Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal

ECB Pirmininko Mario Draghi įžanginis žodis

Ypač svarbus euro zonos atsigavimo veiksnys yra stabilus bankų sektorius, padedantis funkcionuoti ekonomikai. O svarbiausia pamoka, kurią išmokome iš krizės, yra tai, kad pagrindiniai bankų sektoriaus stabilumą lemiantys veiksniai yra griežtas reguliavimas ir efektyvi priežiūra. Tiesą sakant, viena iš pasaulinės finansų krizės priežasčių buvo pernelyg didelis reguliavimo sumažėjimas. Taigi, augimo darbotvarkė iš esmės apima griežtesnes finansų sektoriaus taisykles ir geresnę priežiūrą. Europos ir pasauliniu lygiais jau pasiekta didelė pažanga. 2014 m. lapkričio mėn. sukurta Europos bankų priežiūra. Tai buvo lemiamas žingsnis, padėjęs pagrindą stabilesniam bankų sektoriui ir labiau integruotai Europai.

Per paskutinius keletą metų Europos bankai tapo atsparesni – pagerėjo jų kapitalas, svertai, finansavimas ir rizikos prisiėmimas. Todėl jie gali atlaikyti ekonomikos krizes besiformuojančios rinkos šalyse, naftos kainų krytį, tiesiogines Brexit pasekmes. Be to, geresnės būklės bankai gali nepertraukiamai teikti kreditą, kuris taip reikalingas euro zonos ekonomikos atsigavimui palaikyti.

Europos bankų priežiūra suvaidino esminį vaidmenį užtikrinant sektoriaus atsparumą. Įvedant griežtą ir sąžiningą bankų priežiūrą – vykdomą laikantis vienodai aukštų standartų visoje euro zonoje – radosi daugiau pasitikėjimo priežiūros kokybe, taigi, ir bankų stabilumu.

Tačiau problemų tebekyla. Bankų sektoriaus gebėjimą visu pajėgumu palaikyti euro zonos atsigavimą riboja mažas pelningumas. Mažam bankų pelningumui turi įtakos pajėgumų perteklius, neefektyvumas ir paveldėtas turtas. Rasti tinkamą atsaką į šiuos iššūkius turi patys bankai. Ir, kad euro zonos atsigavimas būtų spartus, jie privalo jį rasti greitai.

Europos bankų priežiūra labai prisideda prie euro zonos bankų sektoriaus stabilumo. Kartu ji užtikrina vienodas sąlygas, būtinas bendrai bankų rinkai. Tačiau tam, kad galėtume užtikrinti bendros bankų rinkos vientisumą, turime užbaigti kurti bankų sąjungą. Kaip sukūrėme bendrą priežiūros ir pertvarkymo mechanizmą euro zonoje, taip turime užtikrinti ir tai, kad indėlininkai būtų vienodai saugūs bet kurioje šalyje.

Įžanginis interviu su Priežiūros valdybos pirmininke Danièle Nouy

2016 m. lapkričio mėn. suėjo dveji metai kaip vykdoma ECB bankų priežiūra. Ar esate patenkinta jos ligšioliniais rezultatais?

Pasakysiu atvirai – aš labai didžiuojuosi tuo, ką esame pasiekę. Per trumpą laiką sukūrėme instituciją, kuri padeda užtikrinti viso Europos bankų sektoriaus stabilumą. Žinoma, Europos bankų priežiūra labai nesena, dar yra kur tobulėti. Bet ji veikia, ir veikia gerai. Žmonės iš visos Europos dirba kartu, siekdami vieno bendro tikslo –bankų sektoriaus stabilumo. Kai kurie dirba čia, ECB, bet daug daugiau žmonių dirba nacionalinėse priežiūros institucijose. Kartu jie yra puiki Europos bankų priežiūros specialistų grupė. Būtent jų pasiaukojimas lemia mūsų sėkmę. Esu jiems be galo dėkinga. Man labai malonu ir didelė garbė dirbti kartu su visais šiais žmonėmis –ECB darbuotojais, nacionalinėmis priežiūros institucijomis ir, žinoma, Priežiūros valdybos nariais.

Ar galite glaustai išvardyti svarbiausius Europos bankų priežiūros 2016 m. pasiekimus?

Man ateina į galvą trys dalykai: pirma, mes pradėjome veiksmingai spręsti neveiksnių paskolų problemą. Dar 2015 m. jai spręsti sudarėme specialią darbo grupę. 2016 m. parengėme gairių bankams projektą, kuriame numatyta, kaip mažinti aukštą neveiksnių paskolų lygį. Tai buvo svarbus žingsnis pirmyn. Antra, mes toliau didinome euro zonos bankų sektoriaus mokumą. Ir galiausiai, toliau derinome euro zonos bankų priežiūrą taikydami vienodai aukštus standartus visiems prižiūrimiems bankams.

Ką būtent darėte derindami priežiūros praktiką?

Europos riziką ribojančios priežiūros teisė numato daug pasirinkimo galimybių ir teisių veikti savo nuožiūra, o tai prižiūrėtojams teikia tam tikros laisvės taikant taisykles. 2016 m. mes su nacionalinėmis priežiūros institucijomis susitarėme naudotis šiomis pasirinkimo galimybėmis ir teisėmis vienodai visoje euro zonoje, o vėliau išleidome ECB reglamentą ir vadovą. Dar viena svarbi priežiūros vienodinimo priemonė yra priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, SREP). SREP užtikrina, kad visų euro zonos bankų priežiūra būtų vykdoma taikant vienodus metodus ir standartus. 2016 m. SREP toliau tobulinome, pritaikėme. Todėl papildomas priežiūros kapitalas dabar yra daug labiau atitinka kiekvieno banko rizikos pobūdį.

Taigi, dabar euro zonos bankai dirba vienodomis sąlygomis?

Siekdami šio tikslo, mes padarėme nemažą pažangą. Tačiau nevienodumų dar yra. Pavyzdžiui, reguliavimas euro zonoje vis dar kiek netolygus. Kai kurios taisyklės bankams rengiamos kaip ES direktyvos, bet jas dar reikia perkelti į nacionalinę teisę. Taigi, faktinės taisyklės kiekvienoje šalyje vis kitokios, todėl Europos bankų priežiūra yra mažesnio efektyvumo ir brangesnė. Vadinasi, jei politikos formuotojai į bankų sąjungą žiūri rimtai, jie privalo taisykles toliau derinti. Vienas galimas pasirinkimas būtų mažiau vadovautis direktyvomis ir daugiau – reglamentais, nes jie visose ES valstybėse narėse taikomi tiesiogiai. Nesenas Europos Komisijos pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų, kuriuo iš naujo įvertinami daugelis taisyklių sąvado aspektų, suteikia puikią galimybę toliau derinti bankų reguliavimą ES. Turime nepraleisti šios galimybės. Galutiniu teisės tekstu turi būti užtikrinta ir tai, kad priežiūros institucija turėtų visas reikiamas priemones tinkamai vykdyti pareigas ir tai galėtų daryti lanksčiai.

Ar vienodos sąlygos taikomos ir tiems bankams, kurių ECB tiesiogiai neprižiūri?

ECB tiesiogiai prižiūri apie 130 didžiausių euro zonos bankų – svarbių įstaigų. Kitų bankų (apie 3 200), kurie vadinami mažesnės svarbos įstaigomis, tiesioginę priežiūrą vykdo nacionalinės kompetentingos institucijos. ECB vaidmuo vykdant mažesnės svarbos įstaigų priežiūrą yra netiesioginis. Mes su nacionalinės priežiūros institucijomis palaikome vienodų standartų taikymą prižiūrint ir mažesnės svarbos įstaigas. 2016 m. nustatėme daug tokių standartų. Be to, praplėtėme požiūrį į mažesnių bankų pasirinkimo galimybes ir teisę veikti savo nuožiūra, taip pat dirbame tobulindami mažesnės svarbos įstaigų SREP. Suprantama, mažesnės svarbos įstaigų atžvilgiu laikomės proporcingumo principo. Priežiūros intensyvumo lygį taikome prie mažesniųjų bankų patiriamos rizikos.

O kaip Europos bankams sekasi?

Na, geroji naujiena yra ta, kad per pastaruosius keletą metų jie tapo daug atsparesni, labai padidėjo jų kapitalo rezervai. Tačiau rizikų ir iššūkių tebekyla. Bankams tenka ne tik aiškintis, kaip padidinti pelną sudėtingoje aplinkoje, disponuoti paveldėtu turtu, kovoti su nusikaltimais kibernetinėje erdvėje ir mažinti kitokią IT riziką, bet ir spręsti daug kitokių klausimų. Ar stiprės ne bankų keliama konkurencija? Kokia euro zonos ekonomikos plėtros kryptis? Kokią įtaką euro zonos bankams turės Brexit? Kaip pasireikš kitos geopolitinės problemos? Bankai veikia pasaulyje, kuriam būdinga rizika ir pokyčiai. Jie turi tą riziką valdyti ir prisitaikyti prie pokyčių. Tik taip jie galės ilguoju laikotarpiu toliau dirbti pelningai.

Žemos palūkanų normos ir griežtesnis reguliavimas dažnai įvardijami kaip ypatingi išbandymai bankams. Koks Jūsų požiūris į tai?

Daugiau kaip pusę visų euro zonos didžiųjų bankų pajamų sudaro palūkanų pajamos. Taigi, palūkanų normos tikrai yra problema, o žemos palūkanų normos – išbandymas. 2017 m. mes toliau tirsime bankų palūkanų normų riziką. Pavyzdžiui, šių metų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis sudarys jautrumo analizė, kuria bus siekiama nustatyti, kokį poveikį bankinei knygai turi palūkanų normų rizikos pokyčiai. Apie reguliavimą žinoma tai, kad taisyklės visada yra našta tiems, kurie privalo jų laikytis. Tačiau šiuo atveju mes turime galvoti ne vien apie bankus. Griežtesnės taisyklės padeda išvengti krizių. Juk jau žinome, kad finansų krizės daug kainuoja ekonomikai, mokesčių mokėtojams, galiausiai – patiems bankams. Taigi, būtų puiku, jei pasaulinė reguliavimo reforma būtų baigta vykdyti taip, kaip numatyta. Ir paskutinis dalykas, kurį turime padaryti, – tai sugrįžti prie pasaulinės reguliavimo reformos. Finansų sektorius peržengia šalių sienas, tokios turėtų būti ir jo reguliavimo taisyklės. Šią svarbią pamoką išmokome iš finansų krizės.

Kaip bankų priežiūra yra sprendžiamos problemos, su kuriomis susiduria bankai?

Rizikos ir problemos, kurias ką tik paminėjau, atsispindi mūsų numatomose prioritetinėse 2017 m. priežiūros srityse. Visų pirma, mes toliau analizuosime bankų veiklos modelius ir jų pelningumą skatinančius veiksnius. Tuo tikslu jungtinės priežiūros grupės nuodugniai tirs atitinkamus bankus. Taip pat vertinsime, kokią įtaką euro zonos bankų veiklos modeliams gali turėti tokie pokyčiai kaip finansinės technologijos (angl. FinTech) ir Brexit. Tačiau primesti naujus veiklos modelius, žinoma, nėra mūsų darbas. Vis dėlto mes galime priversti suabejoti esamais veiklos modeliais, ir priversime. Antra prioritetinė sritis – rizikos valdymas. Dabartinėje mažo pelningumo ir didelio likvidumo aplinkoje bankai gali susivilioti siekti pelningumo pavojingais būdais. Tokiomis aplinkybėmis rizikos valdymas yra svarbus kaip niekada. Ir trečias mūsų prioritetas – kredito rizika. Ji daugiausia susijusi su neveiksniomis paskolomis, šią svarbią problemą jau minėjau.

2016 m. neveiksnios paskolos tikrai buvo didelė problema. Kokia dabartinė padėtis?

Bankai ir jų prižiūrėtojai jau yra išties daug nuveikę. Ir vis dėlto neveiksnios paskolos tebėra didelė problema. Jos tarsi našta bankų balansuose – neleidžia didėti pelnui, riboja bankų pajėgumą kredituoti ekonomiką. Mūsų parengtos gairės padės bankams pagerinti balansų kokybę. Jose skatinama neveiksnias paskolas nuosekliai restruktūrizuoti, pripažinti, sudaryti joms atidėjinius, jas atskleisti. Daug neveiksnių paskolų turintys bankai skatinami nusistatyti konkrečius mažinimo tikslus ir juos įgyvendinti. Gairėse apibrėžiami geriausios praktikos pavyzdžiai – tai mūsų priežiūros lūkesčiai. Jungtinės priežiūros grupės jau pradėjo aktyviai dirbti su bankais, siekdamos išsiaiškinti, kaip jie planuoja gaires įgyvendinti. Vis dėlto neveiksnių paskolų problema nėra vien tik bankų ir jų priežiūros problema. Kaip greitai bankas gali išspręsti neveiksnių paskolų problemą, priklauso ir nuo nacionalinių teisės bei teismų sistemų. Kai kuriose šalyse šios sistemos greitai spręsti neveiksnių paskolų problemą trukdo. Bankams galėtų padėti šalių politikos formuotojai. Jie galėtų teismų sistemas padaryti efektyvesnes, pagerinti įkeisto turto prieinamumą, sukurti greitas neteismines procedūras, suderinti fiskalines skatinimo priemones.

Minėjote rizikos valdymą kaip vieną 2017 m. prioritetinių sričių. Ką tai reiškia?

Aišku, kad bankai turi visada ir visur patikimai valdyti riziką, – juk jie užsiima veikla, susijusia su rizikos prisiėmimu ir paskirstymu. Tačiau patikimai valdyti riziką sudėtinga, tam reikia daugelio dalykų. Visų pirma, būtina tinkama kultūra – tokia, kai rizikos valdymas vertinamas, o ne laikomas kliūtimi, trukdančia gauti didesnį pelną. Kalbant dalykiškiau, tinkamam rizikos valdymui būtina tinkama valdymo struktūra – rizikos valdytojams turėtų būtų suteiktas balsas, kurį girdėtų tie, kurie priima sprendimus. 2016 m. birželio mėn. paskelbėme apžvalgos rezultatus, ir jie parodė, kad daugeliui bankų dar būtina tobulėti. Galiausiai, kad rizika būtų tinkamai valdoma, būtina turėti gerus duomenis. Štai kodėl 2017 m. mes vertinsime, kaip bankai laikosi atitinkamų tarptautinių standartų. Dar pradėsime vykdyti naują projektą, kuriuo sieksime įvertinti vidaus modelius, bankų taikomus pagal riziką įvertintam turtui apskaičiuoti. Šie modeliai yra svarbūs, nes pagal riziką įvertintas turtas yra kapitalo reikalavimų apskaičiavimo pagrindas. Galiausiai, imsimės teminės peržiūros, kuria bus siekiama įvertinti bankų veiklą perkant išorės paslaugas ir ištirti, kaip jie valdo su tuo susijusią riziką.

Kaip įsivaizduojate būsimą Europos bankų priežiūrą? Kaip ji praverčia visuomenei ir bankams?

Bankams priežiūra – tarsi atsvara, leidžianti didinti stabilumą. Bankai yra linkę matyti grąžą, prižiūrėtojai – riziką, bankai būna linkę rūpintis pelningumu, prižiūrėtojai – stabilumu. Atlikdami savo vaidmenį, prižiūrėtojai neleidžia bankams prisiimti per didelės rizikos ir taip padeda išvengti krizių ateityje. Jie saugo taupančiuosius, investuotojus, mokesčių mokėtojus ir visą ekonomiką. Europos bankų priežiūra teikia dar vieną naudą – kuria tam tikrą Europos perspektyvą. Peržengiant valstybių sienas, galima anksti pastebėti riziką ir neleisti jai plisti. Veikiant nepriklausomai nuo nacionalinių interesų, galima būti griežtu ir sąžiningu euro zonos bankų prižiūrėtoju. Taigi, Europos bankų priežiūra padeda sudaryti vienodas sąlygas, kai visi turi tokias pačias galimybes ir tokius pačius įsipareigojimus. Tai pagrindas, ant kurio Europos bankų sektorius gali augti ir nešti naudą visai ekonomikai.

Priežiūros vaidmuo užtikrinant finansinį stabilumą

2016 m. euro zonos bankų pelnas buvo stabilus, bet nedidelis. Tačiau jiems gresianti rizika ir iššūkiai, palyginti su vyravusiais 2015 m., beveik nepasikeitė. Pagrindinė rizika buvo susijusi su bankų veiklos modelių tvarumu ir pelningumu. Kitos pagrindinės rizikos rūšys – didelis neveiksnių paskolų lygis ir geopolitinis neapibrėžtumas, toks kaip vidutinio laikotarpio ir ilgalaikis Brexit poveikis. Pagal šių rūšių riziką Europos bankų priežiūra nustatė vykdomos priežiūros prioritetus.

Europos bankų priežiūra toliau tobulino pagrindinę savo taikomą priemonę – priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (SREP). Todėl bankų kapitalo reikalavimai buvo labiau priderinti prie individualaus jų rizikos pobūdžio. Visas kapitalo poreikis atlikus 2016 m. SREP beveik nepakito.

2016 m. Europos bankų priežiūra padarė reikšmingą pažangą spręsdama neveiksnių paskolų problemą. Rugsėjo mėn. ji viešoms konsultacijoms pateikė gairių projektą. Gairėse pateiktos rekomendacijos ir geriausios praktikos pavyzdžiai padės bankams veiksmingai mažinti neveiksnias paskolas.

Kredito įstaigos. Pagrindinė rizika ir veiklos rezultatai

Pagrindinė rizika bankų sektoriuje ir priežiūros prioritetai

Pagrindinė rizika Europos bankų sektoriuje nepakito

2016 m. nustatyta rizika daugeliu atveju tebėra aktuali ir 2017 m. Euro zonos bankai vis dar veikia verslo aplinkoje, kuriai būdingas nedidelis ekonomikos augimas. Prastoki ekonominės veiklos rezultatai turi poveikio palūkanų normoms, ekonomikos atsigavimui ir skatina pagrindinę euro zonos bankų sektoriaus riziką, kurios rūšys yra nurodytos 1 pav.

Užsitęsęs mažų palūkanų normų laikotarpis padeda ekonomikai ir mažina įsipareigojimų neįvykdymo riziką. Tačiau kartu keliamas spaudimas bankų veiklos modeliams, nes dėl mažų palūkanų normų mažėja palūkanų pajamos tuo metu, kai bendras pelningumas ir taip yra mažas. Veiklos modelių tvarumo ir mažo pelningumo rizika 2016 m. ir toliau buvo vienas pagrindinių euro zonos bankų sektoriaus rūpesčių.

Bankai turi mažinti didelę neveiksnių paskolų apimtį

Kitas susirūpinimo šaltinis yra didelė neveiksnių paskolų apimtis dalyje euro zonos bankų. Dėl šios priežasties bei mažėjančio pelningumo tokie bankai yra pažeidžiamesni keičiantis rinkos nuotaikoms. Todėl bankams reikia teisingos ir patikimos strategijos, įskaitant aktyvų neveiksnių paskolų portfelių valdymą, kad pagerėtų jų balansų kokybė.

Brexit bankams kelia geopolitinę riziką

Didėja geopolitinis neapibrėžtumas. Rengiant JK referendumą dėl Brexit, ECB bankų priežiūra palaikė glaudžius ryšius su pažeidžiamiausiais bankais ir taip siekė užtikrinti, kad jie atidžiai stebėtų situaciją, kylančią riziką ir pasirengtų galimoms pasekmėms. Šiuo laikotarpiu bankų sektoriuje nebuvo nustatyta jokios reikšmingos likvidumo, finansavimo ar operacinės rizikos. Tačiau dėl pastaruoju metu vykstančių politinių procesų gali būti atidedamos investicijos, todėl augimas gali būti lėtas.

1 pav.

Euro zonos bankų sistemos rizikos žemėlapis

Šaltinis: ECB; rodyklėmis parodyti galimi vieno rizikos šaltinio poveikio persidavimo kitam kanalai (nurodomas tik pagrindinis pirminis poveikis); neveiksnios paskolos: šis rizikos šaltinis svarbus tik tiems euro zonos bankams, kurių neveiksnių paskolų rodiklis yra didelis.

Vertintina ne tik saugesnės ir atsparesnės finansų sistemos teikiama nauda, bet ir su reguliavimu ateityje susijęs neapibrėžtumas. Baigus „Bazelio III“ peržiūrą ir nustačius minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo (angl. minimum requirement for own funds and eligibile liabilities, MREL) tikslinius lygius, reguliavimo neapibrėžtumas sumažės, bankų veiklos aplinka taps stabilesnė. Be to, šiuo metu bankai rengiasi įgyvendinti nuo 2018 m. pradžios įsigaliosiantį 9-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą (TFAS). Vis dėlto tam tikriems bankams vis dar gali būti sudėtinga ir tenkinti griežtesnius reikalavimus, ir tuo pat metu palaikyti pakankamą pelningumą.

2016 m. ECB bankų priežiūra euro zonos bankams pritaikė ES mastu atliekamą Europos bankininkystės institucijos (EBI) testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir ECB bankų priežiūros SREP testavimą nepalankiausiomis sąlygomis [1]. ES mastu atliekamas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis apėmė 37 dideles svarbias įstaigas (joms visoms priklauso apie 70 % bankų turto, kuriam taikoma Europos bankų priežiūra). Šių bankų testavimo rezultatus EBI paskelbė 2016 m. liepos 29 d[2]. SREP testavimas apėmė dar 56 svarbias euro zonos įstaigas. Siekiant įvertinti finansų įstaigų atsparumą neigiamiems rinkos pokyčiams ir gauti SREP atlikti reikalingų duomenų, abiem atvejais buvo taikoma iš esmės tokia pati metodika.

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai parodė, kad:

  • bankų sistema gali atlaikyti net didesnį nepalankiausių sąlygų poveikį nei tas, kuris buvo imituojamas atliekant išsamųjį vertinimą 2014 m., ir, patyrusi tą poveikį, ji gali išsaugoti beveik tokį patį kapitalo lygį;
  • svarbiausi veiksniai, lemiantys testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų skirtumus pagal bazinį ir nepalankųjį scenarijus, yra padidėję paskolų nuostoliai, sumažėjusios grynosios palūkanų pajamos ir didesni rinkos rizikos pozicijų perkainojimo nuostoliai;
  • bankų, kurių kredito kokybė prastesnė, o neveiksnių paskolų rodikliai didesni, patiriamas vidutinis nepalankiausių sąlygų poveikis paskolų nuostoliams ir grynosioms palūkanų pajamoms yra didesnis; tai rodo, kaip svarbu mažinti didelius neveiksnių paskolų rodiklius.

Grupė, kurią sudarė apie 250 narių iš ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų (NKI) ar nacionalinių centrinių bankų (NCB), vykdė griežtą bankų gaunamų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų kokybės užtikrinimo procesą. Jį vykdant, pasinaudota jungtinių priežiūros grupių (JPG) turimomis žiniomis apie konkrečius bankus, tarpusavio lyginamąja analize, paties ECB skaičiavimais „iš viršaus į apačią“ ir NKI patirtimi.

1 grafikas

Priežiūros prioritetai 2016 ir 2017 m.

1 Vidaus modelių tikslinės peržiūros
2 Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesas

3 Vidaus likvidumo pakankamumo vertinimo procesas
Pastaba: teminės peržiūros apibrėžtos tamsiai mėlynu brūkšniu.

Kiekybinis poveikis, nustatytas pagal testavimo nepalankųjį scenarijų, yra vienas iš veiksnių nustatant 2 ramsčio rekomendacijų (angl. Pillar 2 guidance, P2G) lygį. Kokybiniai testavimo rezultatai įtraukiami nustatant 2 ramsčio reikalavimus (angl. Pillar 2 requirement, P2R)[3]. Be to, testavimas nepalankiausiomis sąlygomis atskleidė ne tik rizikas, nustatomas atliekant nuolatinį priežiūrinį vertinimą, bet ir pagrindines euro zonos bankų sritis, kurios būtų pažeidžiamos įvykus neigiamam sukrėtimui. Pavyzdžiui, daugelį paskolų nuostolių lemia neužtikrintos mažmeninės ir įmonių pozicijos. Atlikus testavimą, nustatyta ir tai, kad paskolų nuostolių šaltinis yra paskolos tam tikriems geografiniams regionams, tokiems kaip Lotynų Amerika, Vidurio ir Rytų Europa.

BPM priežiūros prioritetais numatomos sritys, į kurias tais metais bus sutelkiama priežiūra. Jie grindžiami pagrindinės rizikos, su kuria susiduria prižiūrimi bankai, vertinimu atsižvelgiant į naujausią ekonominės, reguliavimo ir priežiūros aplinkos raidą. Kasmet peržiūrimi prioritetai yra pagrindinė priemonė tinkamai suderintais būdais, proporcingai ir veiksmingai koordinuoti bankams taikomus priežiūros veiksmus, taip užtikrinant vienodas veiklos sąlygas ir stipresnį priežiūros poveikį (žr.1 grafika).

Svarbių bankų veiklos 2016 m. rezultatai

Euro zonos svarbių įstaigų pelnas tebėra stabilus

2016 m. pirmųjų trijų ketvirčių rezultatai rodo, kad svarbių įstaigų pelningumas 2016 m. nepasikeitė [4]. Reprezentatyviosios imties, kurią sudaro 101 svarbi įstaiga, vidutinė į metinę perskaičiuota kapitalo grąža 2016 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 5,8 %, t. y. palyginti su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu, šiek tiek sumažėjo (2015 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 6,0 %) [5]. Tačiau reikia pažymėti, kad po šiais suvestiniais duomenimis slypi didelė pokyčių įvairovė.

2016 m. sumažėjo periodinės įplaukos: nors paskolų apimtis šiek tiek padidėjo (+0,5 %, palyginti su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu) ir ypač padidėjo paskolų įmonėms apimtis (+2,8), bendros svarbių įstaigų grynosios palūkanų pajamos sumažėjo 3 %. Daugiausia pajamos mažėjo 2016 m. pirmąjį ketvirtį. Vėliau palūkanų pajamos stabilizavosi. Mokesčių pajamos irgi sumažėjo (–2,8 %, palyginti su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu), ir tai daugiausia sietina su per pirmuosius tris 2016 m. ketvirčius sumažėjusiais turto valdymo ir veiklos kapitalo rinkose komisiniais. 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, kai veikla kapitalo rinkose vėl suaktyvėjo, ši tendencija gali būti pasikeitusi.

2 pav.

Kapitalo grąžos lygis, 2016 m. buvęs stabilus dėl mažesnių vertės sumažėjimo išlaidų, atsvėrusių sumažėjusias veiklos pajamas

(visi skaičiai yra svertiniai vidurkiai, pateikiami kaip nuosavybės procentas)

Abejų metų duomenys – į metinius perskaičiuoti III ketv. suvestiniai duomenys.
Šaltinis: FINREP sistema (101 svarbi įstaiga, pateikianti TFAS duomenis aukščiausiu konsolidacijos lygmeniu).

