją skelbia kitomis nei anglų kalbomis. Šios ECB išorinės komunikacijos taisyklės laikomasi nuo 1998 m. Nuo 2014 m., ECB perėmus Europos bankų priežiūrą, šis įsipareigojimas įgavo naują mastą, visų pirma tai susiję su ECB ir prižiūrimųjų subjektų bendravimu.

Pagal BPM reglamentą subjektai, kurių tiesioginę priežiūrą vykdo ECB, turi teisę pasirinkti bendravimo su ECB kalbą. Šia teise nusprendė pasinaudoti apie 40 bankų, su ECB jie bendrauja ne anglų, o kita kalba. Daugiausia pasirinkta bendrauti vokiečių kalba – ją pasirinko 22 bankai. ECB susidūrė su smarkiai išaugusiu vertimo paslaugų poreikiu. Vien 2017 m. į anglų kalbą ir iš anglų kalbos išversta apie 72 500 puslapių tekstų, susijusių su bendravimu priežiūros srityje.

Kad susidorotų su tokiu padidėjimu, ECB teko ne tik padidinti vertimo paslaugų srities darbuotojų skaičių, bet ir pritaikyti tokį veiklos modelį, kuris leistų užtikrinti, kad pajėgumus būtų galima padidinti per trumpą laiką padidinti ir patenkinti kur kas didesnį vertimų poreikį. Modelis, pagrįstas bendru paslaugų naudojimu tiek priežiūros, tiek centrinio banko ramsčiams principu, pasirodė esąs gerokai efektyvesnis nei specialiomis BPM su kalba susijusiomis paslaugomis pagrįstas modelis.

A pav.
ECB su kalba susijusių paslaugų poreikis 2013–2017 m.

Šaltinis: ECB.

Itin svarbu, kad būtų užtikrinta aukšta ECB teisės aktų ir teisminius dokumentų bankų priežiūros klausimais, pateikiamų tiek anglų, tiek kitomis BPM kalbomis, kokybė. Visos suinteresuotosios šalys, ypač ES piliečiai, savo teises ir pareigas supras ir išsiaiškins geriau, kai ECB teisiniai dokumentai visomis oficialiosiomis ES kalbomis bus aiškūs, nuoseklūs ir glausti, atitinkantys ES teisės aktų rengimo ir teisinio vertimo taisykles.

2017 m. teisinių tekstų, susijusių su bankų priežiūra, redagavimo ir vertimo poreikis sudarė 23 450 puslapių (ne teisiniai tekstai neįskaitomi):

  • 6 000 puslapių sudarė BPM teisės aktai, verčiami į visas oficialiąsias ES kalbas;
  • 5 150 puslapių sudarė teisiniai dokumentų, redaguojami anglų kalba;
  • 12 300 puslapių sudarė teisiniai dokumentai, verčiami į konkrečias euro zonos kalbas.

Atskirų priežiūros sprendimų ir kitų su BPM susijusių dokumentų ECB parengė tokį kiekį: 4 260 puslapių teisinių tekstų išversta į vokiečių kalbą, 2 790 puslapių – į prancūzų kalbą, 2 060 puslapių – į anglų kalbą, 1 740 puslapių – į kitas euro zonos kalbas.


5.7 Duomenų teikimo tvarka ir informacijos valdymas

Duomenų teikimo tvarkos pokyčiai

BPM pagrindų reglamente nustatyta, kad ECB yra atsakingas už procesų, susijusių su prižiūrimų subjektų teikiamų duomenų rinkimu ir kokybės vertinimu, organizavimą[88]. Pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad BPM naudotųsi patikimais ir tiksliais priežiūros duomenimis.

Priežiūros duomenys renkami laikantis eiliškumo principo, dalyvaujant NKI

Duomenų srautas siunčiamas laikantis eiliškumo principo[89]. Jį taikydamas, ECB glaudžiai bendradarbiauja su NKI, kurios pirmosios gauna kredito įstaigų teikiamus rizikos ribojimo duomenis ir pirmosios tikrina tų duomenų kokybę. Kai ataskaitos teikiamos tiesiogiai ECB, jis su prižiūrimais subjektais bendradarbiauja tiesiogiai.

Šiuo metu eiliškumo principas tobulinamas numatant du skirtingus laikotarpius –trumpąjį ir ilgąjį. Taikant trumpojo laikotarpio principą, NKI prašomos perduoti duomenis ECB iki ECB nustatyto termino, net jei tikrinimo taisyklių klaidos dar neištaisytos. Taip siekiama užtikrinti, kad i) sutrumpėtų laikas nuo ataskaitų pateikimo iki duomenų prieinamumo BPM priežiūros institucijoms ir ii) būtų suderintas NKI ir ECB duomenų bazių turinys. NKI buvo prašoma trumpalaikį sprendimą taikyti visiems duomenims, teikiamiems nuo 2017 m. antrojo ketvirčio. Taikant ilgojo laikotarpio principą, siekiama nustatyti ir susieti kiekvienos NKI geriausią patirtį. Šiuo metu svarstoma, kaip suderinti priežiūros duomenų rinkimo iš prižiūrimų subjektų ir šių duomenų perdavimo ECB metodus.

Priežiūros duomenimis dalijamasi su suinteresuotosiomis šalimis

ECB gautos duomenų ataskaitos siunčiamos į BPM informacijos valdymo sistemą (angl. Information Management System, IMAS), kad duomenimis galėtų naudotis galutiniai vartotojai, tokie kaip JPG ir ECB bankų priežiūros horizontaliosios funkcinės sritys. Atrinkti įstaigų, daugiausia svarbių įstaigų, poaibio duomenys taip pat siunčiami EBI ir BPV.

Duomenys gali būti renkami kas mėnesį, kas ketvirtį, kas pusmetį ir kartą per metus; prieinami duomenys nuo 2014 m. gruodžio mėn. ataskaitinio laikotarpio.

2017 m., oficialiai paskelbus pagrindinius teisės aktus[90], priežiūros duomenų rinkinį papildė priežiūrinės lyginamosios analizės ir finansavimo planų duomenys bei FINREP ataskaitų teikimo tvarkos pakeitimai.

Atliekamas priežiūros duomenų kokybės vertinimas

ECB vertina priežiūros duomenų, pateiktų pagal EBI paskelbtus techninius įgyvendinimo standartus ir pagal trumpalaikius ad hoc pratimus kokybę. Šiomis aplinkybėmis labai svarbų vaidmenį atlieka duomenų kokybės pagal įstaigas suvestinė. Joje pateikiamas vertinimas ir vartotojui patogiu būdu apibendrinama įstaigos pateiktų priežiūros duomenų kokybė. 2017 m. suvestinė buvo gerokai patobulinta, siekiant pateikti informaciją apie pagrindinius duomenų kokybės rodiklius bei palengvinti priežiūros institucijų ir prižiūrimų subjektų dialogą duomenų kokybės klausimais.

Agreguoti priežiūros duomenys ir pagal 3 ramstį atskleista informacija skelbiami ECB bankų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje

Be suvestinių duomenų, ECB reguliariai teikia priežiūros duomenų rinkinius, pagrindinius rizikos rodiklius ir ataskaitas priežiūros institucijoms. Be to, kiekvieną ketvirtį ECB bankų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje skelbiami agreguoti bankų duomenys, apimantys svarbias įstaigas aukščiausiu konsolidavimo lygmeniu[91]. 2017 m. šie duomenys buvo gerokai patobulinti, papildžius statistiniais duomenimis apie sverto koeficientą ir padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį bei smulkiau juos išskaidant (pavyzdžiui, pagal geografinę vietą ir bankų klasifikaciją). Kiekvienais metais ECB taip pat skelbia bankų mokumo ir sverto rodiklius, kuriuos bankai atskleidžia pagal 3 ramsčio reikalavimus.

Informacijos valdymas BPM: IMAS sistema

2017 m. BPM informacijos valdymo sistema (IMAS) gerokai patobulėjo.

Siekiant užtikrinti geresnį tam tikrų BPM procesų palaikymą, sukurta naujų modulių, pavyzdžiui, BPM vidaus modelio tyrimai ir vykdymo užtikrinimo bei sankcijų skyrimo procedūros integruotos ir dabar valdomos IMAS sistemoje.

Esami moduliai patobulinti, kad atitiktų BPM veiklos ir metodikos pokyčius, pirmiausia – susijusius su nuolatine priežiūra, patikrinimais vietoje, veiklos planavimu, SREP ir leidimų išdavimo procedūromis.


6 Biudžeto lėšų panaudojimo ataskaita

BPM reglamente nustatyta, kad ECB privalo turėti pakankamai išteklių priežiūros funkcijoms veiksmingai vykdyti. Šie ištekliai finansuojami iš priežiūros mokesčių, kuriuos moka ECB prižiūrimi subjektai.

