Menu

ECB Pirmininko Mario Draghi įžanginis žodis

Ypač svarbus euro zonos atsigavimo veiksnys yra stabilus bankų sektorius, padedantis funkcionuoti ekonomikai. O svarbiausia pamoka, kurią išmokome iš krizės, yra tai, kad pagrindiniai bankų sektoriaus stabilumą lemiantys veiksniai yra griežtas reguliavimas ir efektyvi priežiūra. Tiesą sakant, viena iš pasaulinės finansų krizės priežasčių buvo pernelyg didelis reguliavimo sumažėjimas. Taigi, augimo darbotvarkė iš esmės apima griežtesnes finansų sektoriaus taisykles ir geresnę priežiūrą. Europos ir pasauliniu lygiais jau pasiekta didelė pažanga. 2014 m. lapkričio mėn. sukurta Europos bankų priežiūra. Tai buvo lemiamas žingsnis, padėjęs pagrindą stabilesniam bankų sektoriui ir labiau integruotai Europai.

Per paskutinius keletą metų Europos bankai tapo atsparesni – pagerėjo jų kapitalas, svertai, finansavimas ir rizikos prisiėmimas. Todėl jie gali atlaikyti ekonomikos krizes besiformuojančios rinkos šalyse, naftos kainų krytį, tiesiogines Brexit pasekmes. Be to, geresnės būklės bankai gali nepertraukiamai teikti kreditą, kuris taip reikalingas euro zonos ekonomikos atsigavimui palaikyti.

Europos bankų priežiūra suvaidino esminį vaidmenį užtikrinant sektoriaus atsparumą. Įvedant griežtą ir sąžiningą bankų priežiūrą – vykdomą laikantis vienodai aukštų standartų visoje euro zonoje – radosi daugiau pasitikėjimo priežiūros kokybe, taigi, ir bankų stabilumu.

Tačiau problemų tebekyla. Bankų sektoriaus gebėjimą visu pajėgumu palaikyti euro zonos atsigavimą riboja mažas pelningumas. Mažam bankų pelningumui turi įtakos pajėgumų perteklius, neefektyvumas ir paveldėtas turtas. Rasti tinkamą atsaką į šiuos iššūkius turi patys bankai. Ir, kad euro zonos atsigavimas būtų spartus, jie privalo jį rasti greitai.

Europos bankų priežiūra labai prisideda prie euro zonos bankų sektoriaus stabilumo. Kartu ji užtikrina vienodas sąlygas, būtinas bendrai bankų rinkai. Tačiau tam, kad galėtume užtikrinti bendros bankų rinkos vientisumą, turime užbaigti kurti bankų sąjungą. Kaip sukūrėme bendrą priežiūros ir pertvarkymo mechanizmą euro zonoje, taip turime užtikrinti ir tai, kad indėlininkai būtų vienodai saugūs bet kurioje šalyje.


Įžanginis interviu su Priežiūros valdybos pirmininke Danièle Nouy

2016 m. lapkričio mėn. suėjo dveji metai kaip vykdoma ECB bankų priežiūra. Ar esate patenkinta jos ligšioliniais rezultatais?

Pasakysiu atvirai – aš labai didžiuojuosi tuo, ką esame pasiekę. Per trumpą laiką sukūrėme instituciją, kuri padeda užtikrinti viso Europos bankų sektoriaus stabilumą. Žinoma, Europos bankų priežiūra labai nesena, dar yra kur tobulėti. Bet ji veikia, ir veikia gerai. Žmonės iš visos Europos dirba kartu, siekdami vieno bendro tikslo –bankų sektoriaus stabilumo. Kai kurie dirba čia, ECB, bet daug daugiau žmonių dirba nacionalinėse priežiūros institucijose. Kartu jie yra puiki Europos bankų priežiūros specialistų grupė. Būtent jų pasiaukojimas lemia mūsų sėkmę. Esu jiems be galo dėkinga. Man labai malonu ir didelė garbė dirbti kartu su visais šiais žmonėmis –ECB darbuotojais, nacionalinėmis priežiūros institucijomis ir, žinoma, Priežiūros valdybos nariais.


Ar galite glaustai išvardyti svarbiausius Europos bankų priežiūros 2016 m. pasiekimus?

Man ateina į galvą trys dalykai: pirma, mes pradėjome veiksmingai spręsti neveiksnių paskolų problemą. Dar 2015 m. jai spręsti sudarėme specialią darbo grupę. 2016 m. parengėme gairių bankams projektą, kuriame numatyta, kaip mažinti aukštą neveiksnių paskolų lygį. Tai buvo svarbus žingsnis pirmyn. Antra, mes toliau didinome euro zonos bankų sektoriaus mokumą. Ir galiausiai, toliau derinome euro zonos bankų priežiūrą taikydami vienodai aukštus standartus visiems prižiūrimiems bankams.


Ką būtent darėte derindami priežiūros praktiką?

Europos riziką ribojančios priežiūros teisė numato daug pasirinkimo galimybių ir teisių veikti savo nuožiūra, o tai prižiūrėtojams teikia tam tikros laisvės taikant taisykles. 2016 m. mes su nacionalinėmis priežiūros institucijomis susitarėme naudotis šiomis pasirinkimo galimybėmis ir teisėmis vienodai visoje euro zonoje, o vėliau išleidome ECB reglamentą ir vadovą. Dar viena svarbi priežiūros vienodinimo priemonė yra priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, SREP). SREP užtikrina, kad visų euro zonos bankų priežiūra būtų vykdoma taikant vienodus metodus ir standartus. 2016 m. SREP toliau tobulinome, pritaikėme. Todėl papildomas priežiūros kapitalas dabar yra daug labiau atitinka kiekvieno banko rizikos pobūdį.