Neigiamą mažėjančių įplaukų poveikį iš dalies sušvelnino mažesnės veiklos sąnaudos (–1 %). Ypač sumažėjo išlaidos darbuotojams (–1,4 %, palyginti su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu). Kadangi keli euro zonos bankai neseniai pradėjo taikyti restruktūrizavimo priemones, ši tendencija gali būti būdinga ir ateinančiais ketvirčiais.

Gerėjančios makroekonominės sąlygos darė teigiamą poveikį vertės sumažėjimo išlaidoms, ir jos buvo mažesnės nei 2015 m.: paskolų ir kito finansinio turto vertės sumažėjimas, 2015 m. trečiąjį ketvirtį sudaręs 5,5 % viso nuosavo kapitalo[6], 2016 m. trečiąjį ketvirtį jau sudarė 4,4 %. Sąlygos daugiausia gerėjo keliose šalyse, kai kuriose kitose šalyse kredito nuostoliai jau buvo istoriškai žemo lygio. Ankstesnė patirtis rodo, kad bankams būdinga didesnį vertės sumažėjimą įtraukti į apskaitą ketvirtąjį ketvirtį, ir tai gali turėti įtakos visų metų pelningumo rezultatams.

2016 m. bankų pelningumą didino neįprasti pajamų šaltiniai (2016 m. trečiąjį ketvirtį 3,4 % viso nuosavo kapitalo). Vis dėlto vienkartinių veiksnių įtaka buvo mažesnė nei 2015 m., o ateinančiais ketvirčiais jos gali nebebūti.

BPM priežiūros modelio įgyvendinimas

BPM SREP metodikos tobulinimas

Patobulinus SREP metodiką, bankų rizikos pobūdžio ir jų kapitalo reikalavimų atitiktis padidėjo

Remdamasi didžiausioms euro zonos bankų grupėms taikoma bendra metodika, 2016 m. Europos bankų priežiūra antrą kartą atliko SREP. Ir šiuo SREP buvo keliamas tikslas skatinti kurti atsparią bankų sistemą, kuri būtų pajėgi tvariai finansuoti euro zonos realiąją ekonomiką. Apčiuopiamų rezultatų davė jau 2015 m. priežiūros ciklo metu pasiektas derinimas. Remiantis tais pasiekimais, SREP vertinimas buvo patobulintas. Patobulinimą rodo kapitalo poreikis, labiau pritaikytas pagal bankų rizikos pobūdį (2015 m. SREP – 68 %, 2016 m. SREP – 76 %). Tačiau ir toliau buvo taikoma bendra metodika, pagrįsta kiekybinių ir kokybinių elementų derinimu bei ekspertų vertinimu. Be to, SREP metodika papildyta atsižvelgiant į 2016 m. ES mastu atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus.

2 grafike pateikiama SREP metodikos apžvalga. 2016 m. gruodžio mėn. buvo paskelbtas atnaujintas lankstinukas apie BPM taikomą SREP metodiką (angl. SSM SREP Methodology Booklet).

2 grafikas

2016 m. BPM SREP metodika

Jungtinės priežiūros grupės (JPG) prie SREP svariai prisidėjo įvertindamos kiekvieną iš šių keturių prižiūrimųjų bankų elementų: veiklos modelį, valdymą ir rizikos valdymą, kapitalo riziką, likvidumo ir finansavimo riziką.

2016 m. BPM SREP metodika buvo patobulinta

SREP valdymo ir rizikos valdymo vertinimo metodika 2016 m. buvo patobulinta remiantis 2015 m. JPG atlikta visapusiška rizikos valdymo ir polinkio rizikuoti temine peržiūra [7].

3 grafikas

Apskaičiuojant MDA neįtrauktos P2G rekomendacijos

1 Bendriausias atvejis; gali būti taikomas specialus skaičiavimo būdas, priklausantis nuo to, kaip valstybė narė įgyvendina KRD IV 131 straipsnio 15 punktą.
2 Sisteminės rizikos rezervas

Pastaba: skalė nereikšminga; EBI nuomonės apie MDA ir 2016 m. liepos 1 d. pranešimo spaudai įgyvendinimas.

Be to, kaip buvo nustačiusi EBI, 2016 m. liepos mėn. buvo pristatytos 2 ramsčio rekomendacijos (P2G)[8]. P2G papildo 2 ramsčio reikalavimus (P2R), jomis išreiškiami priežiūros institucijų lūkesčiai dėl bankų kapitalo, viršijančio privalomuosius kapitalo (minimalaus ir papildomo) reikalavimus bei rezervų visumą (žr. 3 grafiką). Kaip priežiūros institucijų lūkesčiai, P2G rekomendacijos neįtraukiamos apskaičiuojant didžiausią galimą paskirstyti sumą (angl. maximum distributable amount, MDA), nustatytą Kapitalo reikalavimų direktyvos (KRD IV) 141 straipsnyje.

Rengiant P2G ir taikant holistinį metodą, atsižvelgiama į šiuos elementus: kapitalo mažėjimą pagal testavimo nepalankiausiomis sąlygomis nepalankųjį scenarijų; specifinį atskiros įstaigos rizikos pobūdį ir jos jautrumą nepalankiausių sąlygų pasireiškimo scenarijams; tarpinius įstaigos rizikos pobūdžio pokyčius, įvykusius po testavimo nepalankiausiomis sąlygomis galutinės datos; priemones, kurių ėmėsi įstaiga, kad sumažintų jautrumą rizikai.

Nors tikimasi, kad bankai P2G laikysis, jų nesilaikantiems bankams automatiniai apribojimai nebus pradedami taikyti. Jei bankas P2G nesilaikys, ECB bankų priežiūra taikys taisomąsias priemones, tiksliai parinktas pagal tame banke susidariusią situaciją.

SREP CET 1 poreikis 2017 m. nepakito

2016 m. SREP rezultatai parodė, kad visas SREP bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (angl. common equity tier1, CET1) poreikis yra toks pats kaip ir praėjusiais metais. Kitiems veiksniams nesikeičiant, esamas sistemos kapitalo poreikis teikia užuominų dėl ateities [9]. Kai kuriais atskirais atvejais SREP CET1 poreikis pasikeitė dėl atitinkamų įstaigų rizikos pobūdžio (angl. risk profile) pasikeitimo. Atliekant 2016 m. SREP, kapitalas iš 2015 m. 2 ramsčio buvo perkeliamas į ką tik sukurtą P2G ir laipsniškai nedidinama kapitalo apsaugos rezervo dalis nebebuvo įtraukiama. Kadangi P2G į atitinkamus skaičiavimus neįtraukiamas, vidutinis MDA apribojimas sumažėjo nuo 10,2 % iki 8,3 %.

Plačiau taikomos ne tik kapitalo, bet ir kokybinės priemonės, skirtos konkrečių įstaigų problemoms spręsti. Šių priemonių taikymo tikimybė yra susijusi su bankų rizikos pobūdžiu: kuo didesnė rizika, tuo labiau tikėtinas kokybinių priemonių taikymas.

2017 m. SREP – esminių pokyčių nesitikima

2017 m. BPM taikoma SREP metodika neturėtų iš esmės keistis. Vis dėlto ECB bankų priežiūra, taikydama pažangų požiūrį, kad bankų veikla ir rizika turi būti stebima tinkamai, ir toliau ją tobulins.

Kitų metodikų rengimas

Išsamiai nustatyti TVMP tikslai ir struktūra

2016 m. esminiai su vidaus modeliais susiję darbai buvo sutelkti į tikslinę vidaus modelių peržiūrą (TVMP), kuri pradedama vykdyti 2017 m. Rengdamasi TVMP, ECB bankų priežiūra atliko šiuos darbus:

  • atliko reprezentatyvią, rizika pagrįstą modelių, kurie turi būti peržiūrimi vietoje, atranką;
  • suformulavo tam tikrų rūšių rizikos priežiūros gaires ir nustatė jų patikimumui vertinti taikytinus patikrinimo metodus[10];
  • organizaciniu požiūriu pasirengė ateinančiais metais daugėsiantiems vidaus modelių tyrimams vietoje;
  • svarbioms įstaigoms reguliariai teikė informaciją apie šį projektą;
  • įvykdė kelis informacijos rinkimo projektus, kad svarbioms įstaigoms suteiktų galimybę prisidėti prie parengiamosios fazės.

3 pav.

Daugelis 2016 m. atliktų vidaus modelių tyrimų buvo sutelkti į kredito riziką

Praėjusiais metais svarbiose įstaigose buvo pradėti 109 vidaus modelių tyrimai ir pateikti 88 ECB sprendimai dėl vidaus modelių. Tikėtina, kad ateityje, kai bus atliekama papildomų su TVMP susijusių tyrimų, šie skaičiai didės.

Toliau daryta pažanga derinant vidaus modelių vertinimo praktiką. ECB ir NKI darbuotojai atstovavo Europos bankų priežiūrai Europos ir tarptautiniuose forumuose svarstant su vidaus modeliais susijusius klausimus, dalyvavo įvairiuose projektuose, pavyzdžiui, EBI atliekant vidaus modelių lyginamąją analizę.

Kredito rizika. Darbas sprendžiant neveiksnių paskolų problemą

Nuo 2008 m. neveiksnių paskolų lygis reikšmingai padidėjo

Neveiksnios paskolos bankams yra itin didelis išbandymas. Nuo 2008 m. jos reikšmingai išaugo, ypač tose valstybėse narėse, kuriose pastaraisiais metais vyko didelio masto ekonomikos prisitaikymo procesai. Didelė neveiksnių paskolų apimtis neigiamai veikia ir taip mažą bankų pelningumą ir riboja bankų galimybes teikti naują finansavimą ekonomikai.

2016 m. trečiąjį ketvirtį svarbių įstaigų bendras vidutinis svertinis neveiksnių paskolų rodiklis sudarė 6,49 % (2016 m. pirmąjį ketvirtį – 6,85 %, 2015 m. trečiąjį ketvirtį – 7,31 %). Agreguoti svarbių įstaigų duomenys rodo, kad neveiksnių paskolų suma nuo 2015 m. trečiojo ketvirčio iki 2016 m. trečiojo ketvirčio sumažėjo 54 mlrd. eurų (iš jų 15,59 mlrd. eurų – 2016 m. trečiąjį ketvirtį). 2016 m. trečiąjį ketvirtį tokių paskolų suma siekė 921 mlrd. eurų[11].

ECB remia bankus sprendžiant likusių neveiksnių paskolų problemą ir vengiant naujų neveiksnių paskolų susidarymo

Pradedant 2014 m. atliktu išsamiuoju vertinimu, ECB prie neveiksnių paskolų problemos sprendimo prisideda palaikydamas nuolatinį priežiūrinį dialogą su jos paveiktais bankais.

Siekdama išspręsti neveiksnių paskolų problemą ryžtingai ir tvirtai, 2015 m. liepos mėn. Europos bankų priežiūra įsteigė specialiąją darbo grupę. Šią grupę sudaro NKI ir ECB atstovai, o jai vadovauja Sharon Donnery, Central Bank of Ireland pirmininko pavaduotoja. Darbo grupės tikslas yra sukurti ir įdiegti nuoseklią priežiūros metodiką, skirtą prižiūrėti įstaigoms, kurios turi daug neveiksnių paskolų.

Remdamasis darbo grupės darbo rezultatais, ECB paskelbė bankams skirtas gaires dėl neveiksnių paskolų ir pateikė jas konsultacijoms, kurios vyko nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki lapkričio 15 d. Viešieji svarstymai surengti lapkričio 7 d. Oficialiosios konsultacijų procedūros metu darbo grupė gavo ir įvertino daugiau nei 700 komentarų. Galutinės gairės paskelbtos 2017 m. kovo mėn. Šios gairės yra svarbus žingsnis siekiant reikšmingai sumažinti neveiksnias paskolas.

4 grafikas

Neveiksnių paskolų rodiklis euro zonoje

Šaltinis: ECB.
Pastabos: 2016 m. trečiojo ketvirčio duomenys; svarbios įstaigos, teikiančios ataskaitas aukščiausiu konsolidacijos lygmeniu, kurių prieinami bendrosios atskaitomybės (COREP) ir finansinės atskaitomybės (FINREP) duomenys.

1 Slovakijoje nėra svarbių įstaigų, teikiančių ataskaitas aukščiausiu konsolidacijos lygmeniu.
2 Vertė nutylėta konfidencialumo sumetimais, susijusiais su mažu imties dydžiu.

Gairėse dėl neveiksnių paskolų yra aptariami pagrindiniai strategijos, valdymo ir operacijų aspektai, itin svarbūs norint sėkmingai išspręsti neveiksnių paskolų problemą. Kaip bus aprašoma išsamiau, jose pateikiamos rekomendacijos bankams ir Europos bankų priežiūros nustatyti geriausios praktikos pavyzdžiai, perteikiantys priežiūros lūkesčius.

  • Bankams, kurių aukštas neveiksnių paskolų lygis, gairėse rekomenduojama parengti aiškią, su jų veiklos planu ir rizikos valdymo sistema suderintą strategiją, kuri suteiktų galimybę patikimai, pagrįstai, laiku ir veiksmingai valdyti bei mažinti neveiksnias paskolas. Banko strategijoje turėtų būti nustatyti kiekybiniai tikslai dėl portfelių ir parengti išsamūs jų įgyvendinimo planai.
  • Gairėse bankai skatinami taikyti tinkamas valdymo ir operacijų struktūras, kurios leistų efektyviai spręsti neveiksnių paskolų problemą. Sprendžiant šią problemą, bankuose turėtų aktyviai dalyvauti vyresnioji vadovybė, turėtų būti įsteigti specialūs neveiksnių paskolų problemos sprendimo padaliniai ir nustatyta aiški politika, susieta su neveiksnių paskolų problemos sprendimu.
  • Bankams pateikiama nuosekli neveiksnių paskolų pripažinimo, atidėjinių neveiksnioms paskoloms ir nurašymų skaičiavimo metodika, atitinkanti tarptautines rekomendacijas ir geriausios praktikos pavyzdžius.
  • Skatinama labiau atskleisti informaciją apie neveiksnias paskolas, kad padidėtų rinkos pasitikėjimas.

JPG pradėjo aktyviai bendradarbiauti su prižiūrimais bankais, kad padėtų įgyvendinti šias gaires.

Kad būtų veiksmingai mažinamos neveiksnios paskolos, būtina taikyti ne tik priežiūrinę veiklą, bet ir teisines bei institucines reformas

Neveiksnių paskolų problemos sprendimas tebėra svarbiausias Europos bankų priežiūros prioritetas. Vis dėlto jis priklauso nuo daugelio suinteresuotųjų šalių veiksmų, vien priežiūros institucijos ir bankai šios problemos negali išspręsti. Būtini tolesni reguliavimo ir politikos veiksmai ES ir nacionaliniu lygmeniu, kad būtų pašalintos kliūtys, trukdančios bankams spręsti neveiksnių paskolų problemą ir restruktūrizuoti problemines skolas.

ECB bankų priežiūra kartu su NKI aštuoniose euro zonos šalyse atliko su neveiksniomis paskolomis susijusį nacionalinės priežiūros praktikos ir teisinių sistemų patikrinimą. 2017 m. bus paskelbta galutinė ataskaita, apimanti ir kitas euro zonos valstybes nares. Siekdamos spręsti šią problemą, kai kurios šalys ėmėsi aktyvių ir koordinuotų rizikos ribojimo, teisminių ir kitų priemonių. Kitos šalys galėtų toliau tobulinti savo teisines ir teismų sistemas, kad palengvintų neveiksnių paskolų problemos sprendimą laiku. Be to, turi būti plėtojamos antrinės neveiksnių paskolų rinkos, kad būtų galima lengviau parduoti probleminį turtą. Tokiomis aplinkybėmis būtina skatinti kurti neveiksnių paskolų veiklos sektorių, gerinti duomenų kokybę ir galimybes jais naudotis, šalinti mokestines ir teisines skolų restruktūrizavimo kliūtis.

Priežiūra vietoje

Antrasis patikrinimų vietoje ciklas

Antrasis patikrinimų vietoje ciklas – tai 2016 m. sausio mėn. patvirtintos bendrosios 2016 m. priežiūros programos dalis. 2016 m. liepos mėn. atliekant pusmetinę planų peržiūrą, kai kurie patikrinimai vietoje buvo atšaukti ir patvirtinti papildomi antrojo pusmečio patikrinimai. Iš viso 2016 m. pritarta 185 patikrinimams vietoje.

2016 m. buvo toliau tobulinamas patikrinimų vietoje planavimas

Siekiant toliau plėtoti ir tobulinti patikrinimų vietoje planavimą, 2016 m. buvo taikomi ir 2017 m. planavimo cikle taikyti toliau nurodomi strateginiai veiksmai. Pirma, tiksliniu planavimo lygiu, trejų metų laikotarpiui numatant preliminarų tikslinį patikrinimų skaičių pagal įstaigą ir temą, įteisinama tobulesnė rizika grindžiama metodika. Antra, trūkumų nustatymo priemone nustatomos galimos patikrinimų spragos ir trūkumai, kuriuos vis dar reikia pašalinti. Trečia, sutrumpinama patikrinimų trukmė, kad būtų galima kaip galima optimaliau laiko atžvilgiu įgyvendinami patikrinimų rezultatai.

4 pav.

Atliekant patikrinimus vietoje, daugiausia dėmesio skirta kredito rizikai, valdymui ir operacinei rizikai

Patikrinimų skaičius pagal pagrindinę rizikos kategoriją

Patikrinimai vietoje planuojami ir juos vykdysiantys darbuotojai parenkami glaudžiai bendradarbiaujant su NKI. Dauguma patikrinimų grupių vadovų bei narių ir toliau yra NKI darbuotojai. 2016 m. gruodžio 31 d. 167, arba 90 %, patikrinimų grupių vadovų buvo NKI darbuotojai, 10 % vadovų – ECB bankų priežiūros darbuotojai.

1 lentelė

Institucijos, kuriose dirba patikrinimų grupių vadovai

2016 m. ECB bankų priežiūros atstovai vadovavo 18 patikrinimų euro zonos šalyse. Daugiausia dėmesio skirta kredito rizikai, antroji svarbiausia sritis – kapitalo reikalavimai.

Tarptautinius patikrinimus atliekantiems darbuotojams atrinkti šiuo metu taikoma tokia priemonė kaip patikrinimų vietoje „rinka“. Ji suteikia galimybę visoms NKI susipažinti su būsimų patikrinimų vietoje, kuriems atlikti renkama mišrioji (tarptautinė) grupė [12], sąrašu ir pareikšti pageidavimą dalyvauti tuose patikrinimuose arba jiems vadovauti.

Mišriosios grupės iš viso atliko 74 patikrinimus, jie sudaro 40 % visų patikrinimų vietoje[13].

2 lentelė

Mišriųjų patikrinimo grupių apžvalga

Siekiant užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su NKI visais su patikrinimais vietoje susijusiais klausimais, 2016 m. buvo surengta dešimt NKI ir ECB ekspertų posėdžių ir 15 dvišalių susitikimų su atskiromis NKI. Kad su patikrinimais vietoje susijęs darbas Europos bankų priežiūros sistemoje būtų nuoseklesnis, buvo rengiami seminarai ir darbo susitikimai patikrinimų grupių vadovams. Bendruomenės interneto svetainė suteikia komunikacijos platformą visiems ECB suinteresuotiesiems asmenims ir viso BPM partneriams.

Nuolatinės stebėsenos veikla

ECB veikiantis Centralizuotų patikrinimų vietoje skyrius i) parengiamojo etapo metu peržiūri patikrinimo raštą, kuriame JPG nurodo patikrinimo tikslus, ii) stebi patikrinimų vietoje eigą ir iii) tikrina visų patikrinimų ataskaitų kokybę, siekdamas užtikrinti, kad būtų nuosekliai taikoma patikrinimų vietoje metodika.

Centralizuotų patikrinimų vietoje skyrius taiko į riziką orientuotą metodą. Jis skiria papildomų išteklių esminės svarbos patikrinimams stebėti ir taip užtikrina, kad Priežiūros valdyba būtų laiku informuojama, jeigu patikrinimo vietoje rezultatai galėtų kelti didelį susirūpinimą. ECB ir NKI visus veiksmus atlieka glaudžiai bendradarbiaudami, kad būtų didinamas tarpusavio supratimas ir taikoma bendra metodika.

Metodikos tobulinimas

Visų Europos bankų priežiūros inspektorių taikoma patikrinimų vietoje metodika kuriama ir nuolat atnaujinama. 2016 m. buvo peržiūrėta esama kredito rizikos vertinimo metodika, siekiant patikrinimo grupių vadovams suteikti praktinių nuorodų, kaip atlikti kredito bylų peržiūrą. Atnaujintoje metodikoje pristatoma:

  • bendrų metodų pozicijoms ir minimaliam imties dydžiui nustatyti rinkinys;
  • pozicijų klasifikavimo gairės;
  • atskiro ir bendro vertės sumažėjimo apskaičiavimo būdai;
  • užstato vertės nustatymo gairės.

Buvo peržiūrima ir IT rizikos vertinimo metodika, šia peržiūra siekiant, kad ji perteiktų naujus priežiūros prioritetus, susijusius su IT rizika, tokia kaip kibernetinė rizika ir duomenų kokybė. Ją peržiūrint, atsižvelgta ir į Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) reglamente Nr. 239 nurodytus veiksmingo duomenų apie riziką rinkimo ir rizikos ataskaitų teikimo principus, juos siejant su atitinkama temine peržiūra.

Dvi metodikos rengimo darbo grupės nagrinėja du specialiuosius klausimus. Tai i) laivininkystės finansavimo portfelių horizontalioji peržiūra, kuria siekiama išnagrinėti ir įvertinti portfelių kokybę ir svarbiausių įstaigų taikomus rizikos valdymo būdus; ii) IT rizikos vertinimo metodikos tobulinimas siekiant toliau plėtoti geriausią priežiūros praktiką, ypač kibernetinės rizikos srityje.

Galiausiai, rengiamas patikrinimų vietoje vadovas, kuriame bus paaiškinta, kaip turi būti vykdomi patikrinimai vietoje, ir tai bus naudingas informacinis dokumentas bankams, kuriuose tokie patikrinimai atliekami.

Darbas vykdant temines peržiūras

Veiklos modeliai ir pelningumą skatinantys veiksniai

2016 m. Europos bankų priežiūra pradėjo vykdyti teminę peržiūrą, kuria siekiama visapusiškai įvertinti svarbiausių įstaigų veiklos modelius ir pelningumą skatinančius veiksnius.

Bankų veiklos modeliai ir pelningumą skatinantys veiksniai ir toliau yra svarbiausias Europos bankų priežiūros prioritetas

Bankų veiklos modeliai ir pelningumą skatinantys veiksniai yra svarbiausias Europos bankų priežiūros prioritetas. Pelningai veikiantys bankai gali natūraliai kurti kapitalą ir taip palaikyti tinkamus rezervus kartu išsaugodami pagrįstą polinkį rizikuoti, taip pat skolinti realiajai ekonomikai. Vis dėlto dabartinėmis aplinkybėmis euro zonos bankų pelningumui problemų kelia ne tik mažos palūkanų normos ir vis dar dideli vertės mažėjimo srautai (žr. 1.1 skyrių). Jų kelia ir struktūriniai veiksniai, tokie kaip per dideli pajėgumai kai kuriose rinkose, ne bankų keliama konkurencija, didėjanti skaitmeninių paslaugų paklausa tarp vartotojų, o ir nauji reguliavimo reikalavimai.

Atliekant teminę peržiūrą, bankų pelningumą skatinantys veiksniai nagrinėjami tiek įmonių, tiek veiklos modelių lygmeniu. Dvejų metų trukmės peržiūra keliama keletas tikslų. Ją atliekant, bus ne tik vertinami bankų gebėjimai mažinti veiklos modelių trūkumus, bet ir stebima, kokį poveikį mažas pelningumas daro bankų elgsenai. Ši peržiūra papildys horizontaliąją analizę – ji leis sutelkti JPG įžvalgas ir suderinti jų taikymą tarp bankų.

Pirmaisiais teminės peržiūros metais Europos bankų priežiūros priemonių rinkinys bankų veiklos modeliams ir pelningumui įvertinti buvo patobulintas keliais aspektais. Svarbių įstaigų veiklos modelių klasifikacija patobulinta, kad būtų lengviau palyginti atskirus bankus. Šia klasifikacija papildomi kiti lyginamosios analizės kriterijai, tokie kaip įmonės dydis, rizikos koeficientas ar geografinė vieta. Sukurtos ir kelios specialios lyginamosios analizės priemonės, padėsiančios JPG vertinti jų prižiūrimų bankų pelningumą.

ECB bankų priežiūra surinko duomenis apie prognozuojamą bankų pelną ir nuostolius bei prognozėms taikomas prielaidas. Rezultatai rodo, kad bankų pajamoms trumpuoju laikotarpiu ir toliau bus daromas spaudimas, daugiausia todėl, kad mažos palūkanų normos daro neigiamą poveikį grynosioms palūkanų pajamoms, bet ir dėl mažo paskolų augimo, kuris iš esmės nebeatitinka pačių bankų lūkesčių. Šis projektas bus kartojamas ir šiais metais.

Be to, ECB bankų priežiūra parengė išsamias gaires, kurios padės JPG 2017 m. atlikti pelningumo analizę įmonių lygmeniu. Šios gairės apima kelis su bankų pelningumu susijusius aspektus, pradedant bankų baziniu pajėgumu generuoti pajamas ir baigiant jų gebėjimu valdyti pelną. Dvišalės diskusijos tarp priežiūros institucijų ir bankų turėtų užtikrinti, kad iki teminės peržiūros pabaigos (2017 m.) visapusiškai būtų įvertinti visų svarbių įstaigų veiklos modeliai ir pelningumą skatinantys veiksniai. Vertinimai bus vykdomi laikantis proporcingumo principo, atsižvelgiant į konkrečių įstaigų dydį ir sudėtingumą.

Visų JPG atlikto visapusiško vertinimo rezultatai suteiks informacijos, reikalingos SREP atlikti, pradedant 2018 m. SREP, o ir atskirų įstaigų priežiūrai vykdyti bei planuoti. Analizė suteiks galimybę palyginti panašaus tipo bankų taikomą praktiką.

Finansinės priemonės: 9-asis TFAS

2016 ECB bankų priežiūra vykdė ir 2017 m. vykdo dvejų metų trukmės teminę peržiūrą, kuria siekiama įvertinti, kaip bankai įgyvendina naująjį apskaitos standartą – 9-ąjį TFAS. Daugiausia dėmesio skiriama naujajam vertės sumažėjimo modeliui. Atliekant šią peržiūrą, taip pat vertinama, ar bankai atsižvelgia į principus, nustatytus Bazelio komiteto gairėse dėl kredito rizikos ir numatomų kredito nuostolių apskaitos. EBI šiuos principus įtraukė į konsultacijoms parengto dokumento dėl Kredito įstaigų kredito rizikos valdymo praktikos ir numatomų kredito nuostolių apskaitos gairių projektą.