Priežiūros uždaviniams vykdyti skiriamos išlaidos ECB biudžete turi būti nurodomos atskirai[92]. ECB biudžeto valdymo institucijos įgaliojimai yra suteikti Valdančiajai tarybai. Ji tvirtina ECB metinį biudžetą Vykdomosios valdybos siūlymu, o su bankų priežiūra susijusiais klausimais pasitaria su Priežiūros valdybos pirmininku ir pirmininko pavaduotoju. Valdančiajai tarybai padeda Biudžeto komitetas (BUCOM), sudarytas iš visų Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų ir ECB atstovų. BUCOM Valdančiajai tarybai padeda pateikdamas ECB biudžeto planavimo ir stebėjimo ataskaitų vertinimus. Visų su priežiūra susijusių 2017 m. išlaidų padidėjimas, palyginti su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu, pirmiausia aiškintinas 2017 m. patvirtintu ECB bankų priežiūros darbuotojų skaičiaus padidėjimu ir pradedama didelio masto daugiamete tiksline vidaus modelių peržiūra.

ECB numato, kad 2018 m. valdomos išlaidos augs, daugiausia išlaidos svarbių įstaigų tiesioginei priežiūrai. Nors biudžete numatytos išlaidos įprastinėms užduotims atlikti stabilizavosi, vis atsiranda išorės veiksnių, dėl kurių, kaip aptarta 1 skyriuje apie 2018 m. priežiūros prioritetus, išteklius ateinantiems metams reikia didinti. Pirmiausia tai Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos ir 2018 m. vykdysimas kas dvejus metus atliekamas svarbių įstaigų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Todėl, kaip išsamiau paaiškinta 5 skyriaus 4 skirsnyje, 2017 m. rugsėjo mėn. Valdančioji taryba priėmė sprendimą 2018 m. toliau didinti ECB bankų priežiūros darbuotojų skaičių.


6.1 2017 m. išlaidos

Išlaidos, kurias ECB patyrė vykdydamas jam pavestus priežiūros uždavinius, visų pirma yra ECB bankų priežiūros generalinių direktoratų ir Priežiūros valdybos sekretoriato tiesioginės išlaidos. Vykdant priežiūros funkciją, naudojamasi ir kitų ECB veiklos padalinių teikiamomis bendrosiomis paslaugomis (žr. 5.6.2 skyrių).

2017 m. išlaidos buvo 6 % mažesnės, nei numatyta

2017 m. balandžio mėn. Valdančioji taryba priėmė ECB sprendimą dėl 2017 m. priežiūros mokesčių sumos išlaidoms padengti[93]. Šiuo sprendimu numatytos 464,7 mln. eurų metinės išlaidos bankų priežiūros uždaviniams vykdyti. 2017 m. pabaigoje su priežiūra susijusios ECB išlaidos sudarė 436,7 mln. eurų. Ši suma buvo 6 % mažesnė, nei numatyta, todėl, palyginti su numatytomis 2017 m. išlaidomis, susidarė 27,9 mln. eurų perteklius. Pagal taikomo Europos Centrinio Banko reglamento dėl priežiūros mokesčių (Mokesčių reglamento) nuostatas, visas šis perteklius bus įskaitytas į bendrą 2018 m. priežiūros mokesčių sumą[94].

7 lentelė
ECB bankų priežiūros išlaidų suskaidymas (2015–2017 m.)

(mln. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: dėl suapvalinimo bendrosios ir tarpinės sumos gali nesutapti.

Darbo užmokestis ir kitos išmokos

Darbo užmokestis ir kitos išmokos apima visas su atlygiu už darbą susijusias išlaidas, įskaitant išmokas už viršvalandžius, išmokas tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams ir kitas ilgalaikes išmokas, išmokas priežiūros srities darbuotojams ir bendrąsias paslaugas teikiančių padalinių darbuotojams.

2017 m. faktinės darbo užmokesčio ir kitų išmokų išlaidos sudaro 215,0 mln. eurų, t. y. 103 % visų planuotų su bankų priežiūra susijusių išlaidų. Per didelės šios biudžeto kategorijos išlaidos sietinos su 12 mln. eurų išmokų, skiriamų tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, pavyzdžiui, pensijų ir kitų ilgalaikių išmokų (pvz., neįgalumo), įtraukimu. Šios išmokos buvo vertinamos pagal 19-ąjį tarptautinį apskaitos standartą (TAS) „Išmokos darbuotojams“. Apskaitos standarte nustatoma, kad išmokų darbuotojams išlaidos turi būti pripažįstamos tą laikotarpį, kai darbuotojas jas uždirbo, o ne tada, kai jos mokamos ar mokėtinos.

Nuoma ir pastatų priežiūra

Finansinių metų pabaigoje faktinės išlaidos nuomai ir pastatų priežiūrai, įskaitant patalpų nusidėvėjimo išlaidas, sudarė 53,0 mln. eurų. 2017 m. išlaidos atitinka išlaidas, kurios yra nustatytos ECB sprendime dėl 2017 m. priežiūros mokesčių sumos išlaidoms padengti.

Kitos veiklos išlaidos

Kategorija „kitos veiklos išlaidos“ apima tokias išlaidas kaip konsultacijų, IT paslaugų, statistikos paslaugų, ilgalaikio turto (išskyrus patalpas) nusidėvėjimo, komandiruočių ir mokymų išlaidos.

Iš viso šios kategorijos biudžeto išlaidos sudaro 168,8 mln. eurų. Tai, kad panaudotos ne visos lėšos, daugiausia lėmė numatyti per dideli biudžeto poreikiai tokiai veiklai kaip verslo kelionės ir mokymai, taip pat mažesnės, nei planuota, išlaidos konsultacinėms paslaugoms.

Veikla, kuriai skiriama daugiausia šios kategorijos išlaidų, yra daugiametis tikslinės vidaus modelių peržiūros (TVMP) projektas. 2017 m. išlaidos išorės pagalbai sudarė 45,1 mln. eurų, t. y. pagal pradinę biudžeto sąmatą neišleista 10,9 mln. eurų. Tikimasi, kad projektas bus pabaigtas vykdyti 2019 m. Išsamesnė informacija apie TVMP projektą pateikta 1 skyriaus 5 skirsnyje.

Kitos 2017 m. veiklos išlaidos, be išlaidų TVMP projektui vykdyti, apima išorės pagalbą, kuria pasinaudota atliekant reguliarius patikrinimus vietoje, rengimąsi 9-ojo TFAS („Finansinės priemonės“) pokyčių poveikiui ir Brexitui. Apie visa tai išsamiai rašoma 1 ir 3 skyriuose.

2017 m. išlaidos pagal priežiūros uždavinius

ECB grupuoja išlaidas taikydamas du toliau nurodomus metodus: i) „kam“ – tai rodo minėtos darbo užmokesčio ir kitų išmokų, nuomos ir pastatų priežiūros, kitų veiklos išlaidų kategorijos; ii) „kokiam tikslui“ – ši klasifikacija yra pagrįsta į užduotis orientuotomis funkcijomis. ECB šią klasifikaciją taiko ir metines išlaidas, susigrąžintinas iš prižiūrimų subjektų per metinius priežiūros mokesčius, skirstydamas pagal tai, ar subjekto priežiūros statusas yra svarbus, ar mažiau svarbus.

Pagrindiniai į veiklą orientuoti ECB priežiūros uždaviniai yra šie:

  • tiesioginė svarbių bankų ar bankų grupių priežiūra;
  • mažesnės svarbos bankų ir bankų grupių priežiūros stebėsena (netiesioginė priežiūra);
  • horizontaliųjų uždavinių ir specializuotų paslaugų vykdymas.

Klasifikacija nustatoma pagal tai, kiek išlaidų patiria ECB padaliniai, vykdantys atitinkamas priežiūros užduotis. Išlaidų kategoriją „tiesioginė svarbių bankų ar bankų grupių priežiūra“ daugiausia sudaro išlaidos JPG ir patikrinimams vietoje. Įtraukiamos ir su TVMP projektu susijusios išlaidos. Mažesnės svarbos bankų ar bankų grupių priežiūros stebėsena apima priežiūros veiklą ir autorizavimo užduotis. Horizontalieji uždaviniai ir specializuotos paslaugos apima tokią veiklą kaip Priežiūros valdybos sekretoriato darbas, makroprudenciniai uždaviniai, priežiūros politikos formavimas, statistikos paslaugų teikimas, specialiosios teisinės paslaugos.