Taigi, dabar euro zonos bankai dirba vienodomis sąlygomis?

Siekdami šio tikslo, mes padarėme nemažą pažangą. Tačiau nevienodumų dar yra. Pavyzdžiui, reguliavimas euro zonoje vis dar kiek netolygus. Kai kurios taisyklės bankams rengiamos kaip ES direktyvos, bet jas dar reikia perkelti į nacionalinę teisę. Taigi, faktinės taisyklės kiekvienoje šalyje vis kitokios, todėl Europos bankų priežiūra yra mažesnio efektyvumo ir brangesnė. Vadinasi, jei politikos formuotojai į bankų sąjungą žiūri rimtai, jie privalo taisykles toliau derinti. Vienas galimas pasirinkimas būtų mažiau vadovautis direktyvomis ir daugiau – reglamentais, nes jie visose ES valstybėse narėse taikomi tiesiogiai. Nesenas Europos Komisijos pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų, kuriuo iš naujo įvertinami daugelis taisyklių sąvado aspektų, suteikia puikią galimybę toliau derinti bankų reguliavimą ES. Turime nepraleisti šios galimybės. Galutiniu teisės tekstu turi būti užtikrinta ir tai, kad priežiūros institucija turėtų visas reikiamas priemones tinkamai vykdyti pareigas ir tai galėtų daryti lanksčiai.


Ar vienodos sąlygos taikomos ir tiems bankams, kurių ECB tiesiogiai neprižiūri?

ECB tiesiogiai prižiūri apie 130 didžiausių euro zonos bankų – svarbių įstaigų. Kitų bankų (apie 3 200), kurie vadinami mažesnės svarbos įstaigomis, tiesioginę priežiūrą vykdo nacionalinės kompetentingos institucijos. ECB vaidmuo vykdant mažesnės svarbos įstaigų priežiūrą yra netiesioginis. Mes su nacionalinės priežiūros institucijomis palaikome vienodų standartų taikymą prižiūrint ir mažesnės svarbos įstaigas. 2016 m. nustatėme daug tokių standartų. Be to, praplėtėme požiūrį į mažesnių bankų pasirinkimo galimybes ir teisę veikti savo nuožiūra, taip pat dirbame tobulindami mažesnės svarbos įstaigų SREP. Suprantama, mažesnės svarbos įstaigų atžvilgiu laikomės proporcingumo principo. Priežiūros intensyvumo lygį taikome prie mažesniųjų bankų patiriamos rizikos.


O kaip Europos bankams sekasi?

Na, geroji naujiena yra ta, kad per pastaruosius keletą metų jie tapo daug atsparesni, labai padidėjo jų kapitalo rezervai. Tačiau rizikų ir iššūkių tebekyla. Bankams tenka ne tik aiškintis, kaip padidinti pelną sudėtingoje aplinkoje, disponuoti paveldėtu turtu, kovoti su nusikaltimais kibernetinėje erdvėje ir mažinti kitokią IT riziką, bet ir spręsti daug kitokių klausimų. Ar stiprės ne bankų keliama konkurencija? Kokia euro zonos ekonomikos plėtros kryptis? Kokią įtaką euro zonos bankams turės Brexit? Kaip pasireikš kitos geopolitinės problemos? Bankai veikia pasaulyje, kuriam būdinga rizika ir pokyčiai. Jie turi tą riziką valdyti ir prisitaikyti prie pokyčių. Tik taip jie galės ilguoju laikotarpiu toliau dirbti pelningai.


Žemos palūkanų normos ir griežtesnis reguliavimas dažnai įvardijami kaip ypatingi išbandymai bankams. Koks Jūsų požiūris į tai?

Daugiau kaip pusę visų euro zonos didžiųjų bankų pajamų sudaro palūkanų pajamos. Taigi, palūkanų normos tikrai yra problema, o žemos palūkanų normos – išbandymas. 2017 m. mes toliau tirsime bankų palūkanų normų riziką. Pavyzdžiui, šių metų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis sudarys jautrumo analizė, kuria bus siekiama nustatyti, kokį poveikį bankinei knygai turi palūkanų normų rizikos pokyčiai. Apie reguliavimą žinoma tai, kad taisyklės visada yra našta tiems, kurie privalo jų laikytis. Tačiau šiuo atveju mes turime galvoti ne vien apie bankus. Griežtesnės taisyklės padeda išvengti krizių. Juk jau žinome, kad finansų krizės daug kainuoja ekonomikai, mokesčių mokėtojams, galiausiai – patiems bankams. Taigi, būtų puiku, jei pasaulinė reguliavimo reforma būtų baigta vykdyti taip, kaip numatyta. Ir paskutinis dalykas, kurį turime padaryti, – tai sugrįžti prie pasaulinės reguliavimo reformos. Finansų sektorius peržengia šalių sienas, tokios turėtų būti ir jo reguliavimo taisyklės. Šią svarbią pamoką išmokome iš finansų krizės.


Kaip bankų priežiūra yra sprendžiamos problemos, su kuriomis susiduria bankai?