Ši teminė peržiūra apima visas svarbias įstaigas, taikančias Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS). Konkretūs peržiūros tikslai yra i) įvertinti, kaip įstaigos yra pasirengusios įdiegti 9-ąjį TFAS, ii) įvertinti galimą poveikį įstaigų atidėjinių sudarymo praktikai ir iii) padėti kokybiškai įgyvendinti 9-ąjį TFAS.

2016 m. ECB bankų priežiūra parengė atitinkamą vidaus priežiūrinio vertinimo metodiką. Šia metodika, remiantis diskusijomis su suinteresuotosiomis šalimis (įstaigomis, auditoriais, konsultantais), atsižvelgiama į reguliavimo pokyčius, naujus geriausios praktikos pavyzdžius ir įgyvendinimo problemas. Be to, bendradarbiaudama su geriausiais apskaitos ekspertais, ECB bankų priežiūra surengė mokymus apie 9-ąjį TFAS ir vertinimo metodiką, juose dalyvavo apie 250 priežiūros atstovų.

Remiantis vertinimo metodika, teminė peržiūra pradėta vykdyti ją derinant su 2016 m. gruodžio mėn. EBI atlikta daugiau nei 100 svarbių įstaigų apklausa[14], JPG įvertinus bankų pasirengimo lygį ir jų įgytą įgyvendinimo praktiką. Atlikus šį vertinimą, bus atliekama horizontalioji analizė, ir jos metu, atsižvelgiant į minėtos EBI apklausos rezultatus, bus taikoma bankų lyginamoji analizė. Tikimasi, kad teminės peržiūros rezultatai padės nuo 2018 m. sausio 1 d., kai 9-asis TFAS bus pradėtas taikyti, tinkamai ir nuosekliai diegti tiek jį, tiek juo numatomus atidėjinių sudarymo principus.

Duomenų apie riziką rinkimas ir rizikos ataskaitų teikimas

Tinkamas rizikos valdymas grindžiamas visos įmonės duomenų kokybe, efektyviu duomenų apie riziką rinkimu ir vidaus ataskaitų teikimo praktika. Tačiau finansų krizė atskleidė labai svarbų dalyką – kad tam tikri bankai buvo nepajėgūs reikiamai įvertinti rizikos pozicijų. Tai lėmė tinkamos informacijos apie riziką trūkumas ir netinkama rizikos duomenų rinkimo praktika. Krizės paveiktų bankų gebėjimas laiku priimti sprendimus buvo gerokai pažeistas, ir tai turėjo reikšmingų pasekmių tiek patiems bankams, tiek visam finansų sektoriui.

Todėl vienas iš 2016 m. priežiūros prioritetų buvo duomenų apie riziką rinkimo ir rizikos ataskaitų teikimo teminė peržiūra. Ja buvo siekiama įvertinti duomenų apie riziką rinkimo ir rizikos ataskaitų teikimo efektyvumą ir su tuo susijusių IT infrastruktūrą. Šis vertinimas daugiausia buvo grindžiamas BBPK reglamente Nr. 239 numatytais efektyvaus duomenų apie riziką rinkimo ir rizikos ataskaitų teikimo principais (BBPK 239 principais).

2016 m. pradžioje ECB bankų priežiūra pradėjo efektyvaus duomenų apie riziką rinkimo ir rizikos ataskaitų teikimo teminę peržiūrą dalyje tiesiogiai prižiūrimų bankų. Imtį sudarė dvi bankų grupės. Pirmoji – tie bankai, kurie dalyvavo 2013 ir 2014 m. Bazelio komiteto atliktame BBPK 239 savęs vertinime. Ši grupė iš esmės atitiko bankų, tuo metu laikytų pasauliniais sisteminės svarbos bankais, grupę. Antrą grupę sudarė kiti bankai, į imtį įtraukti norint ją praplėsti.

Teminę peržiūrą vykdo JPG, o joms pagalbą teikia centralizuota darbo grupė, kurią sudaro ECB ir NKI nariai. Jie numato veiklos organizavimo gaires ir užtikrina nuoseklų jų taikymą. 2016 m. šis darbas buvo vykdomas laikantis proporcingumo principo, jį sudarė du pagrindiniai etapai. Pirmojo etapo metu buvo parengtos tinkamos veiklos organizavimo gairės dėl atitikties statuso analizės ir vertinimo, dėmesį sutelkiant į rizikos rūšį (kredito riziką, likvidumo riziką, sandorio šalies kredito riziką, operacinę riziką, palūkanų normų riziką bankinėje knygoje (PNRBK) ir rinkos riziką). Antrajame etape atlikta išsami likvidumo rizikos ir kredito rizikos dydžio analizė. Pirma, atitinkamų bankų paprašyta pateikti konkretų likvidumo ir kredito rizikos duomenų rinkinį per trumpą laiką („priešgaisrinės pratybos“, angl. fire drill exercise). Antra, tų pačių bankų paprašyta parodyti, kaip gaunami jų duomenys ir kaip vykdomi pasirinktų kredito bei likvidumo rodiklių valdymo ir teikimo procesai, taikant principą „nuo pradžios iki pabaigos“ (duomenų kilmės tikrinimas)[15].

5 grafikas

Efektyvaus kredito ir likvidumo rizikos duomenų rinkimo ir rizikos ataskaitų teikimo teminės peržiūros antrasis etapas

Keliems bankams prireiks laiko, kad visiškai atitiktų BBPK 239 principus

Teminės peržiūros rezultatai padės plėtoti tolesnę priežiūrinę veiklą ir bus įtraukti į kitą SREP ciklą. Bendrų rezultatų analizė suteiks galimybę daryti svarbias apibendrinamąsias išvadas. Tikėtasi, kad pasauliniai sisteminės svarbos bankai (angl. global systemically important banks, G-SIB) BBPK 239 principus įgyvendins iki 2016 m. sausio mėn., o vietiniai sisteminės svarbos bankai – per trejus metus nuo jų nustatymo, t. y. nuo 2019 m. Tačiau artimiausiu metu dar nebus pasiekta, kad BBPK 239 principų G-SIB laikytųsi visiškai, nes kelių bankų įgyvendinimo grafikai siekia 2018 m. pabaigą ar dar vėlesnę datą. BBPK principų laikymasis yra tęstinis procesas. Todėl turėtų būti tinkamai įvertinami bankų veiklos modelių ir rizikos pobūdžio pokyčiai, ir bankai turi reguliariai vertinti, ar jų turimi duomenų apie riziką rinkimo ir rizikos ataskaitų teikimo pajėgumai pakankami.

Rizikos valdymas ir polinkis rizikuoti

2016 m. Europos bankų priežiūra toliau dirbo bankų valdymo srityje. Jos darbas buvo grindžiamas 2015 m. atliktos valdymo ir polinkio rizikuoti teminės peržiūros, kuria siekta skatinti nuoseklumą ir aukščiausių standartų laikymąsi, rezultatais.

2016 m. Europos bankų priežiūra išdėstė savo lūkesčius dėl valdymo ir polinkio rizikuoti

2016 m. pradžioje visos teminėje peržiūroje dalyvavusios 113 JPG išsiuntė savo prižiūrimoms įstaigoms pažangos stebėjimo laiškus, kuriuose buvo nurodyta įgyvendinti konkrečius veiksmus. Vykdydamos priežiūrą, JPG metus aktyviai stebėjo, kaip šios rekomendacijos yra įgyvendinamos.

Ši teminė peržiūra turėjo teigiamos įtakos – ji padėjo didinti bankų valdymo organų ir rizikos valdymo funkcijų veiksmingumą. Beveik visi bankai šiuo metu plėtoja valdybų savęs vertinimo, pareigų tęstinumo planavimo procesus ir interesų konfliktų valdybose prevencijos sistemas. Kai kurie bankai dar ir tikslina valdybų sudėtį. Be to, pagerėjo valdybų gaunamų tam tikrų dokumentų kokybė, bankai ėmė braižyti ir taikyti polinkio rizikuoti valdymo schemas.

Kadangi kai kurios rekomendacijos tebėra įgyvendinamos, pažanga bus stebima ir 2017 m. JPG skirs daug dėmesio valdybų gebėjimui nepriklausomai kelti reikalavimus vyresniajai vadovybei ir rizikos perspektyvos įtraukimui į sprendimų priėmimo procesą. Jos taip pat atidžiai stebės i) polinkio rizikuoti tvarkos išsamumą (ypač tai, kaip įtraukiama nefinansinė rizika), ii) apribojimų veiksmingumą, iii) polinkio rizikuoti ir strategijos tarpusavio ryšius ir iv) polinkio rizikuoti tvarkos taikymą.

Be to, nuo 2016 m. pabaigos 25 bankuose buvo atlikta po dvi išsamiąsias analizes. Atliekant analizes, buvo vertinama, kaip valdybos užtikrina priežiūros ir vidaus kontrolės funkcijų atlikimo ir polinkio rizikuoti ribojimo priežiūrą. Tyrimai bus baigti 2017 m. pirmąjį pusmetį.

2016 m. birželio mėn. ECB paskelbė BPM priežiūrinį pareiškimą dėl valdymo ir polinkio rizikuoti, kuriuo siekiama pateikti įstaigoms geriausios tarptautinės praktikos pavyzdžių įgyvendinimo gaires. Be to, siekdama stiprinti dialogą tarp bankų valdybų ir priežiūros institucijų, 2016 m. birželio 23 d. ECB bankų priežiūra surengė konferenciją valdymo klausimais [16], joje dalyvavo aukščiausieji vykdomieji ir nevykdomieji direktoriai. 2017 m. ECB toliau skatins dialogą su bankų valdybomis ir atliks aktyvų vaidmenį ES ir tarptautiniu lygmeniu apibrėžiant tarptautinius standartus.

Finansavimas skolintomis lėšomis

2016 m. ECB viešoms konsultacijoms pateikė gairių dėl finansavimo skolintomis lėšomis sandorių projektą

Nuo 2016 m. lapkričio pabaigos iki 2017 m. sausio pabaigos ECB vykdė viešas konsultacijas, skirtas parengtam gairių dėl finansavimo skolintomis lėšomis sandorių projektui apsvarstyti. Šiomis gairėmis siekiama pateikti aiškius ir nuoseklius apibrėžimus, užtikrinti nuoseklią stebėseną ir apibrėžti tinkamas finansavimo skolintomis lėšomis sandorių priemones. Gairių projektas parengtas atlikus teminę peržiūrą, kuri pradėta vykdyti kaip vienas iš 2015 m. BPM priežiūros prioritetų.

Peržiūros metu atlikta išsami euro zonos bankų apklausa dėl veiklos ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su finansavimu skolintomis lėšomis. 2016 m. pirmąjį pusmetį 17 JPG išsiuntė pažangos stebėjimo laiškus prižiūrimoms įstaigoms ir pareikalavo, kad jos įgyvendintų konkrečius veiksmus, daugiausia susijusius su rizikos valdymo praktika, taip pat parengtų veiksmų planus peržiūros metu nustatytiems trūkumams pašalinti.

Be to, ECB nusprendė bendruosius priežiūros lūkesčius apibrėžti kaip minėtas gaires. Gairėse rekomenduojama, kad bankai taikytų unikalų ir visa apimantį finansavimo skolintomis lėšomis sandorių apibrėžimą. Dar jie turėtų aiškiai išdėstyti finansavimo skolintomis lėšomis sandorių strategiją ir polinkį tokius sandorius sudaryti bei sindikuoti. Bankai taip pat turėtų užtikrinti, kad įgyvendinami sandoriai atitiktų jų polinkio rizikuoti standartus. Tai gali būti pasiekta taikant patikimus kreditų patvirtinimo procesus ir nuolat stebint finansavimo skolintomis lėšomis portfelius. Galiausiai, turėtų būti reguliariai rengiamos išsamiosios ataskaitos apie finansavimo skolintomis lėšomis sandorius ir jos turi būti siunčiamos bankų vyresniajai vadovybei.

2017 m. ECB viešų konsultacijų rezultatus apibendrins ir pateiks galutines gaires dėl finansavimo skolintomis lėšomis sandorių. ECB taip pat atidžiai stebės bankų polinkio sudaryti finansavimo skolintomis lėšomis sandorius pagrindinius pokyčius.

Netiesioginė mažesnės svarbos įstaigų priežiūra ir priežiūrinė stebėsena

BPM reglamentas ECB įgalioja užtikrinti veiksmingą bei nuoseklų BPM veikimą, taigi, patiki priežiūros stebėsenos funkciją, o NKI ir toliau lieka atsakingos už mažesnės svarbos įstaigų (MSĮ) priežiūrą. Siekdama svarbiausio šios funkcijos tikslo, t. y. užtikrinti, kad visoje euro zonoje būtų nuosekliai taikomi aukšti priežiūros standartai, ECB bankų priežiūra bendradarbiavo su NKI rengiant MSĮ netiesioginės priežiūros operacinę sistemą.

Bendri MSĮ priežiūros standartai ir metodika

Bendrais MSĮ priežiūros standartais ir bendra metodika skatinama taikyti nuoseklią aukštos kokybės praktiką

Bendri priežiūros standartai (BPS) ir bendra metodika yra svarbios priemonės, leidžiančios nuosekliai taikyti aukštus priežiūros standartus visoje euro zonoje. Jie pateikia priežiūros procesų vykdymo gaires ir taip skatina vis labiau artėti prie vienodos priežiūros praktikos.

BPS rengiami kartu su NKI ir visiškai atitinka ES bendrą taisyklių sąvadą bei EBI standartus ir gaires. Priežiūros planavimo ir atkūrimo planavimo BPS, kurie daugiausia buvo rengiami 2015 m., baigti rengti 2016 m.

Baigus rengti šiuos standartus, 2016 m. buvo atliekami svarbūs darbai, susiję su papildomais standartais.

MSĮ patikrinimų vietoje vykdymo BPS apima patikrinimų vietoje apibrėžimą, tikslus ir pagrindinius principus, kurių reikia laikytis vykdant patikrinimus. Jie apima ir patikrinimų, kurie yra aptarti priežiūros programose, planavimą numatant minimalią, trukmę, dažnį ir išteklių lygį. Šie standartai yra ir su patikrinimo procesu susijusios gairės, numatančios pagrindinius patikrinimo vietoje etapus – parengiamąjį, tyrimo, ataskaitų teikimo ir pažangos stebėjimo.

Kiti 2016 m. parengti BPS yra susiję su automobilių įsigijimo finansavimo įstaigų (AĮFĮ) priežiūra. AĮFĮ yra kredito įstaigos, kurių pagrindinė veikla yra sudaryti išperkamosios nuomos sutartis ar teikti paskolas motorinių transporto priemonių pirkimui finansuoti. Remiantis pirmine su šiuo veiklos modeliu susijusios rizikos peržiūra, šiais BPS keliamas pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad Europos bankų priežiūros sistemoje būtų taikoma nuosekli, aukštos kokybės ir proporcinga AĮFĮ priežiūros metodika.

Pradėti rengti BPS, numatantys FinTech verslo modelį taikančių MSĮ licencijavimą. Tokių įstaigų bankinė veikla yra sutelkta į technologijomis grindžiamas inovacijas. Šių BPS tikslas yra užtikrinti, kad su tokiais naujoviškais veiklos modeliais susijusi specifinė rizika būtų tinkamai įvertinama licencijavimo metu, taikant tokius standartus, kokie taikomi kitų rūšių kredito įstaigoms.

ECB bankų priežiūra taip pat parengė ECB ir NKI bendradarbiavimo ištikus krizei sistemą. Bendradarbiavimo ištikus krizei sistema keliamas tikslas padėti vykdyti NKI, kaip institucijų, atsakingų už MSĮ krizių valdymą, ir ECB, kaip institucijos, atsakingos institucijos tariantis dėl bendrų procedūrų, užduotis.

2016 m. ECB kartu su NKI toliau rengė bendrą MSĮ priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) metodiką. Kadangi SREP yra pagrindinė bankų priežiūros priemonė, jos vienodinimas bus svarbus žingsnis skatinant MSĮ priežiūros konvergenciją. Projekto imtasi 2015 m., o 2016 m. pradėti vykdyti darbai buvo sutelkti į kapitalo ir likvidumo kiekybinį vertinimą. Projektas bus išbandytas 2017 m., o bendrą SREP sistemą pirmajai MSĮ grupei ketinama taikyti nuo 2018 m. Siūlomoji MSĮ vertinti skirta SREP metodika sukurta remiantis svarbioms įstaigoms taikoma BPM SREP metodika. MSĮ ji bus taikoma proporcingai, atsižvelgiant į šių įstaigų ypatumus.

ECB ir NKI bendradarbiavimas MSĮ priežiūros srityje

ECB ir NKI bendradarbiavimas yra būtinas, kad būtų užtikrinta nuosekli ir aukštos kokybės MSĮ priežiūra. Bendradarbiavimas apima susitarimą dėl bendrų procedūrų ir veiksmų kasdienei priežiūrai užtikrinti, bendrų MSĮ priežiūros standartų ir metodikos numatymą. NKI, globojamos ECB, dalijasi patirtimi ir gerina žinias apie euro zonos MSĮ sektorių ir jo priežiūrą.

Įprastinį MSĮ priežiūros darbą papildė NKI ir ECB rengiami seminarai bei projektai

Prie MSĮ priežiūros standartų rengimo prisidėjo ir vis daugiau ECB kartu su NKI vykdomų bendrų projektų. Be to, bendradarbiaujant ECB ir NKI, prisidėta prie nuolatinio MSĮ sektoriaus stebėjimo užtikrinimo.

Nagrinėjamais metais tokių bendrų iniciatyvų gerokai padaugėjo. Pavyzdžiui, pradėjus rengti MSĮ SREP metodiką, buvo surengti darbo susitikimai NKI SREP metodikos klausimais, kuriuose žiniomis dalijosi įvairios BPM institucijos. Su atskiromis MSĮ susijusi bendra veikla apėmė kelis techninius patikrinimus ir penkis patikrinimus vietoje, skirtus tam tikroms MSĮ rizikos sritims išnagrinėti. Be to, pradėta keistis darbuotojais tarp NKI ir ECB.

Kasdieniu bendradarbiavimu MSĮ priežiūros srityje daugiausia siekiama įvertinti, ar NKI nuosekliai taiko aukštus priežiūros standartus, ir skatinti juos taikyti. Kad būtų užtikrintas rezultatų nuoseklumas, būtina suvokti tiek euro zonos MSĮ sektoriaus bendrumus, tiek ir skirtumus, taip pat nacionalinius ypatumus.

MSĮ atžvilgiu ECB griežtai laikosi proporcingumo principo

Proporcingumo principas vykdant netiesioginę MSĮ priežiūrą yra labai svarbus, todėl jo griežtai laikomasi tiek vykdant nuolatinius procesus, tiek rengiant bendrus standartus bei metodiką. Skirdamas jam daug dėmesio, ECB kartu su NKI parengė specialią prioritetų nustatymo sistemą. Taikant šią sistemą, MSĮ pagal joms būdingą riziką ir galimą poveikį atitinkamos šalies finansų sistemai skirstomos į mažo, vidutinio ir didelio prioriteto įstaigas. Tokia klasifikacija suteikia galimybę priežiūros lygį ir priežiūros veiklos intensyvumą taikyti prie įstaigos keliamos rizikos.

Esminis kasdienio ECB ir NKI bendradarbiavimo elementas yra speciali pranešimų teikimo sistema

NKI per specialią pranešimų siuntimo sistemą siunčia pranešimus į pagrindinį pranešimų centrą ECB Mikroprudencinės priežiūros III generaliniam direktoratui (DG MSIII). Tai ECB leidžia palyginti ir įvertinti taikomą praktiką pagal BPM priežiūros standartus. Pavyzdžiui, NKI siunčia ex ante pranešimus apie reikšmingas priežiūros procedūras ir numatomus reikšmingus sprendimus įvairiais priežiūros klausimais (pvz., kapitalo, likvidumo, SREP, vidaus valdymo), susijusiais su didelio prioriteto MSĮ. NKI taip pat siunčia pranešimus apie bet kokį spartų ir reikšmingą MSĮ finansinės padėties blogėjimą. Siunčiant juos, siekiama užtikrinti, kad ECB būtų laiku informuotas apie tokius atvejus ir galėtų kartu su atitinkama NKI įvertinti bei aptarti tinkamiausią veiksmų seką. Iš viso 2016 m. ECB bankų priežiūra iš NKI gavo 79 pranešimus.

Pranešimų siuntimo patirtis atskleidė, kad kyla poreikis toliau didinti NKI pranešimų siuntimo procesų nuoseklumą. Todėl darbo grupė analizuoja, kaip patobulinti pranešimų teikimo procedūras ir kriterijus.

Be to, specializuotos DG MSIII šalių pagalbos tarnybos nuolat palaiko dialogą su NKI, kad stebėtų bankų sektoriaus pokyčius, galinčius daryti poveikį MSĮ. Gaudamos pranešimus, jos surenka informaciją apie didelio prioriteto MSĮ ir stebi jų padėtį. Jos taip pat stebi pokyčius, susijusius su įstaigomis, kurių finansinė būklė gerokai blogėja ar kurios patiria likvidumo problemų, galinčių virsti krizine situacija, ir prašo ECB priimti sprendimus dėl kvalifikuotųjų akcijų paketo, licenzijų atšaukimo ir suteikimo. Kai kuriais atvejais šalių pagalbos tarnybos bendradarbiauja su NKI vykdant su MSĮ susijusius patikrinimus vietoje.

Galiausiai prie nuolatinio ECB ir NKI bendradarbiavimo prisideda nuolatinės pastangos dar labiau derinti MSĮ sektoriaus priežiūros procesus ir metodiką. NKI vykdoma MSĮ priežiūros veikla ir užduotys, MSĮ sektoriaus rizikos ir pažeidžiamumų analizė ir nustatymas reguliariai apibendrinami, taip pat ir kaip specialiosios ataskaitos, ir šios ataskaitos pateikiamos visoms euro zonos priežiūros institucijoms. Bendradarbiavimas ir sąveika daug grindžiami dalijimusi ir apsikeitimu duomenimis. ECB ir NKI kuria mechanizmus, kad pagerintų apsikeitimą informacija.

1 intarpas Institucinės užtikrinimo sistemos

Reikšminga 2015 m. pradėtų institucinių užtikrinimo sistemų kūrimo darbų[17] pažanga

Kai kuriose valstybėse narėse taupomieji ir kooperatiniai bankai sukūrė institucines užtikrinimo sistemas (IUS). Šios IUS apsaugo institucijas nares ir užtikrina jų likvidumą bei mokumą. Iš viso 50 % visų euro zonos kredito įstaigų yra IUS narės, joms tenka apie 10 % viso bankų sistemos turto. 2015 m. pradėti bendros IUS vertinimo metodikos kūrimas darbai, kuriais siekiama užtikrinti nuoseklią IUS priežiūrą visoje euro zonoje, buvo baigti 2016 m.

IUS pripažinimo prudenciniais tikslais metodikos vadovas

IUS pripažinimo prudenciniais tikslais metodikos vadovas parengtas atsižvelgiant į ECB darbą kuriant ES teisės nuostatas dėl pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra. Po viešų konsultacijų vadovas baigtas rengti ir paskelbtas 2016 m. liepos mėn. Šiuo vadovu siekiama užtikrinti vertinant IUS taikysimos priežiūros politikos nuoseklumą, efektyvumą ir skaidrumą. Tai labai svarbu, nes oficialus IUS pripažinimas reiškia ir skirtingą kai kurių rizikos ribojimo reikalavimų traktavimą pagal KRR, būtent 0 % rizikos koeficientą, taikomą kitų IUS narių pozicijoms, ir kitų IUS narių didelių pozicijų apribojimų pašalinimą.

Koordinavimas ir bendradarbiavimas priimant sprendimus dėl „mišrių“ IUS ir vykdant nuolatinę jų stebėseną

IUS paprastai sudaro tiek svarbios, tiek mažesnės svarbos įstaigos („mišrios“ IUS). Todėl labai svarbu, kad ECB ir NKI vienodai traktuotų IUS. Šiuo tikslu 2016 m. lapkričio mėn. buvo patvirtintos ir paskelbtos Europos Centrinio Banko gairės BPM kompetentingoms institucijoms (jas sudaro ECB ir NKI). Jomis nustatomi ECB ir NKI veiklos koordinavimo principai priimant su IUS susijusius priežiūros sprendimus ir vykdant nuolatinę IUS stebėseną. Gairėmis užtikrinama, kad NKI taikytų tuos pačius kriterijus vertindamos mažesnės svarbos įstaigų pareiškimus dalyvauti IUS. Be to, 2016 m. buvo įsteigtos ir pradėjo stebėsenos veiklą iš ECB ir NKI darbuotojų sudarytos stebėsenos grupės. ECB gairės netaikomos anksčiau suteiktiems IUS leidimams. Tačiau įvykus esminių struktūrinių IUS pokyčių ar galimų incidentų, kurie gali sukelti abejonių dėl to, ar IUS laikosi atitinkamų teisinių reikalavimų, gali būti svarstoma pakartotinio vertinimo galimybė.

Makroprudenciniai uždaviniai

2016 m. ECB tarėsi su nacionalinėmis institucijomis dėl makroprudencinių priemonių taikymo euro zonoje[18]. Siekiant užtikrinti, kad mikroprudencinės ir makroprudencinės priemonės vienos kitas veiksmingai papildytų, buvo pasitelktas Makroprudencinis forumas – Valdančiosios tarybos ir Priežiūros valdybos diskusijų platforma, leidžianti derinti BPM mikroprudencines ir makroprudencines perspektyvas. Mikroprudencinės priežiūros ir makroprudencinės politikos atstovai šiame forume keičiasi požiūriais ir dalijasi informacija. Toks apsikeitimas pritaikomas makroprudenciniame procese, panaudojant sinergijas ir priežiūros funkcijos patirtį, kad būtų nustatytos bendros pozicijos, pavyzdžiui, prudenciniais klausimais. Vis dėlto šios bendros diskusijos su oficialiu sprendimų priėmimu nėra susijusios, nes laikomasi atskyrimo principo, taip pat Valdančiosios tarybos bei Priežiūros valdybos sprendimų priėmimo nepriklausomybės principo (Statuto 12 straipsnio 1 punktas).