Mokesčių reglamento 8 straipsnyje nurodoma metodologija, taikytina dalijant metinius priežiūros mokesčius, numato, kad su horizontaliaisiais uždaviniais ir specializuotomis paslaugomis susijusios išlaidos paskirstomos proporcingai pagal visą priežiūros išlaidų sumą svarbiems bankams ir tiems, kas atlieka mažiau svarbių bankų priežiūros stebėseną.

Sudarant kiekvieną grupę, į toliau nurodomas išlaidas įtraukiamos ir bendrosios paslaugos, teikiamos pagalbinių ECB veiklos padalinių.

8 lentelė
Išlaidos ECB priežiūros uždaviniams vykdyti pagal funkcijas (2015–2017 m.)

(mln. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: dėl suapvalinimo bendrosios ir tarpinės sumos gali nesutapti.


6.2 Mokesčių mokėjimas 2017 m.

Teisinį pagrindą, kuriuo vadovaudamasis ECB taiko metinį priežiūros mokestį, kad padengtų su priežiūra susijusias išlaidas, sudaro BPM reglamentas ir Mokesčių reglamentas. Mokesčių reglamente nustatyta:

  1. visos metinės priežiūros mokesčių sumos apskaičiavimo metodika,
  2. kiekvienos prižiūrimos įstaigos mokėtinos mokesčio sumos apskaičiavimo metodika,
  3. metinio priežiūros mokesčio rinkimo tvarka.

Atnaujinta informacija apie ECB priežiūros mokesčių sistemos peržiūrą

2017 m. ECB pradėjo vykdyti savo taikomos priežiūros mokesčių sistemos peržiūrą. Atliekant peržiūrą, daugiausia dėmesio sutelkiama į kiekvienam prižiūrimam subjektui ir grupei taikomo metinio priežiūros mokesčio apskaičiavimo metodiką ir kriterijus. Tai pirmiausia susiję su ECB Mokesčių reglamento nuostatomis, kuriomis apibrėžiama metinio priežiūros mokesčio apskaičiavimo, priskyrimo ir taikymo metodika, ypač apie ECB Mokesčių reglamento III dalį („Metinio priežiūros mokesčio nustatymas“) ir V dalį („Mokesčio surinkimo tvarka“). Išlaidų, kurias ECB patiria vykdydamas priežiūros uždavinius, padengimas yra reglamentuojamas BPM reglamento 30 straipsniu, todėl šis klausimas į peržiūros aprėptį nepatenka.

Nuo 2017 m. birželio 2 d. iki liepos 20 d. ECB vykdė viešą konsultaciją dėl priežiūros mokesčių sistemos peržiūros. Iš viso gauta 13 atsakymų, daugiausia iš bankų asociacijų. 2014 m., kai sistema buvo sukurta, gautas 31 atsakymas. ECB per Priežiūros valdybą konsultavosi su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis.

Peržiūros rezultatai dar nepaskelbti, bet pirminis pastabų vertinimas rodo, kad pagrindinės sistemos nuostatos ir principai vertinami palankiai. Dauguma respondentų prašė papildomai paaiškinti tam tikrus sistemos elementus ar (ir) su procesu susijusius patobulinimus, tokius kaip supaprastintą statistinių duomenų (mokestinių veiksnių) rinkimo procedūrą. Kiek tai buvo įmanoma, ECB, atsižvelgęs į gautus atsiliepimus apie, pavyzdžiui, su turiniu susijusius savo interneto svetainės patobulinimus, 2017 m. jau pritaikė „greituosius rezultatus“.

Peržiūros rezultatai bus paskelbti 2018 m. antrąjį pusmetį bankų priežiūrai skirtoje ECB interneto svetainėje.

Visa surinkta mokesčių suma

ECB surinkta mokesčių suma priežiūros uždaviniams vykdyti yra 425 mln. eurų

Visa 2017 m. mokesčių suma, ECB surinkta priežiūros išlaidoms padengti, sudaro 425,0 mln. eurų. Numatant šią sumą, kaip pagrindas imtos numatomos visų metų išlaidos, sudarančios 464,7 mln. eurų, ir ši suma patikslinta dėl i) 41,1 mln. eurų pertekliaus, perkelto iš 2016 m. mokestinio laikotarpio, ir ii) 1,4 mln. eurų sumos, grąžintos tam tikriems bankams už praėjusį mokestinį laikotarpį.

Suma, susigrąžintina per metinius priežiūros mokesčius, dalijama į dvi dalis. Šis padalijimas siejamas su prižiūrimų subjektų statusu, t. y. įstaigų svarbumu ar mažesniu svarbumu, nes skirtingoms įstaigoms taikoma skirtingo lygio ECB priežiūra.

9 lentelė
Visos pajamos iš bankų priežiūros uždavinių vykdymo

(mln. eurų)

Šaltinis: ECB.

Kaip paaiškinta 6 skyriaus 1 skirsnyje, tarp faktinių 2017 m. bankų priežiūros išlaidų ir tais pačiais metais surinktos mokesčių sumos susidarė 27,9 mln. eurų grynasis perteklius. Išlaidų padalijimas į svarbių ir mažiau svarbių bankų kategorijas atliekamas pagal tai, kiek išlaidų 2017 m. patirta konkrečioms funkcijoms vykdyti. Kadangi svarbių bankų tiesioginės priežiūros faktinės išlaidos yra mažesnės, nei planuota, išlaidos horizontaliosioms užduotims perskirstomos mažiau svarbių bankų kategorijai. 2017 m. balandžio mėn. priimtame sprendime buvo numatytas toks paskirstymas: 92 % išlaidų prižiūrimiems svarbiems bankams, 8 % – prižiūrimiems mažesnės svarbos bankams. Faktinėmis išlaidomis pagrįstas faktinis santykis yra toks: 91 % išlaidų prižiūrimiems svarbiems bankams, 9 % – prižiūrimiems mažesnės svarbos bankams. Tai reiškia, kad 2017 m. susidarė mažesnės svarbos bankų mokėtinų mokesčių sumos deficitas, t. y. 2018 m. mažiau svarbiems bankams reikės sumokėti papildomus 2,3 mln. eurų mokesčių. Nors ir įvyko toks pokytis, 2017 m. mažesnės svarbos bankų mokestis buvo mažesnis nei prieš metus ir sudarė 39,3 mln. eurų, 2016 m. jis sudarė 43,7 mln. eurų.

Bankų mokami priežiūros mokesčiai

Kokio dydžio mokestį mokės konkretus bankas, priklauso nuo banko svarbos ir rizikos pobūdžio. Jo mokėtinas mokestis apskaičiuojamas pagal metinius mokestinius veiksnius, kuriuos visi prižiūrimi bankai turi pateikti už praėjusį mokestinį laikotarpį, t. y. už visus metus iki gruodžio 31 d. Bankas jam apskaičiuotą priežiūros mokestį sumoka kartą per metus, paskutinį finansinių metų ketvirtį.

Atsižvelgiant į viešos konsultacijos dėl priežiūros mokesčių sistemos metu gautas pastabas, 2017 m. spalio mėn. (tuo pačiu metu, kai pateikiami pranešimai apie metinio mokesčio mokėjimą) interneto puslapiuose apie priežiūros mokesčius buvo papildytas skirsnis „nustatykite mokesčio dydį“. Prižiūrimi bankai ir bankų grupės, naudodamiesi papildomais duomenimis ir pateikiamais pavyzdžiais, gali tiksliau įvertinti savo mokamų priežiūros mokesčių dydį.

Priežiūros mokestis skaičiuojamas aukščiausiu konsolidavimo lygmeniu BPM dalyvaujančiose valstybėse narėse. Jį sudaro kintamoji ir minimalioji mokesčio dalys. Pastaroji vienodai taikoma visiems bankams ir sudaro 10 % visos susigrąžintinų išlaidų sumos[95].

8 grafikas
Kintamoji mokesčio dalis nustatoma pagal banko svarbą ir rizikos pobūdį

Mokesčių reglamento 7 straipsnyje numatyta, kad atitinkamas priežiūros mokestis turi būti perskaičiuojamas, jei įvyksta tokių banko būklės pokyčių: i) pasikeičia prižiūrimo subjekto priežiūros statusas, t. y. svarbus subjektas tampa mažesnės svarbos subjektu ir atvirkščiai, ii) naujam prižiūrimam subjektui suteikiamas veiklos leidimas, iii) esamas leidimas panaikinamas. Dėl susijusių su ankstesniais mokestiniais laikotarpiais pasikeitimų, paskatinusių ECB iki 2017 m. balandžio mėn. priimti naujus sprendimus dėl priežiūros mokesčių, t. y. priėmus sprendimą dėl 2017 m. surinktinų mokesčių bendros sumos, susidarė 1,4 mln. eurų suma. Ši suma grąžinta 2017 m. pradžioje, į ją atsižvelgta 2017 m. balandžio mėn. patvirtinant visą mokesčių sumą. Vėliau nustatyta papildomų pokyčių, susijusių su bankų priežiūros mokesčiais, todėl grąžinta dar 0,3 mln. eurų grynoji suma. Į šią sumą bus atsižvelgiama nustatant bendrą prižiūrimų subjektų 2018 m. mokėtinų mokesčių sumą.