Rizikos ir problemos, kurias ką tik paminėjau, atsispindi mūsų numatomose prioritetinėse 2017 m. priežiūros srityse. Visų pirma, mes toliau analizuosime bankų veiklos modelius ir jų pelningumą skatinančius veiksnius. Tuo tikslu jungtinės priežiūros grupės nuodugniai tirs atitinkamus bankus. Taip pat vertinsime, kokią įtaką euro zonos bankų veiklos modeliams gali turėti tokie pokyčiai kaip finansinės technologijos (angl. FinTech) ir Brexit. Tačiau primesti naujus veiklos modelius, žinoma, nėra mūsų darbas. Vis dėlto mes galime priversti suabejoti esamais veiklos modeliais, ir priversime. Antra prioritetinė sritis – rizikos valdymas. Dabartinėje mažo pelningumo ir didelio likvidumo aplinkoje bankai gali susivilioti siekti pelningumo pavojingais būdais. Tokiomis aplinkybėmis rizikos valdymas yra svarbus kaip niekada. Ir trečias mūsų prioritetas – kredito rizika. Ji daugiausia susijusi su neveiksniomis paskolomis, šią svarbią problemą jau minėjau.


2016 m. neveiksnios paskolos tikrai buvo didelė problema. Kokia dabartinė padėtis?

Bankai ir jų prižiūrėtojai jau yra išties daug nuveikę. Ir vis dėlto neveiksnios paskolos tebėra didelė problema. Jos tarsi našta bankų balansuose – neleidžia didėti pelnui, riboja bankų pajėgumą kredituoti ekonomiką. Mūsų parengtos gairės padės bankams pagerinti balansų kokybę. Jose skatinama neveiksnias paskolas nuosekliai restruktūrizuoti, pripažinti, sudaryti joms atidėjinius, jas atskleisti. Daug neveiksnių paskolų turintys bankai skatinami nusistatyti konkrečius mažinimo tikslus ir juos įgyvendinti. Gairėse apibrėžiami geriausios praktikos pavyzdžiai – tai mūsų priežiūros lūkesčiai. Jungtinės priežiūros grupės jau pradėjo aktyviai dirbti su bankais, siekdamos išsiaiškinti, kaip jie planuoja gaires įgyvendinti. Vis dėlto neveiksnių paskolų problema nėra vien tik bankų ir jų priežiūros problema. Kaip greitai bankas gali išspręsti neveiksnių paskolų problemą, priklauso ir nuo nacionalinių teisės bei teismų sistemų. Kai kuriose šalyse šios sistemos greitai spręsti neveiksnių paskolų problemą trukdo. Bankams galėtų padėti šalių politikos formuotojai. Jie galėtų teismų sistemas padaryti efektyvesnes, pagerinti įkeisto turto prieinamumą, sukurti greitas neteismines procedūras, suderinti fiskalines skatinimo priemones.


Minėjote rizikos valdymą kaip vieną 2017 m. prioritetinių sričių. Ką tai reiškia?

Aišku, kad bankai turi visada ir visur patikimai valdyti riziką, – juk jie užsiima veikla, susijusia su rizikos prisiėmimu ir paskirstymu. Tačiau patikimai valdyti riziką sudėtinga, tam reikia daugelio dalykų. Visų pirma, būtina tinkama kultūra – tokia, kai rizikos valdymas vertinamas, o ne laikomas kliūtimi, trukdančia gauti didesnį pelną. Kalbant dalykiškiau, tinkamam rizikos valdymui būtina tinkama valdymo struktūra – rizikos valdytojams turėtų būtų suteiktas balsas, kurį girdėtų tie, kurie priima sprendimus. 2016 m. birželio mėn. paskelbėme apžvalgos rezultatus, ir jie parodė, kad daugeliui bankų dar būtina tobulėti. Galiausiai, kad rizika būtų tinkamai valdoma, būtina turėti gerus duomenis. Štai kodėl 2017 m. mes vertinsime, kaip bankai laikosi atitinkamų tarptautinių standartų. Dar pradėsime vykdyti naują projektą, kuriuo sieksime įvertinti vidaus modelius, bankų taikomus pagal riziką įvertintam turtui apskaičiuoti. Šie modeliai yra svarbūs, nes pagal riziką įvertintas turtas yra kapitalo reikalavimų apskaičiavimo pagrindas. Galiausiai, imsimės teminės peržiūros, kuria bus siekiama įvertinti bankų veiklą perkant išorės paslaugas ir ištirti, kaip jie valdo su tuo susijusią riziką.


Kaip įsivaizduojate būsimą Europos bankų priežiūrą? Kaip ji praverčia visuomenei ir bankams?

Bankams priežiūra – tarsi atsvara, leidžianti didinti stabilumą. Bankai yra linkę matyti grąžą, prižiūrėtojai – riziką, bankai būna linkę rūpintis pelningumu, prižiūrėtojai – stabilumu. Atlikdami savo vaidmenį, prižiūrėtojai neleidžia bankams prisiimti per didelės rizikos ir taip padeda išvengti krizių ateityje. Jie saugo taupančiuosius, investuotojus, mokesčių mokėtojus ir visą ekonomiką. Europos bankų priežiūra teikia dar vieną naudą – kuria tam tikrą Europos perspektyvą. Peržengiant valstybių sienas, galima anksti pastebėti riziką ir neleisti jai plisti. Veikiant nepriklausomai nuo nacionalinių interesų, galima būti griežtu ir sąžiningu euro zonos bankų prižiūrėtoju. Taigi, Europos bankų priežiūra padeda sudaryti vienodas sąlygas, kai visi turi tokias pačias galimybes ir tokius pačius įsipareigojimus. Tai pagrindas, ant kurio Europos bankų sektorius gali augti ir nešti naudą visai ekonomikai.