2016 m. ECB iš nacionalinių institucijų gavo daugiau nei 100 pranešimų apie makroprudencinės politikos taikymą. Daugelis pranešimų buvo susiję su kas ketvirtį priimamais sprendimais dėl anticiklinio kapitalo rezervo ar sprendimais dėl pasaulinių sisteminės svarbos įstaigų ir kitų sisteminės svarbos įstaigų nustatymo ir jų kapitalo vertinimo. ECB ir nacionalinės institucijos pagal BBPK nurodytą metodiką nustatė aštuonias pasaulines sisteminės svarbos įstaigas [19], kurių pagrindinė buveinė yra Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje, ir suskirstė jas į grupes, kurioms taikoma laipsniškai didinamo kapitalo rezervo norma yra nuo 0,75 % iki 1,5 % (2018 m.). 2019 m. baigus laipsnišką didinimą, galutiniai šių bankų kapitalo rezervai bus nuo 1,0 % iki 2,0 %. Be to, nacionalinės institucijos priėmė sprendimus dėl 110 kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervo normų, kaip numato ECB taikoma tokių įstaigų vertinimo ir jų rezervų nustatymo metodika. ECB iš kai kurių nacionalinių institucijų gavo pranešimus apie sisteminės rizikos rezervo ar rizikos koeficiento apatinių ribų nustatymą, taip pat pranešimus dėl kitose valstybėse narėse taikytų makroprudencinių priemonių [20].

Galiausiai, įvykus pirmosioms diskusijoms Makroprudenciniame forume, 2016 m. ECB suaktyvino komunikaciją ir paskelbė savo pirmąjį makroprudencinį pranešimą.

Leidimai, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūros

Nors ECB tiesiogiai prižiūri tik svarbias įstaigas, teikiant arba panaikinant bankų leidimus ir vertinant kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimą (šios procedūros kartu vadinamos bendromis procedūromis) jis veikia kaip visų euro zonos kredito įstaigų kompetentinga institucija. ECB yra atsakingas ir už svarbių kredito įstaigų valdymo organų narių kompetencijos bei tinkamumo vertinimą, taip pat už kredito įstaigų veiklos išplėtimo procedūras. Vis dėlto dauguma Europos bankų priežiūros sprendimų yra susiję su leidimų išdavimo procedūromis.

2016 m. ECB pranešta apie daugiau nei 3 000 leidimų išdavimo procedūrų, ir daugiausia jų yra susijusios su kompetencijos ir tinkamumo vertinimu. Daug pastangų įdėta tobulinant procesus, t. y. siekiant padaryti juos paprastesnius ir proporcingesnius, taip pat rengiant politikos gaires įvairiais klausimais.

ECB vykdė ir jam pavestą užduotį užtikrinti veiksmingus mechanizmus, leidžiančius informuoti apie atitinkamų ES teisės aktų pažeidimus. 2016 m. buvo gauti 102 pranešimai apie pažeidimus, 73 iš jų buvo pranešimai dėl pažeidimų, patenkantys į ECB kaip priežiūros institucijos įgaliojimų taikymo sritį. Tai pranešimai, daugiausia susiję su bankų vidaus valdymu ir nuosavų lėšų bei kapitalo poreikio apskaičiavimu.

Svarbių įstaigų skaičiaus ir bendrų procedūrų pokyčiai

ECB tiesiogiai prižiūrimų įstaigų skaičiaus pokyčiai

2016 m. išsamusis vertinimas

Išsamusis vertinimas yra privalomas visiems bankams, kuriems pradedama arba gali būti pradėta taikyti tiesioginė ECB priežiūra remiantis BPM reglamento 6 straipsnio 4 dalyje nurodytais svarbos kriterijais.

Tarp bankų, kuriems taikomas išsamusis vertinimas, patenka ir bankai, kurių tikimybė tapti svarbiais kitų kalendorinių metų pradžioje didesnė, nedarant prielaidų apie išsamųjį svarbos vertinimą, kuris gali būti atliekamas tik gavus visą svarbią informaciją (pvz., praėjusių metų pabaigos audituotas finansines ataskaitas).

2016 m. kovo–lapkričio mėn. ECB atliko keturių bankų išsamųjį vertinimą:

  • Abanka d. d. (Slovėnija);
  • Akciju sabiedrībaRietumu Banka“ (Latvija);
  • Banca Mediolanum S.p.A. (Italija);
  • Citibank Holdings Ireland Limited (Airija).

2016 m. atliktas išsamusis vertinimas yra panašus į griežtas patikras, atliktas 2014 m. (tikrinta 130 bankų) ir 2015 m. (9 bankai). Jis apėmė turto kokybės peržiūrą (TKP) ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

Atliekant TKP, pasiremta per 2014 ir 2015 m. patikras taikyta metodika. Tai veikiau prudencinė, o ne apskaitos patikra. Atliktas bankų turto balansinės vertės vertinimas konkrečiu metu (2015 m. pabaigoje) ir nustatyta, kiek reikia stiprinti atskirų bankų kapitalo bazes. Tai, kad nustatyta papildomų neveiksnių pozicijų ir specialiųjų bei kolektyvinių atidėjinių lygio padidėjimas, buvo pagrindiniai veiksniai, paskatinę TKP pakoreguoti pagal CET1.

Atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, taikyta metodika, kuri buvo taikoma atliekant EBI testavimą nepalankiausiomis sąlygomis 2016 m. Testavimo atskaitos taškas buvo TKP rezultatai. Taikant bazinį ir nepalankųjį scenarijus prognozuota, kaip kis bankų kapitalo būklė per trejus metus (2016–2018 m.).

Taikyti tokie patys ribiniai rodikliai, kokie buvo taikomi kapitalo trūkumui nustatyti 2014 ir 2015 m.: atliekant TKP ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal bazinį scenarijų, taikytas 8 %, atliekant testavimą pagal nepalankųjį scenarijų – 5,5 % sudarantis CET1 rodiklis. Maksimalūs skirtingų komponenčių kapitalo trūkumo rodikliai lėmė bendrą banko kapitalo trūkumą. Trijų bankų, sutikusių, kad jų duomenys būtų atskleisti, vertinimo rezultatai pateikiami 3 lentelėje.

3 lentelė

2016 m. išsamusis vertinimas

1 CET1 rodiklis 2015 m. gruodžio 31 d., išskyrus Citibank Holdings Ireland Limited, kurio ataskaitine data laikyta 2016 m. kovo 31 d.
2 Mažiausias CET1 rodiklis per trejų metų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis laikotarpį.

Sprendžiant iš TKP ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų, nė vienas iš trijų bankų neperžengė atitinkamų ribų. Vadinasi, ir išsamiuoju vertinimu kapitalo trūkumo problema nenustatoma. Vis dėlto tikimasi, kad bankai reaguos į kokybinius TKP rezultatus ir imsis atitinkamų veiksmų, pavyzdžiui, šalins politikos priemonių, procesų, duomenų sistemų trūkumus. Tai atitiktų ankstesnę (2014 ir 2015 m.) veiklos metu taikytą metodą.

Metinis svarbos vertinimas

Laikydamasis BPM pagrindų reglamento, ECB mažiausiai kartą per metus patikrina, ar prižiūrimas subjektas arba prižiūrima grupė atitinka visus kriterijus, kurie, kaip numato BPM reglamento 6 straipsnio 4 dalis, banką leidžia priskirti prie svarbiųjų, pavyzdžiui, viso turto, tarpvalstybinės veiklos ir kitus kriterijus.

Šis metinis vertinimas atliekamas kartu vykdant išsamųjį vertinimą ir taikomas kredito įstaigoms, finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, euro zonoje įsteigtoms mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, taip pat kitose ES valstybėse narėse įsteigtiems kredito įstaigų padaliniams.

Atlikus vertinimą, bankai priskiriami prie svarbių ar mažesnės svarbos bankų. Svarbius bankus ir bankų grupes tiesiogiai prižiūri ECB. Mažesnės svarbos įstaigas prižiūri kompetentingos nacionalinės institucijos, stebimos ECB.

Atlikdamas 2016 m. peržiūrą, ECB kartu su dalyvaujančių valstybių narių NKI vertino, ar i) šiuo metu prie svarbiųjų priskiriami subjektai vis dar tenkina reikiamus kriterijus, ii) šiuo metu prie mažesnės svarbos įstaigų priskiriami subjektai tenkina naujus kriterijus ir iii) ar vis dar galioja išskirtinės ir ypatingos aplinkybės, nustatytos praėjusiais metais.

Naujos svarbios įstaigos

2016 m. lapkričio viduryje atlikus metinį vertinimą, svarbių įstaigų sumažėjo nuo 129 iki 127. Kaip nauja svarbi įstaiga įvardytas Citibank Holdings Ireland Limited [21], nes ši įstaiga gerokai padidėjo, ir nuo 2017 m. sausio 1 d. jai pradėta taikyti ECB priežiūra. WGZ Bank nebeliko dėl susijungimo su DZ Bank, ir svarbios grupės statuso neteko dvi restruktūrizuotos grupės (State Street Bank Luxembourg S.C.A. ir RFS Holdings B.V.).

Pažymėtina, kad svarbių įstaigų skaičius per metus atnaujintas. 2016 m. pabaigoje svarbių įstaigų sumažėjo iki 126. Naujausias prižiūrimų subjektų sąrašas paskelbtas ECB bankų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje.

4 lentelė

Svarbios ir mažesnės svarbos BPM įstaigos atlikus 2016 m. metinį vertinimą

Visas turtas 2016 m. gruodžio 30 d., ataskaitinė data – 2015 m. gruodžio 31 d. (arba paskutinė galima data); mažesnės svarbos grupinės struktūros įstaigų ataskaitinė data – 2016 m. lapkričio 15 d.

Bendros procedūros (leidimai ir kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimas), kompetencijos ir tinkamumo vertinimas, veiklos išplėtimo ES procedūros

Procedūrų skaičius beveik nekito

2016 m. nacionalinės kompetentingos institucijos ECB bankų priežiūrai iš viso pranešė apie 3 182 leidimų išdavimo procedūras, iš jų 24 procedūros atliktos dėl veiklos leidimų paraiškų, 42 – dėl leidimų panaikinimo, 178 – dėl pasibaigusio veiklos leidimų galiojimo [22], 142 – dėl kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimo, 2 544 – dėl paskyrimo į Valdančiąją tarybą ir Priežiūros valdybą [23] ir 252 – dėl įstaigos veiklos išplėtimo ES.

2016 m. Priežiūros valdyba ir Valdančioji taryba iš viso patvirtino 2 686 leidimų išdavimo procedūras[24]. Užbaigta dar 214 leidimų išdavimo procedūrų, kurioms atlikti nereikia oficialaus ECB sprendimo. Tai daugiausia veiklos išplėtimo ES procedūros ir procedūros dėl leidimo galiojimo pasibaigimo.

Bendrų procedūrų skaičius, neįskaitant procedūrų dėl pasibaigusio leidimo galiojimo, palyginti su ankstesniais metais, beveik nepasikeitė, o keli nedideli nuokrypiai laikomi neperžengiančiais įprastinių ribų. Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo bei leidimų suteikimo procedūrų sumažėjo, o leidimų panaikinimo – šiek tiek padidėjo. Kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimo procedūrų skaičius beveik nepakito. Leidimų galiojimo pasibaigimo procedūrų padaugėjimas iš dalies susijęs su atsitiktiniu poveikiu (pvz., daugiau nei 100 susijusių bankų turinti grupė susijungi ar tampa vienu subjektu). Tačiau tai lemia ir patobulinti procesai bei pagerėjęs poreikio pranešti apie šias procedūras ECB suvokimas.

5 lentelė

Dauguma leidimų išdavimo procedūrų, apie kurias pranešta ECB, yra susijusios su kompetencijos ir tinkamumo vertinimu[25]

Pastaba: ankstesnėse ECB priežiūros veiklos metų ataskaitose leidimų panaikinimo ir jų galiojimo pasibaigimo procedūrų duomenys buvo pateikiami kartu. Kadangi leidimų galiojimo pasibaigimo atvejų padaugėjo, šių procedūrų duomenys dabar pateikiami atskirai.

Veiklos išplėtimo procedūrų sumažėjo dėl pranešimo proceso patobulinimų.

Didelį veiklos išplėtimo procedūrų sumažėjimą daugiausia lėmė pranešimo proceso patobulinimai. Dabar NKI gali į vieną bendrą procedūrą įtraukti informaciją, susijusią su to paties prižiūrimo subjekto veiklos ar paslaugų išplėtimo procedūrų. Jei nebūtų buvę atlikti šie patobulinimai, bendras veiklos išplėtimo procedūrų skaičius būtų buvęs panašus kaip praėjusiais metais.

Bendrų procedūrų pokyčiai

Leidimų suteikimas atskleidžia, kad vis daugiau taikoma tokių verslo modelių, kai įprastos bankų paslaugos integruojamos į mobiliuosius įrenginius.

Dauguma leidimų suteikimo procedūrų yra susijusios su esamomis kredito įstaigomis, kurias reikia arba restruktūrizuoti (pvz., kyla poreikis suteikti leidimą naujam subjektui, atsiradusiam sujungiant arba padalijant bankus ar bankų grupes), arba pratęsti leidimo galiojimo laiką atlikus vykdomos veiklos pakeitimus. Tarp visiškai naujus leidimus gaunančių bankų daugėjo tokių bankų, kurie taiko tokį veiklos modelį, kai įprastos bankų paslaugos integruojamos į mobiliuosius įrenginius. Ši tendencija rodo, kad bankų sektoriuje didesnis dėmesys skiriamas technologinėms naujovėms. Tokių FinTech verslo modelių pavyzdys – įdiegtas internetinis banko produktas, skirtas technologijų tiekėjams, norintiems tiekti produktus kartu su integruotomis bankų paslaugomis ir teikti užsakomąsias bankų paslaugas pasitelkiant mobiliuosius sprendimus.

Leidimų galiojimo nutraukimo ir galiojimo pasibaigimo procedūros daugiausia taikomos, kai savo noru nutraukiama banko veikla arba bankai sudaro susijungimo susitarimą ar imasi restruktūrizavimo. Vis dėlto tam tikrą, nors ir nedidelį, leidimų nutraukimo procedūrų skaičių lėmė atitinkamų įstaigų (jos visos buvo mažesnės svarbos įstaigos) likvidavimas arba pertvarkymas (nesavanoriškas).

Kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimo procedūros, kaip ir 2015 m., daugiausia buvo susijusios su vidaus reorganizavimu (pvz., grupės vidaus konsolidavimu), o tai rodo dažną išlaidų mažinimo politikos priemonių taikymą. Kitos kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimo procedūros buvo susijusios su kapitalo ir nepriklausomų fondų įsigyjamais bankų akcijų paketais, įskaitant tam tikrus aspektus, susijusius su sudėtinga bendrovių struktūra, galimus trumpalaikių investicijų laikotarpius arba pasinaudojimą finansavimu skolintomis lėšomis (specifiniai pirkėjai[26]).

Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo pokyčiai

Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūrų tipai skiriami pagal paskirtojo asmens vaidmenį: vykdomasis valdymo organo narys, vykdomųjų galių neturintis valdymo organo narys, pagrindines užduotis atliekantis asmuo[27]. Maždaug du trečdaliai kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūrų yra susijusios su vykdomųjų galių neturinčiais nariais, kitas trečdalis – su vykdomaisiais valdymo organų nariais. Pagrindines užduotis atliekančių asmenų vertinimų kiekis nedidelis[28].

Dauguma šių vertinimų buvo atliekami taikant išsamesnę analizę; maždaug penktadalis visų atvejų kėlė abejonių, daugiausia dėl galimybės skirti pakankamai laiko, ir patirties. Daugeliu šių atvejų ECB nustatė tam tikras sąlygas, įpareigojimus arba pateikė rekomendacijų, kaip spręsti konkrečias problemas, pavyzdžiui, iškėlė sąlygą lankyti papildomus kursus arba atsisakyti ne banke einamų pareigų, nes gali kilti interesų konfliktų ar sunkumų skirti pakankamai laiko.

2016 m. pasiekta, kad kompetencijos ir tinkamumo vertinimas taptų veiksmingesnis.

2016 m. buvo taikomos priemonės, skirtos vidutiniam kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūrų atlikimo laikui pagerinti, ir jos buvo labai sėkmingos. Gerokai sumažintas atsilikimas – maždaug 98 % visų kompetencijos ir tinkamumo vertinimo procedūrų buvo patvirtintos laikantis nacionaliniais teisės aktais nustatytų terminų.

Leidimų išdavimo procesų pokyčiai

2016 m. dėta papildomų pastangų siekiant paspartinti procedūrų atlikimą – spręsta didelio leidimų išdavimo procedūrų kiekio problema ir mažintas nebaigtų procedūrų skaičių. Remiantis 2015 m. sukaupta patirtimi, patobulinti vidiniai darbo procesai ir įsibėgėjo KNI bei ECB bendradarbiavimas.

Antrąjį 2016 m. pusmetį IMAS[29] buvo įdiegtas leidimų išdavimo modulis. Ši sistema sudaro galimybes taikyti tobulesnius ir labiau automatizuotus ECB ir KNI darbo procesus, o tai yra svarbus žingsnis siekiant galutinio tikslo – visapusiško tiesioginio procedūrų atlikimo.

Politikos pozicijų rengimas

ECB bankų priežiūra kartu su NKI siekė suderinti leidimų išdavimo procedūras

Nepaisant derinimo pasitelkiant KRD IV ir EBI gaires ir reguliavimo standartus, taikytinos nuostatos, kuriomis KRD IV įtraukiamas į leidimų išdavimo procedūroms taikomą nacionalinę teisę bei priežiūros praktiką įvairiose valstybėse narėse vis dar skiriasi. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, ECB bankų priežiūra nuolat dirbo derinimo srityje, rengdama politikos pozicijas ir bendradarbiaudama su KNI bei atitinkamomis ECB verslo sritimis, kad sukurtų bendrą priežiūros praktiką, taikomą leidimų išdavimo procedūroms.

Be 2015 m. jau patvirtintų politikos pozicijų (pvz., dėl reputacijos, galimybės skirti pakankamai laiko ir kolektyvinio tinkamumo), rengtos kitos pozicijos dėl pokalbių, kaip informacijos rinkimo priemonės, naudojimo atliekant kompetencijos ir tinkamumo vertinimus, įskaitant rekomenduojamą pokalbių rengimo praktiką. Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo pokalbiai paprastai taps privalomi paskirtiems naujiems vykdomiesiems direktoriams ir pirmininkaujantiems asmenims, priimamiems į pareigas svarbiuose savarankiškuose bankuose ir svarbiausiuose grupių bankuose, kai tik ECB bankų priežiūra paskelbs Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo vadovą [30]. Taip pat parengtos politikos pozicijos dėl: i) kandidatų patirties vertinimo, ii) sąlyginio patvirtinimo vienodo taikymo ir iii) pakartotinių vertinimų. Taip pat buvo įtrauktas papildomų direktorių pareigų, kurias eina vykdomųjų galių neturintys asmenys, ir bendrų pirmininko bei vykdomojo direktoriaus pareigų vertinimo procesas.

Kvalifikuotųjų akcijų paketų atvejų parengtos politikos pozicijos, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama „specifinių pirkėjų“ vertinimui ir ECB priimtų sprendimų taikymo sričiai, procedūriniams aspektams ir formatui. Gerokai pasistūmėta dirbant kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių kriterijų vertinimo praktikos srityje, ir tikimasi, kad šis darbas bus baigtas 2017 m.

Siekdama padėti veiksmingai įgyvendinti šias politikos pozicijas, ECB bankų priežiūra daug investavo į darbuotojų mokymą ir bankų sektoriaus bei plačiosios visuomenės informavimą.

Bankų veiklos leidimų suteikimo srityje imtasi darbo rengiant politikos pozicijas, susijusias su leidimų suteikimo kriterijų taikymo sritimi, vertinimu ir procedūriniais klausimais, susijusiais su leidimų suteikimo procesu. Pradėtas kitas projektas siekiant parengti bendrą Europos bankų priežiūros poziciją dėl bankų veiklos leidimų suteikimo finansinių paslaugų technologijų (angl. FinTech) įmonėms.

Pranešimai apie pažeidimus, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūros

Vykdymo užtikrinimas ir sankcijų skyrimas

Pagal BPM reglamentą ir BPM pagrindų reglamentą vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo įgaliojimai ECB ir NKI paskiriami atsižvelgiant į įtariamo pažeidimo pobūdį, pažeidimą padariusį asmenį ir taikytiną priemonę (žr. ECB priežiūros veiklos metų ataskaitą 2014).

2016 m. gerokai padaugėjo ECB pradėtų sankcijų skyrimo procedūrų.

Europos bankų priežiūros pradiniame etape daugiausia dėmesio skirta žinių apie prižiūrimų subjektų padėtį rizikos ribojimo srityje įgijimui (2015 m. inicijuotos tik keturios procedūros, dvi iš jų ir baigtos 2015 m.). Per 2016 m. ECB pradėjo 41 sankcijų skyrimo procedūrą ir vieną vykdymo užtikrinimo procedūrą, jos buvo susijusios su įtariamais pažeidimais, padarytais 36 svarbių prižiūrimų subjektų.

Įskaitant dvi procedūras, kurios buvo vykdomos 2015 m. pabaigoje, 2016 m. ECB atliko 44 procedūras, 42 iš jų – dėl sankcijų, o dvi buvo susijusios su vykdymo užtikrinimo priemonėmis (žr. 6 lentelę).

6 lentelė

ECB vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo veikla 2016 m.

Apskritai 30 iš 42 sankcijų skyrimo procedūrų, atliktų 2016 m., yra susijusios su įtariamais tiesiogiai taikomų ES teisės aktų (įskaitant ECB sprendimus ir reglamentus) pažeidimais. Šios procedūros susijusios su 26 svarbiais prižiūrimais subjektais ir nuosavų lėšų, informacijos teikimo, viešo atskleidimo, likvidumo ir didelių pozicijų sritimis. Dvi iš šių procedūrų užbaigtos 2016 m., daugiausia dėl to, kad konkrečiais atvejais nebuvo teisinio pagrindo skirti sankcijas. Kitų įtariamų pažeidimų tyrimas tebevyksta.

Kitos 12 sankcijų skyrimo procedūrų (iš 42) yra susijusios su įtariamais nacionalinės teisės aktų, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos KRD IV nuostatos, pažeidimais ir yra atliekamos dėl prižiūrimų subjektų ar fizinių asmenų. Šios procedūros apima įtariamus pažeidimus, susijusius su vidaus valdymu, įskaitant vidaus kontrolės mechanizmus, valdymo organų funkcijas ir atlygį. Trys iš šių procedūrų užbaigtos 2016 m. dėl įtariamų pažeidimų mažareikšmiškumo. Be to, 2016 m. ECB pateikė KNI du prašymus pradėti sankcijų skyrimo procedūrą pagal jų nacionalinę kompetenciją.

Sklandus ECB ir KNI bendradarbiavimas yra vienas svarbių veiksnių ECB įgyvendinant vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo įgaliojimus.

Abi 2016 m. atliktos vykdymo užtikrinimo procedūros buvo susijusios su įtariamu nacionalinių atlygio nustatymo taisyklių pažeidimu ir ECB priežiūros sprendimo nesilaikymu. Viena procedūra baigta 2016 m., nes tuo konkrečiu atveju nebuvo teisinio pagrindo nustatyti veiksmingas vykdymo užtikrinimo priemones, o kita procedūra tebevykdoma.

Išsamus įtariamų pažeidimų, dėl kurių ECB 016 m. taikė vykdymo užtikrinimo bei sankcijų skyrimo procedūros, išskaidymas pagal pažeidimo sritį pavaizduotas 5 grafike.

5 grafikas

Vykdymo užtikrinimo ir sankcijų skyrimo procedūros, daugiausia susijusios su nuosavomis lėšomis ir kapitalo reikalavimais

Jei ECB turi priežasčių įtarti, kad galėjo būti įvykdyta nusikalstama veika, jis prašo atitinkamos KNI, vadovaujantis nacionaline teise, perduoti šį klausimą ištirti atitinkamoms institucijoms arba galimai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 2016 m. atitinkamai KNI pateiktas vienas prašymas, o 2016 m. pabaigoje buvo nagrinėjamos kiti keturi susiję atvejai.

Pranešimai apie pažeidimus pagal BPM reglamento 23 straipsnį

ECB privalo užtikrinti, kad būtų nustatytos veiksmingos pranešimo (pranešimą pateikti gali bet kuris asmuo) apie atitinkamų ES teisės aktų pažeidimus priemonės (šis procesas paprastai vadinamas informavimu apie pažeidimą (angl. „whistle-blowing“). Atsižvelgdamas į tai, ECB parengė pranešimų apie pažeidimus mechanizmą, kurio viena iš dalių yra struktūruota interneto platforma. Į ją galima patekti iš ECB bankų priežiūrai skirtos interneto svetainės.

2016 m. ECB gavo 100 pranešimų apie pažeidimus – 27 % daugiau nei praėjusiais metais. 70 iš jų buvo pateikti dėl įtarimų pažeidus susijusius ES teisės aktus, 68 iš šių pranešimų buvo pripažinti kaip patenkantys į ECB, kaip priežiūros institucijos, įgaliojimų taikymo sritį (du pranešimai apie pažeidimą pateko į KNI priežiūros įgaliojimų taikymo sritį). Kiti pranešimai buvo pateikti daugiausia dėl nacionalinio reguliavimo, nesusijusio su rizikos ribojimo reikalavimais, todėl nepateko į pranešimų apie pažeidimus mechanizmo apimamą sritį (pvz., dėl vartotojų apsaugos).

Dauguma pranešimų apie įtariamus pažeidimus buvo pateikta dėl vidaus valdymo (76 %), taip pat dėl netinkamo nuosavų lėšų ir kapitalo reikalavimų apskaičiavimo (18 %). Išsamus gautų pranešimų išskaidymas pavaizduotas 6 grafike. Su valdymu susiję pranešimai pateikti daugiausia dėl rizikos valdymo ir vidaus kontrolės priemonių, valdymo organų funkcijų, kompetencijos ir tinkamumo reikalavimų[31].

6 grafikas

Įtariami pažeidimai, apie kuriuos pranešta pasitelkiant pranešimų apie pažeidimus mechanizmą, daugiausia susiję su valdymu

Nuo 2014 m. lapkričio mėn. imtasi tokių pagrindinių tiriamųjų su gautais pranešimais apie pažeidimus susijusių tiriamųjų veiksmų:

  • atlikti patikrinimai vietoje (37 % atvejų);
  • teikti prašymai atlikti prižiūrimo subjekto vidaus tyrimą ar auditą arba pateikti prižiūrimam subjektui dokumentus ar paaiškinimus (31 % atvejų);
  • atliktas vidaus vertinimas pagal esamus dokumentus (32 % atvejų).

Dėl kai kurių gautų pranešimų inicijuotos sankcijų skyrimo procedūros arba jie gali prie to prisidėti

Dėl penkių pranešimų trims prižiūrimiems subjektams inicijuotos sankcijų skyrimo procedūros arba šie pranešimai gali prie to prisidėti.