Daugiau informacijos apie priežiūros mokesčius pateikiama ECB bankų priežiūros svetainėje. Joje nuolat pateikiama naujausia praktinio pobūdžio naudinga informacija visomis oficialiosiomis ES kalbomis.

Su bankų priežiūros uždaviniais susijusios kitos pajamos

ECB turi teisę tiems prižiūrimiems subjektams, kurie nesilaiko ECB bankų rizikos ribojimo reguliavimo taisyklėse (ir ECB priežiūros sprendimuose) nustatytų įpareigojimų, skirti administracines baudas. Su tuo susijusios pajamos apskaičiuojant metinius priežiūros mokesčius neįtraukiamos. ECB Mokesčių reglamente užtikrinta, kad nei trečiosioms šalims mokama nuostolių suma, nei prižiūrimų subjektų ECB mokamos administracinės baudos (sankcijos) priežiūros mokesčiui neturi jokios įtakos. Prižiūrimų subjektų ECB mokamos administracinės baudos kaip pajamos įrašomos ECB pelno ir nuostolio ataskaitoje.

2017 m. ECB priėmė tris sprendimus dėl sankcijų taikymo, jais skirtos penkios baudos, kurių bendra suma yra 15,3 mln. eurų. Manoma, kad 11,2 mln. eurų gali būti nesumokėta, nes panaikinta subjekto, kuriam skirta ši bauda, banko veiklos licencija ir jis šiuo metu likviduojamas vadovaujantis atsargumo principu. Taigi, metų pabaigoje pripažintas visos reikalavimo sumos vertės sumažėjimas.

Išsamesnė informacija apie vykdymo užtikrinimą ir sankcijas pateikiama šios ataskaitos 4 skyriaus 2 skirsnyje.


7 ECB priimti teisės aktai

Toliau pateikiamas 2017 m. ECB priimtų bankų priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų, kurie paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir (arba) ECB interneto svetainėje, sąrašas. Į sąrašą įtraukiami teisės aktai, priimti pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 3 dalį, ir kiti aktualūs teisės aktai.


7.1 ECB reglamentai

ECB/2017/25
2017 m. rugpjūčio 25 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2017/1538, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/534 dėl priežiūros finansinės informacijos teikimo (OL L 240, 2017 9 19, p. 1)

ECB/2017/26
2017 m. rugpjūčio 25 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2017/1539, kuriuo nustatoma Reglamento (ES) 2017/1538, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/534 dėl priežiūros finansinės informacijos teikimo (ECB/2017/25), taikymo mažiau svarbiems prižiūrimiems subjektams, kuriems taikomos nacionalinės apskaitos sistemos (OL L 240, 2017 9 19, p. 212)


7.2 Kiti ECB teisės aktai (išskyrus reglamentus)

ECB/2017/6
2017 m. vasario 10 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2017/274, kuriuo nustatomi principai dėl nacionalinių kompetentingų institucijų koordinatorių padėjėjų darbo vertinimo teikimo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas (ES) 2016/3 (OL L 40, 2017 2 17, p. 72)

ECB/2017/9
2017 m. balandžio 4 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2017/697 dėl naudojimosi Sąjungos teisės aktuose numatytomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra mažiau svarbių įstaigų atžvilgiu (OL L 101, 2017 4 13, p. 156)

ECB/2017/10
2017 m. balandžio 4 d. Europos Centrinio Banko rekomendacija dėl nacionalinių kompetentingų institucijų naudojimosi kai kuriomis Sąjungos teisės aktuose numatytomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra mažiau svarbių įstaigų atžvilgiu bendrųjų kriterijų (OL L 120, 2017 4 13, p. 2)

ECB/2017/11
2017 m. balandžio 24 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2017/760 dėl visos metinių priežiūros įmokų sumos už 2017 m. (OL L 113, 2017 4 29, p. 52)

ECB/2016/40
2016 m. lapkričio 16 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2017/933 dėl bendrosios įgaliojimų priimti sprendimus dėl teisinių priemonių, susijusių su priežiūros uždaviniais, delegavimo sistemos (OL L 141, 2017 6 1, p. 14)

ECB/2016/41
2016 m. lapkričio 16 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2017/934 dėl sprendimų, susijusių su prižiūrimų subjektų svarba, delegavimo (OL L 141, 2017 6 1, p. 18)

ECB/2016/42
2016 m. lapkričio 16 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2017/935 dėl įgaliojimų priimti sprendimus dėl kompetencijos ir tinkamumo delegavimo bei kompetencijos ir tinkamumo reikalavimų vertinimo (OL L 141, 2017 6 1, p. 21)

ECB/2017/16
2017 m. gegužės 23 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2017/936, kuriuo paskiriami struktūrinių vienetų vadovai, įgalioti priimti deleguotuosius sprendimus dėl kompetencijos ir tinkamumo (OL L 141, 2017 6 1, p. 26)

ECB/2017/17
2017 m. gegužės 23 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2017/937, kuriuo paskiriami struktūrinių vienetų vadovai, įgalioti priimti deleguotuosius sprendimus dėl prižiūrimų subjektų svarbos (OL L 141, 2017 6 1, p. 28)

ECB/2017/21
2017 m. birželio 27 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2017/1198 dėl nacionalinių kompetentingų institucijų Europos Centriniam Bankui teikiamų ataskaitų apie kredito įstaigų finansavimo planus (OL L 172, 2017 7 5, p. 32)

ECB/2017/23
2017 m. rugpjūčio 3 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2017/1493, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2014/29 dėl priežiūros duomenų, kuriuos pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 680/2014 prižiūrimi subjektai pateikia nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, pateikimo Europos Centriniam Bankui (OL L 216, 2017 8 22, p. 23)


8 Europos bankų sektoriaus duomenys

ECB bankų priežiūros svetainėje pateikiami duomenys yra papildyti informacija apie pagrindines finansinio sverto ir likvidumo rodiklių tendencijas

Nuo 2016 m. gruodžio mėn. bankų priežiūros svetainėje ECB skelbia agreguotus svarbių įstaigų balanso straipsnių, pelningumo, mokumo ir kredito rizikos duomenis. 2017 m. skelbiami duomenys buvo papildyti finansinio sverto ir padengimo likvidžiuoju turtu rodikliais. Tokia bankų priežiūros statistika skelbiama kas ketvirtį, duomenys išskaidomi pagal geografinę vietą ir bankų klasifikaciją.

Toliau pateikiami svarbūs statistikos duomenys, aktualūs nagrinėjamam laikotarpiui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankų imtis įvairiais ataskaitiniais laikotarpiais skiriasi, nes keičiasi svarbių įstaigų sąrašas.

Pastaraisiais ataskaitiniais laikotarpiais galima pastebėti kapitalo pakankamumo rodiklių didėjimo aukščiausiu konsolidacijos lygmeniu tendenciją (žr. 10 lentelę). Bendras kapitalo pakankamumo rodiklis 2017 m. trečiąjį ketvirtį nuo 17,18 %, buvusio prieš metus, padidėjo iki 17,98 %. Panašiai padidėjo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ir 1 lygio kapitalo pakankamumo rodikliai. Sverto koeficientas didėjo nedaug, tiek apibrėžiamas kaip pereinamasis, tiek visiškai įgyvendintas. Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis 2017 m. trečiąjį ketvirtį nuo 137,64 %, buvusio prieš metus, padidėjo iki 140,27 %.

10 lentelė
Bendras kapitalo pakankamumo rodiklis ir jo sudedamosios dalys, sverto koeficientas, padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis pagal ataskaitinį laikotarpį

(procentais)

Šaltinis: ECB.
Pastabos: svarbios įstaigos, teikiančios ataskaitas aukščiausiu konsolidacijos lygmeniu, kurių prieinami bendrosios kapitalo pakankamumo atskaitomybės (COREP) ir finansinės atskaitomybės (FINREP) duomenys. 2016 m. trečiąjį ketvirtį svarbių įstaigų buvo 122, 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį – 121, 2017 m. pirmąjį ketvirtį – 118, o 2017 m. antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais – 114. Ataskaitinio laikotarpio subjektų skaičiaus kitimas susijęs su svarbių įstaigų sąrašo keitimu atlikus ECB bankų priežiūros vertinimą (jis paprastai atliekamas kartą per metus) ar įvykus susijungimams ir įsigijimams.