Priežiūros vaidmuo užtikrinant finansinį stabilumą

2016 m. euro zonos bankų pelnas buvo stabilus, bet nedidelis. Tačiau jiems gresianti rizika ir iššūkiai, palyginti su vyravusiais 2015 m., beveik nepasikeitė. Pagrindinė rizika buvo susijusi su bankų veiklos modelių tvarumu ir pelningumu. Kitos pagrindinės rizikos rūšys – didelis neveiksnių paskolų lygis ir geopolitinis neapibrėžtumas, toks kaip vidutinio laikotarpio ir ilgalaikis Brexit poveikis. Pagal šių rūšių riziką Europos bankų priežiūra nustatė vykdomos priežiūros prioritetus.

Europos bankų priežiūra toliau tobulino pagrindinę savo taikomą priemonę – priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (SREP). Todėl bankų kapitalo reikalavimai buvo labiau priderinti prie individualaus jų rizikos pobūdžio. Visas kapitalo poreikis atlikus 2016 m. SREP beveik nepakito.

2016 m. Europos bankų priežiūra padarė reikšmingą pažangą spręsdama neveiksnių paskolų problemą. Rugsėjo mėn. ji viešoms konsultacijoms pateikė gairių projektą. Gairėse pateiktos rekomendacijos ir geriausios praktikos pavyzdžiai padės bankams veiksmingai mažinti neveiksnias paskolas.

Kredito įstaigos. Pagrindinė rizika ir veiklos rezultatai

Pagrindinė rizika bankų sektoriuje ir priežiūros prioritetai

Pagrindinė rizika Europos bankų sektoriuje nepakito

2016 m. nustatyta rizika daugeliu atveju tebėra aktuali ir 2017 m. Euro zonos bankai vis dar veikia verslo aplinkoje, kuriai būdingas nedidelis ekonomikos augimas. Prastoki ekonominės veiklos rezultatai turi poveikio palūkanų normoms, ekonomikos atsigavimui ir skatina pagrindinę euro zonos bankų sektoriaus riziką, kurios rūšys yra nurodytos 1 pav.

Užsitęsęs mažų palūkanų normų laikotarpis padeda ekonomikai ir mažina įsipareigojimų neįvykdymo riziką. Tačiau kartu keliamas spaudimas bankų veiklos modeliams, nes dėl mažų palūkanų normų mažėja palūkanų pajamos tuo metu, kai bendras pelningumas ir taip yra mažas. Veiklos modelių tvarumo ir mažo pelningumo rizika 2016 m. ir toliau buvo vienas pagrindinių euro zonos bankų sektoriaus rūpesčių.

Bankai turi mažinti didelę neveiksnių paskolų apimtį

Kitas susirūpinimo šaltinis yra didelė neveiksnių paskolų apimtis dalyje euro zonos bankų. Dėl šios priežasties bei mažėjančio pelningumo tokie bankai yra pažeidžiamesni keičiantis rinkos nuotaikoms. Todėl bankams reikia teisingos ir patikimos strategijos, įskaitant aktyvų neveiksnių paskolų portfelių valdymą, kad pagerėtų jų balansų kokybė.

Brexit bankams kelia geopolitinę riziką

Didėja geopolitinis neapibrėžtumas. Rengiant JK referendumą dėl Brexit, ECB bankų priežiūra palaikė glaudžius ryšius su pažeidžiamiausiais bankais ir taip siekė užtikrinti, kad jie atidžiai stebėtų situaciją, kylančią riziką ir pasirengtų galimoms pasekmėms. Šiuo laikotarpiu bankų sektoriuje nebuvo nustatyta jokios reikšmingos likvidumo, finansavimo ar operacinės rizikos. Tačiau dėl pastaruoju metu vykstančių politinių procesų gali būti atidedamos investicijos, todėl augimas gali būti lėtas.

1 pav.

Euro zonos bankų sistemos rizikos žemėlapis

Neveiksnios paskolos ES geopolitinis neapibrėžtumas Mažos palūkanų normos BREŠ ir Kinija Rizikos premijų pasikeitimasl Aplaidumas PSŠ mokumas Ne bankų konkurencija Bankų reakcija į naują reguliavimą Rinkos nelikvidumas Euro zonos fiskaliniai disbalansai Mažas euro zonos augimas Nekilnojamojo turto rinkos Kibernetiniai nusikaltimai ir IT sutrikimai didelis didelė mažas (maža) Rizikos tikimybė Rizikos poveikis

Šaltinis: ECB; rodyklėmis parodyti galimi vieno rizikos šaltinio poveikio persidavimo kitam kanalai (nurodomas tik pagrindinis pirminis poveikis); neveiksnios paskolos: šis rizikos šaltinis svarbus tik tiems euro zonos bankams, kurių neveiksnių paskolų rodiklis yra didelis.

Vertintina ne tik saugesnės ir atsparesnės finansų sistemos teikiama nauda, bet ir su reguliavimu ateityje susijęs neapibrėžtumas. Baigus „Bazelio III“ peržiūrą ir nustačius minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo (angl. minimum requirement for own funds and eligibile liabilities, MREL) tikslinius lygius, reguliavimo neapibrėžtumas sumažės, bankų veiklos aplinka taps stabilesnė. Be to, šiuo metu bankai rengiasi įgyvendinti nuo 2018 m. pradžios įsigaliosiantį 9-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą (TFAS). Vis dėlto tam tikriems bankams vis dar gali būti sudėtinga ir tenkinti griežtesnius reikalavimus, ir tuo pat metu palaikyti pakankamą pelningumą.