BPM – Europos ir pasaulinės priežiūros sistemos dalis

Bendradarbiavimas Europos ir pasauliniu lygmenimis – vienas svarbiausių ECB bankų priežiūros prioritetų. Todėl ECB jau susitarė su keliomis institucijomis, tokiomis kaip Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (angl. European Securities and Markets Authority, ESMA), dėl svarbių supratimo memorandumų ir juos pasirašė. Toliau dirbama siekiant sudaryti susitarimo memorandumus su priežiūros institucijomis, nacionalinėmis rinkos institucijomis ir euro zonai nepriklausančių ES valstybių narių priežiūros institucijomis. Europos bankų priežiūra prisideda ir prie priežiūros institucijų kolegijų darbo, o tai svarbu prižiūrint bankus, kurie vykdo veiklą ir euro zonai nepriklausančiose šalyse.

2016 m. Europos bankų priežiūra toliau padėjo kurti ES bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistemą. Ji vertino bankų parengtus gaivinimo planus, o BPV konsultavo dėl pertvarkymo planų. ECB aktyviai dalyvavo Europos bei tarptautiniuose forumuose, rengiančiuose su krizės valdymu susijusias politikos priemones.

ECB įsitraukė į Bazelio bankų priežiūros komiteto darbą, dalyvavo daugiau nei 30 šios komiteto grupių, pogrupių, specialios paskirties grupių veikloje. ECB bankų priežiūra prisidėjo ir prie EBI darbo, jai buvo suteikta teisė dalyvauti Finansinio stabilumo tarybos (FST) plenariniuose posėdžiuose.

Europos ir tarptautinis bendradarbiavimas

Bendradarbiavimas su kitomis nacionalinėmis ir ES priežiūros institucijomis

2016 m. ECB inicijavo 24 derybas dėl bendradarbiavimo susitarimų sudarymo su euro zonai nepriklausančių ES šalių, trečiųjų šalių bankų priežiūros institucijomis ir ES rinkos priežiūros institucijomis. Keturi iš susitarimo memorandumų jau sudaryti.

Bendradarbiavimas Europos ekonominėje erdvėje (EEE)

ECB intensyviai keičiasi informacija su ES šalių priežiūros institucijomis.

Vadovaudamasis BPM reglamento 3 straipsnio 6 dalimi, ECB siekia sudaryti susitarimo memorandumus su devyniomis euro zonai nepriklausančių ES šalių nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis (NKI). Kompetentingos institucijos bendradarbiauja ir keičiasi informacija ES viduje ir pagal KRD IV nuostatas, tačiau susitarimo memorandumuose su Europos nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis suteikiama dar daugiau informacijos.

2016 m. gruodžio mėn. ECB su Švedijos, Norvegijos, Danijos ir Suomijos priežiūros institucijomis sudarė susitarimo memorandumą dėl filialų, pagal KRD IV laikomų svarbiais, priežiūros. Susitarimo memorandume aptariami klausimai, susiję su nuolatine priežiūra, tokie kaip dalyvavimas priežiūros institucijų kolegijų veikloje, keitimasis informacija ir patikrinimai vietoje[32].

Su ES nacionalinėmis rinkos institucijomis ECB tariasi dėl susitarimo memorandumo, pagrįsto ECB kartu su ESMA anksčiau parengtu šablonu, pasirašymo. Toks susitarimo memorandumas jau pasirašytas su viena institucija. Dabar deramasi su dviem kitomis nacionalinėmis rinkos institucijomis.

ECB sudarė susitarimo memorandumus ir su EBI bei ESMA.

Bendradarbiavimas su trečiųjų šalių institucijomis

Laikui einant NKI ir trečiųjų šalių sudaryti susitarimo memorandumai bus pakeisti ECB ir trečiųjų šalių susitarimo memorandumais

Kai tai buvo įmanoma, ECB prisijungė prie jau sudarytų susitarimo memorandumų, kuriuos prieš sukuriant BPM euro zonos šalių NKI buvo pasirašiusios su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis, siekdamos palengvinti nuolatinę priežiūrą. Laikui einant šiuos susitarimo memorandumus pamažu pakeis paties ECB su trečiųjų šalių institucijomis pasirašyti susitarimo memorandumai.

6 pav.

Keturios į susitarimo memorandumus įtrauktos priežiūros sritys, dėl kurių susitarė ECB

2016 m. ECB pradėjo derybas dėl susitarimo memorandumų su dešimt trečiųjų šalių priežiūros institucijų. Taip siekiama palengvinti atitinkamų priežiūros įgaliojimų įgyvendinimą. Todėl numatoma, kad susitarimo memorandumai aprėptų keitimąsi informacija, bendradarbiavimą atliekant nuolatinę priežiūrą, taip pat ir skubiais atvejais, patikrinimus vietoje ir vidaus modelių tyrimus.

2016 m. ir 2017 m. pradžioje ECB sudarė susitarimo memorandumus su dviem trečiųjų šalių priežiūros institucijomis: vieną – dėl kredito įstaigų priežiūros, kitą – dėl keitimosi informacija apie sisteminės svarbos įstaigas.

Priežiūros institucijų kolegijos

Priežiūros institucijų kolegijos labai svarbios koordinuojant tarpvalstybinių bankų grupių priežiūrą

Priežiūros institucijų kolegijos yra nuolatinės, bet lanksčios koordinavimo struktūros, suburiančios tarpvalstybinių bankų grupių priežiūrą vykdančias kompetentingas institucijas. Kolegijos ir toliau svarbios BPM bankams, vykdantiems veiklą ir euro zonai nepriklausančiose šalyse.

2016 m. ECB, siekdamas padaryti Europos keitimosi informacija sistemą, bendrus rizikos vertinimus ir bendrus sprendimus dėl kapitalo bei likvidumo reikalavimų veiksmingesnius, kaip yra numatyta KRD IV, padidino šių kolegijų veiklos efektyvumą.

Konsoliduotos priežiūros institucijos įgaliojimus turinti ECB bankų priežiūra yra atsakinga už 29 ES kolegijų darbo organizavimą ir veikimą. Šios kolegijos apima atitinkamas ES nares, EBI ir stebėtojus, tas institucijas, kurios prižiūri reikšmingas patronuojamąsias bendroves ir filialus, kiekvienos bankų grupės turimus trečiosiose šalyse. Tai aktualiausios priežiūros institucijos pasaulinėse bankų ir finansų rinkose.

Jungtinės priežiūros grupės kiekvienai svarbiai įstaigai, kurios konsoliduotos priežiūros institucija yra ECB, nustatė reikiamus procesus bei procedūras, kad būtų užtikrintas tinkamas kiekvienos kolegijos veikimas[33].

Būdama priimančiosios šalies priežiūros institucija, prižiūrinti svarbias euro zonos įstaigas, kurių vyriausioji valdyba įsikūrusi nedalyvaujančiose ES valstybėse narėse (septynios bankų grupės), ECB bankų priežiūra, tinkamai atstovaujama jungtinių priežiūros grupių, aktyviai prisidėjo prie tarpvalstybinių bankų grupių kolegijų darbo.

2016 m. ECB bankų priežiūra tarptautiniu mastu veikiančių svarbių euro zonos įstaigų konsoliduotos priežiūros institucija buvo keturioms bankų grupėms, kurių vyriausiosios valdybos įsikūrusios dalyvaujančiose valstybėse narėse, bet reikšmingą tarpvalstybinę veiklą vykdo ne ES. Eidama priimančiosios šalies priežiūros institucijos pareigas, ECB bankų priežiūra prisidėjo ir prie penkių tarpvalstybinių bankų grupių kolegijų darbo, kurių vyriausiosios valdybos yra trečiosiose šalyse ir kurių turimos patronuojamosios įmonės yra svarbios euro zonos įstaigos.

Glaudus bendradarbiavimas

Euro neįsivedusios ES valstybės narės gali dalyvauti BPM pagal glaudaus bendradarbiavimo principą. Pagrindinės tokio bendradarbiavimo sąlygos yra nustatytos BPM reglamento 7 straipsnyje, o procedūriniai aspektai – Sprendime ECB/2014/5. 2016 m. oficialių glaudaus bendradarbiavimo prašymų negauta.

Dalyvavimas bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistemoje

ES bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistema yra svarbus veiksnys, skatinantis ES bankų sektoriaus stabilumą. ECB bankų priežiūra šioje sistemoje atlieka svarbų vaidmenį. Jos dalyvavimas sprendžiant šios srities klausimus 2016 m. tapo aktyvesnis, iš dalies dėl veiksmingesnio bendro pertvarkymo mechanizmo (BPeM) naudojimo.

ECB bankų priežiūra vis aktyviau dalyvauja veikloje, susijusiose su ES bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistema

Gaivinimo planų vertinimas – viena pagrindinių ECB bankų priežiūros užduočių siekiant didinti svarbių įstaigų atsparumą pačių nepalankiausių sąlygų laikotarpiais. 2015 m. gaivinimo planų, kurių vertinimas atliktas 2016 m., pateikimo etapas buvo pereinamasis. Kai įstaigos pateikė gaivinimo planus ECB, Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (BGPD) nebuvo perkelta į visų valstybių narių teisę, ir kai kurie svarbūs reglamentai dėl gaivinimo planų rengimo dar nebuvo neįgyvendinti. ECB bankų priežiūra siekė gauti pirmąjį visų įstaigų gaivinimo planų rinkinį ir užtikrinti, kad šie planai greitai atitiktų minimalius reikalavimus, nustatytus BGPD ir atitinkamuose Komisijos deleguotuosiuose reglamentuose. Planuose radus reikšmingų trūkumų, bankams buvo nurodyta, kad prieš teikdami planą vėl jie imtųsi taisomųjų priemonių.

Remdamasis šiais vertinimais, ECB atliko lyginamąją analizę, ir ji atskleidė pagrindines tobulintinas sritis. Jos susijusios su duomenų išsamumu ir kokybe, gaivinimo galimybių patikimumu, scenarijų sudėtingumu ir gaivinimo rodiklių peržiūra. Remiantis šia analize, vėliau buvo parengti grįžtamosios informacijos laiškai ir, atlikus vertinimą, jie išsiųsti bankams. 2016 m. gaivinimo planai pateikti 2016 m. rugsėjo ir gruodžio mėn., šiuo metu jie yra vertinami. Taip bus užtikrinta, kad bankai turės patikimų gaivinimo galimybių, ir, nepalankiausių sąlygų laikotarpiais siekdami atkurti atsparumą, galės jomis pasinaudoti.

ECB bankų priežiūra palaiko nuolatinius ryšius su BPV pertvarkymo planavimo klausimais

2016 m. BPV ir ECB įgyvendino 2015 m. pabaigoje sudarytą dvišalį susitarimo memorandumą, kuriame nustatytos bendradarbiavimo bei keitimosi informacija taisyklės. Taigi, ECB, kaip numatyta memorandume, pasidalijo su BPV gaivinimo planais, kita informacija ir duomenimis.

2016 m. BPV konsultavosi su ECB bankų priežiūra dėl kelių svarbių įstaigų gaivinimo planų projektų. BPM atliko savo vertinimą ir grįžtamąją informaciją nusiuntė BPV. Naudingos diskusijos tarp ECB bei BPV vyko ir naudinga informacija apsikeista ir BPV nustatant minimalius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus.

ECB atstovas dalyvavo BPV posėdžiuose, o BPV pirmininkas buvo pakviestas į kelis Priežiūros valdybos posėdžius, taip buvo skatinamas valdybų aukšto lygio dialogas. ECB darbuotojams konstruktyviai dalyvaujant BPV komiteto veikloje, o BVP komiteto nariams – ECB komitetuose, intensyvėjo ir techninio lygmens bendradarbiavimas, jungtinėms priežiūros grupėms ir vidaus pertvarkymo grupėms tuo pat metu bendradarbiaujant dėl atskirų bankų. Metų pabaigoje ECB atliko sistemų techninį pakeitimą ir, vadovaudamasis memorandumo nuostata, suteikė BPV darbuotojams bei valdybos nariams tiesioginę prieigą prie priežiūros duomenų IT sistemos ir duomenų, saugomų priežiūros platformoje. Taip anksčiau taikyta praktika dalytis informacija neautomatiniu būdu pakito. Dabar informacija keičiamasi efektyviau, kaip įmanoma labiau sumažinama bankams tenkanti atskaitomybės našta.

ECB bankų priežiūra prisidėjo prie kelių reguliavimo iniciatyvų

2016 m. ECB bankų priežiūra dalyvavo Europos ir tarptautiniuose forumuose, kuriuose yra rengiamos su krizės valdymu susijusios politikos priemonės. Pavyzdžiui, ji prisidėjo prie 2016 m. lapkričio mėn. paskelbto Europos Komisijos pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti BGPD minimalių tinkamų įsipareigojimų reikalavimų sistemą ir kreditorių hierarchiją. ECB dalyvavo EBI ir FST komitetų, kurių pareiga – rengti reguliavimo standartus, taikytinus krizių prevencijai ir valdymui, veikloje.

2016 m. ketvirtajame ketvirtyje ECB kartu su Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų atitinkamų institucijų vadovais ir bankų sąjungos atstovais dalyvavo veikloje, kuria siekiama stiprinti jurisdikciją turinčių subjektų bendradarbiavimą tais atvejais, kai koks nors didžiausias tarpvalstybinis bankas nevykdo įsipareigojimų, pasinaudodamas atliekamu tarptautinės institucijos darbu.

EBI peržiūrų komisija

ECB bankų priežiūra aktyviai dalyvavo EBI peržiūrų komisijos, rengiančios tarpusavio vertinimus, kuriais siekiama padidinti priežiūros rezultatų nuoseklumą, veikloje.

2016 m. EBI peržiūrų komisija atliko priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimų techninių įgyvendinimo standartų tarpusavio vertinimą (2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014).

Tarpusavio vertinimu siekta įvertinti kompetentingų institucijų taikomą priežiūros praktiką, atsižvelgiant į įstaigų priežiūros atskaitų teikimo įsipareigojimus. Buvo vertinami įdiegti procesai, pavyzdžiui, duomenų rinkimo procedūros ir IT sistemos, duomenų kokybės užtikrinimas, ataskaitų teikimo sistemos atnaujinimas, EBI numatyto įrankio – klausimų ir atsakymų – naudojimas; nagrinėti ir valdymo klausimai.

Atlikus tarpusavio vertinimą, prieita prie išvados, kad ECB visose vertintose srityse yra įdiegęs visapusiškus procesus.

TVF finansų sektoriaus įvertinimo programos

TVF finansų sektoriaus įvertinimo programos (FSĮP) – tai išsamūs ir visapusiški šalies finansų sektoriaus vertinimai. Juos sudaro: i) pagrindinių finansų sektoriaus trūkumų nustatymas ir jo atsparumo įvertinimas; ii) šalies finansinio stabilumo strategijos ir jos priežiūros sistemos, priežiūros praktikos vertinimas; iii) finansinės apsaugos sistemų ir finansų sistemos gebėjimo įveikti ir valdyti finansų krizes vertinimas[34].

ECB labai aktyviai dalyvauja euro zonos šalims skirtose TVF parengtose finansų sektoriaus įvertinimo programose.

TVF parengtos FSĮP yra pačių šalių atliekami vertinimai, o už juos yra atsakingos nacionalinės institucijos. Tačiau ir ECB, būdamas atsakingas už mikroprudencinę bankų priežiūrą ir makroprudencinę politiką, su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis aktyviai dalyvauja vykdant tokią priežiūrą euro zonos šalyse.

2016 m. TVF pritaikė FSĮP Suomijoje, Vokietijoje, Airijoje ir Nyderlanduose, o Liuksemburgui ir Ispanijai skirtas programas pradėjo rengti. Jos turi būti parengtos 2017 m. Numatyta, kad Belgijoje, Prancūzijoje ir Italijoje prasidės FSĮP bus pradėta taikyti dar šiais metais šiais metais ir veikiausiai bus baigta 2018 m.

Dėl FSĮP pobūdžio dauguma šios programos taikymo rezultatų bei rekomendacijų ir toliau bus skirti atitinkamoms nacionalinėms institucijoms. Tačiau euro zonoje įdiegta nauja bankų priežiūros sistema, taigi rekomendacijos dėl BPM veikimo galėtų praversti ir ECB, jei jas galima taikyti teisiškai. Siekiant užtikrinti, kad TVF priežiūra ir konsultacijos ir toliau būtų veiksmingos bei aktualios, jose turėtų būti atsižvelgiama į politikos formavimo sistemą ir kompetenciją valstybių narių, euro zonos ir ES lygmenimis.

Dalyvavimas kuriant Europos ir tarptautinę reguliavimo sistemą

Dalyvavimas Bazelio komiteto darbe

2016 m. sausio mėn. Valdytojų ir priežiūros vadovų grupė (VPVG) – Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) priežiūros organas patvirtino esminę rinkos rizikos standarto peržiūrą. Be to, ji išdėstė 2016 m. BBPK darbo programą ir sutiko, kad BBPK užbaigtų darbą, kuriuo siekiama sumažinti pernelyg didelį pagal riziką įvertinto turto kintamumą peržiūrint vertinimo pagal riziką sistemą ir sverto koeficientą kaip sistemos „Bazelis III“ paketo įgyvendinimo proceso dalį. ECB bankų priežiūra aktyviai dalyvavo politiniame darbe ir kiekybinio poveikio tyrimuose abiem klausimais.

Sistemos „Bazelis III“ reformos dar nebaigtos

2017 m. sausio mėn. VPVG palankiai įvertino pažangą, kurią BBPK padarė siekdamas užbaigti laikotarpio po krizės reguliavimo reformas. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad reformų pasiūlymams užbaigti reikėjo daugiau laiko, kad VPVG galėtų jas peržiūrėti. Tikimasi, kad šis darbas bus baigtas artimiausioje ateityje.

Iš viso ECB bankų priežiūra dalyvauja daugiau nei 30 BBPK grupių, pogrupių ir specialiosios paskirties grupių veikloje. Be persvarstytos rinkos rizikos sistemos, per 2016 m. susitarta dėl šių reformų: palūkanų normų rizikos bankinėje knygoje traktavimo, pakeitimo vertybiniais sistemos peržiūros ir bankų investicijų į bendrą nuostolių padengimo rodiklio (TLAC) traktavimo atsižvelgiant į reguliuojamąjį kapitalą standarto. BBPK taip pat surengė viešas konsultacijas dėl apskaitos nuostatų reguliavimo režimo ir 3 ramsčio informacijos atskleidimo reikalavimų.

Dalyvavimas EBI darbuose

ES lygmeniu ECB bankų priežiūra kartu su EBI ir toliau siekė bendro tikslo – suderinti finansų įstaigoms taikomas prudencines taisykles. Tai labai svarbu siekiant visame Europos bankų sektoriuje užtikrinti nuoseklią priežiūrą.

2016 m. ECB bankų priežiūros atstovai dalyvavo daugiau nei 35 EBI antrinių struktūrų (nuolatinių komitetų bei pogrupių) ir pagrindinio komiteto, EBI stebėtojų tarybos, veikloje. Joje ECB bankų priežiūra dalyvauja kaip balsavimo teisės neturintis narys.

ECB bankų priežiūra aktyviai prisideda prie visų darbo grupių veiklos. Pavyzdžiui, 2016 m. ECB bankų priežiūra pagal 2 ramstį glaudžiai bendradarbiavo su EBI rengiant bei įgyvendinant veiksmus, kurių tikslas buvo padidinti priežiūros konvergenciją priežiūrinio tikrinimo bei vertinimo procesuose (SREP) ir 2 ramsčio priemonėse. Visų pirma, ji aktyviai dalyvavo rengiant gaires dėl SREP (EBI gairės 2014/13), dėl bankinės knygos palūkanų normų rizikos (EBI gairės 2015/08 dėl BKPNR), dėl 2015 m. gruodžio 16 d. paskelbtos EBI nuomonės dėl 1 bei 2 ramsčių sąveikos ir bendrų rezervo reikalavimų bei apribojimų pasiskirstymui ir formuojant bendrą ES požiūrį į 2 ramsčio kapitalo gaires. Be to, ECB bankų priežiūra bendradarbiavo su EBI rengiant EBI priežiūros konvergencijos metinę ataskaitą.

ECB bankų priežiūra su EBI glaudžiai bendradarbiavo ir kuriant reguliavimo produktus. Šis darbas nusakomas kaip vidaus reitingais pagrįsto metodo (VRPM) [35] peržiūros dalis. ECB yra vienas iš EBI specialios paskirties modelių patvirtinimo darbo grupės (TFMV) pirmininkų. Šios darbo grupės tikslas – padėti EBI vykdyti reguliavimo įgaliojimus, susijusius su kredito rizika, ypatingą dėmesį skiriant su VRPM susijusioms užduotims.

ECB su EBI ir daugeliu NKI bendradarbiavo kuriant reguliavimo produktus, kurie buvo suplanuoti kaip EBI darbo nustatant pagrindinius VRPM modelių įgyvendinimo nepastovumą lemiančius veiksnius rezultatas. Šie reguliavimo produktai pateikiami kaip techniniai reguliavimo standartai bei gairės ir bus nuosekliai diegiami kelerius ateinančius metus.

Dėl sverto koeficiento pažymėtina, kad ECB bankų priežiūra aktyviai dalyvavo EBI parengiamajame darbe, susijusiame su ataskaita, kurioje pateikiamos rekomendacijos ES įstaigoms dėl sverto koeficiento peržiūros (paskelbta 2016 m. rugpjūčio mėn.)[36]. Visų pirma, ECB bankų priežiūra padėjo EBI koordinuodama pagrindines kiekybines analizes. Ataskaita parengta vadovaujantis Kapitalo reikalavimų reglamentu (KKR) ir yra svarbus pagrindas ES komisijai įtraukti sverto koeficientą į 1 ramsčio minimalius reikalavimus.

KRR ir KRD IV nuostatų dėl pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra įgyvendinimas

2015 m. ECB pradėjo vykdyti projektą, kurio tikslas – suderinti pasirinkimo galimybes ir teisę veikti savo nuožiūra KRR, KRD IV ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/61[37], kuriuo priežiūros institucijomis arba nacionaliniams teisės aktų leidėjams suteikiama tam tikra teisė veikti savo nuožiūra įgyvendinant atitinkamus ES teisės aktus.

2016 m. ECB bankų priežiūra parengė svarbioms įstaigoms skirtą pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra projektą

2016 m. ECB, pasibaigus dviem viešoms konsultacijoms, pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra projektą [38] baigė įgyvendinti. Tada ECB priėmė reglamentą ir vadovą, kad būtų vienodinamas visų pasirinkimo galimybių ir teisių veikti savo nuožiūra, patenkančių į ECB tiesioginės kompetencijos sritį, taikymas [39]. Taikant tokias priemones, sudaromos sąlygos prudencinėje sistemoje vienodai taikyti daugiau nei 130 priežiūros pasirinkimo galimybių ir teisę veikti savo nuožiūra ir labai padedama mažinant visos euro zonos reglamentavimo skirtumus. Svarbūs bankai gali vykdyti verslo veiklą dalyvaujančiose valstybėse narėse vadovaudamiesi vienodomis taisyklėmis, o kai taikomi nuoseklūs kriterijai, lengviau atlikti vertinimą.

2016 m. ECB bankų priežiūra išplėtojo pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra projektą ir pradėjo jį taikyti mažiau svarbioms įstaigoms

ECB, labai glaudžiai bendradarbiaudamas su NKI, pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra projektą išplėtojo, ėmė jį taikyti ir mažiau svarbių įstaigų priežiūrai. Taip siekiama užtikrinti vienodas sąlygas ir nuoseklų aukštų priežiūros standartų taikymą visoje euro zonoje, kartu taikyti proporcingumo principą. Dėl parengto vadovo projekto ir rekomendacijų NKI nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. sausio 5 d. vyko viešos konsultacijos. Tikimasi, kad bus atsižvelgta į išvadas ir 2017 m. pavasario pabaigoje bus priimti du dokumentai.

Nors ECB bankų priežiūra deda daug pastangų, kad suvienodintų nuostatas, nacionaliniu požiūriu reguliavimas vis dar netolygus. Tai lemia faktas, kad dalis reguliavimo vykdoma per ES direktyvas, o jos turi būti perkeliamos į nacionalinę teisę. Taip susidaro perkėlimo į nacionalinę teisę skirtumų, o jie ir lemia netolygią reguliavimo sistemą. Dėl to Europos bankų priežiūra mažiau veiksminga ir patirianti daugiau išlaidų. Todėl politikos formuotojai turėtų imtis teisėkūros veiksmų, kurie padėtų sumažinti likusius reguliavimo skirtumus, prudencinės priežiūros požiūriu laikomus nepagrįstais. Tokias pasirinkimo galimybes ir teisę veikti savo nuožiūra gali kontroliuoti tik teisės aktų leidėjai.

Dalyvavimas Finansinio stabilumo tarybos (FST) darbe

2016 m. ECB bankų priežiūra toliau prisidėjo prie Finansinio stabilumo tarybos (FST) darbo, visų pirma, krizių valdymo srityje (buvo pasitelkta FST pertvarkymo iniciatyvinė grupė), taip pat valdymo, netinkamo elgesio rizikos ir kompensavimo srityse, pasitelkdama atitinkamas antrines FST struktūras.

ECB bankų priežiūros atstovai dalyvauja FST plenariniuose posėdžiuose.

2016 m. liepos 21 d. Čengdu vykusiame plenariniame posėdyje FST sutarė [40] iš dalies pakeisti taikomą procedūrinę tvarką, kad būtų sudarytos sąlygos ECB bankų priežiūros atstovui dalyvauti FST plenariniuose posėdžiuose. Taigi Priežiūros valdybos pirmininko pavaduotojas tapo ECB bankų priežiūros atstovu FST sprendimų priėmimo lygmens struktūrose.

ECB bankų priežiūra yra įsipareigojusi dar aktyviau dalyvauti FST darbe, atsižvelgdama į darbotvarkės pokyčius, kurių turėtų būti per būsimą Vokietijos pirmininkavimą G20. Dėmesys bus skiriamas jau ne laikotarpiu po krizės nebaigtų finansinių reformų užbaigimui, o nuosekliam, visapusiškam ir punktualiam jų įgyvendinimui.

Organizacinė ECB bankų priežiūros struktūra

2016 m. Priežiūros valdyba ir Valdančioji taryba priėmė apie 1 800 sprendimų, kuriuos priimant taikoma neprieštaravimo tvarka. Kaip ir praėjusiais metais, daugelis šių sprendimų buvo susiję su bankų valdytojų tinkamumo ir kompetencijos vertinimu. Atsižvelgdamas į didelį sprendimų skaičių, ECB ėmėsi veiksmų, kad sprendimų priėmimo tvarką dar labiau supaprastintų. Svarbiausia yra tai, kad buvo parengta sistema, leidžianti tam tikrų rūšių priežiūros sprendimus priimti delegavimo būdu.