Turto kokybė gerėja

Bankų turto kokybė irgi gerėja, nes mažėja bendras neveiksnių paskolų rodiklis – nuo 6,49 %, buvusio 2016 m. trečiąjį ketvirtį, jis sumažėjo iki 5,15 % (žr. 13 pav.).

13 pav.
Turto kokybė: neveiksnios paskolos ir išankstiniai mokėjimai pagal ataskaitinį laikotarpį

Šaltinis: ECB.
Pastaba: imtis tokia pati kaip 10 lentelėje.

Bankų balansai lieka nepakitę (imties dydis kinta)

Visas bankų turtas ir įsipareigojimai (žr. 14 ir 15 pav.) rodo (kintančios) subjektų imties duomenis tam tikru laiku. Apskritai laikui bėgant pagrindiniai balanso straipsniai nesikeitė, tačiau turto sudėtis rodo, kad balansiniam straipsniui „grynieji pinigai, lėšos centriniuose bankuose ir kiti indėliai iki pareikalavimo“ daugiausia buvo būdinga didėjimo, o balansiniams straipsniams „skolos vertybiniai popieriai“ ir „išvestinės finansinės priemonės“ – mažėjimo tendencija. Įsipareigojimų sudėtis rodo balansinių straipsnių „išvestinės finansinės priemonės“ ir „išleisti skolos vertybiniai popieriai“ mažėjimo tendenciją, straipsnis „indėliai“ šiek tiek padidėjo.

14 pav.
Turto sudėtis pagal ataskaitinį laikotarpį

(mlrd. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastabos: imtis tokia pati kaip 10 lentelėje.

15 pav.
Įsipareigojimų ir nuosavybės sudėtis pagal ataskaitinį laikotarpį

(mlrd. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastabos: imtis tokia pati kaip 10 lentelėje.


9 Žodynėlis

bankų sąjunga (banking union) – viena iš sudedamųjų kuriamos ekonominės ir pinigų sąjungos dalių, apimanti integruotą finansų sistemą su Bendru priežiūros mechanizmu, bendru pertvarkymo mechanizmu ir bendru taisyklių sąvadu, įskaitant ir suderintas indėlių draudimo sistemas, kurios ateityje gali tapti bendra Europos draudimo garantijų sistema.

Bazelio bankų priežiūros komitetas, BBPK (Basel Committee on Banking Supervision, BCBS) – pagrindinė pasaulinė bankų prudencinio reglamentavimo standartus nustatanti institucija ir bendradarbiavimo bankų priežiūros reikalais forumas. Jis turi įgaliojimus stiprinti bankų reguliavimą, priežiūrą ir praktiką visame pasaulyje finansinio stabilumo didinimo tikslu. BBPK nariai yra organizacijos, turinčios teisę tiesiogiai vykdyti bankų priežiūrą, ir centriniai bankai.

Bendras priežiūros mechanizmas, BPM (Single Supervisory Mechanism, SSM) – mechanizmas, kuriuo suvienijama ECB ir dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų veikla vykdant priežiūros užduotis, priskirtas ECB. ECB yra atsakingas už efektyvų ir nuoseklų šio mechanizmo, kuris yra bankų sąjungos dalis, veikimą.

BPM pagrindų reglamentas (SSM Framework Regulation) – teisės aktas, kuriame nustatyta praktinė ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo įgyvendinant Bendrą priežiūros mechanizmą tvarka, kaip numatyta BPM reglamente.

BPM reglamentas (SSM Regulation) – teisės aktas, kuriuo sukuriamas vienas iš pagrindinių Europos bankų sąjungos elementų – euro zonos ir galbūt ES kitų valstybių narių kredito įstaigų Bendras priežiūros mechanizmas. BPM reglamentu ECB pavedami specialūs uždaviniai, susiję su prudencinės kredito įstaigų priežiūros politika.

didžiausia galima paskirstyti suma (maximum distributable amount, MDA) – pažeidus jungtinio rezervo reikalavimą gali būti nustatyti pelno (pvz., dividendų, atkarpos mokėjimų už papildomo 1 lygio kapitalo priemones, savo nuožiūra išmokamų pelno dalių) paskirstymo apribojimai. Bankui, kuris nevykdo jam nustatyto jungtinio rezervo reikalavimo, automatiškai draudžiama paskirstyti daugiau negu nustatyta didžiausia galima paskirstyti suma. Didžiausia galima paskirstyti suma yra banko paskirstytino pelno suma, padauginta iš koeficiento nuo 0,6 iki 0, priklausomai nuo to, kiek bendro 1 lygio kapitalo trūksta, kad būtų įvykdytas jungtinio rezervo reikalavimas.

Europos bankininkystės institucija, EBI (European Banking Authority, EBA) – 2011 m. sausio 1 d. įsteigta nepriklausoma ES institucija, užtikrinanti veiksmingą ir nuoseklų ES bankų sektoriaus prudencinį reglamentavimą ir priežiūrą. Pagrindinis jos uždavinys – padėti parengti bendrą Europos bankininkystės taisyklių sąvadą, kuriame būtų išdėstytos visoje ES taikomos suderintos prudencinės taisyklės.

Finansinio stabilumo taryba, FST (Financial Stability Board, FSB) – tarptautinė institucija, kuri skatina tarptautinį finansinį stabilumą koordinuodama nacionalines finansų institucijas ir tarptautines standartus nustatančias institucijas joms rengiant patikimą reguliavimo, priežiūros ir finansų sektoriaus politiką. Ji sudaro vienodas sąlygas, skatindama nuoseklumą įgyvendinant šią politiką visuose sektoriuose ir jurisdikcijose.

išsamusis vertinimas (Comprehensive Assessment) – finansinės būklės patikrinimai, kuriuos ECB privalo atlikti prieš pradėdamas vykdyti tiesioginę kredito įstaigos priežiūrą. Išsamieji vertinimai padeda užtikrinti, kad bankai turėtų pakankamai kapitalo ir galėtų atlaikyti galimus finansinius sukrėtimus. Toks vertinimas apima turto kokybės peržiūrą ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

jungtinė priežiūros grupė, JPG (Joint Supervisory Team, JST) – iš ECB ir NKI darbuotojų sudaryta priežiūros specialistų grupė, kuriai pavesta svarbaus prižiūrimo subjekto ar grupės priežiūra.

kompetencijos ir tinkamumo vertinimas (fit and proper assessment) – priežiūros institucijos privalo įvertinti, ar kandidatai į bankų valdymo organus yra kompetentingi ir tinkami. Tokius sprendimus dėl 119 didžiausių euro zonos bankų vadovų kompetencijos ir tinkamumo priima ECB, o sprendimus dėl mažesnės svarbos įstaigų kompetencijos ir tinkamumo vis dar priima nacionalinės priežiūros institucijos, išskyrus sprendimus dėl naujos banko licencijos išdavimo.

KRD IV / KRD IV (CRR/CRD IV) – Kapitalo reikalavimų reglamentas ir direktyva: Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (KRR) ir Direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros (KRD IV). Dažnai kartu vadinami KRD IV.

kvalifikuotasis akcijų paketas (qualifying holding) – turima kredito įstaigos kapitalo dalis, kuri sudaro 10 % ar daugiau kapitalo ar balsavimo teisių, arba tokia dalis, kuri suteikia galimybę daryti reikšmingą įtaką valdant tą kredito įstaigą.

mažesnės svarbos įstaiga (less significant institution, LSI) – tai įstaiga, kurios priežiūrą vykdo nacionalinė kompetentinga institucija (NKI), o svarbių įstaigų tiesioginę priežiūrą vykdo ECB.

minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas (minimum requirement for own funds and eligible liabilities, MREL) – visoms ES kredito įstaigoms taikomas reikalavimas, kurį jos turi tenkinti, kad žlugimo atveju galėtų padengti nuostolius. Šis reikalavimas nustatytas Europos Komisijos Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvoje (BGPD). Jo tikslas toks pats, kaip ir bendro nuostolių padengimo pajėgumo rodiklio. Tačiau konkretūs kapitalo reikalavimai pagal MREL yra apskaičiuojami kitaip, taikant EBI nustatytus kriterijus.

nacionalinė kompetentinga institucija, NKI (national competent authority, NCA) – pagal nacionalinę teisę oficialiai pripažinta viešosios valdžios institucija arba tarnyba, kuri pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę yra įgaliota vykdyti priežiūrą įstaigų, kurioms taikoma sisteminė priežiūra.