2016 m. ECB bankų priežiūra euro zonos bankams pritaikė ES mastu atliekamą Europos bankininkystės institucijos (EBI) testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir ECB bankų priežiūros SREP testavimą nepalankiausiomis sąlygomis [1]. ES mastu atliekamas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis apėmė 37 dideles svarbias įstaigas (joms visoms priklauso apie 70 % bankų turto, kuriam taikoma Europos bankų priežiūra). Šių bankų testavimo rezultatus EBI paskelbė 2016 m. liepos 29 d[2]. SREP testavimas apėmė dar 56 svarbias euro zonos įstaigas. Siekiant įvertinti finansų įstaigų atsparumą neigiamiems rinkos pokyčiams ir gauti SREP atlikti reikalingų duomenų, abiem atvejais buvo taikoma iš esmės tokia pati metodika.

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai parodė, kad:

  • bankų sistema gali atlaikyti net didesnį nepalankiausių sąlygų poveikį nei tas, kuris buvo imituojamas atliekant išsamųjį vertinimą 2014 m., ir, patyrusi tą poveikį, ji gali išsaugoti beveik tokį patį kapitalo lygį;
  • svarbiausi veiksniai, lemiantys testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų skirtumus pagal bazinį ir nepalankųjį scenarijus, yra padidėję paskolų nuostoliai, sumažėjusios grynosios palūkanų pajamos ir didesni rinkos rizikos pozicijų perkainojimo nuostoliai;
  • bankų, kurių kredito kokybė prastesnė, o neveiksnių paskolų rodikliai didesni, patiriamas vidutinis nepalankiausių sąlygų poveikis paskolų nuostoliams ir grynosioms palūkanų pajamoms yra didesnis; tai rodo, kaip svarbu mažinti didelius neveiksnių paskolų rodiklius.

Grupė, kurią sudarė apie 250 narių iš ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų (NKI) ar nacionalinių centrinių bankų (NCB), vykdė griežtą bankų gaunamų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų kokybės užtikrinimo procesą. Jį vykdant, pasinaudota jungtinių priežiūros grupių (JPG) turimomis žiniomis apie konkrečius bankus, tarpusavio lyginamąja analize, paties ECB skaičiavimais „iš viršaus į apačią“ ir NKI patirtimi.

1 grafikas

Priežiūros prioritetai 2016 ir 2017 m.

2017 m. ir vėlesnė priežiūros veikla1 2016 m. prioritetai Tikėtina, kad bus tęsiama 2018 m. 2017 m. prioritetai Veiklos modeliai ir pelningumą skatinantys veiksniai Kredito rizika dėl neveiksnių paskolų ir koncentracijos Rizikos valdymas Veiklos modeliai ir pelningumą skatinantys veiksniai Kredito rizika Rizikos valdymas ir duomenų kokybė Kapitalo pakankamumas Likvidumas Pasiruošimas Brexit dialogas su bankais Bankų veiklos modelių ir pelningumą skatinančių veiksnių vertinimas Nuoseklus neveiksnių paskolų (restruktūrizuotų pozicijų) traktavimas (pvz., išsamioji analizė ar patikrinimai vietoje) Bankų pasirengimo taikyti 9 - ąjį TFAS vertinimas Pozicijų koncentracijos sekimas (pvz., laivininkystės ar nekilnojamojo turto sektoriuose) Bankų VKPVP2 ir VLPVP3 tobulinimas Atitikties BBPK reglamentui Nr. 239 Bazelio rizikos duomenų agregavimo ir rizikos ataskaitų teikimo principams TVMP Kredito rizikos, rinkos rizikos ir sandorio šalių kredito rizikos modeliai NAUJA Ne bankų konkurencija ar FinTech NAUJA Paslaugų pirkimas iš išorės

1 Vidaus modelių tikslinės peržiūros
2 Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesas
3 Vidaus likvidumo pakankamumo vertinimo procesas
Pastaba: teminės peržiūros apibrėžtos tamsiai mėlynu brūkšniu.

Kiekybinis poveikis, nustatytas pagal testavimo nepalankųjį scenarijų, yra vienas iš veiksnių nustatant 2 ramsčio rekomendacijų (angl. Pillar 2 guidance, P2G) lygį. Kokybiniai testavimo rezultatai įtraukiami nustatant 2 ramsčio reikalavimus (angl. Pillar 2 requirement, P2R)[3]. Be to, testavimas nepalankiausiomis sąlygomis atskleidė ne tik rizikas, nustatomas atliekant nuolatinį priežiūrinį vertinimą, bet ir pagrindines euro zonos bankų sritis, kurios būtų pažeidžiamos įvykus neigiamam sukrėtimui. Pavyzdžiui, daugelį paskolų nuostolių lemia neužtikrintos mažmeninės ir įmonių pozicijos. Atlikus testavimą, nustatyta ir tai, kad paskolų nuostolių šaltinis yra paskolos tam tikriems geografiniams regionams, tokiems kaip Lotynų Amerika, Vidurio ir Rytų Europa.

BPM priežiūros prioritetais numatomos sritys, į kurias tais metais bus sutelkiama priežiūra. Jie grindžiami pagrindinės rizikos, su kuria susiduria prižiūrimi bankai, vertinimu atsižvelgiant į naujausią ekonominės, reguliavimo ir priežiūros aplinkos raidą. Kasmet peržiūrimi prioritetai yra pagrindinė priemonė tinkamai suderintais būdais, proporcingai ir veiksmingai koordinuoti bankams taikomus priežiūros veiksmus, taip užtikrinant vienodas veiklos sąlygas ir stipresnį priežiūros poveikį (žr.1 grafika).