Reguliavimo netolygumas euro zonoje kelia problemų Europos bankų priežiūrai

Priimant sprendimus, vis dar kyla problemų dėl skirtingų būdų, kuriais valstybės narės perkėlė KRD IV į nacionalinę teisę. Dėl to susidaro reguliavimo netolygumas, trukdantis Europos bankų priežiūrai užtikrinti vienodas veiklos sąlygas. Be to, didėja biurokratija ir išlaidos, nes ECB tenka kaupti žinias apie kiekvieną iš 19 skirtingų nacionalinių teisės sistemų. Reguliavimo sistema ir toliau yra netolygi dar ir dėl to, kad kai kurios šalys neprivalomą priežiūros praktiką perkėlė į privalomus vykdyti teisės aktus. Be to, perkėlus KRD IV reikalavimus į nacionalinę teisę ir kai kuriais atvejais nustačius griežtesnius nei ES teisėje nacionalinius reguliavimo reikalavimus, kilo diskusijų dėl to, kokie būtent yra ECB įgaliojimai priežiūros srityje. 2016 m. ECB, glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos Komisija, paaiškino, kokia riba skiria ECB ir NKI kompetenciją, ir nurodė atvejus, kuriais ECB turi tiesioginę kompetenciją vykdyti priežiūros įgaliojimus, suteiktus pagal nacionalinę teisę.

Atskaitomybės reikalavimų vykdymas

ECB bankų priežiūra toliau glaudžiai bendradarbiavo su Europos Parlamentu ir ES Taryba

Ši metų ataskaita – vienas pagrindinių BPM reglamente nustatytų pagrindinių ECB bankų priežiūros atskaitomybės būdų. Reglamente nustatyta, kad priežiūros įgaliojimų perdavimas ECB turėtų būti atsvertas tinkamais skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimais. Pagal Europos Parlamento ir ECB tarpinstitucinį susitarimą bei ES Tarybos ir ECB susitarimo memorandumą sukurtos atskaitomybės sistemos palaikymas ir stiprinimas ir 2016 m. buvo vienas iš ECB prioritetų.

Vykdydama atskaitomybės Europos Parlamentui reikalavimus, 2016 m. Priežiūros valdybos pirmininkė dalyvavo Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto posėdyje, kuriame buvo pristatyta 2015 m. ECB priežiūros veiklos metų ataskaita (kovo 22 d.), taip pat dviejuose eiliniuose viešuosiuose klausymuose (birželio 13 d. ir lapkričio 9 d.) ir trijuose ad hoc pasitarimuose (kovo 22 d., liepos 13 d. ir lapkričio 9 d.). Kaip svarbiausi klausimai buvo aptartos ir neveiksnios paskolos, SREP ir teisėkūros dosjė bankų priežiūros srityje.

2016 m. ECB savo svetainėje paskelbė atsakymus į 34 Europos Parlamento narių klausimus apie priežiūrą. Jais buvo paaiškinama teisinė sistema ir išdėstyta pozicija ECB pozicija pačiais įvairiausiais priežiūros klausimais, tokiais kaip 2016 m. EBI testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, ECB priežiūros veiksmai, SREP ir neveiksnios paskolos.

7 pav.

2016 m. padaugėjo atsakymų į Europos Parlamento narių klausimus

Be to, kaip nustatyta Tarpinstituciniame susitarime, ECB Europos Parlamentui teikė Priežiūros valdybos posėdžių stenogramas. Siekiant dar labiau patobulinti jų rengimą, 2016 m. buvo pritaikytas naujas formatas, leidžiantis Europos Parlamentui teikti išsamesnę informaciją Priežiūros valdybos posėdžiuose aptartais klausimais. Europos Parlamentas išreiškė savo pasitenkinimą.

Vykdydama atskaitomybės ES Tarybai reikalavimus, 2016 m. Priežiūros valdybos pirmininkė dalyvavo dviejuose bankų sąjungos sudėties Euro grupės posėdžiuose: balandžio 22 d. ji pristatė ECB priežiūros veiklos 2015 metų ataskaitą, o lapkričio 9 d. dalyvavo pasitarime dėl EBI testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, dėl 2016 m. SREP, neveiksnių paskolų, KRR ir KRD IV numatytų pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra derinimo bei kitais klausimais.

Vykdydami BPM reglamente nustatytus atskaitomybės reikalavimus, ECB bankų priežiūros atstovai dalyvavo pasitarimuose su nacionaliniais parlamentais.

Bendradarbiavimas su Europos Audito Rūmais

Europos Audito Rūmams (EAR) atliekant ECB valdymo operacinio efektyvumo auditą, kaip numatyta BPM reglamento 20 straipsnio 7 dalyje, ECB bankų priežiūra su EAR aktyviai keitėsi informacija. 2016 m. lapkričio mėn. EAR paskelbė pirmąją specialiąją ataskaitą apie Bendrą priežiūros mechanizmą „Pradžia gera, bet tam tikras sritis reikia tobulinti “. EAR sutelkė dėmesį į ECB valdymo operacinį efektyvumą bankų priežiūros srityje ir pripažino ECB pasiekimus kuriant Europos bankų priežiūros sistemą. Tačiau dėl 13 ataskaitoje pateiktų rekomendacijų ECB pateikė savo išankstinę nuomonę ir jas ECB šiuo metu įgyvendina. Pagrindinės EAR rekomendacijos buvo sutelktos į keturias sritis: i) valdymą (pvz., priežiūrinių sprendimų priėmimo proceso paprastinimą), ii) atskaitomybę (pvz., formalios rodiklių sistemos parengimą ir paskelbimą), iii) jungtines priežiūros grupes (pvz., užtikrinimą, kad nacionalinės institucijos JPG darbe dalyvautų visapusiškai ir proporcingai), ir iv) patikrinimus vietoje (pvz., ECB darbuotojų dalyvavimo atliekant patikrinimus vietoje skaičiaus didinimas).

Sprendimų priėmimas

Priežiūros valdyba ir Iniciatyvinis komitetas

7 grafikas

Priežiūros valdybos sprendimai 2016 m.

Pastabos: šiame grafike nurodyti skaičiai apima priežiūros sprendimus, skirtus prižiūrimiems subjektams ar jų galintiems įsigyti asmenims, taip pat nurodymus NKI dėl SĮ ar MSĮ. Be to, Priežiūros valdyba priėmė sprendimus keliais horizontaliaisiais klausimais (pvz., dėl bendros metodikos) ir instituciniais klausimais.
1) 1 191 sprendimas dėl leidimų suteikimo procedūrų apima 2 686 procedūras (žr. 2.1.2 skirsnį).

2016 m. įvyko 28 Priežiūros valdybos posėdžiai. Iš jų 24 posėdžiai buvo surengti Frankfurte prie Maino, 4 posėdžiai vyko kaip telekonferencijos. Šiuose posėdžiuose Priežiūros valdyba aptarė įvairius klausimus, tiek susijusius su prižiūrimais bankais, tiek bendro pobūdžio klausimus. 2016 m. Priežiūros valdyba didžiąją dalį sprendimų priėmė taikydama rašytinę procedūrą[41]. Kaip ir 2015 m., daugelis šių sprendimų buvo susiję su tinkamumo ir kompetencijos vertinimu.

Labai daug sprendimų priimta dėl atskirų bankų (žr. 7 grafiką), ir jie priimti taikant neprieštaravimo tvarką. Vykstant dviejų etapų procesui, tam tikrų sprendimų projektai pirmiausia pateikiami Priežiūros valdybai patvirtinti. Galutiniai sprendimų projektai siunčiami Valdančiajai tarybai priimti taikant neprieštaravimo tvarką. 2016 m. 38 iš 126 ECB tiesiogiai prižiūrimų bankų grupių paprašė, kad oficialūs ECB sprendimai būtų pateikti ne anglų, o kita ES oficialiąja kalba.

Be sprendimų dėl konkrečių bankų, Priežiūros valdyba priėmė ir keletą sprendimų horizontaliaisiais klausimais, pirmiausia – sprendimus dėl bendros metodikos ir taisyklių taikymo specifinėse jos vykdomos priežiūros srityse. Kai kuriuos sprendimus parengė laikinosios struktūros, kurioms įgaliojimus suteikė Priežiūros valdyba. Šias struktūras sudaro ECB ir NKI aukštesnio rango vadovai. Jos atliko parengiamuosius SREP metodikos rengimo darbus ir darbus, susijusius su vienodo priežiūros metodo taikymu įstaigoms, kurių neveiksnių paskolų lygis yra aukštas. Priežiūros valdyba baigė darbą, susijusį su ES teisės nuostatomis dėl pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra. 2016 m. rugpjūčio mėn. buvo paskelbtas su tuo susijęs ECB vadovo dėl pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra priedas.

Priežiūros valdyba

Priekinė eilė (iš kairės į dešinę): Mathias Dewatripont, Elisa Ferreira, Tatiana Dubinova (Vladimír Dvořáček pakaitinis narys), Julie Dickson, Anneli Tuominen, Danièle Nouy, Sabine Lautenschläger, Jeļena Ļebedeva (Pēters Putniņš pakaitinis narys), Cyril Roux, Alexander Demarco

Vidurinė eilė (iš kairės į dešinę): Raimund Röseler (Felix Hufeld pakaitinis narys), Ignazio Angeloni, Luc Coene, Zoja Razmusa, Norbert Goffinet, Claude Simon, Marko Bošnjak, Fernando Restoy Lozano

Galinė eilė (iš kairės į dešinę): Helmut Ettl, Jouni Timonen, Andreas Dombret, Fabio Panetta, Andreas Ittner, Karol Gabarretta, Andres Kurgpõld (Kilvar Kessler pakaitinis narys), Vytautas Valvonis (Ingridos Šimonytės pakaitinis narys), Yiangos Demetriou, Ilias Plaskovitis, Jan Sijbrand, Robert Ophèle

2016 m. ECB toliau paprastino savo sprendimų priėmimo procesą

2016 m. ECB ėmėsi tolesnių veiksmų, kad supaprastintų priimamų sprendimų procesą. Be tam tikrų dokumentacijos dalių standartizavimo ir susijusių sprendimų įtraukimo į vieną rašytinę procedūrą, ECB sukūrė tam tikrų rūšių priežiūrinių sprendimų priėmimo delegavimo būdu sistemą. 2017 m. ši sistema leis deleguoti ECB bankų priežiūros aukštesniojo rango vadovams daugelį sprendimų dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimo ir prižiūrimų subjektų svarbos keitimo. Taip siekiama išplėsti galimybes deleguoti tuos kasdienius sprendimus, kuriuos priimant galimybė veikti savo nuožiūra yra ribota. Deleguojant sprendimų priėmimo galias, priežiūros sprendimų priėmimo procesas taps efektyvesnis. Delegavimas dar ir suteiks galimybę Priežiūros valdybai ir Valdančiajai tarybai sutelkti dėmesį į didelės svarbos klausimus bei sprendimus, kuriems priimti reikia išsamesnio vertinimo.

Iniciatyvinis komitetas teikia pagalbą Priežiūros valdybai ir atlieka jos posėdžių parengiamuosius darbus. Jį sudaro aštuoni Priežiūros valdybos nariai. 2016 m. surengta 18 komiteto posėdžių, visi jie vyko Frankfurte prie Maino[42]. Balandžio mėn. įvyko įprastinė penkių narių iš NKI (jie skiriami vieniems metams) rotacija.

Be to, Iniciatyvinis komitetas surengė 15 išplėstinės sudėties posėdžių, t. y. tokių posėdžių, kuriuose dalyvauja visi 19 NKI aukštesniojo rango vadovybės atstovai. Dešimt šių posėdžių surengta Frankfurte prie Maino, penki – kaip telekonferencijos. Per posėdžius svarstyti 2016 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis vykdymo klausimai.

Administracinės peržiūros valdybos veikla

2016 m. Administracinei peržiūros valdybai[43] buvo pateiktos aštuonios paraiškos dėl administracinės ECB priežiūros sprendimų peržiūros (žr. 8 pav.).

Daugeliu atveju, Administracinės peržiūros valdybai pareiškus nuomonę, teismo procesai nebuvo pradėti. Taip mažinamos priežiūros sprendimų peržiūros išlaidos visoms suinteresuotoms šalims. Tokia „procedūrinė ekonomija“ buvo viena pagrindinių ES teisėkūros institucijų nustatytų priežasčių, kodėl ši valdyba įsteigta[44].

8 pav.

Paraiškų dėl peržiūros skaičius nepasikeitė, palyginti su 2015 m.

Šaltinis: ECB.

Peržiūrų temos ir aktualūs klausimai

Administracinei peržiūros valdybai teikta paraiškų keliais priežiūros sprendimų klausimais: dėl įmonių valdymo, dėl priežiūros reikalavimų laikymosi ir dėl veiklos leidimo atšaukimo.

2016 m. atlikta ECB sprendimų peržiūra daugiausia susijusi su jų atitiktimi procedūrinėms taisyklėms, įskaitant tinkamo proceso reikalavimus, tiksliu faktų pateikimu, pakankamu pagrindu pateikiant argumentus ir proporcingumo principo laikymusi. Administracinės peržiūros valdybai taip pat teko nagrinėti ECB ir NKI bendradarbiavimo klausimus, kai kuriais atvejais jis buvo susijęs su BPM nepriklausančiais bankais (jie buvo ECB prižiūrimos svarbios bankų grupės dalis).

Atliekant ECB sprendimų peržiūrą, daugiausia problemų kilo dėl reguliavimo netolygumo (skirtingo Europos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę) ir vis dar didelių nacionalinių institucijų teisių veikti savo nuožiūra.

2016 m. Administracinės peržiūros valdyba dviem atvejais kvietė teikti žodinius paaiškinimus. Toks procesas pareiškėjams suteikia galimybę būti išklausytiems, o ECB – pateikti savo nuomonę. Laikui einant paaiškėjo, kad žodinis paaiškinimas yra svarbus peržiūros proceso elementas.

ECB bankų priežiūros personalo formavimas

Nuo BPM veikimo pradžios – 2014 m. lapkričio 4 d. – tapo aišku, kad kai kuriems pagrindiniams priežiūros uždaviniams įgyvendinti prireiks daugiau išteklių, nei manyta iš pradžių. Todėl 2015 m. rugsėjo mėn. ECB valdančioji taryba priėmė sprendimą per 2016 ir 2017 m. padidinti atitinkamų darbuotojų skaičių.

2016 m. buvo patvirtinta dar 160 laisvų darbo vietų (nuolatinio darbo ir darbo pagal terminuotąsias sutartis), jos numatytos su priežiūra susijusiuose veiklos padaliniuose. Atrankos procedūros buvo vykdomos skaidriai, konkurencingai, taikant principą „iš viršaus į apačią“, pradedant nuo vadovų ir patarėjų priėmimo. Atrenkant kandidatus, siekta įdarbinti aukščiausios kvalifikacijos, našiausiai dirbančius ir sąžiningiausius darbuotojus. Kaip įprasta pagal ECB darbuotojų atrankos praktiką, visi kandidatai turėjo įrodyti esantys ne tik savo srities žinovai, bet ir turintys gerų bendravimo ir, jei reikia, vadovavimo gebėjimų. 9 pav. nurodomas 2016 m. gruodžio 31 d. buvęs darbuotojų pozicijų pasiskirstymas pagal penkis ECB veiklos padalinius, užsiimančius bankų priežiūra,

9 pav.

Patvirtintų darbuotojų pozicijų pagrindiniuose ECB bankų priežiūros padaliniuose pasiskirstymas 2016 m. gruodžio 31 d.

Iki 2016 m. pabaigos apie 97 % įsteigtų darbo vietų pagrindiniuose BPM veiklos padaliniuose buvo užpildyta arba užpildoma įdarbinant naujus darbuotojus.

8 grafike pavaizduotas pasiskirstymas pagal lytį:

8 grafikas

ECB bankų priežiūros darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį

Moteriškosios lyties darbuotojos, procentais (žalia spalva)

2015 m. rugsėjo mėn. Valdančioji taryba pritarė, kad 2017 m. priežiūros darbuotojų skaičius būtų dar didinamas, ir paprašė ECB 2016 m. pateikti ataskaitą, kad patvirtintų faktinį poreikį remiamasi per pirmus 18 BPM mėnesių įgyta patirtimi ir numatytų išteklių prieaugį. Šios ataskaitos rengimą koordinavo Priežiūros valdybos pirmininkė ir pirmininkės pavaduotojas. Remdamasi ataskaitos išvadomis, 2016 m. gruodžio mėn. Valdančioji taryba patvirtino 141,5 naujus nuolatinius ir terminuotus visos darbo dienos ekvivalentus (VDDE), atsižvelgdama į i) naujus poreikius, susijusius su nuo 2015 m. padidėjusiu uždavinių skaičiumi (tiksliau, su padidėjusiu prižiūrimų svarbių įstaigų skaičiumi ir naujos ES krizių valdymo sistemos įsteigimu), ii) poreikį suteikti NKI laiko įvykdyti savo įsipareigojimus dėl JPG personalo suformavimo ir iii) ECB nustatytą išteklių prieaugį (pvz., sinergiją vykdant „priimančios šalies“ subjektų, priklausančių tai pačiai „ne BPM“ grupei, priežiūrą).

2 intarpas Bendras darbas Europoje

Kad Europos bankų priežiūra būtų sėkminga, ECB ir NKI dirbantys bendradarbiai turi kartu tobulėti kaip Europos bankų priežiūros darbuotojų grupė, bendradarbiaujanti tiek JPG, tiek horizontaliųjų funkcijų lygmeniu. Jie, be kita ko, turi susipažinti, keistis nuomonėmis ir mokytis vienų iš kitų, ir taip plėtoti bendrą BPM kultūrą. Šiuo tikslu ECB kartu su NKI 2016 m. pradėjo ėmėsi tokių projektų.

BPM mokymo programa

Didžiausias BPM turtas yra jo darbuotojai. Todėl ECB ir NKI siekia užtikrinti, kad darbuotojai turėtų užduotims atlikti reikalingus įgūdžius ir vėliau galėtų gebėjimus tobulinti.

Svarbų vaidmenį šiame procese atlieka mokymai. Bendros priežiūros darbuotojų mokymo sistemos sukūrimas prisidėtų prie:

  • nuoseklaus požiūrio į priežiūrą;
  • bendros priežiūros kultūros;
  • judumo BPM viduje, lankstumo ir darbuotojų tobulėjimo;
  • BPM masto ekonomijos sukūrimo ir didesnės patirties įgijimo.

A pav.

Bendros pastangos: 2016 m. surengti NKI ir ECB mokymo kursai

Priežiūros bendruomenės bendromis pastangomis 2016 m. tiek NKI, tiek ECB buvo surengti 34 mokymo kursai visos sistemos mastu. Keturiolika iš jų buvo nauji, juose BPM darbuotojams skirta 1 200 vietų. 2017 m. bus pasiūlyta daugiau nei 60 visos sistemos masto mokymo kursų.

Reguliarūs JPG darbo susitikimai

JPG yra BPM pagrindas. Siekdamas prisidėti prie Europos bankų priežiūros specialistų grupės subūrimo, 2016 m. ECB pradėjo dienos trukmės darbo susitikimų ciklą. Šie darbo susitikimai, pavadinti „Darbas JPG“, vyksta Frankfurte prie Maino ir kitose euro zonos vietose. Dinamiškuose ir interaktyviomis priemonėmis grindžiamuose darbo susitikimuose priežiūros specialistai dalijasi geriausios praktikos pavyzdžiais, ir jie grupių gali būti įgyvendinami, siekiant, kad vidaus bendradarbiavimas taptų efektyvesnis ir veiksmingesnis. Darbo susitikimai suteikia galimybę iš visos euro zonos susirinkusiems JPG nariams keistis nuomonėmis atliekant praktines užduotis. Apskritai jie skatina bendradarbiauti ir didina JPG narių atvirumą bei skaidrumą.

BPM stažuotės

2016 m. ECB pradėjo įgyvendinti pirmąją BPM stažuočių programą, siekdamas sukurti jaunųjų talentų atsargą BPM. Dalyvaudami šioje programoje, mokslus baigę asmenys turi galimybę dirbti įvairiose BPM institucijose, tai padeda jiems įgyti naudingos darbo Europoje patirties ir suteikia galimybę prisidėti prie bendros Europos bankų priežiūros kultūros. 2016 m. spalio 1 d. 26 iš 33 2016 m. BPM stažuočių programos dalyvių nusprendė prisijungti prie kelių Europos šalių nacionalinių priežiūros institucijų ir dalyvauti keturių mėnesių trukmės stažuotėje. Daugeliui jų tai buvo antra stažuotė nacionalinėje kompetentingoje institucijoje, praleidus tam tikrą laiką ECB. Pabaigę stažuotis, visi BPM stažuotojai grįš į Frankfurte prie Maino įsikūrusį ECB ir dalysis tuo, ko išmoko, pasakos apie programą ir patirtį, susijusią su BPM darbo kultūra.

Elgesio kodekso įgyvendinimas

BPM reglamento 19 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ECB privalo parengti Elgesio kodeksą, kuriuo turi vadovautis bankų priežiūroje dalyvaujantys ECB darbuotojai ir vadovai. Juo remiantis, sprendžiami klausimai, susiję su galimais interesų konfliktais. Atitinkamos nuostatos yra įtrauktos į ECB Etikos kodeksą, kurį įgyvendina Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnyba (AUVT). AUVT konsultuoja visus ECB darbuotojus etikos klausimais.

2016 m. AUVT iš ECB darbuotojų gavo daugiau nei 1 500 prašymų įvairiais klausimais. Vienas trečdalis jų buvo gauti iš bankų priežiūros darbuotojų ir jie, be kita ko, buvo susiję su privačiomis finansinėmis operacijomis, apribojimais pasibaigus darbo santykiams, dovanomis ir vaišėmis bei kitais interesų konfliktų galinčiais kelti dalykais (žr. 10 pav.). Tarnyba nustatė keletą atvejų, kai buvo pažeistos nuostatos. Apie trečdalį pažeidimų padarė bankų priežiūros darbuotojai ir vadovai. Nė vienas šių atvejų nebuvo susijęs su tyčiniu netinkamu elgesiu ar kitais rimtais nuostatų pažeidimais.

10 pav.

2016 m. gauti prašymai daugiausia buvo susiję su privačiomis finansinėmis operacijomis

Nė vienam iš 2016 m. atsistatydinusių bankų priežiūros srities darbuotojų ir vadovų pagal Etikos kodeksą nebuvo pritaikytas veiklos pertraukos laikotarpis.

Kuriant tinkamą įmonių ir etikos kultūrą visame BPM, NKI informavo ECB apie priemones, kurių jos ėmėsi, kad įgyvendintų ir laikytųsi ECB gairių, kuriomis nustatomi bendri Etikos kodekso principai tiek ECB, tiek NKI. Specialiosios paskirties etikos darbo grupė padėjo vykdyti šią veiklą ir šiuo klausimu teikė pagalbą Valdančiajai tarybai.

ECB etikos komitetas konsultuoja organų, kurie dalyvauja ECB sprendimų etikos klausimais priėmimo procesuose, narius. 2016 m. jis aštuonis kartus teikė su BPM susijusias konsultacijas. Pavyzdžiui, jis rekomendavo šešiais mėnesiais pratęsti nedalyvavimo laikotarpį, anksčiau nustatytą Priežiūros valdybos nariui, kai nario sutuoktinis (-ė) nustojo eiti nevykdomosios valdžios pareigas prižiūrimo banko valdyboje. Rekomendacija buvo pateikta atsargumo sumetimais, siekiant sumažinti bet kokį galimą interesų konfliktą. Be to, Priežiūros valdybos nariai ir kiti Priežiūros valdybos posėdžių dalyviai informavo Etikos komitetą apie tęsiamą profesinę veiklą valstybės institucijose, tarptautinėse organizacijose ar ne finansų sektoriaus įmonėse. Etikos komitetas tai nevertina kaip problemos. Be to, Etikos komitetas informavo apie atitinkamo lygio kompensaciją, kuri turi būti išmokėta buvusiam Priežiūros valdybos nariui per numatytą atleidimo iš darbo laikotarpį.

Pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo principo taikymas

2016 m. pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo principas daugiausia buvo taikomas informacijos mainams tarp skirtingų politikos sričių vykdyti[45]. Remiantis Sprendimu ECB/2014/39 dėl ECB pinigų politikos ir priežiūros funkcijų atskyrimo įgyvendinimo, informacijos mainai buvo vykdomi pagal principą „būtina žinoti“, t. y. kiekviena funkcinė sritis turėjo įrodyti, kad prašoma informacija yra būtina jos tikslams įgyvendinti. Daugeliu atvejų informacija nebuvo susijusi su konkrečių bankų duomenimis. Prieigą prie konfidencialios informacijos tiesiogiai suteikė ta informacija disponuojanti ECB politikos funkcinė sritis, ir Vykdomosios valdybos įsikišimo dėl galimo interesų konflikto neprireikė. Pagal Sprendimą ECB/2014/39 Vykdomajai valdybai vis dėlto 9 atvejais teko įsikišti – teko duoti leidimą susipažinti su neanonimiškais FINREP ir COREP duomenimis[46] ir kitais neapdorotais duomenimis. Prieiga prie duomenų buvo suteikiama laikinai – tik tokiam laikui, kokiam jos reikėjo pagal principą „būtina žinoti“. Dėl funkcijų atskyrimo sprendimų priėmimo lygmeniu nekilo jokių sunkumų, todėl Tarpininkavimo komisijos įsikišimo neprireikė.

Duomenų teikimo tvarka ir informacijos valdymas

Duomenų tvarkymo sistemos pokyčiai

BPM pagrindų reglamentas numato, kad ECB yra atsakingas už procesų, susijusių su prižiūrimų subjektų teikiamų duomenų rinkimu ir kokybės vertinimu, organizavimą[47].

Pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad BPM naudotųsi patikimais ir tiksliais priežiūros duomenimis. Todėl ECB glaudžiai bendradarbiauja su NKI ataskaitas teikiančiais skyriais, kurie pirmieji gauna kredito įstaigų rizikos ribojimo duomenis ir pirmieji tikrina šių duomenų kokybę. ECB su NKI (ir prižiūrimais subjektais, kai ataskaitos teikiamos tiesiogiai ECB) bendradarbiauja taikydamas eiliškumo principą[48].

Šiuo metu eiliškumo principas tobulinamas – tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis principas. Pagal trumpalaikį principą, kaip 2016 m. aptarta su suinteresuotomis šalimis, NKI yra prašomos perduoti duomenis ECB iki ECB perdavimo datos, kad ir kokios galiotų NKI vidinių duomenų tikrinimo taisyklės. Šiuo principu siekiama užtikrinti, kad: a) sutrumpėtų laikas nuo ataskaitų pateikimo iki duomenų prieinamumo BPM priežiūros institucijoms ir b) būtų suderintas NKI ir ECB duomenų bazių turinys. Laikantis ilgalaikio principo, siekiama nustatyti kiekvienos NKI geriausią praktiką ir pasiūlyti suderintus geriausios praktikos pavyzdžius.