neprieštaravimo tvarka (non-objection procedure) – BPM reglamente įtvirtinta tipinė ECB sprendimų dėl priežiūros veiklos priėmimo tvarka. Priežiūros valdyba rengia sprendimų projektus ir teikia juos tvirtinti Valdančiajai tarybai. Sprendimai laikomi priimtais, jei per nustatytą laiką, ne ilgesnį kaip dešimt darbo dienų, Valdančioji taryba nepareiškia prieštaravimo.

neveiksnios paskolos (non-performing loans, NPLs) – EBI įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techninių įgyvendinimo standartų V priedo 145 pastraipoje dėl priežiūrinės atskaitomybės nustatyta, kad „neveiksnios paskolos – tai tokios paskolos, kurios atitinka vieną šių kriterijų arba abu: a) reikšmingas pozicijas vėluojama padengti ilgiau kaip 90 dienų; b) vertinama, kad skolininkas nesugebės įvykdyti visų savo kreditinių įsipareigojimų nerealizuodamas įkaito, nepaisant vėluojamos grąžinti sumos arba vėlavimo dienų skaičiaus.“

pasirinkimo galimybės ir teisės veikti savo nuožiūra (options and discretions, ONDs) – pasirinkimo teisė – tai ES teisės nuostata, pagal kurią valstybių narių kompetentingos institucijos turi teisę pasirinkti, kaip atitikti nuostatą, pasirinkdamos iš daugelio galimybių. Nacionalinių institucijų teisė veikti savo nuožiūra – tai ES bankininkystės teisės nuostata, pagal kurią valstybių narių kompetentingos institucijos gali pasirinkti, taikyti tam tikrą nuostatą ar ne.

pirmojo, antrojo ir trečiojo lygio turtas (Level 1, 2 and 3 assets) – trys turto lygiai nustatomi pagal įvesties duomenis, naudojamus turto vertei nustatyti. Pirmojo lygio turtu prekiaujama aktyviojoje rinkoje, todėl jam vertinti naudojami tokie įvesties duomenys kaip kotiruojamosios kainos. Antrojo lygio turtu prekiaujama nelikvidžioje rinkoje, todėl jo vertei nustatyti naudojami kiti įvesties duomenys nei pirmojo lygio turtui vertinti naudojamos kotiruojamosios kainos. Šie įvesties duomenys turi būti tiesiogiai ar netiesiogiai stebimi. Trečiojo lygio turtu yra prekiaujama mažai aktyviose ar nelikvidžiose rinkose. Todėl nėra stebėjimais pagrįstų duomenų jam įvertinti. Šio turto vertė turi būti nustatoma, naudojant tinkamiausią turimą informaciją apie rinkos dalyvių daromas prielaidas turto kainai nustatyti.

priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas (Supervisory Review and Evaluation Process, SREP) – tvarka, pagal kurią atliekami svarbių ir mažesnės svarbos kredito įstaigų priežiūriniai tikrinimai ir nustatoma, ar, be minimaliųjų, turėtų būti taikomi papildomi reikalavimai, susiję su nuosavomis lėšomis, informacijos atskleidimu arba likvidumu, arba taikomos kitos priežiūrinės priemonės.

sistema „Bazelis III“ (Basel III) – bendras reformos priemonių paketas, kurį parengė Bazelio bankų priežiūros komitetas, reaguodamas į 2008 m. finansų krizę. Sistema „Bazelis III“ grindžiama sistemos „Bazelis II“ taisyklių sąvadu. Jos tikslas – sustiprinti bankų sektoriaus reguliavimą, priežiūrą ir rizikos valdymą. Šiomis priemonėmis siekiama didinti bankų sektoriaus pajėgumą sumažinti sukrėtimus, patiriamus dėl finansinės ir ekonominės įtampos, gerinti rizikos valdymą ir valdymą, taip pat didinti bankų skaidrumą ir informacijos atskleidimą.

svarbi įstaiga (significant institution, SI) – BPM reglamente ir BPM pagrindų reglamente pateikti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar bankai laikytini svarbiais ir jų tiesioginę priežiūrą turi vykdyti ECB. Kad bankai būtų laikomi svarbiais, jie privalo atitikti ne mažiau kaip vieną tų kriterijų. Nepaisant kriterijų atitikties, įgyvendinant BPM gali būti bet kada nuspręsta priskirti įstaigą prie svarbių siekiant užtikrinti, kad būtų nuosekliai taikomi griežti priežiūros standartai. Iš viso ECB tiesiogiai prižiūri 118 svarbias bankų grupes.

veiklos išplėtimo ES tvarka (passporting procedures) – su įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas susijusi tvarka, pagal kurią kredito įstaiga, turinti vienos valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą veiklos leidimą ir jų prižiūrima, gali steigti filialus ir teikti paslaugas kitose valstybėse narėse, jeigu tokia veikla nurodyta leidime (kaip nustatyta KRD IV 33–46 straipsniuose).

vidaus modelis (internal model) – apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus taikomas rizikos apskaičiavimo ir valdymo metodas, kurį yra parengusi pati kredito įstaiga ir kurį ji gali taikyti tik iš anksto gavusi kompetentingos institucijos leidimą pagal KRR trečiąją dalį.

žlungantis arba galintis žlugti (failing or likely to fail, FOLTF) – bankas gali būti paskelbtas žlungančiu arba galinčiu žlugti dėl šių keturių priežasčių: i) jis nebeatitinka reikalavimų, kuriuos reikia tenkinti norint iš priežiūros institucijos gauti veiklos leidimą, ii) jo įsipareigojimai yra didesni nei turimas turtas, iii) jis nebegali laiku sumokėti savo skolų, iv) jam reikia nepaprastosios viešosios finansinės paramos. Kai bankas paskelbiamas žlungančiu arba galinčiu žlugti, jis turi atitikti vieną iš pirmiau minėtų sąlygų arba yra tikėtina, kad jis jas atitiks.

© Europos Centrinis Bankas, 2018

Pašto adresas 60640 Frankfurtas prie Maino, Vokietija
Telefonas +49 69 1344 0
Internetas www.bankingsupervision.europa.eu

Visos teisės saugomos. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jeigu nurodomas šaltinis.

ISSN 2443-5945 (html) DOI 10.2866/410848 (html)
ISSN 2443-5945 (pdf) DOI 10.2866/372790 (pdf)
ISBN 978-92-899-3148-9 (html) ES katalogo numeris QB-BU-18-001-LT-Q (html)
ISBN 978-92-899-3152-6 (pdf) ES katalogo numeris QB-BU-18-001-LT-N (pdf)