Svarbių bankų veiklos 2016 m. rezultatai

Euro zonos svarbių įstaigų pelnas tebėra stabilus

2016 m. pirmųjų trijų ketvirčių rezultatai rodo, kad svarbių įstaigų pelningumas 2016 m. nepasikeitė[4]. Reprezentatyviosios imties, kurią sudaro 101 svarbi įstaiga, vidutinė į metinę perskaičiuota kapitalo grąža 2016 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 5,8 %, t. y. palyginti su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu, šiek tiek sumažėjo (2015 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 6,0 %)[5]. Tačiau reikia pažymėti, kad po šiais suvestiniais duomenimis slypi didelė pokyčių įvairovė.

5,8 % Kapitalo grąža 2016 m.

2016 m. sumažėjo periodinės įplaukos: nors paskolų apimtis šiek tiek padidėjo (+0,5 %, palyginti su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu) ir ypač padidėjo paskolų įmonėms apimtis (+2,8), bendros svarbių įstaigų grynosios palūkanų pajamos sumažėjo 3 %. Daugiausia pajamos mažėjo 2016 m. pirmąjį ketvirtį. Vėliau palūkanų pajamos stabilizavosi. Mokesčių pajamos irgi sumažėjo (–2,8 %, palyginti su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu), ir tai daugiausia sietina su per pirmuosius tris 2016 m. ketvirčius sumažėjusiais turto valdymo ir veiklos kapitalo rinkose komisiniais. 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, kai veikla kapitalo rinkose vėl suaktyvėjo, ši tendencija gali būti pasikeitusi.

2 pav.

Kapitalo grąžos lygis, 2016 m. buvęs stabilus dėl mažesnių vertės sumažėjimo išlaidų, atsvėrusių sumažėjusias veiklos pajamas

(visi skaičiai yra svertiniai vidurkiai, pateikiami kaip nuosavybės procentas)

-10% -5% 0% 5% 10% 15% 2015 2016 Veiklos pajamos iki vertės sumažėjimo Vertės sumažėjimas Kita Kapitalo grąža

Abejų metų duomenys – į metinius perskaičiuoti III ketv. suvestiniai duomenys.
Šaltinis: FINREP sistema (101 svarbi įstaiga, pateikianti TFAS duomenis aukščiausiu konsolidacijos lygmeniu).

Neigiamą mažėjančių įplaukų poveikį iš dalies sušvelnino mažesnės veiklos sąnaudos (–1 %). Ypač sumažėjo išlaidos darbuotojams (–1,4 %, palyginti su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu). Kadangi keli euro zonos bankai neseniai pradėjo taikyti restruktūrizavimo priemones, ši tendencija gali būti būdinga ir ateinančiais ketvirčiais.

Gerėjančios makroekonominės sąlygos darė teigiamą poveikį vertės sumažėjimo išlaidoms, ir jos buvo mažesnės nei 2015 m.: paskolų ir kito finansinio turto vertės sumažėjimas, 2015 m. trečiąjį ketvirtį sudaręs 5,5 % viso nuosavo kapitalo[6], 2016 m. trečiąjį ketvirtį jau sudarė 4,4 %. Sąlygos daugiausia gerėjo keliose šalyse, kai kuriose kitose šalyse kredito nuostoliai jau buvo istoriškai žemo lygio. Ankstesnė patirtis rodo, kad bankams būdinga didesnį vertės sumažėjimą įtraukti į apskaitą ketvirtąjį ketvirtį, ir tai gali turėti įtakos visų metų pelningumo rezultatams.

2016 m. bankų pelningumą didino neįprasti pajamų šaltiniai (2016 m. trečiąjį ketvirtį 3,4 % viso nuosavo kapitalo). Vis dėlto vienkartinių veiksnių įtaka buvo mažesnė nei 2015 m., o ateinančiais ketvirčiais jos gali nebebūti.


BPM priežiūros modelio įgyvendinimas

BPM SREP metodikos tobulinimas

Patobulinus SREP metodiką, bankų rizikos pobūdžio ir jų kapitalo reikalavimų atitiktis padidėjo

76 % Kapitalo reikalavimų ir rizikos pobūdžio atitiktis

Remdamasi didžiausioms euro zonos bankų grupėms taikoma bendra metodika, 2016 m. Europos bankų priežiūra antrą kartą atliko SREP. Ir šiuo SREP buvo keliamas tikslas skatinti kurti atsparią bankų sistemą, kuri būtų pajėgi tvariai finansuoti euro zonos realiąją ekonomiką. Apčiuopiamų rezultatų davė jau 2015 m. priežiūros ciklo metu pasiektas derinimas. Remiantis tais pasiekimais, SREP vertinimas buvo patobulintas. Patobulinimą rodo kapitalo poreikis, labiau pritaikytas pagal bankų rizikos pobūdį (2015 m. SREP – 68 %, 2016 m. SREP – 76 %). Tačiau ir toliau buvo taikoma bendra metodika, pagrįsta kiekybinių ir kokybinių elementų derinimu bei ekspertų vertinimu. Be to, SREP metodika papildyta atsižvelgiant į 2016 m. ES mastu atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus.