ECB gautos duomenų ataskaitos įvairiais formatais siunčiamos į IMAS[49] sistemą, kad duomenimis galėtų naudotis galutiniai vartotojai, tokie kaip JPG ir BPM horizontaliosios funkcinės sritys. Duomenys apie dalį įstaigų (daugiausia svarbių) automatiškai siunčiami ir EBI.

Duomenys gali būti renkami kas mėnesį, kas ketvirtį, kas pusmetį ir kartą per metus. Tiek svarbių įstaigų, tiek mažesnės svarbos įstaigų duomenys prieinami nuo 2014 m. gruodžio mėn. ataskaitinio laikotarpio.

2016 m., oficialiai paskelbus pamatinius teisės aktus[50], BPM pradėjo reguliariai rinkti ataskaitas apie papildomus likvidumo stebėsenos parametrus (PLSP) ir priežiūrinės lyginamosios analizės portfelius (PLAP), taip pat ataskaitas apie padengimo likvidžiuoju turtu rodiklius (PLTR) bei sverto koeficientus (FSK) pagal pakeistą ataskaitų teikimo tvarką.

Nuo 2016 m. ECB paskelbė išsamius duomenis apie Europos bankų sektorių

ECB reguliariai teikia priežiūros statistinius duomenis, pagrindinius rizikos rodiklius (PRR), ataskaitas ir rodiklių rinkinius galutiniams vartotojams. Be to, nuo 2015 m. ECB bankų priežiūros interneto svetainėje skelbiami agreguoti bankų duomenys [51], apimantys svarbias įstaigas aukščiausiu konsolidavimo lygmeniu. 2016 m. ši statistika gerokai patobulinta, t. y. teikiama papildomų duomenų ir jie smulkiau išskaidomi (pvz., pagal geografinę vietą ir bankų klasifikaciją). Duomenys viešai atskleidžiami kas ketvirtį (žr. 7 skyrių).

Duomenų tvarkymas ir sklaida: BPM – IMAS

IMAS sistema tebėra esminis elementas, padedantis vykdyti pagrindinius BPM procesus ir užtikrinantis suderintos priežiūros metodikos taikymą visose euro zonos šalyse. 2016 m. IMAS gerokai patobulėjo: ne tik apimama daugiau BPM priežiūros procesų, pavyzdžiui, SREP, patikrinimai vietoje, operacijų planavimas ir leidimų suteikimo procedūros, bet ir sąsaja tapo patogesnė, padidėjo informacijos analizės galimybės, apskritai informacija tapo turiningesnė.

ECB rengia duomenų teikimo reikalavimus (pvz., ITS duomenų perdavimo ir kokybės, duomenų bazių naudojimo ir konkrečios informacijos paieškos), teikia techninę pagalbą galutiniams vartotojams.

3 intarpas Didesnio skaidrumo siekis

ECB pradėjus vykdyti naujus priežiūros uždavinius, iškilo klausimas, ar pakanka skaidrumo ir atskaitingumo. Skaidrumas suprantamas kaip aiškus ir laiku teikiamas ECB politikos sprendimų ir procedūrų išdėstymas, o atskaitomybė apima ECB atsakomybę už savo veiksmus prieš ES piliečius ir jų išrinktus atstovus. Skaidrumas leidžia visuomenei vertinti ECB veiklos rezultatus atsižvelgiant į keliamus tikslus. Todėl 2016 m. dėta daugiau pastangų siekiant padidinti ECB bankų priežiūros skaidrumą.

ECB bankų priežiūra palaikė vis aktyvesnius ryšius su visuomene. 2016 m. kovo 23 d. Priežiūros valdybos pirmininkė ir pirmininkės pavaduotojas surengė pirmąją metinę spaudos konferenciją ir paaiškino, kaip ECB 2015 m. vykdė priežiūros veiklą. ECB bankų priežiūra dar ir parengė lankstinuką apie SREP metodiką, jame irgi išdėstyti vykdomos priežiūros principai. Apie vykdomą politiką buvo pranešta perskaitant 42 kalbas, surengiant 18 Priežiūros valdybos pirmininkės, pirmininkės pavaduotojo ir ECB atstovų interviu, kalbos paskelbtos ECB bankų priežiūros interneto svetainėje. 2016 m. buvo reguliariai teikiama informacija apie pirmininkės ir pirmininkės pavaduotojo susitikimų datas. ECB bankų priežiūra teikė informaciją ir siekė sužinoti įstatymų leidėjų bei visuomenės nuomonę tokiai būdais:

  • pradėtos 7 viešos konsultacijos;
  • gautos 1 295 visuomenės užklausos, iš jų 608 – užklausos bendraisiais bankų priežiūros klausimais; taip pat gauta 619 skundų dėl bankų ir 68 užklausos dėl prižiūrimų subjektų;
  • paskelbti 34 atsakymai į Europos Parlamento narių klausimus apie priežiūrą.

2016 m. ECB bankų priežiūra ėmė aktyviau tiesiogiai bendrauti su prižiūrimais bankais. Pasitelkdama leidinius, pranešimus spaudai, darbo grupių susitikimus ir aiškinamuosius skambučius, ji bankams aiškino SREP ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodiką. Negana to, ECB siekė gauti grįžtamąjį ryšį. Europos bankų federacijos atlikta metinė apklausa apie BPM priežiūros patirtį parodė, kad ECB bankų priežiūra komunikavo veiksmingiau ir aiškiau. Svarstant SREP, surengta 13 posėdžių ir viena telekonferencija su bankų asociacijomis. Apie SREP skaidrumą ECB keitėsi nuomonėmis ir su Europos ombudsmenės Emily O’Reilly biuro atstovais. Savo laiške pirmininkė E. O’Reilly išreiškė pasitenkinimą tuo, kaip ECB užtikrino SREP proceso vykdymo skaidrumą, ir pateikė kai kurių rekomendacijų.

Nuo 2016 m. gruodžio mėn. ECB bankų priežiūra skelbė agreguotus prižiūrimų bankų balanso sudėties, pelningumo, mokumo ir kredito rizikos duomenis. Tokia bankų priežiūros statistika pateikiama ECB bankų priežiūros svetainėje kas ketvirtį, duomenys išskaidomi pagal geografinę vietą ir bankų klasifikaciją.

Skaidrumas užtikrinamas ir taikant ECB viešosios prieigos principą. ECB sprendimas dėl galimybės susipažinti su ECB dokumentais[52] atitinka kitų ES institucijų bei įstaigų tikslus ir taikomus standartus. Juo didinamas skaidrumas ir kartu atsižvelgiama į ECB ir NKI nepriklausomumą, užtikrinamas kai kurių dalykų su ECB vykdomomis užduotimis susijusių dokumentų konfidencialumą. 2016 m. visuomenės atstovai teikė vis daugiau prašymų susipažinti su dokumentais, susijusiais su ECB vykdomais priežiūros uždaviniais.

Biudžeto lėšų panaudojimo ataskaita

BPM reglamente nustatyta, kad ECB privalo turėti pakankamai išteklių priežiūros funkcijoms veiksmingai vykdyti. Šie ištekliai finansuojami iš priežiūros mokesčių, kuriuos moka ECB prižiūrimi subjektai.

Priežiūros uždaviniams vykdyti skiriamos išlaidos ECB biudžete[53] turi būti nurodomos atskirai. ECB biudžeto valdymo institucijos įgaliojimai yra suteikti Valdančiajai tarybai. Ji tvirtina ECB metinį biudžetą Vykdomosios valdybos siūlymu, o su bankų priežiūra susijusiais klausimais pasitaria su Priežiūros valdybos pirmininku ir pirmininko pavaduotoju. Valdančiajai tarybai padeda Biudžeto komitetas (BUCOM), sudarytas iš visų Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų ir ECB atstovų. Biudžeto komitetas vertina ECB biudžeto planavimo ir stebėjimo ataskaitas ir atsiskaito už jas tiesiogiai Valdančiajai tarybai.

ECB numato, kad 2017 m. svarbių įstaigų tiesioginės priežiūros išlaidos augs. Šis augimas yra susijęs su įvairia veikla, numatyta dokumente „ECB bankų priežiūra. 2017 m. BPM prioritetai“, ypač su pradedama tiksline vidaus modelių peržiūra (TVMP). Be to, kaip paaiškinta 4 skyriaus 3 skirsnyje, 2016 m. gruodžio mėn. Valdančioji taryba priėmė sprendimą 2017 m. toliau didinti ECB bankų priežiūros darbuotojų skaičių. Tačiau manoma, kad netiesioginės mažesnės svarbos įstaigų priežiūros išlaidos 2017 m. bus panašaus lygio kaip ir 2016 m.

2016 m. išlaidos

Išlaidos, kurias ECB patyrė vykdydamas jam pavestus priežiūros uždavinius, visų pirma yra ECB bankų priežiūros generalinių direktoratų ir Priežiūros valdybos sekretoriato tiesioginės išlaidos. Vykdant priežiūros funkciją, naudojamasi ir kitų ECB veiklos padalinių teikiamomis bendromis paslaugomis, įskaitant patalpų, žmogiškųjų išteklių valdymo, administracines paslaugas, biudžeto planavimo ir kontrolės, apskaitos, teisines paslaugas, komunikacijos ir vertimo paslaugas, vidaus audito, statistikos ir informacinių technologijų paslaugas.

2016 m. išlaidos buvo 10 % mažesnės, nei numatyta

2016 m. balandžio mėn. Valdančioji taryba priėmė ECB sprendimą dėl 2016 m. priežiūros mokesčių sumos išlaidoms padengti. Šiuo sprendimu numatytos 423,2 mln. eurų metinės išlaidos bankų priežiūros uždaviniams vykdyti [54]. 2016 m. pabaigoje su priežiūra susijusios ECB išlaidos sudarė 382,2 mln. eurų. Ši suma buvo 10 % mažesnė, nei numatyta, todėl susidarė 41,1 mln. eurų perteklius, palyginti su numatytomis 2016 m. išlaidomis. Pagal taikomo Europos Centrinio Banko reglamento dėl priežiūros mokesčių (Mokesčių reglamento) nuostatas, visas šis perteklius bus įskaitytas į bendrą 2017 m. priežiūros mokesčių sumą [55].

7 lentelė

2016 m. ECB bankų priežiūros išlaidos

(mln. eurų)

Pastaba: dėl suapvalinimo bendrosios ir tarpinės sumos lentelėje gali nesutapti.

Visų su priežiūra susijusių 2016 m. išlaidų padidėjimas, palyginti su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu, pirmiausia aiškintinas 2015 m. priimtų sprendimų ir vykusių pokyčių poveikiu. Tai ir ECB bankų priežiūros darbuotojų skaičiaus didėjimas, ir persikėlimas į nuolatines patalpas, ir statistinės bei IT infrastruktūros paslaugų teikimas.

Kitos padidėjusios išlaidos yra susijusios su ECB dalyvavimu EBI vykdytame dvejų metų trukmės testavime nepalankiausiomis sąlygomis. Su tuo susijusių darbų išlaidos, kiek tai buvo įmanoma, buvo dengiamos iš naujo nustatant uždavinių prioritetus, naudojantis NKI darbuotojų bei išorės konsultantų paslaugomis. Išorės išteklių išlaidas sudaro 2,2 mln. eurų suma, skirta iš NKI komandiruotiems darbuotojams, ir 8,2 mln. eurų suma, sumokėta konsultantams.

Darbo užmokestis ir kitos išmokos

Darbo užmokestis ir kitos išmokos apima visas su atlygiu už darbą susijusias išlaidas, įskaitant išmokas už viršvalandžius, išmokas tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, išmokas priežiūros srities darbuotojams ir bendrąsias paslaugas teikiančių padalinių darbuotojams.

2016 m. faktinės darbo užmokesčio ir kitų išmokų išlaidos sudaro 180,6 mln. eurų, t. y. 47 % visų su bankų priežiūra susijusių išlaidų. Faktinės šioje kategorijos išlaidos sudaro 93 % planuotų išlaidų, t. y. neišleista 13,0 mln. eurų. Tai iš dalies sietina su mažesniu, nei prognozuota, vidutiniu užimtumo lygiu. Iki 2016 m. pabaigos apie 97 % patvirtintų darbo vietų pagrindiniuose BPM veiklos padaliniuose buvo užpildyta arba užpildoma įdarbinant naujus darbuotojus.

Nuoma ir pastatų priežiūra

Finansinių metų pabaigoje faktinės išlaidos nuomai ir pastatų priežiūrai, įskaitant patalpų nusidėvėjimo išlaidas, sudarė 58,1 mln. eurų. 2016 m. ECB bankų priežiūra galutinai persikraustė į nuolatines patalpas. Dėl biurų ploto poreikių faktinės išlaidos buvo 5,1 mln. eurų didesnės nei planuotos.

Kitos veiklos išlaidos

Kategorijai „kitos veiklos išlaidos“ priklauso tokios išlaidos kaip konsultacijų, IT paslaugų, statistikos paslaugų, ilgalaikio turto nusidėvėjimo (išskyrus patalpas), komandiruočių ir mokymų išlaidos.

Iš viso šios kategorijos biudžeto išlaidos sudaro 143,4 mln. eurų ir jos buvo mažesnės nei 2016 m. balandžio mėn. planuotos išlaidos. Tai, kad panaudotos ne visos šios biudžeto kategorijos lėšos, daugiausia lėmė parengiamasis priežiūros funkcijos kūrimo etapas ir numatyti per dideli biudžeto poreikiai tokiai veiklai kaip verslo kelionės ir mokymai.

Kitos 2016 m. veiklos išlaidos, be išlaidų dvejų metų trukmės EBI testavimui nepalankiausiomis sąlygomis, apima išorės pagalbą, kuria pasinaudota atliekant reguliarius išsamiuosius vertinimus, vykdant patikrinimus vietoje ir rengiantis TVMP peržiūrai. Apie visa tai išsamiai rašyta 1 skyriuje.

Mokesčių mokėjimas 2016 m.

Teisinį pagrindą, kuriuo vadovaudamasis ECB taiko metinį priežiūros mokestį, kad padengtų su priežiūra susijusias išlaidas, sudaro BPM reglamentas ir Mokesčių reglamentas. Mokesčių reglamente nustatyta: i) visos metinės priežiūros mokesčių sumos apskaičiavimo metodika, ii) kiekvienos prižiūrimos įstaigos mokėtinos mokesčio sumos apskaičiavimo metodika ir iii) metinio priežiūros mokesčio rinkimo tvarka.

2016 m. ECB baigė vykdyti antrąjį priežiūros mokesčių ciklą. 2017 m. Mokesčių reglamentas, pirmiausia metinio priežiūros mokesčio apskaičiavimo metodai ir kriterijai, bus peržiūrėti. Daugiau informacijos apie tai, kaip prižiūrimi subjektai gali prisidėti prie peržiūros, bus paskelbta ECB bankų priežiūros svetainėje.

Visa surinkta mokesčių suma

Visa 2016 m. mokesčių suma, ECB surinkta priežiūros išlaidoms padengti, sudarė 404,5 mln. eurų. Numatant šią sumą, kaip pagrindas imtos visiems 2016 metams numatomos išlaidos, sudarančios 423,2 mln. eurų, ir ši suma patikslinta dėl i) 18,9 mln. eurų pertekliaus, perkelto iš 2015 m. mokestinio laikotarpio, ii) kitų pajamų, susijusių su palūkanomis už pradelstus mokėjimus, sudariusių 0,1 mln. eurų, ir iii) 0,3 mln. eurų sumos, grąžintos atskiriems bankams už 2014–2015 m. mokestinį laikotarpį.

Suma, susigrąžintina per metiniu priežiūros mokesčius, dalijama į dvi dalis. Šis padalijimas siejamas su prižiūrimų subjektų statusu, t. y. įstaigų svarbumu ir mažesniu svarbumu, nes skirtingoms įstaigoms taikoma skirtingo lygio ECB priežiūra. Suma nustatoma pagal tai, kiek išlaidų patiria ECB padaliniai, vykdantys svarbių prižiūrimų subjektų priežiūrą, ir kiek – padaliniai, kurie atsakingi už mažesnės svarbos prižiūrimų subjektų priežiūrą.

8 lentelė

Priežiūros mokesčių padalijimas tarp svarbių įstaigų ir mažesnės svarbos įstaigų

(mln. eurų)

1) Už 2014 m. ECB surinko tiek priežiūros mokesčių, kiek jų reikėjo, kad būtų padengtos su priežiūra susijusios jo išlaidos, patirtos nuo 2014 m. lapkričio mėn., kai ECB pradėjo vykdyti priežiūros uždavinius.

Kaip paaiškinta 5 skyriaus 1 skirsnyje, tarp faktinių 2016 m. bankų priežiūros išlaidų ir tais pačiais metais surinktos mokesčių sumos susidarė 41,1 mln. eurų perteklius. Šis perteklius bus įskaitytas į bendrą 2017 m. mokėtinų priežiūros mokesčių sumą. Svarbių ir mažesnės svarbos įstaigų grupėms jis bus paskirstytas pagal faktines išlaidas, priskirtas atitinkamoms funkcijoms 2016 m.

Bankų mokami priežiūros mokesčiai

Kokio dydžio mokestį mokės konkretus bankas, priklauso nuo banko svarbos ir rizikos pobūdžio. Jo mokėtinas mokestis apskaičiuojamas pagal metinius mokestinius veiksnius, kuriuos visi prižiūrimi bankai turi pateikti už praėjusį mokestinį laikotarpį, t. y. už visus metus iki gruodžio 31 d. Bankui apskaičiuotą priežiūros mokestį bankas sumoka kartą per metus, paskutinį finansinių metų ketvirtį.

9 grafikas

Kintamoji mokesčio dalis nustatoma pagal banko svarbą ir rizikos pobūdį

Priežiūros mokestis skaičiuojamas aukščiausiu konsolidavimo lygmeniu BPM dalyvaujančiose valstybėse narėse. Jį sudaro kintamoji ir minimali mokesčio dalys. Pastaroji vienodai taikoma visiems bankams ir sudaro 10 % visos susigrąžintinų išlaidų sumos[56].

Kad būtų galima apskaičiuoti 2016 m. mokėtinus metinius priežiūros mokesčius, mokesčio mokėtojai iki 2016 m. liepos 1 d. NKI pateikė informaciją apie mokestinius veiksnius už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį 2015 m. gruodžio 31 d. 2016 m. rugpjūčio 8 d. ECB duomenis apie mokestinius veiksnius pateikė mokesčių mokėtojams, kad jie per penkias darbo dienas patikrintų ir praneštų, jei, jų nuomone, duomenys neteisingi. Tada ECB apskaičiavo kiekvieno banko ir kiekvienos bankų grupės mokėtiną mokestį.

Mokesčių reglamento 7 straipsnyje numatyta, kad atitinkamas priežiūros mokestis turi būti perskaičiuojamas, jei įvyksta tokių banko būklės pokyčių: i) pasikeičia prižiūrimo subjekto priežiūros statusas, t. y. jei svarbus subjektas tampa mažesnės svarbos subjektu ir atvirkščiai, ii) jei naujam prižiūrimam subjektui suteikiamas veiklos leidimas; iii) jei esamas leidimas panaikinamas. 2015 m. dėl tokių pokyčių, ECB paskatinusių priimti naujus sprendimus dėl priežiūros mokesčių, susidarė 0,3 mln. eurų suma. Ši suma grąžinta 2016 m. pradžioje ir į ją atsižvelgta 2016 m. balandžio mėn. patvirtinant visą mokesčių sumą. Vėliau nustatyta papildomų pokyčių, susijusių su banko priežiūros mokesčiais, surenkamais per pirmąjį sąskaitų teikimo ciklą (nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. pabaigos), todėl grąžinta dar 0,4 mln. eurų grynoji suma. Į šią sumą bus atsižvelgta nustatant bendrą prižiūrimų subjektų 2017 m. mokėtinų mokesčių sumą.

Tie pokyčiai pirmiausia buvo susiję su mažesnės svarbos įstaigomis, kai MSĮ, teikiančių ataskaitas aukščiausiu konsolidavimo lygmeniu, skaičius tapo mažesnis. Todėl kai kurių bankų 2016 m. mokėtino priežiūros mokesčio procentinis padidėjimas, ypač minimaliosios mokesčio dalies, neišvengiamai tapo didesnis, nei buvo galima tikėtis atsižvelgiant į bendros mokesčių sumos procentinį padidėjimą.

Šiuo metu ECB svarsto su 2016 m. susijusius prašymus pakeisti statusą pagal Mokesčių reglamento 7 straipsnį. Grąžintina arba mokėtina mokesčio suma visa bus įskaityta į bendrą 2017 m. mokėtiną mokesčių sumą.

Daugiau informacijos apie priežiūros mokesčius pateikiama ECB bankų priežiūros svetainėje. Joje nuolatos pateikiama naujausia praktinio pobūdžio naudinga informacija visomis oficialiosiomis ES kalbomis.

ECB priimti bankų priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai

Toliau pateikiamas ECB 2016 m. priimtų bankų priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų, kurie buvo paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir (arba) ECB interneto svetainėje, sąrašas. Į sąrašą įtraukiami teisės aktai, priimti pagal BPM reglamento 4 straipsnio 3 dalį, ir kiti aktualūs teisės aktai.

ECB reglamentai

  • ECB/2016/4 2016 m. kovo 14 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2016/445 dėl naudojimosi Sąjungos teisės aktuose numatytomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra (OL L 78, 2016 3 24, p. 60)

Kiti ECB teisės aktai (išskyrus reglamentus)

  • ECB/2016/1 2016 m. vasario 5 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2016/256 dėl bendrųjų taisyklių ir būtinųjų standartų platesnio taikymo, siekiant apsaugoti dalyvaujančių valstybių narių nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir Europos Centrinio Banko priežiūros funkcijoms vykdyti reikalingos statistinės informacijos, kurią surinko Europos Centrinis Bankas, padedamas nacionalinių centrinių bankų, konfidencialumą (OL L 47, 2016 2 25, p. 16)
  • ECB/2016/7 2016 m. balandžio 15 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2016/661 dėl visos metinių priežiūros įmokų sumos už 2016 m. (OL L 114, 2016 4 28, p. 14)
  • ECB/2016/19 2016 m. birželio 30 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2016/1162 dėl konfidencialios informacijos atskleidimo atliekant ikiteisminius tyrimus (OL L 192, 2016 7 11, p. 73)
  • ECB/2016/37 2016 m. lapkričio 4 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2016/1993, kuriose nustatomi vertinimo koordinavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir institucinių užtikrinimo sistemų, kurias sudaro svarbios ir mažiau svarbios kredito įstaigos, stebėsenos principai (OL L 306, 2016 11 15, p. 32)
  • ECB/2016/38 2016 m. lapkričio 4 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2016/1994 dėl nacionalinių kompetentingų institucijų taikytino riziką ribojančios priežiūros institucinių užtikrinimo sistemų pripažinimo metodo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (OL L 306, 2016 11 15, p. 37)
  • ECB/2016/44 2016 m. gruodžio 13 d. Europos Centrinio Banko rekomendacija dėl dividendų paskirstymo politikos (OL C 481, 2016 12 23, p. 1)

Europos bankų sektoriaus duomenys

Nuo 2016 m. gruodžio mėn. suvestiniai prižiūrimų bankų balansų sudėties, pelningumo, mokumo ir kredito rizikos duomenys pateikiami ECB bankų priežiūros svetainėje. Tokia bankų priežiūros statistika skelbiama kas ketvirtį, duomenys išskaidomi pagal geografinę vietą ir bankų klasifikaciją.

Toliau pateikiami svarbiausi statistikos duomenys, aktualūs nagrinėjamam laikotarpiui.

Analizuojant svarbių įstaigų imtį aukščiausiu konsolidacijos lygmeniu, galima pastebėti kapitalo pakankamumo rodiklių didėjimo nuo 2015 m. pradžios tendenciją (žr. 1 lentelę). Bendras kapitalo pakankamumo rodiklis 2016 m. trečiąjį ketvirtį padidėjo nuo 16,1 %, buvusio 2015 m. trečiąjį ketvirtį, iki 17,2 %. Panašiai padidėjo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo rodiklis ir 1 lygio kapitalo pakankamumo rodiklis.

1 lentelė

Bendras kapitalo pakankamumo rodiklis ir jo sudedamosios dalys pagal ataskaitinį laikotarpį

(procentais)

Šaltinis: ECB.
Pastabos: svarbios įstaigos, teikiančios ataskaitas aukščiausiu konsolidacijos lygmeniu, kurių prieinami bendrosios kapitalo pakankamumo atskaitomybės (COREP) ir finansinės atskaitomybės (FINREP) duomenys. Skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais bankų sąrašas gali skirtis, nes keičiasi svarbių įstaigų sąrašas ir bankai pradeda teikti duomenis pagal FINREP įsipareigojimus. 2015 m. antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais buvo 102 bankai, 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį – 117 bankų (dėl padidėjusių FINREP atskaitomybės įsipareigojimų), 2016 m. pirmąjį ketvirtį – 123 bankai, o 2016 m. antrąjį ketvirtį – 124 bankai (dėl pasikeitusio svarbių įstaigų sąrašo ir FINREP atskaitomybės įsipareigojimų). Tikimasi, kad ateityje ataskaitinio laikotarpio subjektų skaičius nusistovės, o bet kokie pokyčiai bus susiję su svarbių įstaigų sąrašo keitimu atlikus ECB bankų priežiūros padalinių vertinimą (jis paprastai atliekamas kartą per metus).

Bendras neveiksnių paskolų rodiklis mažėjo – nuo 7,3 %, buvusio 2015 m. trečiąjį ketvirtį, iki 6,5 % sudarančio rodiklio 2016 m. trečiąjį ketvirtį.

2 lentelė

Turto kokybė: neveiksnios paskolos ir išankstiniai mokėjimai pagal ataskaitinį laikotarpį

(procentais)

Šaltinis: ECB.
Pastabos: imtis tokia pati kaip 1 lentelėje.

Turto kokybės lentelėse paskolų ir išankstinių mokėjimų nurodoma bendroji balansinė vertė. Pagal FINREP reikalavimus, prekybinės pozicijos neįtraukiamos, o lėšos centriniuose bankuose ir kiti indėliai iki pareikalavimo įtraukiami.

Visas bankų turtas ir įsipareigojimai (žr. 3a ir 3b lenteles) rodo subjektų imties duomenis tam tikru laiku. Bankų imtis įvairiais ataskaitiniais laikotarpiais skiriasi, nes a) keičiasi svarbių įstaigų sąrašas ir b) bankai, kurie rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal nacionalinius apskaitos standartus (nGAAP), ir bankai, kurie teikia tik atskirus savo duomenis, pradeda teikti duomenis pagal FINREP.

3a lentelė

Turto sudėtis pagal ataskaitinį laikotarpį

(mlrd. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: imtis tokia pati kaip 1 lentelėje.

3b lentelė

Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo sudėtis pagal ataskaitinį laikotarpį

(mlrd. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: imtis tokia pati kaip 1 lentelėje.