[1]Tai ir antrinės probleminio turto rinkos bei teisių į įkeistą turtą perėmimo mechanizmų efektyvumo didinimas, ir nemokumo bei restruktūrizavimo teisinių sistemų derinimas.
[2]Testuojant į kitų rūšių riziką, pavyzdžiui, rinkos riziką, nebuvo atsižvelgiama.
[3]Ekonominė nuosavo kapitalo vertė rodo, kokį poveikį palūkanų normos pokyčiai daro banko bankinės knygos vertei.
[5]ECB, „Financial integration in Europe“, May 2017.
[6]Bankų priežiūros statistika. Statistika yra pagrįsta informacija, surinkta remiantis techniniu įgyvendinimo standartu (TĮS) dėl priežiūrinės atskaitomybės, išdėstytu Europos Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 680/2014, ir ECB reglamentu dėl priežiūros finansinės informacijos teikimo (ECB/2015/13).
[10]Žr. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014 V priedą.
[11]Kaip nurodyta rekomendaciniame dokumente dėl neveiksnių paskolų, ECB bankų priežiūros vartojama sąvoka „didelį neveiksnių paskolų portfelį turintis bankas“ reiškia banką, kurio neveiksnių paskolų portfelis gerokai didesnis nei ES vidurkis.
[12]Ketvirčio duomenys nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.
[13]Teisinį pagrindą iš didelį neveiksnių paskolų portfelį turinčių bankų rinkti ketvirčio duomenis apie neveiksnias paskolas sudaro BPM reglamento 10 straipsnis ir BPM pagrindų reglamento 141 straipsnis. ECB gali pareikalauti, kad dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtos kredito įstaigos pateiktų visą informaciją, kurios reikia, kad ECB galėtų vykdyti jam patikėtus riziką ribojančios priežiūros uždavinius. Priežiūros tikslais gali būti reikalaujama informaciją pateikti tam tikru dažniu, tam tikru formatu. ECB šiais įgaliojimais naudojosi laikydamasis maksimalaus suderinimo principo pagal EBI techninius įgyvendinimo standartus (TĮS). Taikydamas šį metodą, ECB gali veikti lanksčiai, kad gautų bankų duomenų, reikalingų priežiūros uždaviniams įgyvendinti, ir reguliariai tikslinti (atnaujinti) reikalavimus dėl duomenų (su sąlyga, kad šie duomenys nerenkami pagal EBI TĮS).
[14]2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2395 kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su pereinamojo laikotarpio nuostatomis, skirtomis poveikiui nuosavoms lėšoms dėl 9-ojo TFAS įvedimo mažinti ir didelių pozicijų tvarkos, taikomos tam tikroms viešojo sektoriaus pozicijoms, išreikštoms bet kurios valstybės narės nacionaline valiuta, taikymo poveikiui mažinti (OL L 345, 2017 12 27, p. 27).
[15]Poveikis apskaičiuotas remiantis prielaida, kad 95 % su tikėtinų kredito nuostolių pripažinimu susijusio poveikio pirmąją standarto galiojimo dieną bus vėl pridedami prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo. Pereinamojo laikotarpio priemonių dėl grupavimo ir vertinimo poveikio nenumatyta.
[17]EBI į tai atkreipė dėmesį ir neseniai paskelbė Rekomendaciją dėl paslaugų pirkimo iš debesijos paslaugų teikėjų (Recommendation on outsourcing to Cloud Service Providers).
[19]Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas.
[21]Nuo 2016 iki 2017 m. kredito rizikos patikrinimų dalis padidėjo aštuoniais procentiniais punktais; vis dažniau prašoma atlikti patikrinimus, susijusius su kredito bylų peržiūromis, o tam reikia daug laiko. Kredito rizikos patikrinimų vietoje trukmė yra vidutiniškai trečdaliu ilgesnė nei bendras vidurkis.
[22]Nuo išvykstamojo patikrinimo vadovo paskyrimo iki rašto dėl tolesnių veiksmų pateikimo bankui.
[23]Išsamiau apie iniciatyvas, kurių imtasi skatinant bendrą MSĮ priežiūros metodiką, žr. MSĮ priežiūra BPM.
[24]Plačiau apie tai rašoma 2.4.1 skirsnyje.
[26]2017 m. balandžio 4 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2017/697 dėl nacionalinių kompetentingų institucijų naudojimosi Sąjungos teisės aktuose numatytomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra mažiau svarbių įstaigų atžvilgiu (ECB/2017/9).
[27]2017 m. balandžio 4 d. Europos Centrinio Banko rekomendacija dėl nacionalinių kompetentingų institucijų naudojimosi kai kuriomis Sąjungos teisės aktuose numatytomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra mažiau svarbių įstaigų atžvilgiu bendrųjų kriterijų (ECB/2017/10).
[28]Išsamesnę informaciją žr. 2015 m. ECB priežiūros veiklos metų ataskaitą.
[29]Oficialūs pranešimai dėl anticiklinio kapitalo rezervo gaunami kas ketvirtį, o pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų ir kitų sisteminės svarbos įstaigų pranešimai teikiami kartą per metus. Kai kurios nacionalinės priežiūros institucijos teikė pranešimus ir kitais klausimais, pavyzdžiui, dėl KRR 458 straipsnyje nurodytų aspektų. Pagal šio straipsnio nuostatas, sisteminei rizikai suvaldyti nacionalinės priežiūros institucijos gali taikyti makroprudencines priemones nacionaliniu lygiu, jeigu to nepavyksta tinkamai padaryti kitomis priemonėmis (numatytomis, pvz., 124 ir 164 straipsniuose). Pavyzdžiui, Belgijos ir Suomijos institucijos įdiegė priemones, padedančias mažinti riziką hipotekos paskolų rinkoje.
[30]Nustatytosios pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos (nuo 2019 m. bus visiškai taikomi laipsniški rezervų reikalavimai) yra BNP Paribas (Prancūzija), Groupe Crédit Agricole (Prancūzija), Deutsche Bank (Vokietija), ING Bank (Nyderlandai), Banco Santander (Ispanija), Société Générale (Prancūzija) ir UniCredit Group (Italija).
[31]Groupe BCPE (Prancūzija) 2017 m. išbraukta iš sąrašo.
[33]2017 m. birželio 25 d. dekretas Nr. 99, paskelbtas 2017 m. birželio 25 d. Italijos oficialiajame leidinyje Nr. 146.
[35]Pirmiausia, ECB bankų priežiūros ir BPV, taip pat nacionalinių pertvarkymo institucijų, kompetentingų institucijų ir centrinių bankų.
[36]BPeM reglamento 29 straipsnio 5 dalis ir BGPD 83 straipsnio 4 dalis.
[42]2004 m. kovo 4 d. Europos Centrinio Banko sprendimas dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Centrinio Banko dokumentais (ECB/2004/3), OL L 80, 2004 3 18, p. 42, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu ECB/2015/1 (OL L 84, 2015 3 28, p. 64).
[43]BPM reglamento 27 straipsnis kartu su KRD IV 53 ir paskesniais straipsniais.
[45]Tai įgaliojimai vertinti ECB valdymo veiklos efektyvumą, kaip apibrėžta ECBS statuto 27 straipsnio 2 dalyje ir BPM reglamento 20 straipsnio 7 dalyje.
[46]2016 m. kovo 23 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1075, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES dėl techninių reguliavimo standartų, kuriais nustatomas gaivinimo planų, pertvarkymo planų ir grupių pertvarkymo planų turinys, minimalūs kriterijai, kuriuos kompetentinga institucija turi įvertinti nagrinėdama gaivinimo planus ir grupių gaivinimo planus, grupių finansinės paramos sąlygos, reikalavimai nepriklausomiems vertintojams, nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų pripažinimas sutartyse, pranešimo reikalavimų ir pranešimo apie sustabdymą procedūros bei turinys ir pertvarkymo kolegijų veiklos funkcijos (OL L 184, 2016 7 8, p. 1).
[47]EBI gairės dėl minimalaus kokybinių ir kiekybinių gaivinimo plano rodiklių sąrašo (EBA/GL/2015/02) ir EBI gairės dėl įvairių scenarijų, kurie turi būti įtraukti į gaivinimo planus (EBA/GL/2014/06).
[48]EBI gairės dėl bendros priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) tvarkos ir metodikos (EBA/GL/2014/13).
[49]BGPD 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konsoliduotos priežiūros institucija ir patronuojamųjų įmonių kompetentingos institucijos turi stengtis priimti bendrą sprendimą ir dėl grupės gaivinimo plano vertinimo.
[50]Šis susitarimo memorandumas pasirašytas siekiant palengvinti ECB bankų priežiūros ir Šiaurės šalių institucijų bendradarbiavimą (ir pastarųjų bendradarbiavimą tarpusavyje) dėl svarbių filialų tiek euro zonoje, tiek už jos ribų. Todėl į memorandumą įtraukti ne tik euro zonos subjektai, bet ir tų Šiaurės šalių institucijų prižiūrimi subjektai. Susitarimo memorandume aptariami ne tik bankų priežiūros įgaliojimai, bet ir vartotojų apsaugos, mokėjimo paslaugų ir sistemų, kovos su pinigų plovimu klausimai. Taigi, memorandumas aprėpia daugiau nei ECB bankų priežiūros įgaliojimai. Tačiau memorandumą pasirašiusių institucijų bendradarbiavimo lygį ir toliau nustato ES teisė. ECB bankų priežiūra įgyvendinant susitarimo memorandumą dalyvauja tik vykdydama priežiūros įgaliojimus.