2 grafike pateikiama SREP metodikos apžvalga. 2016 m. gruodžio mėn. buvo paskelbtas atnaujintas lankstinukas apie BPM taikomą SREP metodiką (angl. SSM SREP Methodology Booklet).

2 grafikas

2016 m. BPM SREP metodika

1. Veiklos modelio vertinimas 2. Valdymo ir rizikos valdymo vertinimas 3. Kapitalo rizikos vertinimas 4. Likvidumo ir finansavimo rizikos vertinimas Veiklos modelio įgyvendinamumas ir tvarumas Valdymo ir rizikos valdymo tinkamumas Kategorijos, pavyzdžiui, kredito, rinkos, operacinė rizika ir PNRBK Kategorijos, pavyzdžiui, trumpalaikė likvidumo rizika, finansavimo tvarumas PTVP sprendimas Kiekybinės kapitalo priemonės Kiekybinės likvidumo priemonės Kitos priežiūrinės priemonės Bendras PTVP vertinimas  holistinis požiūris  Balas + pagrindimas (pagrindinės išvados)

Jungtinės priežiūros grupės (JPG) prie SREP svariai prisidėjo įvertindamos kiekvieną iš šių keturių prižiūrimųjų bankų elementų: veiklos modelį, valdymą ir rizikos valdymą, kapitalo riziką, likvidumo ir finansavimo riziką.

2016 m. BPM SREP metodika buvo patobulinta

SREP valdymo ir rizikos valdymo vertinimo metodika 2016 m. buvo patobulinta remiantis 2015 m. JPG atlikta visapusiška rizikos valdymo ir polinkio rizikuoti temine peržiūra[7].

3 grafikas

Apskaičiuojant MDA neįtrauktos P2G rekomendacijos

1 ramstis (minimalūs reikalavimai) P2R Kapitalo apsaugos rezervas Anticiklinis rezervas Pasaulinių sisteminės svarbos įstaigų rezervas Kitų sisteminės svarbos įstaigų rezervas BPV2 P2G taikomas maksimumas1 MDA apribojimo lūžio taškas

1 Bendriausias atvejis; gali būti taikomas specialus skaičiavimo būdas, priklausantis nuo to, kaip valstybė narė įgyvendina KRD IV 131 straipsnio 15 punktą.
2 Sisteminės rizikos rezervas
Pastaba: skalė nereikšminga; EBI nuomonės apie MDA ir 2016 m. liepos 1 d. pranešimo spaudai įgyvendinimas.

Be to, kaip buvo nustačiusi EBI, 2016 m. liepos mėn. buvo pristatytos 2 ramsčio rekomendacijos (P2G)[8]. P2G papildo 2 ramsčio reikalavimus (P2R), jomis išreiškiami priežiūros institucijų lūkesčiai dėl bankų kapitalo, viršijančio privalomuosius kapitalo (minimalaus ir papildomo) reikalavimus bei rezervų visumą (žr. 3 grafiką). Kaip priežiūros institucijų lūkesčiai, P2G rekomendacijos neįtraukiamos apskaičiuojant didžiausią galimą paskirstyti sumą (angl. maximum distributable amount, MDA), nustatytą Kapitalo reikalavimų direktyvos (KRD IV) 141 straipsnyje.

Rengiant P2G ir taikant holistinį metodą, atsižvelgiama į šiuos elementus: kapitalo mažėjimą pagal testavimo nepalankiausiomis sąlygomis nepalankųjį scenarijų; specifinį atskiros įstaigos rizikos pobūdį ir jos jautrumą nepalankiausių sąlygų pasireiškimo scenarijams; tarpinius įstaigos rizikos pobūdžio pokyčius, įvykusius po testavimo nepalankiausiomis sąlygomis galutinės datos; priemones, kurių ėmėsi įstaiga, kad sumažintų jautrumą rizikai.

Nors tikimasi, kad bankai P2G laikysis, jų nesilaikantiems bankams automatiniai apribojimai nebus pradedami taikyti. Jei bankas P2G nesilaikys, ECB bankų priežiūra taikys taisomąsias priemones, tiksliai parinktas pagal tame banke susidariusią situaciją.

SREP CET 1 poreikis 2017 m. nepakito

2016 m. SREP rezultatai parodė, kad visas SREP bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (angl. common equity tier 1, CET1) poreikis yra toks pats kaip ir praėjusiais metais. Kitiems veiksniams nesikeičiant, esamas sistemos kapitalo poreikis teikia užuominų dėl ateities[9]. Kai kuriais atskirais atvejais SREP CET1 poreikis pasikeitė dėl atitinkamų įstaigų rizikos pobūdžio (angl. risk profile) pasikeitimo. Atliekant 2016 m. SREP, kapitalas iš 2015 m. 2 ramsčio buvo perkeliamas į ką tik sukurtą P2G ir laipsniškai nedidinama kapitalo apsaugos rezervo dalis nebebuvo įtraukiama. Kadangi P2G į atitinkamus skaičiavimus neįtraukiamas, vidutinis MDA apribojimas sumažėjo nuo 10,2 % iki 8,3 %.

Plačiau taikomos ne tik kapitalo, bet ir kokybinės priemonės, skirtos konkrečių įstaigų problemoms spręsti. Šių priemonių taikymo tikimybė yra susijusi su bankų rizikos pobūdžiu: kuo didesnė rizika, tuo labiau tikėtinas kokybinių priemonių taikymas.

2017 m. SREP – esminių pokyčių nesitikima

2017 m. BPM taikoma SREP metodika neturėtų iš esmės keistis. Vis dėlto ECB bankų priežiūra, taikydama pažangų požiūrį, kad bankų veikla ir rizika turi būti stebima tinkamai, ir toliau ją tobulins.