1 Pagal 37.10 TAS ir 1.54(l) TAS.

Žodynėlis

bankų sąjunga (banking union) – viena iš sudedamųjų kuriamos ekonominės ir pinigų sąjungos dalių, apimanti integruotą finansų sistemą su Bendru priežiūros mechanizmu, bendru pertvarkymo mechanizmu ir bendru taisyklių sąvadu, įskaitant ir suderintas indėlių garantijų sistemas, kurios ateityje gali tapti bendra Europos indėlių garantijų sistema.

Bazelio bankų priežiūros komitetas, BBPK (Basel Committee on Banking Supervision, BCBS) – pagrindinė pasaulinė bankų prudencinio reglamentavimo standartus nustatanti institucija ir bendradarbiavimo bankų priežiūros reikalais forumas. Jis turi įgaliojimus stiprinti bankų reguliavimą, priežiūrą ir praktiką visame pasaulyje finansinio stabilumo didinimo tikslu. BBPK nariai yra organizacijos, turinčios teisę tiesiogiai vykdyti bankų priežiūrą, ir centriniai bankai.

Bendras priežiūros mechanizmas, BPM (Single Supervisory Mechanism, SSM) – mechanizmas, kuriuo suvienijama ECB ir dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų veikla vykdant priežiūros užduotis, priskirtas ECB. ECB yra atsakingas už efektyvų ir nuoseklų šio mechanizmo, kuris yra bankų sąjungos dalis, veikimą.

bendrieji kapitalo reikalavimai (overall capital requirements, OCR) – bendra SREP metu nustatytų kapitalo reikalavimų suma (nuosavų lėšų reikalavimo suma, nustatyta Kapitalo reikalavimų reglamento 92 straipsnyje, ir papildomų nuosavų lėšų reikalavimas), kapitalo rezervų reikalavimai ir makroprudenciniai reikalavimai.

BPM pagrindų reglamentas (SSM Framework Regulation) – teisės aktas, kuriame nustatyta praktinė ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo įgyvendinant Bendrą priežiūros mechanizmą tvarka, kaip numatyta BPM reglamente.

BPM reglamentas (SSM Regulation) – teisės aktas, kuriuo sukuriamas vienas iš pagrindinių Europos bankų sąjungos elementų – euro zonos ir galbūt ES kitų valstybių narių kredito įstaigų Bendras priežiūros mechanizmas. BPM reglamentu ECB pavedami specialūs uždaviniai, susiję su prudencinės kredito įstaigų priežiūros politika.

didžiausia galima paskirstyti suma (maximum distributable amount, MDA) – pažeidus jungtinio rezervo reikalavimą gali būti nustatyti pelno (pvz., dividendų, atkarpos mokėjimų už papildomo 1 lygio kapitalo priemones, savo nuožiūra išmokamų pelno dalių) paskirstymo apribojimai. Bankui, kuris nevykdo jam nustatyto jungtinio rezervo reikalavimo, automatiškai draudžiama paskirstyti daugiau negu nustatyta didžiausia galima paskirstyti suma. Didžiausia galima paskirstyti suma yra banko paskirstytino pelno suma, padauginta iš koeficiento nuo 0,6 iki 0, priklausomai nuo to, kiek bendro 1 lygio kapitalo trūksta, kad būtų įvykdytas jungtinio rezervo reikalavimas.

Europos bankininkystės institucija, EBI (European Banking Authority, EBA) – 2011 m. sausio 1 d. įsteigta nepriklausoma ES institucija, užtikrinanti veiksmingą ir nuoseklų ES bankų sektoriaus prudencinį reglamentavimą ir priežiūrą. Pagrindinis jos uždavinys – padėti parengti bendrą Europos bankininkystės taisyklių sąvadą, kuriame būtų išdėstytos visoje ES taikomos suderintos prudencinės taisyklės.

Finansinio stabilumo taryba, FST (Financial Stability Board, FSB) – tarptautinė institucija, kuri skatina tarptautinį finansinį stabilumą koordinuodama nacionalines finansų institucijas ir tarptautines standartus nustatančias institucijas joms rengiant patikimą reguliavimo, priežiūros ir finansų sektoriaus politiką. Ji sudaro vienodas sąlygas, skatindama nuoseklumą įgyvendinant šią politiką visuose sektoriuose ir jurisdikcijose.

išsamusis vertinimas (Comprehensive Assessment) – finansinės būklės patikrinimai, kuriuos ECB privalo atlikti prieš pradėdamas vykdyti tiesioginę kredito įstaigos priežiūrą. Išsamieji vertinimai padeda užtikrinti, kad bankai turėtų pakankamai kapitalo ir galėtų atlaikyti galimus finansinius sukrėtimus. Toks vertinimas apima turto kokybės peržiūrą ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

jungtinė priežiūros grupė, JPG (Joint Supervisory Team, JST) – iš ECB ir NKI darbuotojų sudaryta priežiūros specialistų grupė, kuriai pavesta svarbaus prižiūrimo subjekto arba svarbios prižiūrimos grupės priežiūra.

kompetencijos ir tinkamumo vertinimas (fit and proper assessment) – pagal KRD IV priežiūros institucijos privalo įvertinti, ar kandidatai į bankų valdymo organus yra kompetentingi ir tinkami. Tokius sprendimus dėl 126 didžiausių euro zonos bankų vadovų kompetencijos ir tinkamumo priima ECB, o sprendimus dėl mažesnės svarbos įstaigų kompetencijos ir tinkamumo vis dar priima nacionalinės priežiūros institucijos, išskyrus sprendimus dėl naujos banko licencijos išdavimo.

KRR / KRD IV (CRR/CRD IV) – Kapitalo reikalavimų reglamentas ir direktyva: Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (KRR) ir Direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros (KRD IV). Dažnai kartu vadinami KRD IV.

kvalifikuotasis akcijų paketas (qualifying holding) – turima kredito įstaigos kapitalo dalis, kuri sudaro 10 % ar daugiau kapitalo ar balsavimo teisių, arba tokia dalis, kuri suteikia galimybę daryti reikšmingą įtaką valdant tą kredito įstaigą.

mažesnės svarbos įstaiga (less significant institution, LSI) tai įstaiga, kurios priežiūrą vykdo nacionalinė kompetentinga institucija (NKI), o svarbios įstaigos yra bankų grupės, kurių tiesioginę priežiūrą vykdo ECB.

minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas (minimum requirement for own funds and eligible liabilities, MREL) – visoms ES kredito įstaigoms taikomas reikalavimas, kurį jos turi tenkinti, kad žlugimo atveju galėtų padengti nuostolius. Šis reikalavimas nustatytas Europos Komisijos Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvoje (BGPD). Jo tikslas toks pats, kaip ir bendro nuostolių padengimo pajėgumo rodiklio. Tačiau konkretūs kapitalo reikalavimai pagal MREL yra apskaičiuojami kitaip, taikant EBI nustatytus kriterijus.

nacionalinė kompetentinga institucija, NKI (national competent authority, NCA) – pagal nacionalinę teisę oficialiai pripažinta viešosios valdžios institucija arba tarnyba, kuri pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę yra įgaliota vykdyti priežiūrą įstaigų, kurioms taikoma sisteminė priežiūra.

pasirinkimo galimybės ir teisės veikti savo nuožiūra (options and national discretions, ONDs): pasirinkimo teisė – tai ES teisės nuostata, pagal kurią valstybių narių kompetentingos institucijos turi teisę pasirinkti, kaip atitikti nuostatą, pasirinkdamos iš daugelio galimybių; nacionalinių institucijų teisė veikti savo nuožiūra – tai ES bankininkystės teisės nuostata, pagal kurią valstybių narių kompetentingos institucijos gali pasirinkti, taikyti tam tikrą nuostatą ar ne.

neprieštaravimo tvarka (non-objection procedure) – BPM reglamente įtvirtinta tipinė ECB sprendimų dėl priežiūros veiklos priėmimo tvarka. Priežiūros valdyba rengia sprendimų projektus ir teikia juos tvirtinti Valdančiajai tarybai. Sprendimai laikomi priimtais, jei per nustatytą laiką, ne ilgesnį kaip dešimt darbo dienų, Valdančioji taryba nepareiškia prieštaravimo.

neveiksnios paskolos (non-performing loans, NPLs) – EBI įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techninių įgyvendinimo standartų V priedo 145 pastraipoje dėl priežiūrinės atskaitomybės nustatyta, kad „neveiksnios paskolos – tai tokios paskolos, kurios atitinka vieną šių kriterijų arba abu: a) reikšmingas pozicijas vėluojama padengti ilgiau kaip 90 dienų; b) vertinama, kad skolininkas nesugebės įvykdyti visų savo kreditinių įsipareigojimų nerealizuodamas įkaito, nepaisant vėluojamos grąžinti sumos arba vėlavimo dienų skaičiaus.“

priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas (Supervisory Review and Evaluation Process, SREP) – tvarka, pagal kurią atliekami svarbių ir mažesnės svarbos kredito įstaigų priežiūriniai tikrinimai ir nustatoma, ar, be minimaliųjų, turėtų būti taikomi papildomi reikalavimai, susiję su nuosavomis lėšomis, informacijos atskleidimu arba likvidumu, arba taikomos kitos priežiūrinės priemonės.

Priežiūros žinynas (Supervisory Manual) – vadovas, kuriame išdėstyti bendrieji principai, procesai ir procedūros, taip pat svarbių ir mažesnės svarbos įstaigų priežiūros metodika, atsižvelgiant į BPM veikimo principus. Jame aprašomos ir bendradarbiavimo BPM viduje bei su išorės institucijomis procedūros. Priežiūros žinynas – tai BPM darbuotojams skirtas vidaus dokumentas; 2014 m. rugsėjo mėn. paskelbta trumpoji jo versija – Bankų priežiūros vadovas, kuriame paaiškinama, kaip BPM veikia, ir aprašoma BPM priežiūros praktika.

sistema „Bazelis III“ (Basel III) – bendras reformos priemonių paketas, kurį parengė Bazelio bankų priežiūros komitetas, reaguodamas į 2008 m. finansų krizę. Sistema „Bazelis III“ grindžiama sistemos „Bazelis II“ taisyklių sąvadu. Jos tikslas – sustiprinti bankų sektoriaus reguliavimą, priežiūrą ir rizikos valdymą. Šiomis priemonėmis siekiama didinti bankų sektoriaus pajėgumą sumažinti sukrėtimus, patiriamus dėl finansinės ir ekonominės įtampos, gerinti rizikos valdymą ir valdymą, taip pat didinti bankų skaidrumą ir informacijos atskleidimą.

svarbi įstaiga (significant institution, SI) – BPM reglamente ir BPM pagrindų reglamente pateikti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar bankai laikytini svarbiais ir jų tiesioginę priežiūrą turi vykdyti ECB. Kad bankai būtų laikomi svarbiais, jie privalo atitikti ne mažiau kaip vieną tų kriterijų. Nepaisant kriterijų atitikties, įgyvendinant BPM gali būti bet kada nuspręsta priskirti įstaigą prie svarbių siekiant užtikrinti, kad būtų nuosekliai taikomi griežti priežiūros standartai.

veiklos išplėtimo ES tvarka (passporting procedures) – su įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas susijusi tvarka, pagal kurią kredito įstaiga, turinti vienos valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą veiklos leidimą ir jų prižiūrima, gali steigti filialus ir teikti paslaugas kitose valstybėse narėse, jeigu tokia veikla nurodyta leidime (kaip nustatyta KRD IV 33–46 straipsniuose).

vidaus modelis (internal model) – apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus taikomas rizikos apskaičiavimo ir valdymo metodas, kurį yra parengusi pati kredito įstaiga ir kurį ji gali taikyti tik iš anksto gavusi kompetentingos institucijos leidimą pagal KRR trečiąją dalį.

2 ramsčio rekomendacijos (Pillar 2 guidance, P2G) – priežiūros įrankis, kuriuo juridinės galios neturinčių kapitalo lūkesčių lygis nustatomas aukštesnis už bendrųjų kapitalo reikalavimų lygį. Jos papildo 2 ramsčio reikalavimus. 2 ramsčio rekomendacijos nesusijusios su didžiausia galima paskirstyti suma ir 2 ramsčio rekomendacijų nevykdymas nelemia automatinių priežiūros institucijos veiksmų.

© Europos Centrinis Bankas, 2017 m.

Pašto adresas 60640 Frankfurtas prie Maino, Vokietija

Telefonas +49 69 1344 0

Interneto svetainė www.bankingsupervision.europa.eu

Visos teisės saugomos. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

ISSN 2443-5945 (html) DOI 10.2866/335722 (html)

ISSN 2443-5945 (pdf) DOI 10.2866/744553 (pdf)

ISBN 978-92-899-2947-9 (html) ES katalogo numeris QB-BU-17-001-LT-N (html)

ISBN 978-92-899-2955-4 (pdf) ES katalogo numeris QB-BU-17-001-LT-Q (pdf)

  1. Kad visos svarbios įstaigos pagal SREP būtų traktuojamos nuosekliai, į ECB bankų priežiūros SREP testavimą nepalankiausiomis sąlygomis buvo įtraukiamos tos svarbios įstaigos, kurioms netaikytas EBI testavimas nepalankiausiomis sąlygomis.
  2. EBI išsamią informaciją apie testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus paskelbė savo svetainėje.
  3. Taip pat žr. 1.2.1 skyrių.
  4. Šiame skyriuje minimi 2016 m. duomenys apima 2016 m. trečiojo ketvirčio duomenis.
  5. 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį suvestinė kapitalo grąža sudarė 4,8 %. Į metinius perskaičiuoti ketvirtojo ketvirčio duomenys už trečiojo ketvirčio duomenis mažesni dėl kai kurių rodiklių sezoniškumo.
  6. 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį – 5,8 %.
  7. Žr. 1.2.5 skyrių.
  8. Atnaujinta informacija apie 2016 m. ES masto testavimą nepalankiausiomis sąlygomis
  9. Kapitalo poreikis apima 1 ir 2 ramsčių reikalavimus, kapitalo apsaugos rezervą ir 2 ramsčio rekomendacijas. Nepriklausomai nuo laipsniško šio rezervo didinimo, bankai gali tikėtis, kad ateityje P2G bus teigiamas.
  10. Gairės paskelbtos 2017 m. vasario 28 d.
  11. Duomenys apima aukščiausiu konsolidacijos lygmeniu ataskaitas teikiančias svarbias įstaigas, kurių yra prieinami bendrosios atskaitomybės (COREP) ir finansinės atskaitomybės (FINREP) duomenys. Įvairiais ataskaitiniais laikotarpiais bankų sąrašas gali skirtis, nes keičiasi svarbių įstaigų sąrašas ir bankai pradeda teikti duomenis pagal FINREP įsipareigojimus. Pavyzdžiui, 2015 m. antrąjį ketvirtį sąraše buvo 102 bankai, 2016 m. pirmąjį ketvirtį – 123 bankai (dėl padidėjusių FINREP atskaitomybės įsipareigojimų), o 2016 m. antrąjį ketvirtį – 124 bankai (dėl pasikeitusio svarbių įstaigų sąrašo ir FINREP atskaitomybės įsipareigojimų). Tikimasi, kad ateityje ataskaitinio laikotarpio subjektų skaičius nusistovės, ir bet kokie pokyčiai bus susiję su svarbių įstaigų sąrašo pakeitimais ECB bankų priežiūrai atlikus vertinimą (jis paprastai atliekamas kartą per metus).
  12. Tai reiškia, kad bent vienas patikrinimo grupės narys nėra šalies, kurioje yra įsisteigęs bankas, pilietis.
  13. Įskaitomi patikrinimai vietoje, kuriuose dalyvavo JPG.
  14. Antras 9 TFAS poveikio ES bankams vertinimas.
  15. Duomenų kilmės linija apibrėžiama kaip duomenų gyvavimo ciklas, kuris apima duomenų kilmės šaltinius ir tai, kur duomenys perduodami einant laikui; metodo „nuo pradžios iki pabaigos“ taikymas – tai optimaliausias proceso veiksmingumo ir efektyvumo užtikrinimas, pašalinant kiek įmanoma daugiau tarpinių grandžių ar žingsnių.
  16. Sustiprintas„ dialogas tarp valdybų ir priežiūros institucijų. Kuriant patikimą valdymo sistemą
  17. Šioje srityje atlikti darbai aptarti 2015 m. ECB priežiūros veiklos ataskaitos 43 psl.
  18. Tokia užduotis ECB patikėta pagal BPM reglamento 5 straipsnį.
  19. Nustatytosios pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos (nuo 2019 m. bus visiškai taikomi laipsniški rezervų reikalavimai) yra BNP Paribas, Groupe BPCE, Groupe Crédit Agricole, Deutsche Bank, ING Bank, Banco Santander, Société Générale ir UniCredit Group.
  20. Daugiau informacijos žr. ECB Macroprudential Bulletin, Issue 2/2016.
  21. Citibank Holdings Ireland Limited yra kontroliuojančioji bendrovė, aukščiausiu konsolidavimo lygiu kontroliuojanti bankinę įstaigą Citibank Europe plc. Ši yra vienintelė patronuojamoji Citibank Holdings Ireland Limited bendrovė.
  22. Leidimo galiojimo pasibaigimas reiškia, kad tais atvejais, kai tai numatyta nacionalinėje teisėje, leidimas nustoja egzistuoti ir tam nereikia oficialaus sprendimo; tai teisinis poveikis, padaromas, kai tik atsiranda konkretūs, aiškiai apibrėžti pagrindai, pavyzdžiui, subjektas aiškiai atsisako leidimo arba pati įstaiga nustoja egzistuoti, pavyzdžiui, dėl susijungimo su kita įmone.
  23. Įskaitant tam tikrą skaičių prašymų (15) dėl papildomų direktoriaus pareigų.
  24. Dėl šių 2 686 leidimų išdavimo procedūrų buvo priimtas 1 191 ECB teisės aktas (žr. 7 pav. 4.2 skirsnyje). Kai kurie teisės aktai priimti dėl daugiau nei vienos leidimų išdavimo procedūros (pvz., dėl vienos svarbios įstaigos valdymo organų kelių narių kompetencijos ir tinkamumo vertinimo arba dėl skirtingų patronuojamųjų įmonių kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių įsigijimo atliekant vieną sandorį).
  25. Kadangi 2014 m. duomenų įtraukimo data – 2015 m. sausio 15 d., 2014 m. ir 2015 m. duomenys šiek tiek dubliuojami.
  26. Specifiniams pirkėjams būdinga sudėtinga įmonės struktūra, neskaidrus įmonės valdymas, trumpalaikio investavimo strategijos arba naudojimasis dideliu finansavimu skolintomis arba iš dalies skolintomis lėšomis (pvz., privataus kapitalo fondai).
  27. Pagrindines užduotis atliekantys asmenys – tai darbuotojai, kurie nėra valdymo organo nariai, tačiau daro didelę įtaką įstaigų valdymui būdami bendrai atsakingi valdymo organui, pvz., kredito riziką vertinantys pareigūnai, atitikties užtikrinimo pareigūnai ir kt.
  28. Tik 2016 m. pabaigoje buvo išaiškinta, kad ECB yra kompetentingas vertinti pagrindines užduotis atliekančius asmenis, kai to reikalaujama pagal nacionalinę teisę, ir ši funkcija įgyvendinama nuo 2017 m.
  29. IMAS – tai informacijos valdymo sistema, skirta Europos bankų priežiūros reikmėms. Taip pat žr. 4.6 skirsnį.
  30. Kompetencijos ir tinkamumo vertinimo vadovo projektas viešoms konsultacijoms paskelbtas 2016 m. lapkričio 14 d. kartu su EBI konsultacijomis dėl pataisytų tinkamumo gairių ir suderinus su šiomis konsultacijomis. Tikimasi, kad galutinė vadovo versija bus išleista 2017 m. antrąjį ketvirtį.
  31. Į skiltį „Rizikos valdymas ir vidaus kontrolės priemonės“ įeina mechanizmai ir procesai, kuriuos subjektas privalo turėti, kad galėtų tinkamai nustatyti ir valdyti esamą arba galinčią kilti riziką ir apie ją tinkamai pranešti. Valdymo organų funkcijos – tai, kaip asmenys, kurie faktiškai vadovauja įstaigos veiklai, arba asmenys, kurie įgalioti nustatyti įstaigos strategiją, tikslus ir bendrą kryptį ir kurie vykdo sprendimų priėmimo priežiūrą ir kontrolę, atlieka savo pareigas.
  32. Šis susitarimo memorandumas buvo pasirašytas siekiant palengvinti ECB bankų priežiūros ir Šiaurės šalių institucijų bendradarbiavimą (ir pastarųjų bendradarbiavimą tarpusavyje) dėl svarbių filialų tiek euro zonoje, tiek už jos ribų. Todėl į memorandumą buvo įtraukti ne tik euro zonos subjektai, bet ir subjektų, prižiūrimų šios Šiaurės šalių institucijos. Be to, susitarimo memorandumuose aptariami ne tik bankų priežiūros įgaliojimai, bet ir vartotojų apsaugos, mokėjimo paslaugų bei sistemos, kovos su pinigų plovimu klausimai. Taigi, memorandumai aprėpia daugiau nei ECB bankų priežiūros įgaliojimai. Tačiau memorandumą pasirašiusių institucijų bendradarbiavimo lygį ir toliau nustato ES teisė. ECB bankų priežiūra įgyvendinant susitarimo memorandumą dalyvauja tik vykdydama priežiūros įgaliojimus.
  33. To reikalaujama Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/98 ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2016/99.
  34. Daugiau informacijos apie tris TVF FSĮP modulius ir pagrindinius ECB dalyvavimo tikslus žr. ECB priežiūros veiklos metų ataskaitos 2015 4.1.2 skirsnį.
  35. Vidaus reitingais pagrįstas metodas (dažniausiai vadinamas TFMV) yra vienas iš galimų metodų, kurį įstaigos gali naudoti kredito rizikos kapitalo poreikiui apskaičiuoti. Šią sistemą sudaro du plataus masto metodai, kuriuos bankas gali taikyti: pagrindinį IRB metodą (FIRB), pagal kurį bankai apskaičiuoja savo įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės parametrą, o kiti rizikos parametrai nurodyti KRR, ir pažangų metodą (PVRPM), pagal kurį bankai apskaičiuoja visus savo rizikos parametrus.
  36. EBA report on the leverage ratio requirements under Article 511 of the CRR“.
  37. 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013.
  38. Jei reikia išsamesnio ECB priežiūros pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra projekto loginio pagrindo, esmės ir proceso paaiškinimo, žr. ECB priežiūros veiklos metų ataskaitą 2015.
  39. Išskirtinis dėmesys skiriamas svarbioms įstaigoms.
  40. Žr. FST pranešimą spaudai (2016) „Meeting of the Financial Stability Board in Chengdu on 21 July“.
  41. Pagal Priežiūros valdybos darbo reglamento 6 straipsnio 7 dalį, sprendimai gali būti priimami ir taikant rašytinę procedūrą, nebent tam prieštarautų bent trys balsavimo teisę turintys Priežiūros valdybos nariai. Tokiais atvejais klausimas įrašomas į artimiausio Priežiūros valdybos posėdžio darbotvarkę. Rašytinei procedūrai paprastai turi būti skiriama ne mažiau kaip penkios darbo dienos, kad Priežiūros valdyba galėtų ją apsvarstyti.
  42. Žr. BPM reglamento 26 straipsnio 10 dalį.
  43. Administracinę peržiūros valdybą sudaro penki nariai: Jean-Paul Redouin (pirmininkas), Concetta Brescia Morra (pirmininko pavaduotoja), Javier Arístegui Yáñez, André Camilleri ir Edgar Meister bei du pakaitiniai nariai: René Smits ir nuo 2016 m. vasario 3 d. – Ivan Šramko.
  44. BMP reglamento 64 konstatuojamoji dalis.
  45. Sprendime ECB/2014/39 yra nuostatų ir dėl organizacinių aspektų.
  46. FINREP (finansinė atskaitomybė, angl. FINancial REPorting) ir COREP (bendroji atskaitomybė, angl. COmmon REPorting) yra EBI techninių įgyvendinimo standartų dalis. FINREP – tai iš bankinių įstaigų renkama finansinė informacija, pateikiama standartine forma kaip metinės finansinės ataskaitos (balansas, pelno ir nuostolio ataskaita, išsamūs priedai). COREP – taip pat standartine forma pateikiama informacija, reikalinga 1 ramsčio skaičiavimams atlikti, tai duomenys apie nuosavas lėšas, atskaitymus, kapitalo reikalavimus (kredito, rinkos ir operacinės rizikos) ir dideles pozicijas.
  47. BPM pagrindų reglamento 140 straipsnio 4 dalis.
  48. Eiliškumo principas yra priežiūros duomenų perdavimo iš bankų į NKI, iš NKI į ECB ir iš ECB į EBI tvarka.
  49. IMAS yra BPM informacijos valdymo sistema.
  50. Teisės aktai: PLSP: 2016 m. kovo 1 d. Reglamentas (ES) 2016/313 dėl papildomų stebėsenos parametrų, nurodomų teikiant informaciją apie likvidumą; PLAP: Reglamentas (ES) 2016/2070, kuriuo nustatomi šablonų, apibrėžimų ir IT sprendimų, kuriuos įstaigos turi naudoti teikdamos informaciją EBI ir kompetentingoms institucijoms, techniniai įgyvendinimo standartai; PLTR: 2016 m. vasario 10 d. Reglamentas (ES) 2016/322 dėl teikiamos informacijos apie padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimą; FSK: 2016 m. kovo 23 d. Reglamentas (ES) 2016/428 dėl teikiamos informacijos apie sverto koeficientą.
  51. Priedas „Europos bankų sektoriaus duomenys“. Taip pat žr. BPM bankų statistiką.
  52. 2015 m. sausio 21 d. Sprendimas (ES) 2015/529, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2004/3 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Centrinio Banko dokumentais (ECB/2015/1, OL 84, 2015 3 28, p. 64). Pagal šias taisykles bet kuris visuomenės atstovas turi teisę susipažinti su ECB dokumentais laikydamasis tam tikrų ECB sprendime nustatytų sąlygų. Sprendimu nustatomi pagrindai, kuriais galima atsisakyti suteikti leidimą susipažinti su dokumentais, pavyzdžiui, dėl ECB sprendimų priėmimo organų, Priežiūros valdybos ar kitų vidaus organų veiklos konfidencialumo.
  53. Pagal BPM reglamento 29 straipsnį.
  54. 2016 m. balandžio 15 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2016/661 dėl visos metinių priežiūros mokesčių sumos už 2016 m. (ECB/2016/7).
  55. 2014 m. spalio 22 d. Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1163/2014 dėl priežiūros mokesčių (ECB/2014/41) 9 straipsnis.
  56. Mažiausiems svarbiems bankams, kurių visas turtas mažesnis nei 10 mlrd. eurų, taikoma minimalioji mokesčio dalis yra perpus mažesnė.
Whistleblowing