[51]Vienas iš 29 Bazelio pagrindinių principų – piktnaudžiavimas finansinėmis paslaugomis (29 Bazelio pagrindinis principas) į šį vertinimą nebus įtrauktas, nes ECB nėra kompetentingas kovos su pinigų plovimu klausimais. Tačiau TVF personalo pranešimas apie finansinį patikimumą į euro zonos FSĮP bus įtrauktas.
[52]28 svarbūs Bazelio pagrindiniai principai iš viso apima 216 svarbiausių kriterijų ir 17 papildomų kriterijų.
[53]2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), 16 straipsnis.
[54]Priskiriamas ir EBI pranešimas dėl gairių EBA/GL/2016/01, apie kurias ECB pranešė pavėluotai
[56]Europos Centrinio Banko 2017 m. kovo 8 d. nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl neužtikrintų skolos priemonių eiliškumo nemokumo atveju (CON/2017/6); Europos Centrinio Banko 2017 m. lapkričio 8 d. nuomonė dėl Sąjungos krizių valdymo sistemos peržiūros (CON/2017/47); Europos Centrinio Banko 2017 m. lapkričio 8 d. nuomonė dėl Sąjungos kapitalo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms sistemos pakeitimų (CON/2017/46).
[57]Šis pasiūlymas buvo Komisijos platesnės investicinių įmonių rizikos ribojimo sistemos peržiūros dalis. Pagal Komisijos pasiūlymą, investicinėms įmonėms (t. y. įmonėms, kurių turtas siekia daugiau negu 30 mlrd. eurų), būtų taikomos tos pačios taisyklės ir priežiūra, kaip ir ES bankams.
[58]Šie kriterijai nurodyti BPM reglamento 6 straipsnio 4 dalyje.
[59]2017 m. gruodžio mėn. paskelbtame svarbių ir mažesnės svarbos įstaigų sąraše atsižvelgiama į: i) sprendimus dėl svarbos, apie kuriuos prižiūrimoms įstaigoms pranešta iki 2017 m. gruodžio 5 d., ii) kitus grupių struktūros pokyčius, įgyvendintus iki 2017m. spalio 1 d.
[60]2017 m. kaip svarbi įvardyta tik viena nauja įstaiga – Barclays Bank PLC (įregistruota JK) filialas. Euro zonoje veikiantiems nedalyvaujančių valstybių narių kredito įstaigų filialams išsamusis vertinimas atskirai netaikomas.
[61]Leidimo galiojimo pasibaigimas reiškia, kad tais atvejais, kai tai numatyta nacionalinėje teisėje, leidimas nustoja galioti ir tam nereikia oficialaus sprendimo; tai teisinis poveikis, padaromas, kai tik atsiranda konkretūs, aiškiai apibrėžti pagrindai, pvz., subjektas aiškiai atsisako leidimo arba pati įstaiga nustoja egzistuoti, pavyzdžiui, dėl susijungimo su kita įmone.
[62]Įskaitant tam tikrą skaičių (17) prašymų dėl papildomų direktoriaus pareigų.
[63]Dėl šių 1 673 leidimų išdavimo procedūrų priimti 1 238 ECB teisės aktai. Kai kurie teisės aktai priimti dėl daugiau nei vienos leidimų išdavimo procedūros (pvz., dėl vienos svarbios įstaigos valdymo organų kelių narių kompetencijos ir tinkamumo vertinimo arba dėl skirtingų patronuojamųjų įmonių kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimo atliekant vieną sandorį).
[64]Šios procedūros susijusios su valdymo ir priežiūros organų narių, kuriems taikoma 2016m. lapkričio 16 d. Europos Centrinio Banko sprendimu (ES) 2017/935 dėl įgaliojimų priimti sprendimus dėl kompetencijos ir tinkamumo delegavimo bei kompetencijos ir tinkamumo reikalavimų vertinimo (ECB/2016/42) patvirtinta įgaliojimų delegavimo sistema, vertinimu.
[65]Kadangi 2014 m. duomenų įtraukimo data – 2015 m. sausio 15 d., 2014 ir 2015 m. duomenys šiek tiek dubliuojami.
[66]Specifiniams pirkėjams būdingas didelis sudėtingumas arba nepakankamas skaidrumas (pvz., privataus kapitalo fondams, nepriklausomiems valdymo fondams).
[67]Pagrindines užduotis atliekantys asmenys – tai darbuotojai, kurie nėra valdymo organo nariai, bet daro didelę įtaką įstaigos valdymui būdami bendrai atsakingi valdymo organui, pvz., kredito riziką vertinantys pareigūnai, atitikties užtikrinimo pareigūnai ir kt. 2017 m. pagrindines užduotis atliekančių asmenų vertinimą nacionalinėje teisėje numatė 12 euro zonos šalių.
[68]Į skiltį „Rizikos valdymas ir vidaus kontrolės priemonės“ patenka mechanizmai ir procesai, kuriuos subjektas privalo turėti, kad galėtų tinkamai nustatyti ir valdyti esamą arba galinčią kilti riziką ir apie ją tinkamai pranešti. Organizacinė struktūra nusako, kokią tiksliai apibrėžtą, skaidrią ir nuoseklią atsakomybę turi įstaiga.
[69]Daugiau informacijos apie EAR atliktą krizių valdymo auditą pateikiama 2.1.5 skyriuje.
[72]Pagal Priežiūros valdybos darbo reglamento 6 straipsnio 7 dalį, sprendimai gali būti priimami ir taikant rašytinę procedūrą, nebent tam prieštarautų bent trys balsavimo teisę turintys Priežiūros valdybos nariai. Tokiais atvejais klausimas įrašomas į artimiausio Priežiūros valdybos posėdžio darbotvarkę. Taikant rašytinę procedūrą, paprastai turi būti skiriama ne mažiau kaip penkios darbo dienos, kad Priežiūros valdyba galėtų tai apsvarstyti.
[73]Svarbių įstaigų skaičius 2017 m. gruodžio 5 d. Prižiūrimų subjektų sąrašas reguliariai atnaujinamas ir skelbiamas ECB bankų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje.
[77]Žr. OL L 141, 2017 m. birželio 1 d.
[78]Bendroji įgaliojimų priimti sprendimus dėl teisinių priemonių, susijusių su priežiūros uždaviniais, delegavimo sistema, Sprendimas ECB/2016/40.
[79]Sprendimas dėl įgaliojimų priimti sprendimus dėl kompetencijos ir tinkamumo delegavimo bei kompetencijos ir tinkamumo reikalavimų vertinimo, Sprendimas ECB/2016/42.
[80]Sprendimas dėl sprendimų, susijusių su prižiūrimų subjektų svarba, delegavimo, Sprendimas ECB/2016/41.
[81]Sprendimai, kuriais paskiriami struktūrinių vienetų vadovai, įgalioti priimti deleguotuosius sprendimus dėl kompetencijos ir tinkamumo, Sprendimas ECB/2017/16, ir struktūrinių vienetų vadovai, įgalioti priimti deleguotuosius sprendimus dėl prižiūrimų subjektų svarbos, Sprendimas ECB/2017/17.
[82]Administracinę peržiūros valdybą sudaro penki nariai (Jean-Paul Redouin (pirmininkas), Concetta Brescia Morra (pirmininko pavaduotoja), Javier Arístegui Yáñez, André Camilleri, Edgar Meister) ir du pakaitiniai nariai (René Smits ir Ivan Šramko).
[83]BMP reglamento 64 konstatuojamoji dalis.
[84]Byla T 122/15, Landeskreditbank Baden-Württemberg – Förderbank prieš ECB, 2017 m. gegužės 16 d. sprendimas, ECLI:EU:T:2017:337 (nagrinėjamas apeliacinis skundas: byla C-450/17 P). Bylos T 712/15 ir T 52/16, Crédit mutuel Arkéa prieš ECB, 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimas, ECLI:EU:T:2017:900.
[85]COM (2017) 591 final.
[86]Sprendime ECB/2014/39 yra nuostatų ir dėl organizacinių aspektų.
[87]FINREP (finansinė atskaitomybė, angl. FINancial REPorting) ir COREP (bendroji atskaitomybė, angl. COmmon REPorting) yra EBI techninių įgyvendinimo standartų dalis. FINREP – tai iš bankinių įstaigų renkama finansinė informacija, pateikiama standartine forma kaip metinės finansinės ataskaitos (balansinė, pelno ir nuostolio ataskaitos, išsamūs priedai). COREP – taip pat standartine forma pateikiama informacija, reikalinga 1 ramsčio skaičiavimams atlikti, tai duomenys apie nuosavas lėšas, atskaitymus, kapitalo reikalavimus (kredito, rinkos ir operacinės rizikos) ir dideles pozicijas.
[88]BPM pagrindų reglamento 140 straipsnio 4 dalis.
[89]Eiliškumo principas yra priežiūros duomenų perdavimo iš bankų į NKI, iš NKI į ECB ir iš ECB į EBI tvarka.
[90]Teisės aktai: ECB sprendimas įtraukti lyginamąją analizę: ECB sprendimas (ES) 2017/1493, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2014/29 (ECB/2017/23); ECB sprendimas dėl finansavimo planų: ECB sprendimas (ES) 2017/1198 dėl NKI teikiamų ataskaitų apie finansavimo planus (ECB/2017/21); ECB FINREP reglamento atnaujinimas: ECB reglamentas (ES) 2017/1538, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas 2015/534 dėl priežiūros finansinės informacijos teikimo (ECB/2017/25) ir ECB reglamentas (ES) 2017/1539 (ECB/2017/26).
[92]Pagal BPM reglamento 29 straipsnį.
[93]2017 m. balandžio 24 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2017/760 dėl visos metinių priežiūros mokesčių sumos už 2017 m. (ECB/2017/11).
[94]2014 m. spalio 22 d. Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1163/2014 dėl priežiūros mokesčių (ECB/2014/41) 9 straipsnis.
[95]Mažiausiems svarbiems bankams, kurių visas turtas mažesnis nei 10 mlrd. eurų, taikoma minimalioji mokesčio dalis yra perpus mažesnė.