Kitų metodikų rengimas

Išsamiai nustatyti TVMP tikslai ir struktūra

109 Vidaus modelių tyrimai, pradėti 2016 m.

2016 m. esminiai su vidaus modeliais susiję darbai buvo sutelkti į tikslinę vidaus modelių peržiūrą (TVMP), kuri pradedama vykdyti 2017 m. Rengdamasi TVMP, ECB bankų priežiūra atliko šiuos darbus:

  • atliko reprezentatyvią, rizika pagrįstą modelių, kurie turi būti peržiūrimi vietoje, atranką;
  • suformulavo tam tikrų rūšių rizikos priežiūros gaires ir nustatė jų patikimumui vertinti taikytinus patikrinimo metodus[10];
  • organizaciniu požiūriu pasirengė ateinančiais metais daugėsiantiems vidaus modelių tyrimams vietoje;
  • svarbioms įstaigoms reguliariai teikė informaciją apie šį projektą;
  • įvykdė kelis informacijos rinkimo projektus, kad svarbioms įstaigoms suteiktų galimybę prisidėti prie parengiamosios fazės.

3 pav.

Daugelis 2016 m. atliktų vidaus modelių tyrimų buvo sutelkti į kredito riziką

87 16 5 1 0 20 40 60 80 100 120 Kredito rizika Rinkos rizika Sandorio šalies kredito ir kredito vertinimo koregavimo rizika Operacinė rizika

Praėjusiais metais svarbiose įstaigose buvo pradėti 109 vidaus modelių tyrimai ir pateikti 88 ECB sprendimai dėl vidaus modelių. Tikėtina, kad ateityje, kai bus atliekama papildomų su TVMP susijusių tyrimų, šie skaičiai didės.

Toliau daryta pažanga derinant vidaus modelių vertinimo praktiką. ECB ir NKI darbuotojai atstovavo Europos bankų priežiūrai Europos ir tarptautiniuose forumuose svarstant su vidaus modeliais susijusius klausimus, dalyvavo įvairiuose projektuose, pavyzdžiui, EBI atliekant vidaus modelių lyginamąją analizę.


Kredito rizika. Darbas sprendžiant neveiksnių paskolų problemą

Nuo 2008 m. neveiksnių paskolų lygis reikšmingai padidėjo

Neveiksnios paskolos bankams yra itin didelis išbandymas. Nuo 2008 m. jos reikšmingai išaugo, ypač tose valstybėse narėse, kuriose pastaraisiais metais vyko didelio masto ekonomikos prisitaikymo procesai. Didelė neveiksnių paskolų apimtis neigiamai veikia ir taip mažą bankų pelningumą ir riboja bankų galimybes teikti naują finansavimą ekonomikai.

6,49 % Svarbiųjų įstaigų bendro neveiksnių paskolų rodiklio svertinis vidurkis 2016 m. trečiąjį ketvirtį svarbių įstaigų bendras vidutinis svertinis neveiksnių paskolų rodiklis sudarė 6,49 % (2016 m. pirmąjį ketvirtį – 6,85 %, 2015 m. trečiąjį ketvirtį – 7,31 %). Agreguoti svarbių įstaigų duomenys rodo, kad neveiksnių paskolų suma nuo 2015 m. trečiojo ketvirčio iki 2016 m. trečiojo ketvirčio sumažėjo 54 mlrd. eurų (iš jų 15,59 mlrd. eurų – 2016 m. trečiąjį ketvirtį). 2016 m. trečiąjį ketvirtį tokių paskolų suma siekė 921 mlrd. eurų[11].

   54 mlrd. eurų Neveiksnių paskolų sumos sumažėjimas nuo 2015 m. trečiojo ketvirčio iki 2016 m. trečiojo ketvirčio

  

ECB remia bankus sprendžiant likusių neveiksnių paskolų problemą ir vengiant naujų neveiksnių paskolų susidarymo

Pradedant 2014 m. atliktu išsamiuoju vertinimu, ECB prie neveiksnių paskolų problemos sprendimo prisideda palaikydamas nuolatinį priežiūrinį dialogą su jos paveiktais bankais.

Siekdama išspręsti neveiksnių paskolų problemą ryžtingai ir tvirtai, 2015 m. liepos mėn. Europos bankų priežiūra įsteigė specialiąją darbo grupę. Šią grupę sudaro NKI ir ECB atstovai, o jai vadovauja Sharon Donnery, Central Bank of Ireland pirmininko pavaduotoja. Darbo grupės tikslas yra sukurti ir įdiegti nuoseklią priežiūros metodiką, skirtą prižiūrėti įstaigoms, kurios turi daug neveiksnių paskolų.

Remdamasis darbo grupės darbo rezultatais, ECB paskelbė bankams skirtas gaires dėl neveiksnių paskolų ir pateikė jas konsultacijoms, kurios vyko nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki lapkričio 15 d. Viešieji svarstymai surengti lapkričio 7 d. Oficialiosios konsultacijų procedūros metu darbo grupė gavo ir įvertino daugiau nei 700 komentarų. Galutinės gairės paskelbtos 2017 m. kovo mėn. Šios gairės yra svarbus žingsnis siekiant reikšmingai sumažinti neveiksnias paskolas.

4 grafikas

Neveiksnių paskolų rodiklis euro zonoje

< 7 % < 25 % > 25 % 19,82 % 2,44 %